QUOTE(Luttuke @ 2010 05 13, 19:56)
Dar keista tai, kad prie kitu zmoniu jis daug maziau zyzia, o kai as namie viena, neatlimpa nu manes, vienas nezaidzia beveik visai, o jie as su juo neuzsiimu zyzia non stop. Arba, tarkim su teciu zaidzia - viskas ok, o vos as pasirodau horiizonte, ropoja link manes ir zyzti pradeda.
Jei nuo to kazkiek palengves, tai maniske lygiai tokia pati, nors jau dvigubai didesne. Lauke ar sveciuose pas ka nors - rami kaip belgas, su teciu zaidzia kryksdama ir kvatodama bet i mama reaguoti tiesiog butina zyzimu
Na as sitai situacijai turiu toki sau logiska paaiskinima: visgi mama yra butent tas zmogus, kuris 95proc. atveju paduoda valgyt, nuplauna subiniuka, sugirdo vaistus nuo pilvo putimo ir t.t..... Na tai ji kitiems ir nesiskundzia kad kazkas ne taip.
Is tikruju, tai sutinku su kazkuria cia pasisakiusia mama, kad 90proc. "oziu" kyla is nuovargio, alkio, skausmo ar dar kokio bieso, ir tik like 10proc. yra realus kaprizai. Pateiksiu pavyzdi apie ka as cia: imkim situacija, kai vaikas uzsilipes ant kedes nusiciupo nuo spinteles zirkles. Jei tuo metu vaikas pamiegojes, sotus ir laimingas, tu ramiausiai paimsi is jo zirkles, paaiskinant kad su situo daiktu galima susizeisti ir pasiulysi vietoj zirkliu koki kita daikta. Vaikas gal kiek ir pazyzalios bet greit susidomes kitu zaislu. Bet jei ta pati situacija ivyks, tarkim kai vaikas nori valgyt, tai reakcija bus isteriskas klykimas, kritimas ant grindu ir joks kitas siulomas daiktas ne kiek nedomins. Bet ar tai oziai?
Mamos cia raso, kad visi vaikai skirtingi. Taip, temperamentai skiriasi, bet raida visu +/- vienoda. Nesu kazkoks specas - turiu viso labo nepilnus 2 metus motinystes stazo, bet bent jau mano dukra tai grynai "vadoveline". Ir kai pasisneku su pazistamom, auginanciom maziukus (tokiu turiu keturias), tai pas visas mus vaikuciai i tam tikras situacijas tam tikrais periodais reaguoja visiskai vienodai. Tik vieniems vieni dalykai anksciau ateina, kiti veliau, kitiems atvirksciai. Pas vienus vieni dalykai labai stipriai isreiksti, kiti svelniau, pas kitus atvirksciai. Bet sakyti kad tik kvailes skaito knygas ir auginant vaika reikia remtis tik savo nuovoka ir sirdim?...
Nu man cia tas pats kad pasodintu gyvenime nevairavusia prie vairo, kai neturi supratimo kada ir kaip ten tuos begius perjungti reikia ir kelio zenklus toli grazu ne visus pazisti ir sakytu, vaziuok kaip tau nuovoka ir intuicija rodo
Aisku remiuosi ir sava patirtim: prisimenu kokie mamos aiskinimai man paciai vaikysteje veikdavo, o ko pasigesdavau jos elgesy, kas izeisdavo, nuvildavo ir stengiuosi tokiu veiksmu su savo dukra nekartoti.
Visgi nepaisant to kad as cia taip protingai parasiau, teorines zinios apie vaiko raida toli grazu praktiskai neapsaugo nuo kantrybes issekimo - kitaip gi neskaityciau sitos temos, ane?
Yra teke ir rekti, ir pliaukstelt (nors po to atsiprasiau, kad mama nasusitvardzius blogai pasielge). Atsakant i temos klausima, tai dazniausiai netekus kantrybes, kad nepadaryciau nieko blogo vaikui, tai issilieju ant sienu, duru ar siaip daiktu juos trankydama ar svaidydama (kai ka ir sugadindama nebepataisomai)
Aisku nera ko stebetis kad dukryte dabar supykus irgi "musa" arba meto savo zaislus
Taigi is savo patirties bei pastebejimu kitu vaiku is sono galiu pasakyti, kad geriausias budas "oziams" suvaldyti yra prevencija - tikruju irzlumo priezasciu likvidavimas anksciau nei prasideda isterikos del visko is eiles. Ir dar - kai jau mamai prasideda "parkes" iskart uzsiveda toks uzburtas ratas: kuo labiau mama nervuojasi, tuo labiau vaikas isterikuoja.