kazkoks absurdas vaika aukleti dirzu kazkur esu skaiciusi gera fraze - tevai griebiasi dirzo is beviltiskumo. Mano ir pirmas ir antras vaikas zino, kad dirzas reikalingas tik i kelnes isiverti, o niekam daugiau. O su oziukais namuose galima susitvarkyti paprasciau - paimu uz rankytes, nuvedu i jo kambari ir pasakau - nusiraminsi ir ateisi. Iseidama uzdarau duris. Po kiek laiko ateina sau ramiai ir jokiu oziu nebelike. Dar uzejus oziukams galima vaika sudominti kazkuo jam idomiu uzsiemimu: pasiulom pazaisti jam idomu zaidima, ar kur nors koki zaisliuka esat pasikavojusi ir ji istraukiat.... galima visko prigalvoti.

Jei neidemei skaitei,tai dar karta pasikartosiu,KAD KIEKVIENA MAMA TURI SAVO NUOMONE APIE SAVO VAIKELIO AUKLEJIMA. Sudavimas,per uzpakali dirzu ar rykstele,nereiskia vaiko lupimo.
Jei butu,taip,kaip sakai tai cia daugelis turetu buti suluosinti.Reikia skirti, smurta pries vaika,nuo auklejimo.Jei tavo atveju buvo pirmasis variantas suprantu tave kodel esi taip pries,bet tai nesuteikia teises,pulti kitu primygtinai aiskinant,kad mes buki...
Beje as esu dekinga,savo mamai,kad isauklejo mane tokia,kokia esu dabar,( ir rykste namuose kabojo ir su dirzu esu gavusi ir tikrai neturiu jokiu kompleksu ar bedu,del to,viskas buvo daroma proto ribose) tikiuosi ir savo mazyle sugebesiu isaukleti neprasciau.
Sekmes mamytems varant tuos nelabuosius oziukus

Tai, ką išvardijote, būtent ir yra smurtas prieš vaikus. Ir nieko bendro tai neturi su auklėjimu. Ir jūs teisi sakydama, kad daugelis iš mūsų esame suluošinti. Tik dalis, deja, to nesuvokia ir toliau luošina savo vaikus užuot nutraukę tą grandinę.

Jusu mergyte dar labai maza ir pakanka lengvai suduoti rykstele - tokie mazukai jautrus, bet kas bus kai jai bus 6 ar 10 metu?

as pati is tu suluosintu vaiku, kuriuos vaikysteje "auklejo" dirzu ir tai mane persekioja visa gyvenima.. as tik meldziuosi, kad man uztektu proto ir kantrybes savo vaiku nemusti, bet jau kai kantrybe dingsta jauciu didele pagunda, nes kitokio auklejimo pati nesu patyrusi... gerai kad vyras mano dirzo nera "ragaves" ir reaguoja jis i visokius vaiko kaprizus kitaip. tikiuosi, kad as nebusiu panasi i savo mama...

As turbut neivardinciau sudavimo rykstele luosinimu, bet man is principo toks bendravimo budas nepriimtinas. Juk tarpusavyje nesimusi, net pyktis yra nemalonu. Tai kuo tas mazas vaikelis kitoks? Juk jis tik simta kartu yra jautresnis uz mus, suaugusius.

