Kaip gimdziau dukryte (jai dabar pusantru), beveik nepamenu. tik atskiras detales. visa kita papasakojo gimdyme dalyvaves mano busimas vyras. labai nekaip del to jauciuosi, ir noreciau paklausti, gal kam nors dar yra taip buve.
mano atveju, gimdymas buvo skatinamas del itin zemu ir nenuosekliu vaisiaus tonu. po pirmosios injekcijos (manrods, tai buvo ne skatinamieji, o nuskausminamieji), emiau "iseidineti", paskui eme trukti deguonies, silpneti mano pacios sirdies ritmas, o vaikelio tonai beveik dingo. pagimdziau per penkias valandas, isstumiau labai greitai (per viena stanga). stumima jau kazkiek pamenu.
kol kas nesilaukiu, net neplanuojam, bet... anksciau ar veliau, noresis antro vaikelio. sikart noreciau daugiau pati dalyvaut gimdyme ir viska atsiminti. tai vat ir norisi paklausti mamu, kurioms taip yra buve, ka darote, kad issiaiskinti, kodel taip buvo ir ka darote, kad tai nepasikartotu.
aciu is anksto visoms, kurios pasidalins patirtimi.

Pirmojo gimdymo metu man irgi "trūkinėjo plionkė", bet tai vyko paskutines 3-4 valandas iki ekstra cezario. Atsimenu tik žvėrišką skausmą, o visos kitos detalės irgi tik iš vyro pasakojimų. Bet nesureikšminu to, manau, daugeliui taip būna, kai gimdymas sunkus.

Leidžiamieji nuskausminamieji gali prisidėti prie atminties spragų, ne šiaip turbūt juos vadina "narkotikais" (man taip išsireiškė personalas per abu gimdymus), o jų dozė griežtai ribojama. Be to, prieš leidžiant mane perspėjo, kad galiu tapti mieguista, bet tik šiek tiek apsvaigo galva ir tai kokioms 15 minučių.

Mano gimdymas nebuvo sunkus, bet vis tiek visko neprisimenu....Po visko aš net nesupratau, kad aš kažko neatsimenu, bet kai vyras pradėjo pasakot kai kuriuos faktus, pasidarė aišku, kad 'atsijunginėjau'...Manau daugumai taip yra, vienoms labiau pasireiškia, kitoms mažiau.

po gimdymo kai kurie dalykai pasimiršta, man atrodo čia natūrali organizmo apsauga

šiaip trečio gimdymo metu man suleido vaistų, kad miegočiau tarp saremių (buvo gyli naktis). Tuo pačiu metu gimdymas "užstigo" ant paskutinių cm ir didžiausio skausmo. Tai nežinau, gal nelabai sąmonei buvau dalį laiko

Mano pirmas gimdymas labai užtruko - be galo skausmingi sąrėmiai truko 7 val. Leido dukart į veną nuo skausmo, bet vaistai padėjo minutei, ne daugiau (vyras sakė, tik akys užsivertė į viršų, bet sąrėmis iškart grąžino į realybę). Daugiau sakė, kad vaistų negalima, nors aš raudojau iš visiškos nevilties ir prašiau suleisti BET KĄ. Nuo skausmo pradėjau per sąrėmius pusiau alpti, pusiau praradinėti sąmonę, išsijungus kliedėjau apie kažkokias skruzdėles, paskui apie motociklus, tuo gąsdindama savo vyrą... Nė nežinau, kaip ištvėriau...

kai gimdziau antra,veikla neraliai greita buvo,o kaklelis nenorejo atsidarineti normaliai,tai kankinausi baisiai.Jau stumiant pradejau atsijungineti,tai gydytoja vis man per veideli papliauksedavo sake nebandyk miegoti cia ,todel pacio atsakingiausio momento nelabai ir atgaminu.

sveikos
manau plionkos trukinejimas per gimdyma yra normalus reiskinys as irgi pilnai neprisimenu nei pirmo nei antro gimdymo, ne tai kad atsijunginejau, bet tiesiog tokioj euforijos busenoj

