As glaustai rasyti nemoku, todel itariu issiplesiu.. Prasau is anksto atleisti uz pasitaikysiancias klaidas, nes issiblaskymas mano begalinis. Taigi:PRADZIU PRADZIA:
Su MB buvom susipazine neseniai, buvo PATS TAS isimylejimas, PATI TA banga, kai atrodo, kad turi salia PATI TA geriausia.. :hihihi (na as ir iki siol taip galvoju..
) Nu kaip ir pas visus isimylejelius, planu ir svajoniu kalnai.. ( o atrodo jau suauge zmones gi) Per Valentino diena, taigi 2009 02 14, kaip ir priklauso isimylejeliams aptariam kiek noretumem vaiku, kokie vardai bus ir kada tiems vaikams butu geriausias laikas ateiti i pasauli.. As siek tiek realiau zvelgiu i gyvenima ir nors apie vaikus galvoju nuo 20 ir kiekviena mazyli palydziu ilgesingom akim, vis zinau, dar man ne laikas, reikia tikrai tinkamo zmogaus, turiu isitikinti, kad MB yra tikrai TAS, nes man vyras bus karta ir visam gyvenimui (na bent jau labai noreciau) , tad sakau, nu po kokiu gal 2 metu.. Juokauju,kad jau busim apsitryne vienas su kitu, kad zinosim ar galim kartu gyventi ir seima kurti, o tuo labiau as pakeliauti dar noreciau kartu, nes toks dalykas kaip keliones, reikalaujantis nemazai santaupu ir po leliaus gimimo jas matysiu geriausiu atveju tik per telika.. MB drasuolis - ko cia laukt, sako man jau siais metais sueis 27, va metus padraugaujam, per ta laika pakeliaujam ir viskas - ir vsio reikia vaiku ( nu as mintyse dziaugiuosi, gal cia ir pasiseke man su juo, juk sunku siais laikais rasti vyra, kuris 26 jau seimai pasiruoses :hihihi) Pakalbejom ir uzmirsom (nu planas jau kaip ir sukurtas ir abieju patvirtintas), po triju savaiciu prasidejo kraustymasis kartu, nulekiu pas GP ir pirma karta gyvenime issirasau kontraceptines, pries kurias kategoriskai buvau nusistaciusi, bet galvoju cia tik kokiems 9 menesiams man ju reikia, taip kad nieko blogo, o tuo labiau man patinka viska kontroliuot, todel galesiu pati susiplanuoti mazylio atejima i si pasauli. Aisku, keistai jauciuosi eidama namo su kontraceptinem, galvoju, man 25 jau, dar nei karto ju neprireike ir isvengiau ju iki dabar, kai is esmes jau tureciau planuoti seima, o ne saugotis, bet ka gi, juk neilgam cia.. Kovo pradzia, pavasaris, akys vis dar ziba vienam i kita paziurejus, jokiu ydu, jokiu trukumu nei vienas nemato vienas kitame, tai kam rupi tos veluojancios mmm.. O tuo labiau zinant, kad man jos VISADA veluoja 4-7 dienas vidutiniskai (bet yra velave ir dvi savaites) ir yra normalu.. Nekreipiu demesio savaite, antra, netgi po jos.. Kaip niekad, pirma karta gyvenime esu isitikinusi, kad veluoja ne del nestumo, o todel,kad ispudziu daug, kraustemes si menesi, pradejau ieskotis darbo vel, lakstau visur su visokiais reikalais, kuriu kalnai.. Zodziu, rupesciai, dziaugmas, tiek emociju, kad naturalus cia tas velavimas..PIRMA ZINIA:
Kadangi siaip esu panikatorius ir seniau veluojant daugiau nei savaite pirkdavau testa (milionas ju pridaryta, nes prezervatyvu as nemegstu, kontraceptiniu kaip zinia as baidziausi, tai seksas visalaik pasibaigdavo, kaip cia svelniau pasakyti - i vidu nepridirbant..
arba su leidimu baigti ten tada, kai pagal mano apskaiciavimus, as nevaisinga.., ir sekmingai iki siol atsilaikiau, taciau del sventos ramybes iseinant draugei i universiteta, paprasau parnesti testa, bet pati pigiausia, koki tik ras, nes jau ir taip pinigu ant tu testu as primecius per savo panikas, o cia bet kokiu atveju neigiamas bus. Paprasiau, pamirsau. Pareina ji su tuo testu, dar galvoju palaukt kazin pora dienu ar ne, nes pastoviai seniau, kaip taisykle, tik pasidaryk testa ir ta pacia diena, arba kita mmm. Ai padarysiu, galvoju, nes va ir kontraceptiniu jau turiu, greiciau mmm prasides, greiciau as jas sunaudosiu.. Testo tokio sudino gyvenime nemacius as net - pavadinciau primytiviai senoviniu - tiesiog plonyte trapi popieriaus juostele 
(nzn is kur ji toki ir iskase)Mano mintys: '' Vienas pagaliukas aisku ryskus kaip ir turi buti, o kas tas kitas pagaliukas ir ar cia pagaliukas..