Na cia apie auklejima dirzu matau nebloga diskusija gavosi. Tai va noreciau tu mamyciu paklausti ka jos darytu jei ju vaikai taip uzsioziuotu, tiksliau gal uzsiisterikuotu, kad net pameltu ir pradetu dusti.Ka jos tada darytu? Ziuretu kaip tie vaikai uzdusta ar tvotu gerai per nuoga uzpakali? Kaip ten jums atrodo? Arba tokia situacija kai ji spiegia pvz 4 val be perstojo.jau uzkimsta bet vistiek speigia tol kol isvaro is visiskos pusiausvyros. Jau nekalbu apie ausu ar galvos skausma. O tokiu atveju vaikas nieko negirdi, jam gali rodyti ka nori, siulyti i lauka, isnesti i lauka ir t.t. Isbandystas ne vienas sprendimo budas. Tai va man dabar idomi tu mamu nuomone.
Maniskiai 1.5 m ir ji yra gavusi per uzpakali 2 kartus: viena parta gerai su ranka, o antra karta su ploniuku dirziuku. Neliko nei melyniu, nei krauju apsitaske, nei ji prisimins tokio dalyko. Tos specialistes turi zinoti kad siuo metu formuojasi tik tai vaiko atmintis ir as tikrai nemanau kad jos pacios pamena kaip buvo 1.5 m ir gavo per uzpakali. O tos kurios sako negave, tai dar karta paklauskit tevu ar tikrai neesate gave dirziuku tokiu lakotarpiu kurio jus dar nepamenat. Asmeniskai as esu gavusi tris kartus per savo gyvenima ir del to galiu pasakyti tevams dekui.

dar neteko girdėt kad vaikas besiožiuodamas užduso

http://www.youtube.com/watch?v=XJtSigoilc0
va jum geras klipas apie auklėjimą

na dekui Dievui ji neuzduso nes laiku gavo per uzpakali. O kai gavo tai atsistojo ir net neverke.isvis jokio garso neisleido ir ejo zaisti.Tik uzpakali pasikase ir vsio. Tai zaide visa pusdieni su savo zaisliukais ir net pasigedau vaiko namuose. o pietu miego uzmigo pati ir net migdyti nereikejo, ko niekad gyvenime nebuvo ir nera deja...

Jums patinka, kai vaikas jūsų bijo?

Neįsivaizduoju, kaip reikia davest vaiką iki tokio lygio, kad pradėtų dusti ir mėlynuoti ar spiegtų 4val Paprasčiausiai nereikia laukt, kol vaikas pradės isterikuot, o numatyti tai ir stengtis užgesinti pyktį.
O ką jūs darot tas 4 val, kol vaikas rėkia?

Esu įsitikinusi, kad taip elgtis gali tik tas vaikas, kuris nežino, kas yra taisyklės.

Ir dar neteko girdėti, kad vaikas bespiegdamas uždustų

pritariu tikrai,kai nera isieties gelbsti tik sudavimas per uzpakali.Manau,kad kaikurios mamyte isitikinusios,kad jei pamini dirza,ar rykste,tai reiskia,kad daugiau nieko ir neveiki,kaip tik musi vaika.
ir tikrai idomu,kaip pacios elgiasi,jei vaikas krenta ant zemes ir raitosi,isterikuoja ir kitaip reiskia savo nepasitenkinima,o prasomas nusiraminti dar labiau isiaudrina,vat tada ir truksta ta kantrybe....

nuosirdziai idomu ar tik retorinis klausimas?
bet kuriuo atveju, atsakysiu, kaip darau as, jei isterijos istikto vaiko nepavyksta nukalbinti, nukreipti jo demesio i kitus dalykus ar nuraminti apkabinant. tuomet tiesiog bunu salia ir leidziu jam verkti, rekti, gultis ant grindu. jei bando daryti kazka, kas butu pavojinga jam paciam, kenktu kitiems zmonems arba daiktams, stabdau fiziskai: apkabinu ir trumpai palaikau, paskui paleidziu. zodziu, budama salia saugau vaika nuo nelaimiu ir laukiu, kol audra praeis. kai matau, kad mazius jau leisis guodziamas, imu kalbinti, glostyti - jei duodasi, pasisodinu ant keliu, apkabinu, laikydama glebyje supu, kol visiskai nurimsta.

Visų pirma, aš nepuolu. Antra, tai net nėra auklėjimo metodas, tad nemanau, jog toks elgimasis su vaiku gali būti apskritai svarstytinas.
Aš gerbiu nuomonę, bet ne elgesį.

