Ką manote apie tai?
http://pesiq.ru/forum/showthread.php?t=1429&pp=999999

Anksčiau, kai parodose pamatydavau šunį su tokiu daikteliu, maniau, kad tiesiog dėl grožio, o pasirodo, va kaip čia viskas sudėtinga...

Oi, aš jau ne vieną šunį esu mačiusi su raudonu siūlu ant kaklo, bet kadangi netikiu prietarais ir tokiais dalykais, kaip visokie nužiūrėjimai ar pan., tai nei mano šuo, nei aš pati raudonų šniūrelių nenešiojam

Aš irgi stengiuosi mąstyti blaiviai, bet, sakau, jei tikim, kad pakabinta virš durų pasaga neša laimę, vėjo varpeliai atbaido dvasias, sudužęs veidrodis ar perbėgusi kelią katė atneša nelaimes, tai ir tas raudonas šniūrelis visai įsipaišo.
Kai pamąstai, tai tas tikėjimas prietarais yra gryniausia saviįtaiga, bet jei ji padeda geriau jaustis, tai gal turi teisę gyvuoti? O be to, man taip gražiai atrodo tie šunys...

Kol neatsitinka kokia nelaimė, tol ir galvoji, kad čia "durnių išmislas", bet kai pats susiduri, tai patiki... O nužiūrėti gali ne tik blogo linkintis žmogus, šiaip besigrožintis ir nenorintis blogo...

Tai aišku, kiekvienas turim teisę rinktis, tikėti kelią perbėgusia juoda kate ar ne

Katėm aš netikiu jau seniai, bo turėčiau būti pats nelaimingiausias žmogus, turėdama namie juodą katę O tie raudoni raišteliai gražu mūsų vokietistai vienu metu ant jų buvo užsikabliavę - iš Sibiro kažkokios šamanės darytus siuntėsi

Kenya nežinote, yra kitas prietaras, kad namie juoda katė neša LAIMĘ jau pas mane antras juodas katulis gyvena ir abu atsitiktinai

Tikrai? Šiaip labai stengiuosi netikėti ir netikėjau. Iki šiol....
O ar aš irgi galiu nužiūrėti, jei kaip tik grožiuosi ir džiaugiuosi nuoširdžiai? Tai ką daryt? Nežiūrėt?
Šiaip va tik man kažkaip neatsargu atrodo viešai rodyti vos gimusius šuniukus . Jie tokie bejėgiukai..

va va va, man įdomu kaip su tais mažuliais, iki kiek dienų negalima rodyti ?
Žinokit, o aš visai tikiu... ten ne tik juosteles deda, bet yra toks ritualas su švęstu vandeniu... Vienam mūsų vaikui ant tiek nesisekė, kad man net gailu buvo skaityti kasdien kokios nelaimės jį puola Ir taip vis bijojau prasitarti šeimininkei galvoju galvos, kažkokia kvaištelėjusi bet vieną dieną prasitariau... tai pasirodo, ji irgi gavojo, kad nužiūrėjo, jau kuris laikas viskas gerai jokių bėdų, tfu tfu tfu....

aš vakar žiūrėjau įkeltas į forumą naujagimių šuniukų foto, tai net pačiai nejauku paliko . Gražu labai, bet nu jau tokie visai be apsaugos lialiukai. Žadėjau parašyti merginai, kad gal išimtų foto, bet nedrįsau
Beje, tikrai esu skaičiusi, kad naujagimiams blykstės šviesos kenkia. Akytėms gal, nebepamenu
Papildyta:

einu Tati rašyti , ji labai gražiai tvarkosi su siūlais

Kad akytės užmergtos būna aš dėjau kelių valandų, kai jie buvo ir net nežinau... tik po to išgirdau, kad negerai, bet kiek dienį reikia laukti irgi nežinau

Daiva D. rašo, nu bus mums

Aš, kaip materialistė, netikiu mistika. Tačiau žinau, kad spalva ir garsas yra materialūs dalykai O kaip veikia tam tikro ilgio šviesios bangos? Arba tam tikra garso bangų kombinacija? Ir netgi mintis (arba tikėjimas) yra materialus dalykas, tai tam tikri fizikiniai ir cheminiai procesai. Viso poveikio mes nežinome...
Todėl iki dantų pasikeitimo mano šuniukai būtinai nešioja raudonus antkaklius.

