Taigi uz 230 jau esu padares darbu... tikrai nereikes dar 320. Na, nebent su gerbuviu, pirtim kieme, automatiniais vaartais, kameromis ir pan. Bet tokiu dalyku iskart nedesim. Uz 350 tikiuosi namo, i kuriam galima pradet gyvent ne prasciau nei bute (ne visi baldai, ner gerbuvo).

kazkada jau apie tai buvau isimines, taciau dar pabresiu, kad i tai labai reiketu atkreipti demesi - ne stori yra rodiklis


Butu gerai suzinoti tu kas diskutuoja nuomoene apie tai:
AR UZDARU PORU POLIURETANAS NESUPUDYS STOGO MEDIENOS?

Gerai sukates. Kiek kvadratu namas? Grezinys ir elektra jau yra? Nuotekos, kaip supratau, yra.

visu apsiltinimo medziagu parametrai panasus.. silumos laidumas skyriasi gal 10-15%.. reishkia kad gauti reikiama sienos/lubu varza reikia panasaus storio medziagos. Skelbiamas termoputu "sandarumas" nieko bendro su tuo neturi, kadangi eina kalba apie silumos perdavimu per medziaga, o ne pernesima oru. Pernesima oru siluma apskaciojama ventiliacijos irengime.. ir per valanda pasikeitus visam name orui - viskokie tariami plyseliai netures jokios reiksmingos itakos. Daryti sandaru nama be rekuperacijos - nera jokios prasmes.. Esant naturaliai ventiliacijai name - nera jokios prasmes sandarumo..

OSB sukau prie gegniu apacios, tam, kad galeciau i tarpa tarp PU ir OSB pripusti ekovatos. Nuotrauku negaliu atsiust, nes lubos jau nudazytos! Nubraiziau paprasta schema zemiau:
---------------------- Skarda
---------------------- Tyvek
---------------------- OSB
xxxxxxxxxxxxxxxx PU
XXXXXXXXXXXXXX ekovata
---------------------- OSB
oooooooooooooooo Oro tarpas,
---------------------- GPK

Oro tarpas gavosi todel, kad norejau lubas daryt visur lygias. Galejau kelt lubas 20cm i virsu, bet tuomet prie sienos lubos butu nuejusios istrizai zemyn.
Nebendraukit su PU imonemis, esanciomis panevezyje. Zinau, kad siandien jie dar neturi normalios chemijos.

namas 160m2. Grezinio nera, elektra kaip ir rasiau visa isvedziota tik nera razeciu ir jungtuku (automatai beveik visi sudeti tik dar reikes kelis dadeti). Nuotieku taip pat nera, taciau projekte numatyta sertifikuota backa, tai kaip ir nera ka rinktis ar galvoti (kalbejau su aplikosauga, tai jie kaip ir nelinke ten praleisti su valymo irenginiia ir vanden nuvedimu i grunta )

P.S. Siaip tai reiktu su sita diskusija mums persikelti i "Kiek kainuoja namo statybos?!"
Papildyta:


Cia to storumo liaudskai sakant esme ta, kad pasiekus tam tikra apsiltinimo medziagos stori, poto storinant ji ir siekaint kazkoio ten uzsipresto varzos koeficiento, tai santykinai dauda mazia silumos sulaikymo efekto. Sitoje nuorodoje apatineje lenteleje tai vaizdziai parodyta ir tai pavadinta Silumos taupymo efektyvumu
mano nuomone ir ziniomis tai yra logiska. Cia tas pats kaip kad uzimauni eidamas i lauka botus, o ant ju dar ir plastikini maiseli (gal toks per vaisdingas pavyzdys, bet suprantamas)
Papildyta:


tai apsiltinimo mediagos liko gegniu storyje kaip suprantu?
Kad nei vienos ten nebuvau surades imones. Zinojau tik tas penkias kur pradzioje rasiau.
O dabar gal kazka galite pamineti is galimu naudoti?

Butent! pastorinau gegnes iki 37cm ir visas termoizoliacines medziagas slaituose sukisau i sita tarpa. horizontali plokstuma buvo pripusta ~40cm ekovatos, bet ne iki skliauto.
Ivesk PU, poliuretano putos, polyurethane foam ir t.t. i google, gal rasi ir daugiau. Atvirai sakant, as rinkausi didesnio tankio kietas putas, nes zinau, kad mazesnio nei 25kg/cbm tankio putos nebus geros.. Daugiau produkto - daugiau kokybes. Jei moki uz kuba 500Lt, o gauni 15kg/cbm tankio putas, zinok, kad esi APMULKINTAS. Zaliava kainuoja ~3 eurai. 15kg - 45EUR arba 155Lt. suprantu jei imone pasiima dvigubai. tai uz 500Lt turetu pusti bent jau 25kg/cbm..

