Vos sutikę vienas kitą, supratom, kad skirti viens kitam. As intensyviai mokiausi paskutiniam kurse. Mokiausi naktimis, savaitgaliais, ir kiekvieną laisvą minutę skirdavau savo Katukui. Ir kartą teko jam vieną rudens savaitę išvažiuoti į komandiruotę. Komandiruotė- tai intensyūs "mokslai" vienuose miškuose- mokymai, kaip saugot Tėvynę
Aš, aišku, tas dvi savaites mokiausi... ir ...su kambarioke varydavom į studentų vakarus kabakuose.
Trečiadienį, apie 22h, vėl puošiamės, ruošiamės pašokti eiti. Brangiausias turėjo griįžti penktadienį
Tik man kažkokia nuojauta.. Ateinu į bendrabučio kambarį iš virtuvės, ir sakau kambariokei- "gal nevarom niekur siandien?"
... ji mįslingai šypsosi, sako: "aš viena varau"Ir... iš už spintos.. išlenda.....ogi mano brangiausias....tiesiai iš miškų...su uniforma, nesiskutęs, nematęs vonios gal savaitę, visas šviežias iš to miško, ir su rože....."Brangioji, aš grįžau anksčiau"
"ar važiuojam pas mane?" Aš drebėjau, iš džiaugsmo, ir iš baimės, kad beveik mane užtiko nusikaltimo vietoj....
apie tai daugiau nekalbejom, kur aš ten puošiaus, nes buvom patys laimingiausi pasaulyje....
Ir dabar turim tokia pat laimingą, dar laimingesnę šeimynytę