o tai vienas jis turi buti, ar du?! va, ir pirk gyvenime sudina testa 
nu koks skirtumas ar 3 ar 9 svarai, o db tik klaidina! Kvaisa as, kad daugiau pirkciau toki pigu. Neryskus tas pagaliukas, nu bet seniau ir tokio nebudavo.. Reikia paskaityt informacija, jo jo reikia, ale lyg nezinotum, 1 neigiamas, du teigiamas, ka cia skaityt, bet sitas gi pigulis, gal cia kitaip, tas popierius kartoninis gal per daug sudreko ir del to tas neryskumas su antra juostele.. nu vistiek reikia paskaityt.. O kaip butu faina.. Jetau, visa gyvenima norejau 
, eik tu, su savo fantazijom, kiek tu cia draugauji dar, pagalvok ka zmones pasakys, is reikalo zeninas, is reikalo.. fe.. kas sake, kad zenytis reikia.. O Dieve, ka reiks daryt, jei teigiamas?... Valio, valio, valio.. Nu koks valio, visas gyvenimas keiciasi..'' Ir dar koks simtas viena kitai priestaraujanciu minciu per kelias sekundes.. Draugei ir sakau, va kai perki sudinus testus, tada ir turi isleist dvigubai, nes nesupranti ka rodo.. Einu iki pardes, gero dabar jau pirkti.. Paskambinu MB, viska atraportuoju (deja as ne is tu, kad islaikyciau toki nerima pati sau viena, o MB klausia - kaip cia taip gali buti? as pasipiktinu, nu kaip kaip gali, vejas nepripute gi, vadinasi gali! Tai faina tada butu, sako jis, bet pirmiau eik normalu testa nusipirk. Aisku, ciumpu gera ir dar dviguba, nu galvoju, viena db padarysiu, kita rytoj ryte, nes rytinis slapimas pats tikriausias. Aisku, visa kelia sypsausi ir svaigstu, kad kaip butu faina istikro, jei testas teigiamas bus, ir kartu pykstu ant saves, kad ko cia prisigalvoju, negalima tokiu vilciu sau teikti, nes nusivilsiu pamacius neigiama.. Padarau as ta testa. Rezultatas - Viena ryski, kita nelabai, bet sirdis dziaugiasi jau, krutinej nenustygsta, vistiek imu informacini lapeli - TAIP gali buti, kad viena ryskesne uz kita
Vel skambinu MB, db jau su zinia, kad tiksliai teigiamas, bet reikia palaukti rytojaus ryto. Kalbu vis dar abejingai ir paprastai, nenoriu parodyt perdeto dziaugsmo, jei rytoj butu tik viena juostele. Grizta MB is darbo visas issisiepes, dziaugiasi irgi - matau is besisypsanciu akiu, bet irgi santurus (laukia rytojaus ryto kaip ir as) Ryte zinios vel geros 
LAUKIMAS:
Esu visiskai zalias agurkas sitame reikale, o ir gyvenu uzsienyje, zinau, kad bus kitaip, galvoju ka cia kaip daryti ir aplamai - nuo ko pradeti?? Pasiskambinu i savo ligonine, paaiskinu situacija, kad man veluoja jau tris savaites, kad testai trys teigiami ir as noreciau apziuros kuo greiciau (nes gi baisi nezinia, ka cia vien testais pasikliausi, reikia tyrimu man gi) Laika paskiria ateiti tik po savaite.. Akivaizdziai niekam nerupi taip kaip man, niekam nesvarbu taip kaip man, nieko ypatingo cia ir kas cia man yra palaukt.. Savaite man eina kaip menesis, aisku, su MB raminames, kad va greit ir suzinosim viska, kiek cia liko, abu nedristam dziaugtis stipriai vien testo parodymais.. Isausta tas lemtingas ketvirtadienis - issimaudau, pasipuosiu, viska iki smulkmeneliu susitvarkau ir apsitvarkau ( juk kels ant to ozio, apziurines ten, krauja ims, ultragarsa padarys, slapima patikrins.. ) nu zodziu, busiu as ten ilgai sian ir nuobodziai, bet pagaliau bus ziniu tikru.