Dažniausiai Jūsų rašomi atsijungimai gimdymo metu būna dėl nuskausminamųjų leidimo, jei leidžiami narkotikai. Tai labai bjaurus reikalas, nes dažnai po to ir leliukui kvėpavimas trinka ir pačiai stogas pavažiuoja. Juos galima leisti tik labai apskaičiavus gimdymo laiką, nes gimdyti tokiu atveju po suleidimo griežtos rekomendacijos ne ankščiau kaip prėjus 4 valandoms, jei nori gero vaikučio. Pasiskaičiuokit

aš tikrai gimdžiau be nuskausminamųjų, tad man tai negalioja

As irgi kankinausi pati,be jokio nuskausminimo

oi as irgi kamavausi, net 16valandu kol atsidare kaklelis ir liko valadike iki pacio vaikelio uzgimimo ir tada kazkas daktarams nepatiko ir nusprende ekstra atveju padaryti operacija...kai atsidarynejo kaklelis buvo tokiu minuciu kad tikrai atrode kad neistversiu ir nualpsiu ir buvo tikrai baisu... iki siol pamastau kas butu jei tikrai netekciau samones pvz.kai leliukas lenda ir pan.... gerai kad gerai baigesi

Man irgi atrodo, kad ne tik nuskausminimas kaltas, nors ir jis žinoma veikia. Man tokį leido per du gimdymus, pirmą kartą gyvenime realiai pamačiau vieną akušerę vietoj vienos bet niekada neleisčiau leisti sau tokių vaistų, nes jos nesumažina skausmą, o priverčia tave gulėt pačioj skausmingoj pozoj - ant nugaros nes negali paeiti... pavadinčiau tos vaistus - akušerės rojus - nes tada ji gali ramiai poilsėt, kol apsvaigusi gimdvybė ne gali ne tik rėkti, judėti, bet ir normaliai pajudinti liežuvio

Aš irgi gimdžiau be nuskausminamųjų abu kartus ir tas "atsijunginėjimas" buvo, bet tikrai taip pats organizmas saugosi nuo skausmo. Kalbėjau su viena akušere, tai sakė, jeigu nebūtų tokios apsaugos, moteris nuo skausmo galėtų ir numirti...

mane per pirma gymdima kelis kartus gaivino buvau praradusi samone per saremius...Vyras tik baisiausiai issigando...bet viskas baigesi

Per gimdyma-ne,po gimdymo-taip,tik isstumiau leliuka ir po keliu min del didelio kraujavimo praradau samone,bet ir gerai,nes vistiek narkoze dare

tikiuosi nėštukes čia neskaito na kam gasdinti žmonės?

Ne, jokiu samones uztemimu nebuvo. Gal pamenam ne viska, nes vis tik visa energija, visas demesys sutelktas ties pasikeitimais, virsmu, naujos gyvybes atsiradimu. tai pareikalauja tiek energijos (o ir skausmas galbut irgi daro savo), kad nenuostabu, jog nepamenam kazko.

Visoms reikalingos geros emocijos, o ne cia aprasomi "siaubo filmai"

Niekas čia nieko negąsdina, pasiskaitykit medicininės literatūros...
Papildyta:

O kas liepia skaityti tuos siaubo filmus? Jau vien temos pavadinimas daug ką pasako, nori tik teigiamų emocijų, tai nežiūrėk siaubo filmų ir neskaityk tokių temų - paprasta. Pasirinkimo laisvė.

skaitom jau penktus metus intensyviai , pasakyk kur būtent apie numirimą nuo būtent sąrėmių parašytą ? ( išskyrus Sm )

O as pazistu moteri, kuri turi fobija mediku intervencijai i jos kuna. Po gimdymo pabande daktaras ja patikrinti, ji prase, kad to nedarytu, bet kas gi klausys moteriskes (gal jai siaip pasimaise). Pabande ranka apciupineti, ar viskas tvarkoje, o ji eme ir apalpo. taip kad visaip buna. Visko mes prisiklausom, visko buna. Svarbu tiketi, kad tau bus viskas gerai. Ir nepamirsti kvepuoti taip, kaip sako gydytojas. Tarp kito tikra tiesa - teisingas kvepavimas ir pasiruosimas vaiko atejimui i si pasauli palengvina gimima.