Jei lyginti šiltinimo medžiagas vien tik pagal tokį (ištrauktą iš konteksto, ir todėl labai mažai ką sakantį) parametrą kaip šilumos laidumo koeficientas (λ)- įvairioms medžiagoms jis skiriasi bent dvigubai. Tai, jei nekalbant apie "egzotiškas" (perlitas, spaliai...), ar "kosmines" technologijas (kurios dėl kainos, tik kosmose ir panaudojamos). Lyginant "minkštas" ir "kietas" šiltinimo medžiagos, teks atsižvelgti į tokį ilgą sąrašą šiluminę varžą ar šilumos perdavimo koeficientą įtakojančių veiksnių (vien drėgmės "variacijų" kiek ), kad bet kam pabos skaičiuoti. Be to, niekas negali garantuoti, kad tokie skaičiavimai bus bent arti realių eksploatavimo sąlygų- ypač, kai tai liečia "minkštąsias" šiltinimo medžiagas.

Galima ginčytis iki "putų iš burnos" dėl mineralinės vatos (priminsiu, kad visi kiti vatos pavadinimai naikinami, ir lieka tik "mineralinė") ir termoputų panaudojimo namo šiltinime privalumų ir trūkumų. Tik gal neverta- tai jau seniai padarė patys gamintojai teismuose. Mineralinė vata ir termoputos yra kone bendraamžės, todėl pastaroji tikrai nėra kokia tai "XI šiltinimo karta". Paprasčiausiai namų šiltinimui buvo paliktas "atstovauti" polistirolas, o pačios termoputos daugiau "dirbo" pramonėje, kur jų pritaikymo galimybės (skirtingai nei mineralinės vatos)- buvo praktiškai neribotos.

Nesu vienintelis, kai tvirtinu, kad termoputos- tai visiškai nauja šiltinimo kokybė karkasinėje statyboje (pasikartosiu- nesuprantu, kam termoputos reikalingos naujoje mūrinėje). Šiltinimo termoputomis kainos/kokybės santykis- visuotinai pripažintas geriausiu. Su aukšta kaina (ypač LT) paprasta "kovoti" šiais interneto laikais- termoputas nėra sudėtinga įsigyti tiesiogiai (pvz.).
Iš kitos pusės- po Europa siautėja mineralinės vatos gamintojas, kuris visose šalyse stato (kartais "užsimaskavęs" vietinių firmų pavadinimais) demonstracinius namus su pusmetrinėmis sienomis. Be to autoritetingai (vis tik superbrendas!) tvirtina, kad tai ir yra tikrasis Pasyvus namas. Aišku, lieka klausymas: kaip tos pusmetrinės sienos "sutaria" su jų pačių pateikiamais šilumos taupymo efektyvumo grafikais (panašiais į neseniai įdėtą)- bet čia jau platesnė tema.
Jei nežinote kuo tikėti- visada yra elementarūs būdai savarankiškai pasitikrinti informaciją. YouTube užversta įdomiais palyginamaisiais testais, tik neradau labiausiai patikusio. Testas kainuos kelis Lt, bet turėsite visiškai objektyvią, t.y. LT visuotinai priimtų nusistatymų neįtakojamą nuomonę. Gal toks namo "modelis" padės apsispręsti, renkantis šiltinimo technologiją savo namui:
1. Paimate trys storasienius "plastikinius" kibirus, ir jų dugną išklojate apie 5 cm polistirolu.
2. Įstatote po puslitrinį stiklainį su vienodos temperatūros karštu vandeniu.
3. Vieną kibirą užpildote sausa mineraline vata ir aptraukiate/uždengiate priešvėjine membrana ("laboratorinis" variantas). Antram kibirui tas pats- tik vata prieš tai pamirkote (eksploatavimo "realiomis sąlygomis" variantas). Trečią kibirą užpildote kad ir makrofleksu. Visus kibirus- į lauką.
3. Po paros- tikrinama temperatūra stiklainiuose. Galiu priimti statymus- kuriame stiklainyje po paros temperatūra bus aukštesnė. Pats statu už termoputas (makrofleksą).

