o man nieko ner baisiau, kad auklejimas priveda prie to, kad smurtas , ir dar pries silpnesni, laikomas norma jusu ziniai, protingi ir vaikus mylintys tevai ir be " ryksteliu" randa , kaip nubaust vaika
man labai jusu gaila...

Tai ką siūlot? Gal psichologines bausmes?

O kam išvis tos bausmės reikalingos? Gal geriau pasitikėt vaiku taip, kad jis pats nenorėtų to pasitikėjimo "sugriauti"? Man tai veikė kaip mirtinas stabdis prieš visokius bjaurius darbelius, ir išskyrus kelis atvejus, kai tėvą priveikė mano nevalgumas, manęs niekas niekaip nebaudė. Normaliu žmogum užaugau...

ka turit omeny " psihologines" bausmes minedama? psichologini smurta ar auklejima pavyzdziais, pokalbiais ir t.t.?
nu bet tikrai zudo jusu tokie veidukai, kai kalbam apie smurta pries maza, negalinti apsigint, vaika
o blogiausia, kad gavus tam tikra, apgailetina " auklejima" ,sekmingai praktikuosit su savo vaikais, augindama nauja kompleksuota, emociskai - nestabilia ar sudirzusia karta

kai man baigiasi kantrybe imu bumbeti ant viso pasaulio kaip pavargau paskiau galu gale prieinam kompromisa pastebejau su savo 2-mete mergaiciuke dazniausiai "konfliktai" kyla is nesusikalbejimo (siuo atveju aiskinames, kas kaip ir kodel negalima) arba del pervargimo, siuo atveju ne dirzo reikia griebtis

JEI KLAUSYTŲ IR SĖDĖTŲ PASODINTA TAI TAIP , BET KAD VA NELABAI NORI IR SĖDĖTI AR KITAM KAMBARYJE PABŪTI , ATSISTOJA IR NUEINA SAU
Papildyta:

MANAU ČIA ESMĖ TAME PASAKYME BUVO , KAD VAIKAS NEBĖGTŲ . TOBULI MES KAI NEREIKIA TAIKYTI VISKO TIKROVĖJE. O SU MAŽU ŽMOGIUKU NEVISADA TAS GAUNASI.
O KAIP ČIA JAU PRADEDAMA MAMOMS AIŠKINTI APIE KORDINACIJAS IR KAS SU KUO BENDRA TURI ATLEISKIT, BET MANAU LABAI

Is tiesu, gi gyvas padaras tas vaikas. Ne lialka kokia, kad pasodinai ir sedi lentynoj per nakti. Ar ant kedutes kitam kambary.


Niekad nemaciau vaiko, kuris kaip pensininkas istisai salia mamos bidzentu. Tai kada jiems palakstyt? Palaukt, kada prades eit i mokykla ir tada per fizini pabegios?
Bet tiek to, galima ir atleisti tau.

Bet mamos kantrybė irgi negeležinė, namai,maisto gaminimas, namų ruoša, skalbimas, pirkiniai ir t.t.kas diena tas pats per ta pati o aki tvarkaisi o is paskos eina ir viska is naujo siukslina,arba geriausiia susitvarkai viena kambari, iseini i kita tvarkytis, oa kai gristi tai dukra trupina kokius sausainius ant kilimo, ka daryti,kaip nepalusti? ir dar ai pasakai, kad negalima taip daryti?ji ima verkti ir spyriojasi nori toliau tai daryti,nes jai tai smagu..as tai uzpliauskiu i subine, ir palieku ja viena trumpam,kad biski apsiramintu, bet nebeleidziu jai to paties daryti..

O ko jūs ant savęs tiek užsikraunat?
ir vėlgi, nematau jokios prasmės tvarkytis dieną, kol vaikas neapsnūdęs ar neguli lovoje... tam yra vakarai arba savaitgaliai, šiaip tai aišku, kad su vaiku, jei neini iš paskos ir pastoviai nešluostinėji, tai bus netvarka dienos bėgyje.
spjaukit į tą tvarką, pagulėkit su žurnalu, atsipūsit ir nebeatrodys toks nerealus siaubas sausainiai ant kilimo, tiesą sakant, su mažu vaiku minkšti kilimai namuose išvis nėra labai geras variantas...
nepažiūrėjau, kiek metų tam jūsų vaikui