O šiandien penktadienis ir dar trylikta... Gaila, kad ne pilnatis, bent jau man tai būna puikios dienos

A dėl tų raudonų šniūrelių, tai velniai žino Nešiojo manieji raudonus siūlus viešose vietose, kol maži buvo. Nelabai tikiu jų apsauga, bet tai nieko nekainuoja, šuniui diskomforto tai irgi nekėlė, tai kodėl gi ne

Dabar šovė mintis, kad reikia numegzti saviškiams tų juostelių, nes man tai paprasčiausiai gražu

Iki tol jie ( gal būt) labiau pažeidžiami? Na, jei bandyti tikėti nužiūrėjimais

Na, tuo laikotarpiu jie tiesiog yra labiau pažeidžiami fiziškai ir psichologiškai jaunas, nepatyręs, neginkluotas, savimi nepasitikintis šuniukas, kurio organizme vyksta dideli pokyčiai, sumažinantys atsparumą. Pasikeitus dantims, šuns atsparumas labai padidėja. Aišku, niekas nedraudžia nešioti "apsaugą" ir vėliau, tačiau dauguma tuos pirmuosius antkakliukus išauga, reikia rimtesnio.

As tai tikru tikriausia moterialiste, bedieve ir t.t. ir netikiu jokiais tokiais dalykais. Ir nors gyvenime ivyko stipri nelaime, poziuris ne kiek nepasikeite.

Tiesa sakant, net nezinojau, kad sunims visokiu tokiu dalyku prigalvoja.

Tai o aš kaip tik ir pabandžiau paaiškinti, kodėl apsišvietęs materialistas turėtų suprasti tokius dalykus
(jei kartais pradėtum gaminti ką nors panašaus, tai turbūt būtų paklausa)

O man tai labai grazu tos raudonos virves su kutusiukais. Pirma karta pamaciau pas vokieciu aviganius. Galima tiketi, galima ir ne visais tais prietarais, bet ivairus amuletai, pakabukai suteikia grozio. Blogiau juk nebus
Is mistikos pasaulio. Vaziavo drauge su masina ir staiga priekyje masina dejo ant stabdziu. Ivyko avarija. Drauge ivaziavo tai masinai i uzpakali. Islipusi moteriske mandagiai atsiprase uz si incidenta ir pasake, kad per kelia bego juoda kate. Jeigu ji butu pravaziavusi, butu ivykusi didele nelaime, nes juodos kates jas nesa. Atvaziavusi policija papasakojo, kad pasitaiko tokiu ivykiu, o ypac per pilnati

Mano šuniukas irgi tokį turi Na nelabai aš jais tikių , padeda-nepadeda, bet kad gražiai atrodo tai tikrai


Beja, vakar įdėjau savo kalytės ką tik gimusius šuniukus į forumą, tai dabar pasiskaičiau ir kažkaip neramu pasidarė
Turbūt reiktų išimti tas foto , nu mokat jūs merginos prigazdinti

Tai jei netikit, ko čia gazdintis aš pati dėjau, net nežinau nieko nenutiko

Tati, gali pradėti man sukti jau antkakliukus. Tu moki

Na jau nuotraukos tai tikrai niekaip nepakenks bet aš asmeniškai neskubėčiau naujagimių nuotraukų rodyti viešai. Ne dėl kažkokių mistinių priežasčių, o tiesiog - kas žino, kaip jie augs, ar visi išgyvens. Verčiau parodyti tada, kai jau bus sustiprėję.

Sveikos ir vel as ikisu savo trigrasi. Zirgams irgi tokius raudonus siulus risa i karcius ar uodega. Man atrodo- nesamone visiska

Šaunu, kad tiek daug pritariančių. Reiškia nebūsiu balta varna, kai pasirodysiu su savo šunimis, papuoštais raudonomis virvelėmis. Nes jau visiems numezgiau, įkvėpimo pagauta. Specialių užkalbėjimų nemoku, bet gal ir taip padės?...
Nežinau, ar tikiu ar ne, bet kad nepakenks-tai tikrai.
Be to, mokslas dar daug dalykų negali įrodyti, bet tai dar nereiškia, kad jie neegzistuoja...

Jei kam įdomu- čia dar viena nuoroda:
http://minibull-club.ru/forum/viewtopic.php?p=22896

Heizi, tavo šunelis pasakiško grožio. Ir jam taip tinka tas raudonas kutukas!!!

