Nutariau ir as papasakoti savo istorija, gal ir kad patarti kitoms pirmagimio besilaukiancioms mamos, kurios dar nelabai supranta, atpazysta kas vyksta su ju organizmu, visiskai aklai pasikliauja medicina ir net neprisileidzia jokios minties kad kas nors gali buti blogai, nes juk viskas pirma karta...
Vaikelis buvo labai planuotas, labai laukiamas, beproto dziaugiames II juostelemis, o dar labiau, kai pirma syki pamateme savo stebukleli ehoskopu, zodziu viskas ejosi nuostabiai, jau nuo pirmuju nestumo dienu irenginejome vaikucio kambari, mano nuojauta vis sake, kad gims mergaite, tad jau nuo pirmuju dienu negaledavau praeiti pro mergaitiskus daikciukus. As tuo paciu labai daug dirbau, nors visi sake, kad turiu save saugoti, bet as tokia maksimaliste, na kas gi man gali buti blogai. Puikiai jauciausi, jokio pykinimo, tik kavos kvapo nebepakeldavau, tai kolegoms liepdavau eiti gerti rytine kava i kita kabineta Zodziu intensyviai ruosiausi, tam, kad turesiu viska perduoti mane veliau pavaduosianciam darbuotojui. Laikas nuo laiko vis pajusdavau galvos svaigima ir toki vis didejanti nuovargi, bet negi cia gali kas buti blogai, juk per apziuras viskas puiku, tad nekreipiau labai demesio. Paskutinemis savaitemis pries dekreta dirbau po 12-13 valandu (uzemiau vadovaujancias, atsakingas pareigas, tad norejosi palikti viska be priekaistu) ir su nekantrumu laukiau tos dienos, kai galesiu visa demesi skirti tik laukimui ir pagaliau pailseti pries vaikucio gimima. Atejo lauktosios 30 savaiciu. Jau tikrai zinojau, kad laukiuosi mergaites. Pagaliau palikau visus darbus nuosalyje (nors telefonu dar pasidarbuodavau). Tada stacia galva pasineriau i vaiko kambario sutvarkyma, kraitelio supirkima ir t.t., nei akimirkai nebuvo jokios minties, kad gali kas buti nenumatyta, viskas buvo puikiai apskaiciuota. Galvos svaigimas vis daznedavo, bet gydytoja pagal visus tyrimus nieko bloga neitare, tik vis man primindavo, kad jei tik biski kas is karto vaziuociau pas ja. Skaiciavau judesiukus, bet man sunkiai kita syki sekdavosi suprasti kiek ju ir ar uztektinai. Vis galvojau jei juda, reiskiasi viskas gerai. Ir stai atejus rugsejui ir 35 savaitem, atejo laikas periodiniam apsilankymui pas gydytoja. Nuvaziavus pirma pamatavo spaudima, jau be matuojant sesele ko tai sunerimo, is karto pakviete gydytoja. Atejusi gydytoja labai daug nieko nepaaiskino, mol nieko cia tokio, bet reikia vaziuoti i ligonine, parai stebejimui, nes spaudimas aukstas ir pagal ji tureciau blogai jaustis, bet man lyg viskas buvo gerai, jauciausi iprastai. Zodziu gydytoja liepe per pora valandu atsidurti Antakalnio ligoninej. As labai issigandau, nors ir ramino mane, bet jau asaru buvo pilnos akys. Ta akimirka pirma karta supratau, kad vistik gali nutikti kazkas baisaus, skambinu vyrui, bet vos sugebu pasakyti, kad gryztu staigiai namo, man reikia i ligonine. Visa drebedama parvaziuoju namo, susikraunu daiktus, dar vis ramindama save, kad cia tik parai, tad specialiai nesiimu jokiu vaiko kraitelio daiktu, bet kazkokia nuojauta lyg kirba, tad paimu atskira tase ir sukraunu daiktelius mazyliui, padedu i kampa ir nuveju blogas mintis. Zodziu vyras per