Testui "ką duoda sandarumas"- pakaks rytinio puodelio kavos. Vieną uždenkite lėkštute, kitą ne.

bet jus "laisvai" cituojant kad mūras taip pat karkasas , tai kodėl negalima naudoti mūrinėje statyboje? gal kazkiek ir brangiau, bet karkasininkų meistrų klaidos labai jau brangiai gali kainuoti

sio metu rekomenduojam sienos varza turi buti 5.. su 10 cm tokios varzos negausi niekaip..

del sandarumo - yra pleveles, kurios uztikrina 100 nelaiduma nei oro nei vandens, jei juos teisingai naudoti.. tai jokio privalumo papildomo nera.. jei jau nesinori vatos - galima apklijoti viska putplasciu 3 sluoksiais - bus visihkai sandaru..

dar labai mane juokina "dydelis spaudimas" kuris susidaro namo viduje.. turbut tiek dydelis kad net sunku durys uzdaryti

zinoma, kad galima apklijuoti 3 sluoksniais polistirolio ir bus visiskai sandaru! zinau zmogu, kuris uzsandarino lubas polistiroliu, dedamas jas tarp gegniu ir apiputes krastus montazinemis putomis. Uzsandarino IDEALIAI ir rezultatas isties puikus. neabejoju, kad sutaupe pinigu, bet dirbo ilgai Kai puti PU, tai supaprastini procesa, sutrumpini darbo laika ir gauni IDEALU rezultata. Bet tikrai nesigincysiu - ta pati rezultata galima gauti kombinuojant polistiroli su montazinemis putomis.. arba dar geriau - naudoti PU produkta STYRODUR ar kazka panasaus..

na .. putplastis - 100 lt uz kuba
vata irgi panasiai..

termoputos - apie 500 uz kuba..

greita? gal.. kokybishka ir idealu - abejoju, rode visokios foto, kur smarkiai prasilenkta su kokybe..

dar oreciau priminti, kad amerikosai (is kur tos putos) - nenaudoja statybose paprastos pjautines medienos, tk dziovinta ir kalibruota.. todel dregmes joje zymiai maziau.. tai irgi rizikos faktorius..

bet is esmes pagrindinis klausima - kaina.. visiskai aishkus marketingas.. amerikoj gali nupirkti pardoshkej tokiu putu balioneliose, keip makrofleksas, tik dydesnis.. va tai butu super gal kas nori atvezti?

Del PU purkimo kokybes jau rasiau anksciau - nesirinkite sarlatanu ir viskas bus OK. Del plistirolio ir montaziniu putu kombinacijos, tai manau, kad tai isties gera alternatyva PU. tik reikia uzisimti, nes sukaisiot polistiroli tarp gegniu ir visur uzsandarinti putomis nera labai paprasta. Reikia pjaustyti, derinti, pusti, uostyti cionata ir t.t.. ka pagalvoji, gal geriau ta 1000 lt sumoket daugiau ir turet rezultata per 2 valandas

Naujoje mūrinėje nepalyginamai paprasčiau sprendžiama sandarumo klausymai. Jei sandarumas nustoja būti klausymu Nr. 1- nelabai yra prasmės investuoti papildomas lėšas, kad "sviestuoti sviestą".

"Bijai vilko- neik į mišką". Karkasinė statyba iki maksimumo primityvi. Tikrai nereikia kokio tai specialaus išsilavinimo, kad tapti bekompromise savo statomo namo "tech. priežiūra". Vis tik, per tiek metų man susiformavo vienas kvailas nusistatymas: klaidos būna ne kokių tai "karkasininkų meistrų", o juos samdžiusio besistatančiojo, kuris dažniausiai nuosavo namo statybas supranta tik kaip lenktynes "kur pigiau" (nes statosi dvigubai didesnės (nei reikia) kvadratūros namą, ir paprasčiausiai netelpą į numatytą biudžetą).

Su kokybiškomis- 100 mm 5,40 m2K/W tikrai galima. Be to- "tikrąją" (skirtingai nei mineralinės vatos).

Čia greičiausiai kalbama apie hidroizoliacinę. Pirma: didžiausias "nusikaltimas" yra paruošti drėgmei tokius "spąstus" (mineralinėje vatoje). Antra: žiemą ir vasarą "buterbrodas" veikia visiškai priešingai- šiltinimas mineraline vata elementariai neturi sprendimo šiai problemai (skirtingai nei termoputos, kur tokios problemos net ir nėra).

O kaip gi su liaudies išmintimi "Kiek moki- tą ir nusiperki". Šiuo atveju ji 100 % pasitvirtina (kai įsigilini į visus šiltinimo mineraline vata niuansus). Bet to, vienas niuansas: kokį % nuo bendros statybos kainos sudaro kainų skirtumas tarp šiltinimo vata ir termoputomis?

Tai jau testuota pertestuota ir užtvirtinta visais įmanomais antspaudais.
Mudakų % visur tas pats- statybininkai ne kokia tai išimtis.

Niekas netrukdo ir tautiečiams naudoti kokybišką medieną- juk nėra deficitas. Vėl tas pats niuansas: kokį % nuo bendros statybos kainos sudaro kainų skirtumas tarp kokybiškos medienos ir "iš savo miško"?