matyt ne taip paaiskinau cia normalu kad vaikas neseda ant kedes, ir maniskis nesedo, bet prieini ir pasodini vel, galima tai daryt ir 50kartu, bet patikekit manim, kad po 10 kartu daugiau nenulips nuo kedes, cia yra tokia kaip bausme, sedet ant kedes tiek laiko, kiek vaikui metu. nesiaiskinti, neargumentuoti. tyla- vaika "zudo" bent jau maniski

tai neduokit sausainiu valgyti, kai vaikas vaiksto. juk galima pasodinti i maitinimo kedute, nereikes siurblio traukti. tenka susitaikyti, kad kol vaikas mazas idealios tvarkos namuose niekada nebus - cia papils ka nors, cia patrupins, cia sulauzys. kuo greiciau su tuo susitaikysite, tuo lengviau paciai bus

Nereikia tiketis, kad mazus vaikus auginant namie bus svaru grazu ir tvarkinga. Tai nerealu, nebent jus pati norit irzliai begioti po namus ir valineti kiekviena demele ar trupineli. Bet tada nereikia ir guostis, kad kantrybe negelezine. Uzsibrezet nerealius tikslus, tai turekit ir nerealia kantrybe tada.
Nelabai protinga is vaiko tiketis suaugusio zmogaus samoningumo.
O sausainiu galit isvis neduot, nes tokie istisiniai uzkandziavimai tik dantis ispudys.
Nedaug praras vaikas, negaves sausainio.




Kam ta vaika "zudyt"? Susitarkit be zudymu. Daugiau fantazijos pasitelkit ir viskas bus gerai.

daug budu buvo isbandyta, bet gal kokiu ir neisbandem, gal padesit mums?
o tyla sedint ant kedes- mums auksinis dalykas, pora minuciu pasedejes, va jau po trejeto dienu labai geras vaikas, nerekauja, neisterikuoja. Kiekvienas vaikas skirtingas, kas priimtina mums, gal but nepriimtina jums. Dziaugiuosi kad atradom buda, kaip susitarti, juk nesakau, kad sodinsiu ant kedes visa gyvenima, tiesiog tai budas, kad mane isgirstu, necypaves, nerekes, be asaru. Labai puikiai mums tai padeda

Nepazistu jusu vaiko, nezinau kiek jam metu ir kokio jis budo, tai patarti nieko nepatarsiu. Labai baisiai nuskambejo tas zodis "zudo". Kaip ir nuostaba sukelia kitu mamu pagalbos sauksmai, kaip "kovoti su metinuku".

Taipo, teisybe, kiekvienas vaikas yra skirtingas. Bet jie ganetinai panasus irgi.

Aš kadangi ūmoka tai tikrai man tos kantrybės reikia, bet vis kartoju ,kad mano mergucė labai maža, kad negali ji mąstyt, kaip aš-jau senoka moteriškė ir vis skaičiuoju iki dešimt, kartais šitas padeda,o kartais tiesiog išeinu į kitą kambarį minutėlei.

Mums papuolė super geras vaikas (fiu fiu fiu per kairį petį, kad neprisikalbėčiau ) neveda ji manęs iš kantrybės...
O kai trupina sausainį ant kilimo, paimu jį ir padedu ant stalo, jei nenori valgyti tai nėra ko nešiotis...

1. vaikas neturi buti geras.
2. vaikas turi teise reiksti visus jausmus - ir dziaugsma, ir pykti.
3. jus tai vadinate "susitarimu", o is tiesu mokote vaika, kad supykes jis yra nevertas tevu meiles, nes uz parodyta pykti yra baudziamas.


tokie metodai, kaip Ferberio migdymo metodas ar per TV rodyto serialo Nanny 911, gali veiksmingai modeliuoti elgesi, taciau jie visiskai neatsizvelgia i elgesio motyvus. na, taip pat elgiamasi dresuojant gyvunus - ty naudojant bausmes ir paskatinimus modeliuojamas pageidaujamas gyvuno elgesys.