Kur, jūsų manymu, yra riba tarp auklėjimo ir smurto?
Papildyta:

Žinot, kur jūsų bėda (atleiskit, jeigu interpretacijos neteisingos)? Tame, kad jūs netikit savimi ir savo jėgomis, jog galite apsieiti be diržo. Nėra nėra tokių vaikų, kurių nebūtų įmanoma išauklėti, ar tai būtų "lengvas" vaikas, ar "sunkus".
Be to, nenorėkit, kad viskas pavyktų iš pirmo karto. Auginant vaiką labai svarbu kantrybė, nes turit kartoti viską po n kartų, kol vaikas supras, kol išmoks, kol padarys, kol pasakys. Tas pats ir su minėtais auklėjimo metodais. Man irgi ne viskas iš karto pavyksta. Ir mes pykstamės. Ir verkiu, kad nesusitvarkau. Mes nesam idealios kaip "iš paveikslėlio". Visai nenoriu pyktis, tik noriu, jog suprastumėt, kad mamos, kurios nemuša savo vaikų, nėra kažkokios iš kosmoso ar kad jų vaikai nenormalūs, o kad ir jūs pačios galit auklėti neimdamos diržo į rankas.

o kaip jums tokia bausme ,pastatyti vaika i kampa

o kam tau apskritai vaika bausti?

Oi, mamytes, tie jusu gincai: bausti-nebausti, duoti per uzpakali-neduoti. Manau cia visais laikais buvo ir bus aktuali tema, i kuria vieningos nuomones zmones tikrai niekada netures. Manau tiek auginimas baudziant, tiek perdetas "cackinimasis" su vaiku-tai krastutinumai, o krastutinumai kaip zinia gero nieko neduoda-reikia ieskoti aukso viduriuko, klausant savo sirdies balso, juk kiekviena norim savo vaikuciui tik gero. Turiu ir vieno, ir kito krastutinumo pavyzdziu savo aplinkiniu tarpe, tai pirmuoju atveju vaikas pats nuolat musa kitus vaikus, kalba pakeltu tonu, isakineja, o antruoju-dabar jau septynmetis vaikas "sedi" mamai ant galvos, visiskai jos negerbia, atsikalbineja taip, kad klausant plaukai siausiasi, samoningai jai kenkia kai ji pavyzdziui turi bendrauti su kitu zmogumi (toks jausmas, kad jis iki siol bando mamos kantrybe), prikrecia tokiu sunybiu, kad ojojoj ir aplamai isivaizduoja esantis "pasaulio bamba". Kazkaip visi labai garsiai eme saukti "vaiko teises", bet uzmirso, kad salia ju turi eiti ir "vaiko pareigos"

"vaiko pareigu" niekas neneigia. tiesiog abejojama, ar fizinemis ir psichologinemis bausmemis imanoma "pareigas" idiegti... baimes, kaltes, nevisavertiskumo jausma - taip, tikrai galima. o stai ar galima bausmemis ir lupimu ismokyti vaika nuosirdzios pagarbos, noro ir gebejimo atsizvelgti i kitu zmoniu jausmus, mokejimo padeti nesitikint atlygio, savarankiskumo ir drasos galvoti savo galva, o ne paklusti bandai, pasitikejimo savimi - stai to baudziant ismokyti neimanoma...

kas taip liepia padaryti, taip ir norisi atsakyti atgal "NEKVEPUOK".

kur riba tarp smurto ir tiesiog sudavimo? na jei vyras zmonai laiks nuo laiko suduotu, ne iki melyniu, o siaip, tai cia smurtas ar ne?

Nemanau ir nemaniau,kad mamos kurios neima i rankas rykstes yra kazkokios nenormalios ar is kosmoso,kaip issireiskete.Jei joms pavyksta apsieiti be ju tai, saunu.Esate,viena is ju sveikinu.
Nebenoriu gryzti prie to paties ir tikrai nenoriu pyktis.Vieningos nuomones neprieisime, ir tai turbut normalu,esame dvi skirtingos asmenybes, du skirtingi charakteriai.Ir turime skirtingus poziurius i auklejima.
Nors jusu nuomone ne aukleju,o smurtauju pries savo vaika..... Bet cia tik jusu nuomone...