pora valandu mane nuveze i Antakalnio ligonine, ten priimamajame pralaukem apie 3 valandas kol uzpilde visokius popierius ir t.t. Siaip ne taip apie 20 val jau iejau i palata, kurioje turesiu laikinai paguleti. Sesutes vis lakste ir matavo spaudima, dave kazkokiu vaistu, liepe ramiai guleti, ir skaiciuoti judesius. Taip pralaukiau iki ryto, negalejau uzmigti, vis neramu buvo. Ryte atvyko ir mano gydytoja, padare vel visokius tyrimus (echoskopai, dar kitais aparatais, kur net nezinau pavadinimo), vel spaudima matuoja, o jis nekrinta 165/110 po vaistu nuo spaudimo. Galiausiai apie 11 val ateina skyriaus vedeja ir sako, apie 15 val darysim pakartotinus tyrimus, jei tyrimai bus tokie pat reikes nutraukti nestuma. Iki siol prisimenu tuos zodzius kaip baisiausia kosmara - NUTRAUKTI NESTUMA... ka tai reiskia? tuo momentu man tai skambejo kaip mano mergytes nuzudymas. Klausiau gydytoju, o jie dar tik pridejo, kad labai blogai, kad yra 35 savaites, o ne 34 ar 36. Nes butent 35 savaiciu kudikiai daznai neisgyvena... Zodziu informacijos stoka mane tiesiog zude, daktarai vis kartojo - nieko negalim pasakyti, kol nenutraukem nestumo. Su kosmaru akyse laukiu 15 val. Kaip ir reikejo tiketis tyrimai 15 val nieko nepasikeite, paskutinio tyrimo metu parode, kad vaikelis nebejuda, nors sirdele dar plaka. Gydytoja stebejusi tyrima is karto nurode paruosti operacine 16 val., nes turim ne daugiau 2 val. Tuo momentu maniau, kad mano sirdis sustos, supratau, kad mano stebuklelis mirsta... pro asaras tada nieko nebemaciau, net nebeprisimenu tos valandos iki operacijos, vyras tik mane ramino, o as vis pykau ant jo kodel jis toks ramus... Zodziu, mane paruose mane operacijai, paaiskino, kad jau per velu skatinti gimdyma paciai gimdyti, todel bus atliktas cezaris. Uz keliu akimirku jau ant operacines stalo, anesteziologe dar kalbina mane, dziugiai klausia, o ko laukiates? mergaites? ir tik girdziu - jus buvot teisi, jums gime mergaite! 16:25 pamatau savo mazyle... visa melyna melyna, sesutes delnuose, vos tu delnu dydzio. Po keliu akimirku isgirstu verksma - suprantu GYVA! Po to prissimenu tik, kaip atsipeikejau palatoje. Visa dar isgastyje - kaip ji ar viskas gerai, zinau kad gyva, bet kiek ilgai ir ar viskas gerai, juk tie baisus zodziai, kad tos 35 savaites yra blogai, vis neapleidzia manes. Klausiu gydytoju ar viskas gerai - o ji tik - labai grazi mergaite, bet ar viskas gerai galesim pasakyti tik po visu tyrimu, po kazkur 3 dienu.
Pirmasis po keletos valandu dukryte pamate vyras - inkubatoriuje. As isvydau tik po 2 paru., su nekantrumu laukiau tos treciosios ir tos galutines diagnozes. Pagaliau... gydytoju verdiktas - sveika, issivysciusi pagal normas, lieka tik subrandinti plauciukus. Ta akimrka norejau saukti visam pasauliui kokia as laiminga. Jau tada supratau, jog mano istorija su laiminga pabaiga!
Siuo metu dukrytei jau 1 metai ir 2 menesiai. Auga puikiai ir jau pralenke visus savo bendraamzius. Labai judri ir guvi mergaite - musu didziausias dziaugsmas ir laime! Jau israsant is ligonines gydytoja dariusi man operacija prasitare - jei buciau atejus pas ja viena diena veliau, vaikelio jau nebuciau turejusi...