taciau butina suprasti, kad koks vaiko elgesys turi savo priezastis, tai vaiko budas pasiekti, kad butu patenkinti tam tikri jo poreikiai. elgesio modelius galima pakeisti, bet nepatenkinti poreikiai niekur nedingsta, jie islieka ir igauna vis naujas apraiskas. verta rimtai susimastyti, koki poveiki toks dresavimas tures ateityje, kai dabar nuo tevu valios priklausomas vaikas taps suaugusiuoju - ar ugdydami paklusnuma ir nuolankuma galime isauginti savarankiska, iniciatyvu, kurybinga suaugusiji? ar drausdami reiksti tam tikrus jausmus galime isugdyti jautru, empatiska suaugusiji su geru emociniu intelektu?

taip, sie elgesio modeliavimo budai tikrai gali atitikti musu trumpalaikius tikslus - cia ir dabar vaikas taps paklusnus, "geras". bet ar tikrai to siekiame ilgalaikeje perspektyvoje?

Iš esmės pritariu. Bet kaip tą pasitikėjimą parodyti 2 metų vaikui, kad jis tai suprastų? Ir dar, kaip jam parodyti, kad tą pasitikėjimą sugriovė?

Tarkim, tokia situacija. Kai ruošiu pietus, sūnus būna su manim virtuvėj. Kiek galima, paprašau padėt, jam patinka, arba atsineša žaislų, knygelių, kalbam. Bet jei aš užsimiršusi padedu ar druską, ar aliejų jam pasiekiamoj vietoj, jis paims ir pils ant grindų, nes jam patinka. Kažkada mažas buvo išpylęs kažką, abu valėm, tai jam patiko valyt, po to kelis kartus tyčia išpildavo ir sakydavo: Einam valyt. Tai tas nepadės. Ką daryt? Su pasitikėjimu "sužaisti" kažin, ar išeis.

as tai stengciausi neuzsimirsti ir tiek jei jau pila specialiai.
O pasitikejima jei tirkai labai gerai supranta ir rodyt kad ji sugriove manau nereikia...nemanau kad nors vienas vaikas daro tai is blogos valios. Net jei pila ta alieju, jis tikrai pila ne del to kad tau pakenkti, o tik del to kad jam smagu valyti. Jei parodysit kad nuo to sumazejo pasitikejimas - manau vaikis liks nesuprates, juk jis tik gero norejo - isvalyt.

Dauguma komentaru tokie kategoriski ,,mes viska isbandem'', norisi nuzuditi'', vaikas nesedi sau ramiai...'' Ir neturi jis to daryt, vaikui reikia isterikuot, verkti, bliauti, juoktis, gadinti.. tam ir esame tevais kad ismoknti vaika parinkt tinkama laika ir buda isreikst savo emocijas. Tokie maziai neskiria emociju i blogas ir geras. Tiesiog emocija ir reiskia ja paciu paparasciausiu jam budu.Nebus niekada svaru grazu ir kviepiancia namie kai maziukai laksto, tai normalu ir nesuprantu kodel tai dauguma taip erzina. Ar nepagalvojot pries susilaukiant kad taip bus?Kodel reikia viska taip pesimistiskai traktuoti? Trupina? arba neduokyte kad lakstytu su sausainiu arba lai trupina po visus namus, pasirinkimo laisve.Laisto alieju, tai nera ko palikinet o prie ko cia vaikas? Jis tikrai nenori pridaryti jum rupesciu, jis traktuoja tai kaip zaidima ir pramoga.Nereikia uzkrauti ant vaiko daugiau nei jis gali panest. Maniskiam 2 metu nieko neimanoma buvo paaiskinti, bet as vis kartojau ir kartojau, rodziau ir rodziau ir dabar jam 2.5 m matau rezultata.Niekada nesakiau kad jis mane nuvyle ir nenusipelne mano meiles, ir niekada nepasakysiu, nepritariu tokiam budui.Kodel jei pyksta tai blogai ir nevertas myleti? Kaip tik vertas! Mazuti tu dabar pikciurnioji, bet mama vistiek tave labai myli, tai pabuk kambary vienas ir apsiramink o kai pasijusi geriau ateik ir mes aptarsim tavo bedas.Man atrodo kad vaikas turi zinoti kad kas gyvenyme benutiktu tevai visada ji myles ir palaikys. Na o tu nuvilusiu tevu vaiku skaiciu tai galima stebeti pagal vaiku savizudybes statistika...ir ju laiskus,, mama, teti as Jus nuvyliau..." na jau ne! as savo vaiko taip neauklesiu. Yra ir kitu budu negu spaudimas, psichologinis ir fizinis smurtas.