Butent, tik kad situacija su kiekvienais metais kazkodel prasteja (turiu omeny ir darzelius, mokyklas, zinau ka sakau, nes svietimo istaigoj dirbu). Ir eme prastet nuo tada kai garsiai imta saukti "vaiko teises" Vaikai tapo nevaldoma gyvuliu banda, kazkaip tevai neidiegia vaikui jo pareigu, ateina vaikas su dideliais ragais ir visiskai nezinantis ribu, negerbiantis ne tik bendraamziu, bet ir suaugusiu.

o turetu buti paklusni avinu banda?

aisku kad ir musti nepatogu prie kitu zmoniu ten tik pliaukstelejimas per uzpakali seip vadinasi nes su dirzu nemusu vaiko tik su ranka uzduodu bet kai ji vaiksto su pampersu tai nemanau kad jai ir skauda tik verkia nes zino kad tai darau jei ji blogai padare o blogiausiai tada kai uzduodu per uzpakali o ji tada neaprimsta o dar daugiau isisisiauteja ir pradeda mest ant zemes viska man i ranka kasti ir pan.jus galvojat kad as musu ir man negaila nesu be jausme kazkokia bet jau nebematau kaip kitaip elgtis...

problema yra, kad kai kurie tevai tiesiog neaukleja. Bet tie, kas uzsiima, nebutinai musa. Dazniausiai mazu oziuotoju tevai sako "jo toks charakteris, nieko negaliu su juo padaryti", o dideliais neuzsiima, sakydami "as dirbu, neturiu laiko". bet jei vaiko seimoje nemusa, tai dar nereiskia, kad jis negali buti geras, doras ir isaukletas.




niekaip nesuvokiu, kam musti, jei net pati suprantate, kad nepadeda

ir vistiek galvojat kad elgiatės teisingai?

gal ne į temą, bet šuns negalima mušti su ranka ar pavadėliu. nes kąs ir nesigėdys

Bet juk vadinasi tas dejimas i uzpakali nieko nekeicia, nes vaikas vis tiek kartas nuo karto kazka daro tai, uz ka jus jai duodate i uzpakali...........
....o kitu metodu nenusiteikusi isbandyti, ar cia tik vienas priimtinas?

Juk matot, mušimas, net jei tai būtų "tik" plekštelėjimas, NEPADEDA.
Toks mažas vaikas, kaip jūsų, tikrai nezyzia, neverkia ir blogai nesieigia BE PRIEŽASTIES.
Štai jums auksine taisyklė - atraskit PRIEŽASTĮ ir ją pašalinkit.. viskas.
Su meile. Kaskart... Taip, kantrybės reikės daug daug daugiau, bet ir pati pasijusit tikrai geriau. Kiekvienai mamai skaudu bausti savo vaiką, tai auginkim juos taip, kad to neprireiktų.

Jus minejot, kad pliaukstelik per uzpakaliuka, o ji tada daugiau isisisiauteja ir pradeda mest viska ant zemes ir pan.,bet taip gali buti pasaka begalo,kiek Jus subarsti tiek ji taip atkersys metydama daigtus
tai pabandykit nereguoti, numete pirma karta jei imanoma atsistokit ir nueikit, bent jau as taip darau, kai dukryte supykus nukrenta ant pilvo ir verkia, as nusisuku ar nueinu, ji tik strykt ant koju ir jau viskas baigta, kartais ir ilgiau paguli viena, pagalvoja, o paskui ziurek ir uziszaidzia su kuom nors, man kolkas toks budas padeda

Bet juk vadinasi tas dejimas i uzpakali nieko nekeicia, nes vaikas vis tiek kartas nuo karto kazka daro tai, uz ka jus jai duodate i uzpakali...........


