o buvo taip..
praejus pusei metu,po musu sutuoktuviu,nisprendeme kad reikia jau vaikelio, ir isejo man pastoti iskart,po pirmojo bandymo
labai apsidziaugeme tik va,liudna buvo tas,kad tokia naujiena turejau vyrui pranesti telefonu,nes jo nebuo lietuvoje:( o visada norejau vyra nustebinti,padovanojus nestumo testa su kaspineliu 
te va,pranesiojau sekmingai 9 men.savo mazuliuka.artejant tai dienai,buvo vis baisiau. kartu baime,kartu didelis laukimas,nes labai norejau pamatyti,apkabinti savo maziuka musu data buvo spalio 27.tai mano gine,sako ateik 26 diena,paziursime ar kas nors ruosis ar kaip.as atejau padare ulragarsa,ir sako,vandenu mazai,ir vaikelio svoris mazas.ir patare gultis i potologini.as labai sustresavau,asaros liejasi,vyrs ramina,sako viskas bus gerai.bet man keista sakau,kiekviena men lankiausi pas gine,dare ochoskopa ir buvo viskas gerai,o pakutine diena pastebi kad vaikas mazas ir vandenu mazai..labai pykau,ir pergyvenau.. 
na bet nieko,pragulejau as 5 dienas,po gyd apziuriu,penktoje dienoje prasidejo skausmai.nezymus,vos juntami.na o 24val pradejo mna laabai skaudet 
sesele iskviete gyd,jis mane apziurejo,ir sako tau visiskai niekas nesidaro,ir taves i gimdymo skyriu nevesiu..tai as galvoju,Dieve,man tokie skausmai,o dar niekas nesidaro,tai galvoju kas bus toliau 
po poros val kankinimosi,vel iskvite gyd.jis kai patikrino sako jau 2 cm prasidare,tai keliam i gimdymo skyriu.galvoju pagaliau,greit paskambinau vyrui,jis atleke kaip vijurkas
tai 2 val nakties jau gulejau gimdykloje,,labai kankinausi,vyras sako as negaliu ziuret kaip tau skauda o as maniau kad veida nusidraskysiu,saukiu,kad man pakviestu gyd ir epiduri padarytu,o akusere ir gyd.labai pries,nes mane labai atkalbinejo,sako bandykim kitus nuskausminamuosius,sakau jei tik tokiu turit,tai tik leiskit,nes sakau numirsiu kitaip!!! tai ten tokie nuskausminamieji,net juokas ima 
saremis tox pat skausmngas,tik tarp saremiu kazkaip atsijungdavau... siaip ne taip, vyras,pasigavo gyd kuris daro apiduri,ikiso i kisene ta ka reikia
ir jis greit man padare apiduri,tai ivyko po 7 val kanciu,7 val ryte.ir jau kai pradejo vaistai veikti,buvo taip gera,kad atrodo niekada gyvenime nera buve geriau.. pragulejau dar 6 val,vis daleiziant vaistu.saremiu visai nejutau..tik gyd patikrino,sako ooo,,jau 10 cm yra,reikia gimdyti,ir kaip tik pradejo po biski atsileisti vaistai,r pradejau jausti kad atrodo viskas eina zemyn...bet skausmas buvo juokingas ir vyras su gyd padejo nueiti iiki special kedutes ir viskas ivyko gal pr 15 min.stumiau stumiau,ir lygiai 13 val dienos, girdziu toki balseli,toki kad negaliu apsakyti ziuriu jau laiko mano suneli,toki maziuka,susirietusi,padejo man ant pilvuko,man asaros tik bega,taip gera vyrui asaros ir krinta...labai geras jausmas gime sunelis 3340,ir viskas gerai,svoris ne tox kaip gyd buvo sakius...te va tokia musu istorija. esame labai laimingi,maziukas miega ramiai loveleje,didelis stebuklas yra vaikelio gimimas dekoju Dievui,esAME LABAI LABAI LAIMINGI