viskas teisinga tik su viena salyga - jei pabuti vienam yra paties vaiko pasirinkimas.

antraip vaikui pasakote " as tave myliu ir galiu buti su tavimi tik tada, kai tu ramus, o tada kai pyksti - palieku". palikimo veiksmas (vaikas paliekamas vienas kambaryje - kur nera mamos, ten nera ir jos meiles!) priestarauja mamos zodziams (as tave myliu, nors ir pyskti). butina suprasti, kad mazam vaikui zodziai beveik nieko nereiskia - jam viska pasako tevu veiksmai ir kuno kalba (balso tonas, veido israiska, gestai).

Na, neturiu galimybės absoliučiai viską sukelt aukštai, tik žaislus palikt. Virtuvėje apatinės spintelės beveik tuščios, vaikas jose slepiasi. Aliejus tik pavyzdys buvo. Aš absoliučiai nepykstu ir nematau tragedijos, jei vaikas ištampo daiktus, surankiojam abu vėliau, kai galiu (yra dar 3mėn leliukas pas mus, tai kartais tiesiog fiziškai negaliu užsiimt su vyresnėliu, pvz kai maitinu mažąjį, skaitom knygeles ir pan). Bet yra dalykų, į kuriuos taip ramiai žiūrėt negaliu. Pvz įmetė kelis kartus daiktus į unitazą. Galvoju, iš kur taip sugalvojo Na, nebent matė, kaip išpyliau nesuvalgytos sriubos likučius

Kokiu tada auklejimo budu reikia imtis, patarkit! jei vaikas, negirdi, gali sakyt, gali aiskint, pasakot, apsisukes vel eina ir daro blogai, musasi, reikia uzrakint visas spintas ir stalcius, kad nieko neisimtu, nepripiltu, neismetytu, nes jam smagu rubuose duotis, smagu makiazo reikmenis ispilstyti.kaip reikia susitarti? tokiu budu ir griebiasi mamos kurios jau nebezino ka daryti, juk mamos kuriu vaikai yra ramus, kur pasodinai ten radai, kaip sakoma ir neraso tokiose temose, nesiskundzia, ir niekada nesupras to ka mes mamytes auginancios hiperaktyvius, nenustygstancius vietoj vaikus, kaip as sakau- ziuri i vaika ir matai is akiu, kad jo galvelej sukas "ka cia padaryt negero", tada gal but reiktu mamai daugiau kantrybes, bet nevisada taip gaunasi, nemanau, kad yra bent viena mama nepasakiusi vaikui grieztesnio sudrausminimo.
As auginu sunu- hiperaktyviukas, savarankiskas kiek vaikui imanoma, dukra- geriete, jie skiriasi kaip diena nuo nakties. Matyt cia genai as buvau geras vaikas, tai matyt dukra i mane, o va anyta pasakojo apie vyra, tai sunus vyro kopija

na... ir kas?
tarkim, as tik pries menesi nusipirkau normalesni telefona. iki tol turejau neduztancia, neskestancia ir apskritai nenuzudoma primityvia pigia nokia - vien todel, kad nebutu gaila, jei vaikams sautu i galva telefona ismaudyti, isardyti ar siaip netycia issprustu is ranku.

vaikai smalsus, aktyvus ir dar nezino pasaulio desniu, neturi patirties. jie ta patirti igyja tik aktyviai tyrinedami savo aplinka ir eksperimentuodami.

nesureiksmink vaiku isdaigu. paziurek su humoru. tai nereiskia, kad reikia ignoruoti padarytus nuostolius - netgi butina parodyti, kad nusiminei ar supykai, paaiskinti kodel. tiesiog nereikia manyti, kad vaikai tokius dalykus daro piktybiskai ar kazkur nusiziureje... vaiku kurybinei energijai nera ribu - ir tai gerai.


ne auklejimo budu reikia imtis, o pradeti dometis vaiku raidos psichologija, vaiko augimo etapais ir tu etapu ypatybemis - ir kuo dazniau i save paziureti vaiko akimis, ivairiose situacijose uzduoti sau klausima "ar as, budama vaiko vietoje, dabar jausciausi besalygiskai mylima?"