Va ir mes pasirodysim Pati netikiu tais dalykais,bet man tiesiog gražu

pasaka. Kinukas irgi nuostabus. Labai gražūs tie raudoni pakabukai

Apie nuziurejimus ir t.t. Maza buvau o senelis leido paziureti gimstanti versiuka,tik prigrase,kad nepulciau gyrti.Veliau man vys tas pasakymas nedave ramybes,todel neislaikiau ir pristojau prie mociutes su savo klausimais.Tai ka ji tada man papasakojo iki siol atminti lyko.Pasirodo nauja givybe dar yra silpna ir del jos anapus kariauja blogis ir geris/velniai,angelai/liaupsindami glezna givybe mes prisaukiam velnius.As klausiau o kaip mes galin pakenkti gyrdami,mociute sake,kad nelabieji klauso ir tik isgirde liaupses puola maziukus,nes ju angeliukai sargai dar silpni.Gal kvailai atrodo,bet as visus maziukus vadinu rupuziokais,buozgalviais.

gera temukė, daug sužinau. Kažką apie gyrimus ir aš buvau girdėjusi.

Aha, ir pas mus kaime, kai eidavom pažiūrėti gimusių paršiukų ar veršiukų, kažkodėl reikėdavo pasopjaudyti į jų pusę. Bet ką tas prietaras reiškia, - nežinau, o ir paklausti jau nėra pas ką...

Mano AA senelis, pirmą kartą pamatęs kokį giminės naujagimį, sakydavo "ooo, koks mažiukas, negražus". Kai kurie įsižeisdavo.
O jis pats buvo gimęs Raganiškių kaime.

Štai kame reikalas

Yra ir musu seimoje toks iprotis spjaudytis per peti ir sakyt, koks bjaurus ir mazas vaikas niekas nepyksta, nes visi zino

O galiu klausimėlį, kur jūs tokį gėrį pirkot?

Čia ir yra tas gėris iš Sibiro šamanės, kaip rašiau

Niu šitą tai aš suprantu, mane domina grynai kur dabar galima įsigyti, ar užsakyti pas ką

O kaip tada paaiskinsit toki realu atveji, kai zmogui, serganciam veziu, buvo padovanota anglu kokeriuke juoda - jinai labai mylejo ji, be galo - po kiek laiko suniui eme rastis gumbai, metastazes, kaip ir jos seimininkui, pas seimininka sveikata pagerejo, jis gyvena ir siandien, spanieliuke isejo nuo vezio.....

sakys: sutapimas. Visai nenoriu, kad šuneliai perimtų mūsų ligas, bėdas... Bet tikiu, jog taip gali būti . Apskritai, turbūt nebegaliu užsukti į šią temą, nes pas mus labai daug "sutapimų".
O jei atvirai, ieškau ( labai labai) amuletų, apsaugos, patarimų dėl savo šuniukų ( į AZ)

Kalyte buvo atiduota jaunute ir visiskai sveika, ji tiesiog dievino savo seimininka, nesitraukdavo nuo, as tikiu mistika, jos mano kelyje daug buvo

Tokius pynikus ant kaklo jau senai matau ant sunu kaklo, ypac is rusijos atvaziavusiu i parodas. Reikia ir maniskem nupinti, o tai su raudonu siulu raisioju Kaip tik sian tokiu labai graziu raudonu siulu maciau Reiks isigyt ir nupinti.

mes mažai žinome, ten specialus pynimas ir tie....šamanų užkalbėjimai . Reikia man, vot nušaukit

Mistika,sutapimai o gal.....Kazkada mano aplinkoje yra buves zmogus,su kuruo pabendravus jausdavausi kaip issunkta /vagona angliu iskrovus/Po daugelio metu atsitiktinai uzsuko i svecius,tai mano sunys,kas jiems tikrai nebudinga,lojo,slepesi,isterikavo.Viena bande paglostit,tai dantys parode ir rodesi,jei galetu,tai sudraskytu i skutelius ir uz vartu ismestu.Tai papasakojau senam kinologui,tai jis pasake,kad sunys geiciau pajunta pavoju namuose
.Druska po lauko duru kilimeliu,raudonas raistukas.Gal tai musu prietarai,bet ateje juos radom ir iseidami palyksim.

čia buvo vienas žmogus siuntė, tai visi Vilniaus ir ne tik vokiečiai išsipuošė, nes vokietistas buvo prie šaltinio . Bet dabar kiek žinau užsidarė tas reikalas.