Kas tuos reikalivus prastumia, galetumeme saves paklausti.
Cia vos ne variantas stumia kiauliu gripo skiepus - gal artimoje ateityje jie bus privalomi

Silumos arba salcio pleveles nesulaikys

na jo.. vatos korporacijos uzsiima lobbistika.. nejuokinkite.. yra EU normos, musu visos normos ir istatymai pagal EU sutarti traukia prie EU standartu. Nori-nenori - istatymo reikia paisyti. Nu blogiausiu atveju namo ne priduosi inspekcijai, jei apsiltinimas per mazas

na niekas nelaiko salcio.. salcio isvis nera, saltis tai silumos trukumas.. perduodama visur arba sulaikoma tik siluma

vata su plevele irengta pagal technologijas yra pigiau negu termoputos be pleveles

kainu skirtumas - 3-5 kartus, priklausomai nuo darbu, nors vatos sudejima yra viena is paprasciausiu darbu statybose, jei karkasas pagal vatos ismatavimus padarytas - tai ispakuoji ir sudedi.. pagrindnis daras - vata speti neshti

o del termoputu kokybes prisiminkime nesena dar istorija, kai atsirado i oro tarpa purskamu putu.. ir milijonas firmeliu, kurios purshke.. ir poto tos putos pradejo sukritineti, firmeles dinginet ir t.t. - gavo babkiciu ant bangos ir puiku.. poto aisq susireguliavo viskas - bet kiek zalos buvo.. namas statomas nu minimum 20-30 metu - gal vertetu pasitiketi patikimais ir patikrintais budais, o ne tokiais, kuriu rezultatas musu salygomis nepatikrintas..

Vatininkai visada bando nusukti kalba į kainą, nes taip lengviau maskuoti šiltinimo problemas. Termoputininkai- į kainos kokybės/santykį, nes taip lengviau maskuoti kainas.

Jei nori mušti- pagalį visada surasi. Vaizdeliai, kur ir po kelių dešimtmečių mineralinė vata nekelia didesnių problemų- greičiausiai niekam neįdomūs. Todėl keletas iš Google užpildžiusių "įdomesnių": 1, 2, 3, 4, 5, 6. Įdomu- kokia tokių atitvarų varža ?

P.S. Šaltis yra natūrali būsena gamtoje. Nesusipratimu vis tik reikėtų laikyti šilumą.

Neabejoju, kad blogai sudejus vata ir jinai nifiga nesiltins. Tam ir yra technologijos. ir Pzziurekime is praktines puses. Ateina zmogus pas architekta ir sako va man projekta duok su siltinimu vatos. Arcitektas duoda, su visom uzbaigimo detalem ir t.t. Atiduoda zmogelis ta projekta chalturshikam ir sako dekyte vata.. Jie deda - zmogus ziuri, ale deda ne taip kaip reikia, ok pasako, perdaryti.. Brokas matosi O su putom kada pasimatys brokas? Kad blogas mishinis? ar deve petras pamirso pravalyti koki voztuva? Kai po 10 metu kvepuosi nezinia kokiom isskirom ir pradesi vaikscioti pas gydytojus? Klasimas tik pasitikejimo matyt - bet asmenishkai as nepasitikiu jokiais graziais zodziais ir skambejs pareishkimais. Atvirksciai - kuo aktyviau persama kazkokia stebulingai gera technologija - tuo daugiau man jinai nekelia pasitikejimo.. Galan, BVI, termoputos, grindinis sildyma, geoterminis sildymas - visi jie pasizimi ryskia agresivia reklamine pozicija - mes geriausi!!! o irodimai - blankus.. bet mada skuria, aziotaza.. matyt veikia tokia metodika.. bet pradedi gilinti - ir klausimu buna daugiau negu atsakimu.. ir diskuscijos nesigauna - vietoj atsakimu is propaguotoju sulauki tik demagoginiu pasvarstymu bei bandymu sumenkinti oponenta.. ir cia tas pats

nu pabandom zaisti skaiciais: sienoms pvz

10 cm termoputu - kokia varza?
10 cm vato - kokia varza?
10 cm putplascio - kokia varza?
10 cm ekovatos - kokia varza?

tvirtinama kad siltas oras sudaro DYDELI spaudima namo viduje, ir oras eina is namo kaip is baliono.. Koks tas spaudimas? Pvz lauke yra 1 atm - o namo viduje kiek? 1,5? 2? 1,01?

Atkreipk demesi, kad sunkvezimiu izotermines priekabos siltintos NE mineraline vata Visu didziuliu prekybos centru sienos sumontuotos is skardiniu bloku uzpildytu PU putomis. Pripazink, kad PU yra patogi, efektyvi ir ilgaamze siltinimo medziaga. Mineraline vata jau praeitis, kaip ir seni, rusiski automobiliai..