Labai graži istorija, aš irgi net nežinojau kad 35 savaitė yra daug pavojingesnė nei 34 ar 36 Aukit didelės ir sveikos

Kaip gerai, kad viskas gerai baigesi Sekmes ir sveikateles augant

Laimingai aukit

labai stipri mamyte, o dar stipresne dukryte, saunuoles Jus abi

O cia del spaudimo preeklampsija buvo? Del ko mergyte paskubejo?

Mes auginam irgi labai skubejusi kleckiuka, bet iki siol neaisku, kodel jis paskubejo

likimas jus saugojo daug laimės augant

Pati preklampsija prasidejo del spaudimo, bet del ko spaudimas sukilo, niekas taip ir nepasake, vis stebejosi, kad anksciau niekad neturejau problemu su spaudimu, sake reti atvejai, kai taip neisniekur. Po to tyriausi visokius inkstus ir pan, nes atseit galejo buti del nesveiku inkstu, bet tyrimai parode, kad inkstai sveikiausi ir net itarimo nebutu, kad buvo preklampsija.
Dar kita versija, kad nesaugojau saves nestumo metu, nervuojausi del darbu, pervargdavau ir pan. atseit tai galejo sukelti tokias pasekmes, bet tiksliai niekas pasakyti negali. Tad patarimas visoms besilaukiancioms, mesti visus darbus i sali, nes besaikiai nereikalingi rupesciai ir nervai gali sukelti nepataisomas pasekmes.
Zodziu dabar zinau tik tiek, kad jei suplanuosim kada nors antraji didele tikimybe, kad tai pasikartos, bent taip gydytojai sako. Na bet as nusiteikusi optimistiskai

Aciu visoms uz grazius zodelius. Pries isvaziuojant is ligonines viena sesele pasake - neisnesiotukai paprastai labai stipriai kabinasi i gyvenima, pamatysit, jusu mergaite greit pasivys savo benraamzius. Taip ir buvo. Neuzilgo niekas net neitare, kad mergyte gime per anksti.

o del 35 savaiciu, as ir dabar iki galo nezinau kiek ten pavojingiau is tikruju yra, bet tuo momentu man rodos visas pasaulis slydo ir po koju, tad visus zodzius priemiau, kaip baisiausia kosmara, jauciau, kad nieko nezinau apie tai, kas buna jei vaikuciai gimsta neisnesioti (nes tam nesiruosiau), tad kiekviena informacija man skambejo, kaip bandymas nuslepti tiesa nuo manes, ant kiek rimta neva tai is tiesu yra, na o gydytojams su tokiais pasakymais ypatingai nesiseke manes paguosti ir padrasinti.

oi kaip pradžia išgąsdino,bet dabar jau viskas gerai sėkmės jums,kad daugiau taip nepasikartotų daug šypsenėlių mažajai

del 35 savaiciu tai cia idomiai, kodel, butu idomu suzinot
Mes gimem 33, bet galiu pasakyt, kad buvo nestumo laikotarpiu daug streso (ne del nieko, bet labai rimtos priezastys, rimti ivykiai, gal tai kazkiek ir galejo pagreitinti gimdyma), todel visom nestukem, skaitanciom tema, galiu pasakyti viena - meskit salin VISKA, kas Jums kelia stresa, del ko pavargstate, nes galite pagimdyti anksciau, o po to seka nemazai problemu, bent jau musu atveju, todel kad ir kas bebutu stenkites galvoti pozityviai, ilsetis ir dziaugtis nestumu, nes paskui galite gailetis to nepadariusios, o pasekmes kartais buna labai skaudzios.

Vieninteli paaiskinima kuri gavau, tai tas, kad 34 savaite dar nera issivyste plauciukai ir dar kazkas, tuo tarpu 36 jau viskas kaip ir susiformave, o 35 dar tik dalinai, tad vaikutis geriau prisitaiko gimes kai plauciukai priauginami pilnai dirbtinai arba jau viskas buna issivyste, o kai issivyste bet tik dalinai - mazuciai sunkiai pasiduoda gydymui, galimos komplikacijos.
o kokia Jusu istorija? minejot jog turejot problemeliu del neisnesiotumo? kokio amziaus dabar Jusu vaikutis?