ir tik nereikia i vaiko galva ikelt savo minciu

Mano maziukei 1.3. Priesingybe ramiai sesei Lenda visur, viska ima, nesa, lipa, meto, dauzo ir t.t. namai apversti, stalciuose velnias galva nusisuktu, net netvarkau jau, palauksiu kol paaugs Kruopas ima, indu nori, rubus nesioja ir ir be galo. Bet nieko cia tokio! Mano poziuris gal toks atsiputes man faina, kad tokia padedeja turiu. Aisku, namie pastovus bardakas, nekreipiu demesio. Stengiuosi tik vis ugdyti savo kantrybe, kuri ir taip jau auksine
Va, gulejau lovoj, kai sirgau, tai man siuksliu deze atnese. Bet nei karto nekilo mintis bartis ar musti. Gi maza dar, nu paagus ir nebenesios, supras daugiau.

As nezinau, gal cia nuo poziurio priklauso. Mes su MB tuo klausimu sutariam. O kadangi tokie bardakai nenervina, tai ir kantrybe nesibaigia

O cia viena mama rase, kad sausaini trupina. Mums kasdien ka nors sutrupina/ispila. Ateinu ir sakau: vajeee, ir kas cia sutrupejo. Gal isvalom. Man kazkaip nekyla mintis bartis del tokiu dalyku.

Kaip siūlote parodyti tą nusivylimą? Pasakau, kad negerai pasielgė. Matot, aš tas išdaigas suprantu kaip dėmesio reikalavimą, nes jos visada įvyksta, kai nesu su juo visu 100proc. Na, pabūna vienas ir gražiai, visada pagiriu, pvz Oho, kokį namą pastatei. Norėčiau rasti būdą, kad vaikui nereiktų išdaigomis reikalaut dėmesio. Juo labiau, kad tos išdaigos yra tokios, kurias būtina tuoj pat sutvarkyti.

O mano telefonas ne tik iš prasčiausių, bet ir atmintyje tik 5 numeriai

o ka jus paprastai darote, kai pykstate (apskritai, ne tik su vaikais)?





vaikui reikia ne demesio - vaikui reikia jaustis saugiam, mylimam.
tiesiog dazniau pastatykite save i vaiko vieta, pazvelkite i save vaiko akimis... ir tikrai rasite budu, kaip vaikui parodyti (ne zodziais, o veiksmais - maziems vaikams zodziai nesvarbus), kad ji mylite.

pagyrimai/pabarimai yra lygiai tas pats, kas visi kiti bausmes/paskatinimo variantai... pagyrimas bevertis, jei sakomas formaliai (nes "noriu parodyti demesi") - reikia ne girti, o dometis vaiko veikla. ir sakyti ne "o, kokia grazi pilis", o "matau, pastatei pili is zaliu kaladeliu." - ty ne vertinti, o tiesiog kalbeti apie tai, ka matote paminint tikslias, smulkias detales ir leidziant vaikui pratesti pasakojima apie savo veikla

galiausiai, realybe tokia, kad su vaiku negalite buti 100 proc. tai tiesiog nerealistiska, neigyvendinama uzduotis. buvimas su vaiku visada yra kompromisas tarp vaiko ir kitu seimos nariu poreikiu - ir visiems seimos nariams tenka ismokti diplomatijos, kompromisu siekimo meno

daug geriau vaikui atvirai pasakyti - "as gaminu valgyti, su tavimi galesiu pazaisti po pietu" (ir zinoma, pazada ispildyti), negu stengtis dalyvauti "viena akimi", formaliai

Manau, kad jis ir jaučiasi saugus bei mylimas, kai užsiimam 100proc. O kai mane jam reikia dalintis su broliuku ar buities ruoša, jam ir kyla abejonės, ar mama jį vis dar myli. Galim tai vadint dėmesio reikalavimu, galim nevadint, esmė nesikeičia.


Na, o jei domimasi vaiko veikla "viena akimi"? Maitinu mažąjį ir skaitom knygelę; ruošiu pietus, o vaikas virtuvėje ant grindų dėlioja kaladėles ir mes kalbam taip, kaip rašote Jūs ir tt.

tai manote, kad jusu sunus saugus ir mylimas jauciasi labai retai ir trumpai?