ji galoma sakyti uz visus blogus darbelius savo gauna i uzpakali arba lieka aprekta nes jau man nebera kantrybes su ja zinokit jus pamatytumet kas pas mane per dukryte tai nemanau ar susitvarkytumet.draskosi kandziojasi,bet nesimusa isdykauja,ima ko negalima,as zinau kad tokia gal ir ne pas mane viena,bet man sunkulabai su ja as per diena taip isvargstu jog atrodo dirbus buciau kiaura diena fizini ir protini darba. jus turbut galvojat kad as tik ja musu ir nieko daugiau jog esu bloga mama bet taip nera as su ja ir kalbu mes ir zaidziam kartu ir valgyt darom ir rubus dziaunam,bet ir pasipykstam daznai.as teisybe pasakius matau ir savyje problema nes nemoku tvardytis.is tikro buna dienu kai ji padaro kazka blogo o as nieko nebesakau jai tik iseinu ir apsiverkiu nes galvoju kokia as esu beviltiska mama..

nesat Jus tokia bloga, beviltiska kaip sakot, ir niekas nesmerkia, cia tik nuomones, patarimai

o jūs nenorėtumėt nueit pas psichologą ar į kokius kursus?

Mielos mamos, ka darote kai jums baigesi kantrybe, o jusu dvimetis pyplys inirtingai jus erzina ir surengia Oskaro verta pasirodyma? Viena karta emiausi dirzo...

Diržo ėmimasis nieko gero neduoda. Jo ėmėtės ne vardan auklėjimo, o tik dėl kantrybės netekimo.
Jeigu jau išveda iš kantrybės, išeinu į kitą kambarį/vonią/laukan. Kartais užsidarau balkone (labai gerai vėsina, ypač žiemą)
Svarbiausia nenuleisti garo ant vaiko. Kai abu nusiraminsit, tada jam suprantama kalba galima aiškinti, kas ne taip. Tik nesitikėkit, kad pavyks iš pirmo karto.

Kai idykauja ir neklauso,einam i kita kamabari ir pasakau kad busi cia tol kol elgsies graziai ir uzdarau duris,tai labai nenori ten but viena todel greitai atlekia pas mane ir buna gera,kuri laika seip visko buna isnervuoja tiek,kad ir uzrekiu,nors zinau kad negerai bet tiesiog negaliu,nes turi mada pastovei nusimaut pedkelnes su triusikais ir laksto nuoga rura
bet must tai ne nors mano mama sako kai kazka blogo daro,neklauso kepstelt,bet as nesutinku jau geriau einam parekiam kambary kelias minutes,kol nervai praeina,o dar buna kad kai neklauso,tiesiog stengiuosi nukreipt nuo tos blogos veiklos,i kazka kita

Labai pažįstama problema Ne tiek dėl nuogumo, kiek dėl to, kad sušals jaudinuosi, nes pas mus vėsoka

Geras būdas

Kaip suprantu, kalbama ne apie tai, ką daryti su vaiku, o kaip mamai nurimti? Geras būdas - išeiti į kitą kambarį trumpam, atvėsti, tada jau galima pagalvoti, ką daryti su vaiku. Jei nėra kur išeiti (tarkim, parduotuvėje, kur vyksta spektaklis su gulėjimu ant žemės) - bent suskaičiuoti iki 10.

Visada labai pravartu prisiminti (kai spektaklis vyksta viešoje erdvėje, su žiūrovais), kad panašaus amžiaus vaikai elgiasi panašiai. Tai dažniausiai žmonės, kurie žiūri, arba patys turi/turėjo vaikų ir yra tai patyrę, arba, jei neturi vaikų, tai nieko apie tai nesupranta ir neverta imti į galvą to, ką jie komentuoja . Galvojant, kad esi ne vienas toks, kurio neklauso vaikas, kažkiek lengviau atlaikyti aplinkinių dėmesį...