a, nu aiskiau truputuka del tu savaiciu mums tai reikejo usiuku, buvom gal 3 dienas su jais (2 paroj bernas sugebejo juos nusikrapstyt, kazkokiu budu voztuva atsuko, sesutes sake pirmas kartas zodziu prognoze - mechanikas ), bet inkubatoriuj negulejom, tik po lempom sildomoj lovytej
na as "sprogau" netiketai. Pirmiausia isejo gleiviu kamstis, vaziavom, apziurejo, lyg ir viskas tvarkoj, bet po to apziurejimo prasidejo saramiai. Toliau stabde 12h, lyg ir sustabde, bet vel prasidejo saremiai, patikrina 7 cm, paruose gimdykla, man jau stumt norisi, nuleido vandenis ir per 45 min nuo apziuros jau turejom kleckiuka tik ji iskart isnese, nes mazytis buvo gimem 45cm ir 2 kg su trupuciu
problemos - stiprus atpylinejimai iki 5-6 men (keliskart del ju gulejom ligoninej, bet nieko nerado), mazakraujyste (dabar jau hg 110 , bet hemofer net nenoriu prisimint ), isvarzos operacija. Aisku nemokejom valgyti pradzioj ir t.t. bet cia ne problema, cia neisnesiotumo bruozas, kaip ir mazakraujyste
Dar kol kas vystymasis veluoja, bet tikimes prisivyt
mums jau beveik 10 men

Juk svarbiausiai, kad viskas gerai baigesi.
O uz pasakojimas mamytei balionas

Vaje, tai irgi streso buvo belekiek... Tikiu, kad greitai isikapstysit is visu problemeliu ir busit visiskai sveiki! To Jums labai labai linkiu!
Maniske irgi gime mazute - 45 cm ir 2,3 kg, mazakraujyste issigydem pilnai per kazkur 8 - 9 men. (Virdavau pati versienos kosytes - anksti pradejau duoti gydytoju nurodymu, hematologe liepe nutraukti piena nuo puses metu, tad po to pakankamai greitai atstatem kraujuka), o kaip Jus isvarza pastebejot?

Vaje kiek isgyventi teko Istikruju, kaip reik saugotis ir nestresuot... Bet svarbiausia, kad viskas gerai baigesi Gal nuotraukele savo grazuolytes, jau didutes imesk

Ikeliau keleta nuotarukyciu mergytes kokia buvo vos 2 dienu, po lempomis taip gulejo savaite ir nuotraukas darytas metuku proga (buvo metai ir 1 menuo)

http://fotoservisas.lt/index.php?action=ga...78&code=d82

na isvarzos nepastebeti neimanoma, tiesiog issokes guzas (pas mus kirksnies srity buvo), ir vaikas klykia istisai, nes skauda, kai ta zarnyte islindineja. Bet kentejom, kiek galejom, kol neuzstrigo isvarzyte, tada operavomes (auginom svori kiek imanoma, gal kuo lengviau praeitu operacija, nes kaip gydytojai aiskino ten labai kazkoks audinys plonas, kaip plevele, tad sudetinga operuot). Bet isvarzytes daugiau berniukam pasitaiko

Oho, kokios Jus grazuoles abidvi, blondines

mes irgi turim isvarzyte, bet bambytes, gydytojai sako, cia nieko tokio, mol jei iki triju metu nesusitrauks, reikes kosmetines operacijos, kad graziau butu, tai as kazkaip ir nepergyvenau, tad pagalvojau, kad pas jus cia kazkokia kitokia, kad jau taip anksti ta operacija dare...

ir aciu uz komplimentus! svarbiausia, kad vyras tai tamsus ir rudaakis, turejo lyg ir dominuoti, o dukryte blondine ir melynake )

mes turim dar i bambytes , bet cia nepavojingos jos (na gal buna isimtinu atveju), chirurgas sake, kad jei jau labai negrazu, tai nuo 3 metu galima kosmetine operacija darytis (iki 3 metu turetu pati bambyte susitvarkyti), pas mus kol kas reikalai gereja O ta, kuria reikejo operuoti - tai kirksnine isvarzyte, ji berniukams buna (nes ten kazkaip kiausiukai kai nusileidzia nespeja uzsitrauktivieta kirksnies srityje ir pasidaro isvarzyte). Tik ji pavojinga, reikia labai stebeti, kad neuzstrigtu, nes gali baigtis mirtimi. Musu atveju buvo kuriozas - as matau, kad uzstrigo, vaikas klykia istisai (ziaurus skausmas, kai uzstringa), kvieciu greitaja, atvaziuoja greitoji, pamaigo vaika, vaikas kaip tik nusiramines buvo - sako viskas cia gerai pas jus, ko mus kvietet. Dar pamate ant stalo buteliuka man pradejo aiskinti kruties ir zindymo nauda (dabar kai pagalvoju, tai siusciau kuo toliau, bet tada strese buvau ), kad tipo vaikas didelis, kaip cia nezindot, duodat soske ir t.t. Zodziu isvaziavo, vaikas vel neuzilgo klykt pradejo. As uz vaiko, i Santarus, greit iskvieciamas chirurgas, chirurgo isvada - isvarza uzstrigus, guldo mus i ligonine, atstato atgal isvarza, pralaukiam nakti, kita ryta - operacija. Zodziu buciau turejus nora, butu ta greitosios moterele gavusi rasta, bet tuo metu buvo svarbu vaiko reabilitacija po operacijos.