Ne. Čia kaip ir apsikabinimai, prisiglaudimai, pamylavimai. Juk nesėdime visą parą susiklijavę. Bet va prieina, sako tave myliu ir pasiglėbesčiuojame. Taip pat ir su tuo "dėmesiu": ateina momentas, kada vaikui jo prireikia. Aš mielai suteikčiau ir suteikiu, kada galiu. Nors, ką aš žinau, kaip 2,5m vaikas tą MEILĘ supranta. Jo mama yra JO ir niekieno daugiau. Kaip jo dvi rankos, dvi kojos, žaisliukai (vis dar). Ar jis jaučiasi saugus ir mylimas, nežinau. Jei paklausčiau, atsakytų taip, nes tokio amžiaus vaikai į visus nesuprantamus klausimus atsako teigiamai. Nekeliu sau tokių klausimų. Iškėliau tik tokį: ką daryti, kad man užsiėmus kita veikla jis nesijaustų paliktas vienas. Kad galėčiau pasakyti: va, perrengsiu broliuką, pamaitinsiu, ir galėsim tada eit piešt. Sutinku su jumis, kai sakot, kad geriau yra taip pasakyti ir ištęsėti, o ne formaliai žaisti "viena akim", bet mums išeina tik tas antras variantas. Manau, kad jis dar nesupranta laiko perspektyvos. Yra tik čia ir dabar, o po kažko - nėra.

Giedre, kazkodel pamaniau, kad butent jums atsakymu galetu duoti knyga "Penkios vaiku meiles kalbos". jei neskaitet - paskaitykit

na kaip matau jusu vaikiukui truputi virs 2 metuku. Manau kosmetika, padeta i virsutine lentyna jam tikrai bus nepasiekiama. Del drabuziu - geresnius sudeti aukstai. Kasdienius - lai duodasi. As pvz turiu atrinkus nenesiojamu rubu maisa, vis nesugalvodavau kur juos padet. Buvo periodas, kai jiems buvo idomu kuistis su rubais. Ismetydavo savo, pabodo man tvarkyt, tai staiga sove isganinga mintis duoti jiems ta rubu maisa. Pazaide kokias dvi savaites ir nebereik. Buciau draudus, manau butu viskas ilgiau uzsitese.
Del to 'ziuri i akis ir matosi kad nori ka blogo padaryt" zinau apie ka jus. Mano vienam vaikui irgi tiap buna. Ypac jei neiseinam i lauka kokia diena. Tiesiog per daug energijos susikaupia. Dar buna kai ateina mociute, mano mama, tada jie isvis nevaldomi darosi. Jie ja labai myli ir laukia, tai tiesiog manau emociju per daug jiems buna ir nebezino ka su jom daryt. Tokiais atvejais arba siunciu i lauka arba namie ka nors aktyvesnio pasiulau (pvz pasokinet ant kamuolio)

Jums jau rašė - teks neužsimiršt ir nepadėt pasiekiamoj vietoj Kol liausis pilstęs ar kol užaugs iki tokio amžiaus, kad pats išpils ir pats galės KOKYBIŠKAI išvalyti, o tai nuobodžiau nei pilstymas...
Be to, gal galėtumėt tą aliejų ir druską pakeist didžiuliu bliūdu su smėliu ar manų kruopom ir puoduku su vandeniu - ir tegu pilsto sau vaikas? Aš tai klijonkę patiesdavau po tais įrengimais - paskui susuki ir išpurtai kad ir pro balkoną, nenukentės gamta manau nuo lašo manų kruopų ar smėlio... Arba ir į vonią galima (kaip aš darydavau). Papilstė ir nusibodo - ant grindų pilt... Ir netgi labai greitai, per porą savaičių.
Visa šita situacija - ne pasitikėjimo vaiku klausimas, o jūsų užmaršumo... Jis jus tiesiog mėgdžioja, jūs kažką pilstot, jis kažką pilsto - mokosi.




