Kai mamai baigiasi kantrybė..

Paskaiciau apie diskusija del vaiku musimo ir tiesa sakant man tu mamu,kurios teigia,kad negalima vaikui per uzpakali suduoti,nuomone atrodo juokinga.Maciau viena tokia "gera" mama,kurios vaikas (1,4 m) visa laika rekia,dauzo galva i siena,susikisa pirstus i burna iki vimdymosi,o ji net balso pries ji nepakelia.Tai koks cia auklejimas?As tai tokiam vaikui gerai siknon buciau uztvojusi,visi oziai butu isgarave.Nes kitaip tokie vaikai pagatavi mamai ant galvos su visom kojom uzlipti.Negalima vaiku tokiais padaryti!Reikalingas auklejimas,pirma graziuoju,o jei tai nepadeda-tenka griebtis ir grieztesniu priemoniu.Tokia mano nuomone.

o tai jau taip, kaip sitaip mamos nieko nesupranta, dresuot nifiga nemoka. tik pabando TOKS VAIKAS neklausyt - uzmeti siknon, kad mazai nepasirodo, dar est neduodi kokia diena - ir kaip silkinis bus... pasakysi "gulk!" - ir guls, pasakysi "tupt!" - ir tups... zinai, gi, TOKIE neisdresuoti vaikai, tai eina nafig...

Tu cia tikrai per grubiai.Vaikai neturi ir negali buti kaip silkiniai.Bet viskam yra savo ribos.Nesakaau,kad vaika su dirzu reikia lupti.Bet yra tokiu isterisku vaiku,kuriu be pliaukstelejimo per upakali kitaip nesutramdysi.

Nesąmonė kažkokia-nei tu gyvenai su ta šeima, nei žinai, kokios ten bėdos ir dėl ko vaikas taip daro. Vaikas toks tikrai ne dėl to, kad jo nemuša. Be to-kas žino, kas vyksta kai niekas nemato. Vienu žodžiu-iš šalies spręsti kvaila.
P.S. Aš savo vaiko nemušu ir ji labai gera mergaitė.

tokiu vaiku nera, yra tik nesivaldantys tevai arba klaidinga nuostata, kad vaikus reikia "tramdyti".

Tokiais pasakymais Jūs tikrai nesustabdysit šio pragaro rato, kitaip vadinamo vaikų mušimu. Deja, mūsų karta dar užaugo besimokydama eilėraštukus, tokius kaip "barė Jonas katinėlį/ kam sudaužė ąsotėlį/ katinėli, niu niu niu/ tave LUPTI ketinu" . Ir fizinės bausmės šiai kartai yra norma. Nepraraskit kantrybės su mumis, prarastosios kartos mamomis

Man keista skaityti tokius pasisakymus mamos, kuri augina tris vaikus . Pasakysiu naujiena - yra visokiu vaiku. Vieni gali sedeti ir ziureti multikus puse dienos, kiti net "nemoka vaikscioti" (kalbu apie savo mazyli), nes jam visada reikia begti . Ir patikekit manimi, kad begti ne tik pieveleje ar kambary ratais ...
Auginu du vaikus mergaite ir berniuka. Jie laaabai skirtingi. Mergaite buvo ta, su kuria mums pavykdavo susisneketi, susitarti. Zinoma buvo bausmiu, bet ne smurtiniu, o tokiu kaip neisleidimas i kiema, nedavimas kokio tai zaislo. Ir dabar ji paaugle, bet pas mus reikalai zymiai greiciau tvarkosi kai ribojam kompiuteri . Kaip matot jokio smurto nera ir tikrai nemanau, kad kada bus.
O dabar noriu parasyti apie savo mazyli... Mes tevai ne ka tik iskepti ir kantrybe pas mus tikrai didesne nei buvo auginant dukra, bet vaikas yra visai kitoks. Jis labai judrus, nenuspejamas ir akys bliksi kaip pas velniuka. Su juo susitarti tai tas pats kas palikti vaika viena be jokio suaugusio zmogaus ir tokios kalbos kaip "negalima, nes uzsigausi...", "kitam irgi skauda...". "mamyte nori..." tai kaip i siena zirniai, tik be reikalo ausinama burna. Sakysite apriboti zaislus?! Tai jis tai pamates dar ir kitus mes taip, kad jie dust. Sakysite nesivesti pas zmones?! Tai jis kaip dziunglese ir augs toks laukinukas... Parasysiu konkrecius atvejus. Einant is darzelio (jam beveik 3 metai) neduodant rankos mamai ir begant, tai taip po keliu dienu vaiko nebeturetum, nes judejimas masinu didelis, o graziai susitarti, kad mamytei duotu ranka ir neiseina. Kai rengiu rubinelej, jeigu jam nepatinka , tai jis gali mamai gnybti, pesti... Sakysite palaikyti apkabinus?! Bandem, nepadeda - spiegia dar labiau, o esant mazai galimybei isvaduoti rankas gnybia ir musasi is visu jegu . Tai vat - isbandem visus civilizuotus budaus, bet deja... Taigi radom auklejimo priemone, ne lupima, bet plekstelejima, kuris mums kaip vaistai. Gauna, pradeda verk, leidziame kambary kitam issiverkt ir ateit . Is karto vaikas geresnis, noriai rodo zaisliukus , glaudziasi . Sakysite, kad as siekiu , kad manes bijotu?! Turbut taip, tokiomis situacijomis kai gresia jam ar kitam zmogui pavojus.
Nesididziuoju taip darydama, juolab, kad pati uzaugau nemazai be didelio reikalo gavusi, tikejausi, kad NIEKADA vaiku nemusiu, bet yra kaip yra. Bartis su jumis , ar gincytis neketinu, nes vaikai - skirtingi. Bet mielai paskaityciau patarimus kaip dar galima kovoti be fizines bausmes

dainuoju arba padarau atsilenkimu, pritupimu kelias desimtis
iseinu i kita kambari ir nieko negirdziu
leidziu maziui griaut namus

Teko 3 metus gyventi Panevezyje. Dabar aisku, kodel mums visi sake, kad vakarais siukstu nekistume nosies laukan. Tokiu luptuju pilnos gatves ir tik ziuri, ka nukalt uz kampo.

nu pralinksmino nuo ryto, teisingai cia susakyta atsakant i issakyta poziuri
Papildyta:

Lengviausia viskam tureti pasiteisinimus.
Papildyta:

Nu man nesuvokiama, kaip vaikui galima samoningai suteikti skausma ir tuo dziaugtis, kad bi tik padeda.

Čia gal labiau paaiškinimas būtų, nei teisinuosi, nei pateisinu vaikų mušimo. Bet toks pokalbio tonas iššauks tik priešiškumą. Gerbiu mamas, bandančias sustabdyti tą ydingą ratą, bet reiktų kažkaip kitaip prie tų muštų ir mušančių mamų prieiti. Kai iš tų pažangiųjų sklinda tik arogancija ir joms svarbu, kad vaikai nebūtų mušami vien dėl to, kad jų vaikas ginkdie nesusidurtų gyvenime su patyrusiu smurtą vaiku, tai apie kokį problemos sprendimą galime kalbėti?