Na matyt kitas vaikiukas bus i tetuka Reikia gi sitai grazuolytei sesutes ar broliuko

visos jus saunuoles!visos mamytes, kurioms teko tokie isgyvenimai... labai dziaugiuosi jusu sekmingomis istorijomis

graži istorija sveikatytės jums ir sėkmės dideliausios

Dekui uz grazius palinkejimus!

skaiciau drebancia sirdimi ir su asaromis akyse...netikejau tokios laimingos pabaigos...sveikinimai susitikus savo stebukla ir stiprybes jums abiejoms

Istoriją "prarijau" ir skaitydama negalėjau patikėti, kad viskas blogai baigsis, bet baimė varė pirmyn dideliu greičiu

džiaugiuosi, kad viskas baigėsi gerai ir kad Jūs turite, tikiu, nuostabią dukrytę
sėkmės jums abiems

ojej kokia istorija, skaiciau su nerimu iki pat galo

labai smagu,kad viskas baigesi gerai, sveikateles jums kuo geriausios

Kokia istorija... Skaitau ir matau save, tik labai stebiuosi gydytoju mastymu ir taves gasdinimu, pati gimdziau 34sav. del preeklamsijos, tiesa su spaudimu pravaiksciojau visa nestuma, pabaigoj geriau po 5 tabletes, i klinikas isveze su 170/120 spaudimu, pora dienu bande numust spaudima, nepavyko, tada jau skatino gimdyma. Ir tikrai nebuvo tokiu baisiu zodziu apie nestumo nutraukima, sutinku leliukui tai labai blogai, maniskei jau buvo deguonies stygius, bet jie tik be reikalo tave gasdino. Pragulejom 3paras inkubatoriuj, gime 1980 ir 39cm., bet siaip viskas gerai. Ir nesutinku del tu 35sav., daug tokiu maciau gimusiu ir visiems viskas ok. Sekmes jums ir toliau taip gerai augant.

Kita karta as taip pat pagalvoju, kad tokio streso gal ir nebutu buve, jei ne tie gydytoju gasdinantys zodziai. Matyt jie nori apsidrausti, o be to dar sneka savais terminais, kuriuos sunku suprasti, ypatingai tuo metu, kai "pilnos kelnes" isgascio. Gaudai kiekviena zodi ir bijai, kad ten gali buti kokia uzslepta bloga diagnoze.
Mano atveju yra ir mano kaltes tame, kad as buvau visiskai neapsiskaicius ir nepasiruosus komplikuotam gimdymui ir net neisivaizdavau ka tai reiskia. Tad tie zodziai "nestumo nutraukimas" man skambejo visai kitaip, nei butu skambeje gimdyvei, kuri bent kiek nutuokia koks issivystymas yra 34-36 savaiciu vaikuciu, kokios rizikos, kokiu buna atveju. Gydytojai gal net nesuprato, kad dar labiau kelia man stresa su lyg kiekvienu nauju pakomentavimu. Cia gal net drisciau pasakyti - pati kalta! bet svarbiausia, kad siuos zodzius dabar galiu pasakyti su sypsena, nes visa baimes ir streso istorija baigesi labai laimingai.
Prisipazinsiu, po to nesidomejau kiek realiai pavojingos tos 35 savaites, kiek realiai yra blogai pasibaigusiu atveju (ar isvis yra), tiesiog noriu tiketi, kad siuolaikine medicina, jau gali isgelbeti vis daugiau mazyliu, kad ir kokia savaite jie butu gime...
Aciu uz grazius komentarus ir palinkejimus

Šaunuolė mamytė Smagu, kad istorija su laiminga pabaiga..

mamytei daug priklauso saunuole aukit diduciai ir sveikuciai

šaunuolės
labai džiaugiuos laiminga pabaiga ir kad kita syki nebūtų taip sudėtinga
laimingai jums augti