na tokioje situacijoje man labai padėjo suvokimas, kad VISI VAIKAI TAIP ELGIASI IR TAI YRA NATŪRALUS RAIDOS ETAPAS, todėl kai vaikas pradeda kelti scenas pvz. parduotuvėje nedarau nieko, kelis kartus giliai įkvepiu, dar kartą sau mintyse pakartoju, kad tai visiškai natūralu ir visi vaikai taip daro, stoviu ir laukiu kol jis klykia ir raičiojasi ant grindų, patikėkit, spektaklio trukmė priklauso nuo to kiek nekreipsit į tai dėmesio...vienintelis minusas- dažnai kokia nors bobulytė bando vaikutį paguosti, o to rezultatas- " dar ilgesnis klykimas", bet kadangi nesu labai jauna ir žalia, tai leidžiu sau mandagiai bet griežtai pasakyti- " dėkoju už jūsų pastangas, bet sugebėsiu šią problemą išspręsti pati..." ir aišku nesileisti į jokias diskusijas apie vaikų auklėjimą ir etc. , nes galo nebus....
o baimintis kad peršals, na nežinau aš kažkaip nesibaiminu....

jau kai visai neklauso ir baigiasi man kantrybe nunesu mzaja i jos lovyte labai raminanciai ja veikia pasedi paguli ar pazaidzia su pagalvyte ir nurimstam abi arba tiesiog apkabinu ja ir dainuoju dukrai ne viada patinka bet as nurimstu kazkaip pradedu priprast nekreipiu demesio o kai nerodau nepasitenkinimo tai ir mazajai nera idomumo

as irgi iseinu i kita kambari, arba vaikus isvedu. Kartais vonioj uzsidarau ar pan. kartais teciui vaikus ikisu. Bet....pries dvi dienas Nojus iskele skandala nakti. Na mane uzkniso kad jis be sustojimo grauzia papuli man ir nebedaviau kokia 4 ryto jau, nes buvo ka tik pavalges ir vel atsikele - duok. Tai reke klyke. as nesiojau , raminau visaip, kol taip susinervinau kad supratau jog tuoj pasidarysi neprognozuojama. Tada nunesiau ji i lovyte o pati isejau i kita kambari. Jis islipo is lovytes (nuimtas sonas) ir klykdamas lakste po kambarius manes ieskoti. Klyke siaubingai. Greit suskaiciavau iki triju (iki 10 man pasirode per daug) ir pasiemiau ji vel ant ranku....paklausit o kur tuo metu buvo mano vyras (ai nenervuokit) Jam kol nepasakysi paraidziui ka reik daryt tol pats nesusipras....tai va dabar turim beda....vaikui uzeina klykimo priepoliai. Anksciau vakarais mes uzmigdavom susikibe uz rankyciu (pries tai pamaitindavau) ir sakydavau pasaka. Dabar jau antras vakaras kai jis klykia vien vedamas i miegamaji paskui pats spjauna kruti ir klykia. Siaip taip uzmiega, bet labai sunkiai.....
tai panasu kad busiu isgasdinus vaika...ka dabar daryt....

Dažniausiai nuvedu į jos kambarį ir palieku,kad nurimtų padeda,nes nenori būti viena arba paguldau į lovytę,duodu atsigert ir nurimsta Svarbiausia nenusileisti,nes vaikai labai moka manipuliuoti

Mums taip pat veikia nuvedimas į kitą kambarį, o kitą kart kai pradeda ožiuotis užtenka pasakyti, kad eis į kitą kambarį ir kaip šilko vilna palieka, tačiau ne ilgam... OPdel parduotuvių, tai stengiuosi neiti su ja ten, bet kai reikia visko būna, ant žemės nesiraito, bet sukelia tokį spektaklį, kad visos parduotuvės darbas sustoja, vien tik žiūri į mus ir aišku, kaip jau mama minėjo, atsiranda tų "gerųjų" bobučių, kurios pradeda raminti mano vaiką, o aš tada vos laikausi, neužrėkus ant jų...

tikrai gera tema man irgi paskutinem dienom jos pritruksta tos mamos KANTRYBES! atrodo kaip metuku laiko vaikas gali tave paveikti o pasirodo gali ir jam ner cia taip sunku tai padaryt as bandau visad atvest kaip saant nuejus i kita kambari bet nevisada pavyksta kartais net tenka isgert kokio valeriono ar 100gr nes mano vaikas is tu kurie sugeba greit iseikvot mamos kantrybe

Su tais 100gr tai jau atsargiau

Ausra, panasu, kad jusu Nojukas reke ne is pasiutimo, o is baimes, ir dabar bijo miegoti, kad ir vel nebutu taip, kad neberas mamos. Belieka svelnumu, apsikabinimais ir kantrybe apsisarvuoti, kol pradings tos baimes.