Kaip oponentas šiltinimo klausymais- kaban esi vienas įdomiausių. Netgi įpratinai vietoje "Pastatų atitvarų šiluminė technika" naudoti "Termodinamika" (bent dvigubai mažiau ženklų tenka spausdinti ženklų ). Tik iki šiol nesuprantu ko trūksta, kad pavyktų susikalbėti . Tikrai neturiu tikslo patį žeminti (jei taip pasirodė). Gal arčiau tiesos būtų teiginys, kad abu vis tik nesame angelai, ir kai tenka ginti savo teiginius- ne visada priemonės renkamės iš džentelmeno rinkinuko .

Manau, kad problemos kaip tik ir prasideda pas architektą- kiek gi iš jų gali pasigirti "nulaužytais dantimis" karkasinėje statyboje, o ne paprasčiausiai kopijuoja detales iš mineralinės vatos gamintojų? O kodėl vien tik iš jų- ar tai nėra vatos gamintojų "įdirbis"? Jau vien europietiškas standartas, kai šiltinimui būtinai reikalingas "siurblys" (oro tarpas) ištraukti drėgmę iš vatos (įdomu, kaip "siurblys" skiria drėgmę nuo šilumos )- daug ką pasako apie mineralinės vatos "silpnąsias vietas".

Pakanka tų įrodymų: ieškančiam "tikrojo tikėjimo" ir "trijų kibirų testo" pilnai užtenka, kad susidaryti realų vaizdą. Internetas taipogi užverstas info: jau vien tik minėto David B. South darbai- kone visuotinai cituojami. Kaip nebūtų keista- žmogus kažkodėl tai netąsomas po teismus už tokį vatos dergimą.

Dėl varžų jau minėjau: priklausomai to, kokios klausiate- projektinės (kieno tai paskaičiuotos) ar eksploatuojant realiomis sąlygomis. Labai jau didelis skirtumas- kaip tai minėjau David B. South'o koeficintą 4.

Dėl to spaudimo. Nepamenu, kad būčiau minėjęs panašią keistenybę. Gal čia kalba daugiau eina apie tai, kad normali būsena gamtoje vis tik yra šaltis, o "nesusipratimas" (šiluma) užsiima tik tuo, kad visais būdais braunasi pereiti į tą "normalią būseną".

hm.. viskas priklauso nuo poreikiu - prekybos centrui kitokie reikalavimai, negu privaciam namui.. tuo labiau izoterminems priekabom.. O del to kas ateitis o kas praeitis - tai laikas parodys Sio metu ateiti siejama su ekologija, prie kuriu termoputu sunku priskirti Beje, zinote kad termoputu galima naudoti tik patalpose, kur temp iki 60 laipsiu? Kaip ir putplasti? vel apribojimas.. is pastato vidaus - man nedrasu del tu galimu isskiru, kaip beje ir putplasti.. ypac gaisro metu gali but itin pavojinga.. o is isores - ant murinuko - irgi ner prasme, putplastis klijojamas zymiai pygiau ir paprasciau..

skaiciai - silumos laidumo liambda

putplastis - 0,039
neoporas - 0,032
paroc vata - 0,037
gamo putos - 0,038

matome - kad gamo putos jokiom ypatingom savybes silumos perdavime nepasizimi..

t.y. sienos varza bus tokia pati praktishkai

pakalbekime apie sandaruma: esant uzsaknadinimui plevele - yra ju sujungimai, kurios galima praklijoti .. bet daleiskim yra kazkiek plysiu.. kiek ju? pabandom ivertinti - stoikes eina kas 0,6m, tai 1 kv m sienos yra vidutinishkai 3 plisiukai, nu 1mm plocio pvz, tai 100 kv. m. plysiu yra 100*3*0,001=0,3 kv.m. cia maximum.. kiek iz ju buna realiai, ne visur gi jie atsiranda? manau nu 30% butu grubus "pagerintas" rezultatas - 0,1kv.m. na ir neamirskime apie plevele - kuri uzdaro is esmes viska nepralaidziu sluokniu - na tebune ne viska o 90%, reishkia virtualia skyle butu kiek - 0,01kv.m. Daug cia ar mazai? Va duru plotas mazdaug 2 kv.. tai 200 kartu dydesnis.. kadangi virtuali skyle pastoviai atidaryta - tai padalinkime 24 val i 200 - gaunasi 7 min.. dar reiktu ivertinti - kad per musu virtalia skyle oras isena gan sudetingu keliu - o pro duris kaip ir zymiai laisviau - tai nesupikite jei sumazinsiu ta laika iki 5 min

tai va visas skirtumas - tai tas pats, kaip karta per diena atidaryti duris 5 min.. aishq kad bendram ventiliacijos porekije tai visishkas niekis, kaip ir bendram silumos praradimo kontekste..

ufff prirasiau nesamoniu

Šiaip ekovatos gamintojai irgi deklaruoja jog užtikrina sandarumą. O šiaip gal tikrai geriau PU putas derinti su ekovata, panaudojus termoputų minimalų sluoksnį? Nesipyksta šių medžiagų derinys tarpusavyje?

a nafig derinti jei galima uzpirksti ekovata lygiai kaip ir tas putas

Gamo- tėra vienas iš gausybės "porūšių". Jei lyginti tik pagal šilumos laidumo koeficientą- tai nėra koks tai stebuklas. Iš "įvežamų"- galima atrasti termoputas su λ= 0,024 W/mK. Iš "neįvežamų"- su λ= 0,019 W/mK. O "žaliųjų" termoputų asortimentas tikrai pakankamas- tik jų charakteristikos (kainos/kokybės santykis) galėtų būti geresnės .

