Kai mamai baigiasi kantrybė..

Labas geras straipsnis

http://vaikopasaulis.blogspot.com/

Kai man baigiasi kantrybe, tai palieku rekti viena, ir iseinu is kambario, greit tie oziai pasibaigia dar ka pastebjau, tai reikia laikytis savo uzsibrezto tikslo, jei pasakei ne, vadinasi ne. Buna man kad zyzia zyzia, ir tikrai isveda is kantrybes, tada jau pasiuntu Tada patampu labai griezta, niekaip manes neperkalbes, bet pamato, kad i kalbas nesileidziu greit auksine patampa

Jei vaikas nervuojasi stengiuosi išlikti rami ir tiesiog nekreipti dėmesio, kaip sakau pats save į kampą pastato nes paverkia ten nusisukęs, bet kai pamato kad užgaidos bus nepildomos viskas eina į savas vėžes

100% pritariu

Pas musu maziuka kaip tik dabar pradejo daznai lankytis oziukai, tai pradejau irgi ieskoti aukelijimo technikos, ziuriu patapau griezta mamyte, nes daznai jau isveda is kantrybes kai pradeda zyzti, kristi ant zemes, pradejau nebekreipti demesio, ateina tempia uz rankos, as nieko nedarau, nebeguodziu, tiesiog kaip ir nereaguoju, taim palaksto kokias 5min ir apsiramina, buna kad ir 10min reksauja. Buna kad ir per uzpakali su ranka uzploju, aiksu, per sauskelnes nieko nejaucia, bet isizeidzia kai uzploju. Supratau, kad jis buvo iprates viska gauti, kad jam viskas galima, tai dabar taip sunku isaukleti Meginu su juo pakalbeti apie tuos oziukus, sakau, kad nieko nebus jei taip eilgisi, bet dar ziuriu jam tai ne motais.

labute
Na manyčiau tos "ožligės" yra tik ribų tikrinimas.
auklėju savo mažają ,paprastai -nerodau neigiamų emocijų,o jai dar tiksliau neatsakau į pyktį tuo pačiu ,vengdama konflikto:)
pavizdys iš šio vakaro :diedukas nuėjo į vonią praustis ,o mažoji "stovėjo eilėje " tada pamačius ,kad vonia uždaryta ir bėga vanduo ,pradėjo zyst "pučia pučia einam" aš jai ramiai aiškinu ,kad ten dedis (diedukas),ir mes turim palaukt ,kol jis nusipraus .aišku prasidėjo zyzimai ir reikalavimas eiti DABAR ,nenusileidau ,pradėjo mosikuotis rankom ir labai švelniai trenkė man per koją .piktai neregavau ,tiesiog pasakiau ,kad mamai tai nemalonu ,kad reikia atsiprašyti ,davė bučkį ,tada vėl pučia pučia einam ,tik ramiai ,paiškinau ,iš naujo ir pridėjau,jog negalima zysti ,verkti ir muštis,nes kitaip miegot eisim nesiprasusios .palingavo galva ir ejo pas močiute pažaist .
o šeip nesileidžiu lipimui ant galvos ,ir mažė pamato,kad mama nereguoja vadinasi tikrai negaus ko šiuo metu laaaaabai reikia ( pvz distancinio ir pan ) ,nes kaskart paiškinu,kas kodėl ir kaip .
o prieš tai teko ir parėkaut ,kos atėjo suvokimas kad tai tikrai nieko nekeičia ,o tik mane verčia jaustis labai nemaloniai ir pasistengus pagalvojus radom išeitį
vertinkit vaika ,kaip save,juk pvz jai jūs įsigeidžiate rankinės ir zyziate vyrui kaip jums jos reikia kokio paiškinimo norėtumėte ar : brangioji šiuo metu negalėsiu jos tau padovanoti ,nes neturiu financinių galimybių.ar smūgio per veidą ? kaip jaustumėties ?
taip ir vaikai ,kartais jiems prisireikia kokio daikto ,pasakai negalima,supranta, po kurio laiko zyzia rekia ,tiesiog žiūri ar mama/tėčiu,galima manipuliuoti

ačiū mamoms, pasidalinusiom savo patirtimi. Teoriškai visakas atrodo paprasta, deja, mano vaikui draudimai ir visi 'negalima' sukelia juoką

Vaikučiui 1 metai, miegame visi trys kartu. Manau paaugs ir tada ir eis miegoti į savo lovytę.

mano dukrytei tik 10,5men, bet ji jau begioja, yra tikra banditka ismoko uzlipti ant lovos, o nuo jos ant stalo ir spaudo kompa arba pasiima telefonus...jei neduodam, tai prasideda klyksmai, kartais bandau pastatyt ant zemes, o ji atpalaidavusi kojytes krenta as imdavau ant ranku guosti, gaila kazkaip pasidarydavo bet pasiskaiciusi jusu patyrimus supratau kad darau didele klaida

saunuoles jus mamytes, kurios turi kantrybes ir moka tvardytis. as tai pati labai nervuotas zmogus ir jau rimtai pradedu ieskoti pagalbos knygose, visokiuose straipsniuose.
kai man truksta kantrybes, tai as kaip uzverdu viduj ir toks tas jausmas bjaurus, kad siaubas. buna pradedu rekti, isvedu ta vaika i kita kambari ar i lovyte pastatau, buna kad kai paima kazka neleistino tai ir per rankas suduodu. bet pastebiu, kad visa tai neefektyvu kazkaip, reikia kitu budu ieskoti. kai suduodi per ta pampersa, tai jis paverkia ir greitai nustoja ir atrodo, kad nieko jis nesuprato, ka cia ta mama mane lupa. kai pradedi kalbetis, aiskinti, tai jis pradeda taip pat kazka aiskinti savo kalba ir irgi tokiu pakeltu tonu, kad net juokas ima. bet ar jis suprato mane ar ne, velnias zino. gal but, kai prades kalbeti zmoniu kalba, tai su juo bus lengviau susikalbet, bet dabar nezinau net ka daryti, kaip ji aukleti. neisivaizduoju. o siaip jis toks geras vaikas. ir as pradedu kaltinti save, kad as cia bloga, neturiu kantrybes...

suskaičiuoji iki dešimt giliai įkvėpi ir pradedi išnaujo aisškinti

sukandu dantis kol praeina kantrybes trukumas