Kai mano mazoji pradeda cirkus kresti ir kristi ant zemes, as tik pasakau 'ate ate' ir einu i sona. Oj greit dingsta oziukai, mygom atsistoja ir begom pas mane labiausiai is kantrybes isveda, kai pradeda taip inertiskai 'sluot' stala, arba metyt visus po ranka papuolusius daigtus ir anei kiek neklauso. greit patraukiu i kita vieta, kartais to uztenka, kartais dar ir apkabinu i 'mamos spastus' kad tuoj pat atgal nenulektu Kai buvo mazesne ir loveles krastas dar nebuvo nuimtas, nesdavau i lovele, kai jau atrodydavo, kad galva sprogs. O svarbiausia, su MB stengiames laikytis, kai ji krecia cirkus, ir nepasiduoti. Manau, dabar jos pats tas amzius prasideda, kai isbando teveliu kantrybes ribas.

Kai jau prasideda oziai,negalima vaikui nusileisti,patys geriausi vaistai senovine berzine kose,nuo tos koses pasveiksta ilgam,nesakau kad reikia ja piknaudziauti,ne jei laiku ja pavaisini uztenka ir viena karteli,zinau kad tai blogai,bet ir pati ja savo didziaja pavaisinau tik pora kartu ir daugiau nebereikejo ,o tas vaiku klykinimas, vaikus priveda prie isteiniu priepoliu ir jie tik kartojasi vis dazniau ir vis stipresni.

Tikrai visiems labai aciu uz patarimus Taciau mano vaikas ismoko kristi ant grindu budamas metuku, o dabar jam 2 ir 3 men., jis tikrai tapo profesionalu Bandziau nesti i kita kambari- jis ir toliau klykia, arba nusiramina bet tuoj pat suranda veiklos; krenta lauke ant zemes ir net nezada stoti ant koju- taip ir guli ant saltos zemes. Bandziau paeiti toliau- guli arba stovi ir jam ne motais kad jis vienas Dar neparasiau kad jis is dvyniu, turi sese, kuri taip nedaro! Ja kartais gasdina tokie brolio pasirodymai ir jai atrodo kad paeje toliau mas tikrai ji paliksime lauke viena, tad ji puola ji gelbeti Mes ir pas psichiatra buvom- sako cia pas psichologa jums reikia; lankeme psichologa: viena karta grizome su melyne ant veido ( vaikai su psichologe zaide kamuoli ir susidure), kita- su kruvinais drabuziais (vel susidure), o trecia karta- su sloga. Zodziu, nutariau kad psichologo pagalbos mums daugiau nereikia. Be to, ji pasake: "Sveikas vaikas, ko jus norite?" O as jau nieko nebenoriu, tik kantrybes ir isminties.

rasiuks, nenoreciau auginti savo vaiko taip, kad jis manes klausytu del to, kad as ji musu net ir viena syki. nepriimtini man tokie auklejimo budai mano vaikui . kol neturejau savo dukruzes, kitaip snekejau

gybas*gybas*nenene (beje, super nikas! ) linkiu daug kantrybes, tikrai isaugs jei nesureiksminsit. mes dar turim toki personaza-kaimynes katineli Beba. Tai jei jau kritine situacija, visad sakau, kad 'paziurek, gi Beba i tave ziuri' tai staigiai pasoka ieskot tos Bebos Gal ir jum panasus demesio nukreipimas suveiktu, o paskui ir pamirstu tuos kritimus.