Per gaisrą- termoputos mažiausias rūpestis. Tuo labiau, kad rinkoje masė plokščių "apsiuvimui", kurios tos ugnies iki karkaso (termoputų) nė "neprileis" (iki gaisrininkai prasiblaivę atvažiuos). Per gaisrą žmones "nuodys" tai, kas tokiais atvejais visada dega pirmiausiai: užuolaidos, baldai ir t.t.

Viskas, kas pastatyta "iš medžio"- "gyvas organizmas", kurį atkakliai "klibina" vėjas (nors gal taip ir neatrodo, nes tai "ilgas kelias" iki rimtų problemų). Termoputos namą papildomai "sutvirtina", kai tuo tarpu šiltinime mineraline vata (kaip ir konstrukcijoje)- pamažų "gaminasi" plyšiai. Pats "procesas" aišku ilgas- vatos sėdimas bent dvidešimt kartų "darbštesnis". Tik verta nepamiršti, kad atsirasti problemoms, didelių plyšių visai nereikia. Vis tik "klibinimas" tėra vieni juokai, lyginant su tuo, "ką sugeba" vienintelė rozetė lauko sienoje .

na ir vatu ir putplascio irgi yra ivairiu, bet ko mazesne liambda tuo dydesne kaina..
man asmenishkai gamos pardavejas tvirtino - kad pakanka 10 cm putu.. nors pagal liambda matome kad varza tada bus tik 2,7. Gal plysiu bus maziau, ir pro jas maziau bus ispuciama, bet grynai per siena silumos bus perduota daugiau, negu per 20 cm vatos pvz Idomybe dar ta, kad as pameginau paklausti, ar gali jie uzpurksti 15 cm putu - tokio storio mano karkas sienos - kam palikti tuscia erve - sako ne, negalima o ir nereikia.. GHM!!! pakalbejus, susidare ispudis kad jie tiesiog negali kito storio uzpurkst.. del to tariamo tvirtumo - tai atvirksciai, sukietejusios putos tokiu atveju luzta ir juose susidaro plysiai. o minksta salyginai vata juda kartu.. del sukriinejimo - seniausiai aishq, kad reikia deti tinkama vata, kuri ir nesukrenta ir dulkemis nepasivercia.. ne veltui tu vatu yra begale rusiu..

Pūsti termoputas virš 100 mm- tikrai nėra ekonomiška. Geriau už tuos pinigus "apvilkti" namą "kailiniais" iš ekstrudinio polistireno ar polyisocyanurato plokščių- taip dar ir karkasas saugomas.

Vis tik pasilieku prie nuomonės, kad vienodo storio (kad ir minėto 200 mm) buterbrodas iš kokybiškų termoputų ir "kailinių", "atidirbs" kartais geriau, nei analogas su mineraline vata ir drėgmės (šilumos) "siurbliu". Dėl labai paprastos priežasties: vertikali ir horizontali konvekcija, drėgmė, nesandarumai- visa tai "minkštos", o ne "kietos" izoliacijos "ligos". Ir ne tik todėl, kad "kietoji" net ir projektinėmis vertėmis gerokai lenks "minkštają". Nepakenks prisiminti, kaip "minkštame buterbrode" "pasiautės" rasos taškas.

nepastebejau, kad butu susipyke:) PU sandarumas puikiai derinasi su puikiomis ekovatos termoizoliacinemis savybemis.
Papildyta:

pastaba apie ekvata - jos dregnumas toks pat kaip ir sienos. siena dregna - vata dregna, siena isdziuvo - vata taip pat. nera nei jokiu oro tarpu nei jokiu pleveliu... idomi medziaga... bet ji PU butu pigesne, tai visas sienas buciau siltines sia medziaga...