O tai jeigu as pindama apie savo sunio gerove galvosiu ir gerus palinkejimus sudesiu - neveiks O pynimas cia pats paprasciausias - net mokykloje per darbu pamokas jo mokemes, nebent reik kryziavimus is tam tikros puses pradet, kazkaip ypatingai uzbaigti Nu suintrigavo - reik ir man butiniausiai, tik as megeja tokius dalykus pati daryti.

maniškis ir dabar spjaudosi ant suaugusio šuns, kai tik aš pagiriu

Manau veiks O galiausiai tokį dalyką galima su savimi neštis į bažnyčią (kas praktikuojantys katalikai), tai kai šventina visus bus pašventinta ir kišenėje esanti pynutė Bent jau mano mama taip sako

Aš irgi truputį mėgstu prie rankdarbių pasėdėti, kadangi šunims megztinių nemezgu, užsiskiau tą nėrimo lėlę, tai mokinsiuosi verti apvalias virvutes Sakau iš plonų siūliukų net parodinius pavadžius galima taip pabandyti pasigaminti

Atsiprašau iš anksto, jei ką įžeisiu, moterytės (juk niekada negali žinoti), bet manau, jog visi prietarai gimsta iš nežinojimo, baimės. Pvz. jau kokie 3 vaidrodžiai pas mus namie yra sudužę, bet mano gyvenimas nė kiek nesiskiria nuo kitų, o dargi yra labai puikus ir kasdien džiaugiuosi savo laime.
Beje, kas pastebėjote, buvo tokia temelė SM - "Ca de Bou". Ten dėjau šunelio foto nuo pat jo gimimo iki tol, kol jį atidavėme. Tai va šiam mažuliui baigėsi nekaip - displazija. Tačiau būtų absurdiška įtarti nužiūrėjimą ar pan., kai moksliškai yra išaiškinta, kad displazija - genetiškai paveldimas sutrikimas.
Na, bet kažkuo tikėti yra visai smagu. Tai - savotiškas hobis, tie visi cinciliukai skambaliukai... Viskas yra puiku, kol neprieinama iki kraštutinumų

Man atrodo, kad veiks. Juk mes, moterys, visos raganos...
Tik ,jei neskaitėte tų rusiškų forumu, ten aiškina, kad reikalinga ypač rami aplinka,be jokių pašalinių garsų ir kitų žmonių. Dirbant galvoti tik apie tą šunį, kuriam pinama, linkėti jam sveikatos ir viso ko geriausio...O pinti ar megsti galima visiškai įprastai, nieko ten sudėtingo. Tiesa, buvo nuomonė, kad geriau, jei siūlas nekontaktuoja su metalu- t.y pinama tik rankomis. Ir dar- labai svarbu, kad siūlas būtų vilnonis, nors viena pynėja sake daranti iš 80 % vilnos ir 20 % akrilo- raišteliai patvaresni, ilgiau laiko.Beje, sako, kad negalima jų pirkti, o tik dovanoti...
Iš tiesų, galima nunešti į bažnyčią... Beje, prisiminiau, kad mes kartą per Velykas, kai parsivežėme šventinto vandens, juo "pakrapinom" ir kiekvieną šunį...

Taip.

Visiškai teisingai. Jei gaminate tą raištelį savo rankomis, savo šuniui - taip.

Tai nėra svarbu.

Vilna tai labai gerai, bet iš tikrųjų svarbiausia ne medžiaga, iš kurios pagaminta. Svarbiau spalva.

Galima ir pirkti. Kartais netgi reikia.

Pirmas mano impulsas buvo - sakyti "kategoriškai ne". Bet ramiau pagalvojus atvėsau. Galima, jei norisi

Tai, galima "vartyti", kad gyvūnai nekrikštyti, bet... Mūsų dabartinis tikėjimas taip glaudžiai susijęs su pagoniškaisiais, kad jau ir nebežinai, kas teisinga, o kas ne... Juk dar ir dabar kaime vyriausias šeimos narys grįžęs per Velykas iš bažnyčios po mišių , neša šventintu vandeniu "pašventinti" gyvulių. O dar karvių puošimas vainikais per Sekmines?..O dar šieno nuo kūčių stalo atidavimas gyvuliams? ir t.t Visa tai- tas pats, kas raudoni raišteliai šunims- kad gyvuliai sveiki būtų, vestų stiprų prieauglį, būtų produktyvūs ir t.t