Man atrodo nereiketu maisyti vaistu poveikio ir naturalaus samones uzsimaskavimo. Tikrai zinau, kad samones nebuvau netekusi, bet yra tokiu protarpiu, kai nelabai atsimenu. Cia saremiu metu. Stumimo metu visa samone parkeliavo atgal, viska prisimenu gerai kaip kas vyko.

aš tikiu kad nuo skausmo ( kas ji sunkiai perneša) galima nualpt , bet numirt tik šiaip nuo skausmo ne . nuo komplikacijų kraujavimo ir pan taip . o tik nuo skausmo ne , juolab mūsų laikais , tai kad nėštukes nesigąsdinkit ir važiuokit į gimtadieni ramiai .

As drasiai galiu teigti, kad prisimenu viska. Man gimdymas nebuvo kazkokia mazochizmo isbandymas. Daktarai pasiule, as sutikui su nuskausminamais. Ir galiu pasakyti, kad man gimdymas buvo tikrai nuostabus ivykis, be kanciu, be sauksmu, ar plionkiu trukimo

Čia realybė, o ne siaubo filmai Aišku, apie mirtį nuo skausmo gal ir persistengta, bet blogiausia, kuo gali įtikėti nėštukė, kad gimdymas - tai tik pagulinėjimas su šypsena, be nežmoniškų skausmų ir kitų nemalonių dalykų. Tai sunkus ir skausmingas darbas, kuriam reikia ruoštis. Nereikia užmerkti akių ir galvoti, kad jau man taip nebus. Net nekeista, kad daugybė gimdymo istorijų prasideda "atėjau su šypsena, o tada prasidėjoooo". Nėštukė turi ruoštis VISKAM, kad nesutriktų ir nepasiduotų panikai, kai (jei) prasidės "siaubo filmai"

Ar iš viso supratai, ką aš pasakiau? Atsijungimas dažnai vyksta kaip TŠS, tam kad organizmas nepasiduotų, o kovotų toliau. Per mažai domėjotės...

Man buvo planinis cezaris. Sąmonė temti pradėjo vos tik atsiguliau ant nugaros. Suleido vaistų - atsigavau.

Gal tai taip vadinamasi "tuščiosios venos sindromas", kai gimda spaudžia stambiasias kraujagysles ir organizmui trūksta deguonies?

Tikrai taip. Net ir operacinį stalą buvo pakreipę šonu, ale vis tiek nemačijo - alpau.

tokia pati ir mano situacija,MB sake kad pora kartu buvau issijungus,nors paciai atrodo kad viskas praejo greit ir sklandziai,pasirodo daug ko nepamenu

as nepamenu daugiau kaip puses visko bet gal ir gerai

jei norit tik geru emociju, galit paskaitykit koki saldu meiles romana o cia jau dalinames tokia patirtimi, kokia mums buvo skirta. Nei viena manau savo noru nesirinko sunkaus gimdymo.

As samone praradinejau po kiekvieno stumimo, nes buvau gavus dviguba doze skatinamuju, kurie sustiprina skausma. Tada uzdedavo deguonies kauke, atpurtydavomane ir vel is naujo.
Kai pagimdziau ir atsimerkiau, pamaciau tik kad jau prasvite, net nepastebejau kada....

viskas iskenciama ir nieko gimdyme baisaus nera kazkur net girdejau,kad mokslininkai atlike tyrimus nustate,kad jei tektu gimdyti vyrams,jie paprasciausiai neistvertu tokio skausmo jiems tai butu tiesiog nepakeliama taigi merginos zinokime,kad esame jega!

Yra protarpiu kuriu nepamenu,nors galvojau,kad pamenu viska,pasirodo ne,trukinejau pries pat finala,tad keleta dalyku tik is vyro pasakojimo suzinojau,arba kai ka kaip per ruka pamenu,gal paveike narkoze,nes placenta po visko vale,o gal tiesiog is skausmo..