Cia pliusas i ekovatos darza

Ka tavo nuomon taip sulaiko ta plevele? Siluma ar salti is vienos arba kitos puses. Dregme taip sutinku, veja taip sutinku, taciau cia ir viskas, o gal reiketu paziureti i tai, kas kolkas jus labiausiai aktualu - pleveles silumine varza
taip pat vertetu pasieskoti interete fotografiju kaip atrodo vata po kiek laiko stogo kontrukcijose.
Cia informacija apie KOLKAS jums svarbiausia R reiksme.

plevele sulaiko oro nutekejima, kuri taip smarkiai akcentuoja putu pardavejai.. oras neiseina, kaip is baliono, lieka viduje.. aishq yra silumos perdavimas per ta plysi ir be oro isejimo, bet toki menkneki net skaicioti neidomu.. 100 kv.m sienos - skyle 0,1 kv.m - 1000 kartu maziau.. kokia itaka gali tai padaryti - jokios..

jei viska daryti blogai - tai viskas blogai atrodys.. galu gale pasirinkimas tam ir yra kad rinktis.. as pasirinkau - pas mane tu putu nebus kodel - kaip ir paaishkinau..

Manau, kad pagrindinė problema yra tame, kad mineralinės vatos gamintojai per daug gerai dirba. Gudručiai sugeba pateikti informaciją tokiame formate, kad bet kam galvoje viskas apsivers aukštyn kojom. Svarbiausias jų tikslas, kad apsiribotume "trim banginiais": "λ", "R" ir "U"- ir neduok dieve, kad nepradėtume gilintis (ar dar blogiau- iš tos "puzlės" surinkti visą paveikslą) į ilgą sąrašą kitų parametrų, kuriuos jie priversti skelbti. Kyla įtarimas, kad savo marketingo programą jie nusirašė nuo „Mattel“. Sukūrė tokį savotišką Barbės ir Keno variantą suaugusiems: nieko negalvok, va tau visi atsakymai, va tau visi brėžiniai- tik pirk.

Jokiu būdu netvirtinu, kad mineralinė vata yra šlamštas. Jei su ja protingai- tai ir ji "savo atidirbs". Aišku ne taip "produktyviai", kaip bando įteigti mineralinės vatos gamintojai.

Oficiali "europietiška" karkaso šiltinimo versija visada numato ventiliaciją- savotišką drėgmės/šilumos "siurblį". Viskas ten su tokiu "buterbrodu" tvarkoje, tik kad kiek neatitinka deklaruojamų/projektinių parametrų- juos neblogai "apkramto" "šilumos siurblys".

Problema daugiau tame, kad mūsuose vis dar bandoma eiti keliu, kurį jau seniai stengiasi pamiršti amerikiečiai: "sukišti" vatą į "dėžutes" iš OSB- praleidžiant/nepastebint? "nereikšmingas smulkmenėles" detalėse, tai yra nė nesigilinant į vėliau ten vyksiančius procesus. Kad po kiek laiko tokios svetainės taps "be galo įdomiomis"- kam tai rūpi!

Nepaisant sąlyginai (neįsigilinus į visus šiltinimo niuansus) aukštos kainos, termoputos po truputi "braunasi" ir į mūsų kraštus. Nebejoju, kad termoputų šansai didės proporcingai vienam faktoriui: kiek potencialių vartotojų bandys užduoti sau klausymą- ar viskas ten su ta pigiąja mineraline vata "taip gražu", kaip tai bando pateikti gamintojai savo svetainėse?

Va radau įdomų straipsnį apie PU efektyvumą

čia

Viskas gerai, karkasas, uzpuciama termoputa, o paskui su apdaila tai bedu bedos, medines lenteles nelabai grazu, nera pasirinkimo...

as irgi dairausi ventiliojamo fasado: tai zinau tokius variantus

1. plastikines sailinetes - pigu bet atrodo kaip plastikas.. gal kas zino tokiu, kurie atrodo padoriau?
2. plokstes ant sienos - labai jau urbanistishka, kaip biuro pastatas
3. medines daililentes - brangiau, reikes kasmetines prieziuros, dazymo ir t.t.
4. cemeto dailylentes - ilgaamzios, patikimos bet kaina graziai nudazytu - apie 60 lt uz kv


Kas dar kokiu zino variantu?

Pasirinkimas nėra mažas. Bent jau ne mažesnis nei mūriniam namui- pradedant nuo elementaraus tinkavimo ant OSB (ar pan.) technologijų. O jei "pradėti" kainas skaičiuoti ne nuo paprastų medinių dailylenčių, o nuo pvz. "amžiams" "balzamuoto chemija" kedro, kainų skirtumai kitiems variantams ženkliai sumažės (vinilo dailylentėms atvirkščiai- "pagerės").

"Rąstinę" optiką mėgstantiems- dar vienas variantas iš medžio (dažniausiai medžio/chemijos "simbiozė").

Prie taiklaus kaban "atrodo kaip plastikas", pabrėžčiau: užtat ir kainuoja kaip plastikas + dažytojo teptuko neprašinėja kas kelis metus- amžinos, kaip Leninas. Keli variantai plastiko optikos "reabilitacijai".