* nes jūs gal kreipiate tada į jį dėmesį, nesvarbu ,teigiamą ar neigiamą?
** ar propaguojate fizines bausmes?
*** ar tikrai visose spintose ir stalčiuose pilna pavojingų daiktų - adatų, žirklių, peilių, lengvai atsidarančių vaistų buteliukų, cheminių valymo priemonių ir t. t. ir pan.? Jei ne, leiskite lįsti į bet kuriuos, teks pakentėti kurį laiką, kol vaikas viską išžiūrinės, išdėlios, išmėtys, sudės ir tai baigsis - ilgam. Nes bus tiesiog nebeįdomu...
**** puiku, kad smagu, prabangius atrinkite aukštėliau, o su likusiais tegu sau žaidžia - dar ir nuotraukų gerų pridarysit, plius turėsit laisvo laiko, kol žais Tai tikrai labai ilgai netruks
***** Dedam aukštai ant lentynos ar dar kur, kol bus nebepavojingo amžiaus...

cia buvo pasakymas skirtas mamytei pas kuria vaikas apsisuka ir nueina i kita kambari.

Man labai keista pasirode pasakymai apie rodyma nusivilimu. Kiek su psichologais snekejau ( karoliniskiu poliklinikoj+ ir raidos centre) tai visi vienu balsu sako kad to daryti nevalia...ju nuomone pabreziu JU NUOMONE veido israiska vaiko pykcio ar zbitkinimu metu turi islikti rami, nes rodydami savo nepasitenkinima tik provokojate vaika kartoti savo veiksmus ir taip susilaukti reakcijos.As asmeniskai specialistais labiau pasitikiu ir vaikui stengiuosi neparodyti savo blogu emociju, tiesiog kartais tiesiog nereaguoju ir jam tampa neidomu, beabejo as dar nesusiduriau su isvertimu kosmetikos ar su kitai labai pavojingais dalykais.Kai seimoj turyme tik viena vaika tai spejame paslepti daiktus greiciau nei vaikas randa.

Renata,

abejoju, ar psichologai gali patarineti tevams buti bejausmiais robotais - nuo vaiku savo jausmu nepaslepsime, nes vaikai labai pastabus, jautrus ir ju demesys sutelktas i tevu kuno kalba, kurios uzmaskuoti beveik nepavyks. ka is tiesu galetu reiksti tas patarimas - tai nesureiksminti vaiku isdaigu, priimti jas kaip tam tikra vaiku raidos etapa, normalu reiskini, ir tikrai reaguoti ramiai (o ne apsimetineti). nes jei kokius nors ivykius issikirsime, reaguosime audringai, vaikai greitai ismoks tuo "mygtuku" naudotis ir sukelti tevu reakcija.

taigi pykcio (ar kitu jausmu), nuslepti negalime, bet galime juos rodyti ivairiais budais: galime, pvz., pradeti klykti "tu, bjaurybe, vel pritrupinai sausainiu" ir uzploti per uzpakali, o galime rimtu ir grieztu tonu pasakyti "as pykstu, kad pritrupinai sausainiu ant kilimo. prasau sausainius valgyti virtuveje".

as nesuprantu kaip galima nerodyti savo jausmu vaikui, tai reiskia mes nuo pat mazu dienu pradedam meluoti vaikui. jei jis blogai ka padaro sypsokimes, gerai padaro ir sypsokimes. as visada rodau jausmus savo vaikui veido israiska ir mano mazyle net pradejo vietoj to kad sauktu ir nervotusi parodo veido israiska kad kazkas nepatinka, ar nusimine.mazi vaikai dar sunkiai supranta mums paprastus jiems sakomus zodzius, o jei juos parodai veido israiska tai jie gali suprasti ar jis gerai pasielge ar blogai.

viskas butu gerai, bet... emocijos yra tik emocijos - jos neturi tapti manipuliavimo vaikais priemone, vaiku elgesio vertinimo priemone (taip kaip stengiames, kad vaiku jausmu raiska (pvz., pykcio priepuoliai) netaptu manipuliavimo tevais priemone).

jo kas kas bet mazi vaikuciai moka lb gerai manipuliuoti tevais, bet as kazkaip jau atskiriu kur yra tikra o kur tik apsimeta, kad issireikalautu demesio, ypac tada kai mama valgyti ruosia

gal galit plačiau apie tuos tikrumus ir apsimetinėjimus, bei kokio amžiaus vaikai moka manipuliuoti tėvais?
ir kas yra manipuliavimas?

