Tu buvai labai laukta, gandram užsakyta
..Nėštumo pabaigoje gydytoja pasiųlė pasirinkt Tavo gimimo datą..rugpjūčio 3 ar 5 dieną( kadangi mamytės sveikatytė buvo nekokia )ir nusipirkt adatą, siulų ir antibijotikų
..laukė cezaris..Atvažiavus tą dieną, pasitiko gydytoja, kuri ir sutiko Tave..Užpildžius dokumentus, persirengus, nuvedė į gimdyklą..ten pasirašius sutikimą operacijai, supažindino su komandos nariais(akušere Rolanda ir anesteziologe)..pasiklausė mažosios širdutės dūžių..Viskas gerai, tad po kelių minučių jau operacinėje..Užmaukšlino kepurę, liepė atsipalaiduot susirietus į kamuoliuką, prieš akis sesutė ruošė instrumentus, tai vaizdelis ne iš maloniųjų, dar paklausė kodėl tokia išsigandus
..kaži kas kitaip reaguotu 
..kai suleido į stuburą vaistus , atsigulus, uždengė širmą ir prasidėjo tavęs laukimas- Tavo pirmojo verksmo laukimas..sunkiai atėjai į šį pasaulį, gydytoja su sesute ilgai vargo, kol užgimei..O kai tai įvyko man pasipylė ašarų upeliai iš laimės, kad Tu jau su mumis..gydytoja atnešė prie veido pasidžiaugti, spėjau kelis kartus pabučiuoti ir išnešė..pagal Apgar skalę buvai įvertinta 8-9 balais. Kol mane susiuvo, sutvarkė, tėvelis jau laukė reanimacinėj palatoj..Netrukus perkėlė į paprastą palatą iš ten į mokamą, į kurią atnešė vakare ir Tave..Jautėmės neapsakomai laimingi..gydytoja net stebėjosi, kad taip gerai jaučiuosi, kaip ne po operacijos..tai Tu tiek jėgų man suteikei
PS.:
Dabar mes jau keturiese..mokomės kartu gyventi ir sugyventi..ir visai neblogai sekasi