Fibercementinių dangų asortimentas ir optika turi kone gausiausią asortmentą- pradedant "tinko" plokštėmis, ir baigiant "skiedromis".

Natūralus akmuo brangus malonumas, todėl dažniausiai naudojamas tik atskiriems namo elementams. Kiniečiai jį siūlo tokiomis kainomis, kad sudėtinga perprasti, kodėl "tautiškasis" toks brangus. Vis tik- kainos LT su laiku turėtų "ateiti į protą".

Dirbtinis akmuo kainuoja tiek, kaip atrodo: nuo keistoko iki tokio, kurį ir rankoje laikant- tik svoris kels įtarimą. Gamybos technologijos taipogi labai įvairios: "natūralai", "plastikas", keramzitas ir t.t.

Dirbtinės plytos jau gaminamos Lenkijoje ir Čekijoje- bet nuo to kaina žemiau 100 Lt nenukrito. Tiek, kad tai dar keli papildomi cm šiltinimo.

Čia tik kelios grupės. Variacijų yra begalės, ir viskas priklauso tik nuo piniginės turinio. Daugelis medžiagų įvežamos į LT.

Vis tik vienas variantas liko nepaminėtas. Jo reikėtų pasiieškoti pas apželdintojus. Jie ten gali pasiūlyti savo variantus, kurie leis nesukti galvos, kokią lauko apdailą rinktis- "žaliam" namui tai bus nebeaktualu.

EVOY aciu, apziuresim, bet visa apdaila TURI buti plokstemis, nes karkaso zingsnis yra po 60cm, taip, kad plyteles ar akmens ant putos nepakabinsi, turi buti jau gatava plokste su apdaila.

Viskas gal kiek paprasčiau (iki drąsiai "pasidaryk pats")- kurią dieną paruošiu ką tai "karkasinėje" temoje.

Va šitas variantas yra nerealus, tokio norėtumėm, liuks atrodo, nes nei lentelės medinės nei betoninės, nei plokštės nepatinka, tik viena bėda, kad šitas grožis tik Amerikoj randas!

Rasite ir kaimyninėje Lenkijoje, o "tik viena bėda"- kaina truputi "kandžiojasi".

As parasiau Jiems laiska, parejo jis atgal, norejau sužinoti kainą, gal nors maždaug žinot kvadratas kiek kainuoja?

Nedidelė problemėlė- kainos su prierašu, neleidžiančiu viešinti. Jei nieko nepainioju, galite įsigyti tiesiogiai pas gamintoją nuo 120 iki 140 Lt/m2, o elementams apie langus duris ir pan.- atskira kaina. Plius transportas- liktai tik nuo Suvalkų.

Aciu EVOY kazkaip reiktu tiksliau suzinoti ar tikrai nuo Suvalku, gal patartumet kaip susirasti kokius tikslesniu kontaktus. O kokia butent Jusu nuomone apie si produkta, ar galima lenkais pasitiketi del kokybes? Cia kaina mazdaug kur paraset tai tikrai litais ne zlotais?

Kiek supratau, kanadiečiai lenkus (kaip ir čekus) laiko ant labai trumpo ir griežto pavadėlio. Kiek peržiūrinėjau lenkiškus forumus- klientų atsiliepimai visai neblogi. Kainas ir kitus niuansus galite pasitikrinti jų svetainėje nurodytais telefonais- atsiliepsiančios merginos bendrauja rusiškai (bent jau supranta), ir anglų (jei kas nepasikeitė).

Tik labai įdomu kodėl niekas jų neįveža į Lietuvą, juk tikrai atsirastų pirkėjų. Pvz man niekas nepatiko nei fibrocementinės plokštelės tos dailylentės iš tolo jos kaip plastikas atrodo, medinių nenoriu, niekas žodžiu nepatiko, o va šitas Nova brik labai fainas...

kazkoks keistas variantas.. jei nori murines apdailos - tai kodel nesumuryti is paprastu normaliu plytu? bus ir paprasciau ir pigiau ir patvariau..

Pigiau gal ir nelabai- jei prisiminti vien tik apie pamatus. Kitais punktais- skirtumai tikrai neesminiai, nors abu variantai turi savus pranašumus.

Kur as tas plytas kabinsiu jei pamatas 30cm plocio, jau nieko kito nebelieka kaip kazka kita ieskotis...

na tam ir projektas, kad numatyti viska.. jei jau norisi muro - tai reik numatyti ir pamata tam murui.. pas mano draugeli irgi neuzteko pamato klinkerinei apdilai - puse plytos kabejo ore.. meistrai pasiule priklijoti ant pamato putplascio - atramai.. gerai kad spejau isikishti.. tai galiausiai pribetonavo papildoma pamata, uztat ir oro tarpas yra dabar ir klinkeris tvirtai stovi..