Kai baigiasi kantrybė, tai berniokui tenka pabūti truputėlį vienam. Tada ir jis ir aš apmastom kas dėl to kaltas ir padarę išvadas atsiprašom vienas kito..

AUGINKIME LAIMINGUS VAIKUS!!!
Nustebsite, bet tai nieko nekainuoja. Todėl, kad mūsų vaikų ir mūsų laimei nėra kainos. Ir dėl kitų priežasčių...

Kaip užauginti tuos laimingus vaikus???


Štai tik keletas laimingų vaikų auginimo sistemos principų

• Netaisyk to, kas nesugedę. Nebent tai užkalkėjusi skalbimo mašina.
• Išklausyk vaiką iki galo. Išgirsk, ką jis Tau nori pasakyti. Pasistenk suprasti savo vaiką. Jei Tau nepavyks po ilgalaikių bandymų, atsipeikėk – Tu ne Dievas. Ir ne viską bei visus įmanoma šiame pasaulyje suprasti.
• Neatstumk vaiko naktį, kai jis nori miegoti kartu. Vaikas tik nori saugiai miegoti. Nebijok: dar nė vienas paauglys ar paauglė netroško miegoti kartu su savo tėvais.
• Klausk savęs „KO NORI MANO VAIKAS?“. Vaikai nemoka norėti kenksmingų suaugusiajam dalykų. Nebent juos kas nors jau išmokė.
• GYVENIMAS SU VAIKAIS NEPRIPAŽĮSTA DVIGUBŲ STANDARTŲ.
•

Greitas ir intensyvus gyvenimas mus priverčia susimąstyti tuomet, kai kažkas „ne taip“ vyksta su mūsų stebuklėliais, kad ir kiek jiems metų bebūtų. O iš tiesų viskas yra TAIP – vaikai mus moko gyventi tinkamai. Tik reikia juos išgirsti. Kai išgirsite, tapsite laimingi Jūs ir Jūsų vaikai. Ir dar daug negimusių vaikų ir suaugusiųjų ateityje...


PRISIIMKITE ATSAKOMYBĘ UŽ SAVO IR SAVO VAIKŲ LAIMĘ PATYS!!!
TIK TAIP GALĖSITE KĄ NORS PAKEISTI SAVYJE, SAVO APLINKOJE.
VAIKŲ KEISTI NEREIKIA, JUOS REIKIA PRIIMTI TOKIUS, KOKIE JIE YRA.


Lapkričio mėnesio 21 dieną
Vilniaus GABIJOS gimnazijoje
10 val.
organizuojamas intensyvus 6 akademinių valandų
užsiėmimas tėveliams, mamytėms, seneliams ir močiutėms


AUGINKIME LAIMINGUS VAIKUS

Jei norite atrasti savo vidinę ramybę, pasitenkinimą gyvenant kartu su vaikais ir nuo vartotojiškos visuomenės reikalavimų sugrįžti prie svarbiausių gyvenime – šeimos, vaikų, artimųjų,

registruokitės adresu

psichologe.ramune@gmail.com
arba
skambinkite iki 17 val. 868041916



Iš arčiau su manimi susipažinti ir paskaityti galite:

http://vaikopasaulis.blogas.lt
„Mamos žurnale“
www.austejosblogas.lt
www.mamyciuklubas.lt
Nuoširdžiai,
mama ir psichologė Ramunė Želionienė

Šitai mamai pačiai košelės būtų neprošal paragauti.

Jei ožiai užpultu visai nieko butu,bet kad jau ožiai mane nebepuola,tai ir kosės nebereikia,čia tik jūsų reikalas ar koše vaisinsit ar ne,bet gaila žiūrėti į tas mamas kurios stovi ir verkia šalia besiožiuojančio vaiko ir padaryti nieko negali,o vaikas vis labiau isterikuoja ir virsta į ligoniuką,atleiskit aš per daug myliu savo vaiką kad leisčiau jam taip sunkiai susirgti