is tikruju sunku nupasakoti, bet va mano mazoji kai as darau valgyti ir ji nebeturi ka veikti tai ateina prie manes nutaiso toky liudna veiduka ir stovi ziuredama, laukia kol paimsiu o jei nepaimu tai suraukia nosyte, viska isbando kad tik ja y rankas paimciau, bet jau zinau kad jai nieko neskauda, kad jai viskas gerai.o jie pradeda anksti manipuoliuoti net dar budami visiskai maziukai. o manipuliavimas manau yra tai kai apsimesdami kad jiems yra kazkas jie noi kazko issireikalauti is tevu, ir jei mato kad jiems tai pavksta jie pradeda pastoviai taip elgtis.

Taigi vaikas švelnumo nori. Juk ne iš blogų paskatų nori, kad paimtumėt ant rankų. Jūs pati nenorit, kad vyras parėjęs iš darbo ar bet kada kitu metu prisiglaustų, apkabintų, pabučiuotų? O tai, ką vadinat manipuliavimu, yra būdas to švelnumo ir artumo paprašyti. Vaikas tik taip moka.

as suprantu as savo mazyle daznai ant ranku panesioju, pamyluoju, bet kartais yra tokiu situaciju kad va db staigiai negaliu paimti y rankas, tada ir prasideda visokiu veidu mimiku rodymas

o jūs ką manote pasodinsite vaiką ir sedės nekrutėdamas nu duodat

čia labai panašu į "Laimingi vaikai, iššūkis tėvams". Tikriausiai skaitėte? jei ne paskaitykite, manau Jums ji bus labai naudinga.

Jūs tik nesupykit, ar pati skaitėt, ką parašėt? Taip išeina, jei vaikui nieko neskauda ir jis kažko nori iš tėvų, jis jais manipuliuoja...
Ne, manipuliavimas su tuo, ką aprašėte, neturi visiškai nieko bendro, tokio amžiaus kaip jūsiškė vaikai to daryti tiesiog nemoka.
Tokio amžiaus vaikiukas turi natūralų poreikį kuo dažniau būti mamai ant rankų, būtent to jam gyvybiškai svarbaus poreikio jis ir prašosi. Tai biologija, fiziologija, kas norit, bet ne manipuliavimas. Kitas klausimas, kad jūs ne visada galite jį paimti - bet svarbu ne tiek jūsų galimybės jį paimti ant rankų, kiek jūsų požiūris į šią situaciją. Linkiu atsikratyti įsivaizdavimo, kad vaikas jumis manipuliuoja. Jis tiesiog nori jūsų meilės, kurios šiame amžiuje jam dar labai reikia. Kuo dažniau imsit ant rankų neturėdama minčių, jog jumis manipuliuojama, tuo savarankiškesnis jis bus vėliau ir tuo laimingesnė šeima būsite

as vaika daznai imu ant ranku, bet nuo to kad ja visada nesiosiu ant ranku valgis pats nepasidarys, kambariai taip pat savaime nesusitvarkys. yra laikas kai visa demesi skiriu tik vaikui o yra laikas kai skiriu namu ruosai ir manau kad kiekviena mama taip daro, nes niekas savaime nepasidaro, nuo mazu dienu reikia vaika pratinti kad deje bet viso savo laiko mama negali jam skirti. nes juk kazkada ir y darzeli prades eiti, tai kaip tada reikes begti is darbo kad ant ranku panesiociau.vaikas turi ismokti kartais ir vienas pazaisti, su savim pabuti.

visa tai tiesa.
tik stripulis raso apie kita reiskini: normalu, kad jus negalite viso laiko skirti tik vaikui. bet taip pat normalu, kad vaikas nusimena, nusivilia, suirzta, kai mama negali su juo buti, kai vaikas nori. ir tai ne manipuliacija - vaikas tiesiog taip jauciasi ir tokius jausmus parodo. reikia tai suprasti ir ismokti priimti naturaliai kylancius vaiko jausmus, o ne pykti, kad nusimines ar supykes vaikas atseit manipuliuoja tevais.

as ant savo vaiko niekad nepykstu kad jis parodo savo jausmus tai visiskai naturalus dalykas.

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.