Laukiu dvi valandas jau po paskirto laiko - kantrybe - matyt, mano bando, bet as gi nepalauziama, sedziu ramiai. Kad ir kokia nekantri buciau - islauksiu. Pagaliau ir mano eile. Pirmas daktares zodis uzejus pas ja - CONGRATULATIONS! Ne, ne, ne dar - sypsausi, man reikia tyrimu, kad buciau tikra, juk dabar tik testu parodymai. Klausia kiek veluoja, sakau 4 savaites, ir testus tris dariau. Sako, tai kokios cia abejones, mes testais 100% pasitikim, geriausias tyrimas cia. Tikraja to zodzio prasme - issproginu akis, nesuprantu ka ji cia kalba ir kokia kalba.. Tai ka tyrimu nebus?! Ima knyga, kaip suprantu, nestumo, ir uzsiima dokumentizmu. 
Pamatuoja spaudima, paima slapima, ir pasveria (sokiruoja iskart - 59kg, nu zinau, kad siek tiek pasitaisiau ir uzlipus sveriau 55 pries kelias savaites namie, nu bet ne 59 ) dar ir svarstykliu negali susireguliuot, galvoju! 
Sako siandien tu jau 7 savaites nescia, nes skaiciuojama taip ir taip.. ne, sakau, mano ciklas nereguliarus, negali buti tiek daug, tikrai maziau, nu aisku, ji palieka pagal save lapkricio 13 gimdysi - sako, o siaip nueisi i pirma scana ir tau patikslins laika. Uzpildo kazka, kazkur, aisku klausineja ar kokiu ligu nera mano ar MB seimoje.. Ka as jai galiu pasakyti, kad istikro mes su MB esam dar tik naujai iskepta porele ir vaikas kaip ir netyciukas?.. Klausia kiek kartu esam, o as tik girdziu savo balsa ir zodzius 4 metus.. fui kokia melage.. sako paskambink MidWife ( moteris, kuri ale priziures nestuma mano), atvaziuos pas tave ir uzpildysit likusius dokumentus, o i scana tau po 5 sav. Lauk laisko. O db iki kito susitikimo su manim po 8 savaiciu 
Isprotejo boba, galvoju, ka as cia tiek lauksiu, gi gal nescia as, man prieziuros reikia! Sliukinu namo, kaip isgirdus blogiausia naujiena, kaip zemes paskutines pardavus, vis dar nieko nezinanti, nieko neissiaiskinusi ir baisiausiai nusivylusi.. Skambinu MB guostis, sakau, kad turiu zodini patvirtinima, jog esu nescia, tam irgi info maza, tas irgi nusivyles, keikia daktarus baisiausiai.. Toliau viskas vyksta kaip ir zadejo daktare (cia UK vadinama GP) Gaunu laiska, kada ultragarsas pirmas, atvaziuoja MW i namus pasikalbet ir popieriuku daduot ir viskas. Vel LAUKIMAS to tikrojo patvirtinimo. 5 savaites trunka amzinybe, manes nepykina, man nieko neskauda, neauga joks svoris man (namu svarstykles rodo 57 kelias savaites is eiles), taigi jei ziuresim realistiskai, nuo savo pastovaus gyvenimisko svorio jau esu priaugusi, bet priaugti galima ir ne tik del nestumo.. As jauciuosi fiziniu atzvilgiu geriau negu gerai, kas vis vercia abejoti del to esamo nestumo. Bet pagaliau isausta tas rytas. Einu su drauge, nes MB kursai kazkokie ir jis negali vykti kartu. Nu ir ka pagaliau, pagaliau, pagaliau as isgirstu, kad pilvelyje gyvena one baby, ir pagaliau, pagaliau pamatau rysku ir aisku savo maziuko silueta.. Skruostais nesulaikomai begt pradeda dziaugsmo asaros, dabar esu tikra.. Pagaliau galiu atsipusti.. Pagaliau zinau.. Uzplusta ilgai laukta ramybe.. Pagaliau galiu pradeti megautis nestumu.. Gimdyma data perkelia 1 dienele anksciau i lapkricio 12, norisi vel priestarauti, bet tyliu, nebesvarbu jau. Neatsiziuriu gautos nuotraukos, skambinu MB, skambinu seimai pirma karta, visi dziugauja.. Toliau viskas vyksta pagal nustatytas taisykles, reguliariai lankausi pas gydytojus, tikrina kudikelio sirdute, mano slapima ir spaudima. Per antra scana pasako, kad turesim baby boy, vel asaros akyse, jauciau, kad berniukas, bet kol nepatvirtinta, niekada nesi tikras.. Su MB kalbam, kad nesvarbu kokia lytis, kad tik sveikas, bet zinau, kad MB nori pirmo berniuko (ak, tie vyrai..), nieko neperkam dar, sakau nuo kokio 7 men. tik pradesiu pirktis.. Nestumas be galo lengvas lyginant su kitom mergaitem (neskaitant kad pora savaiciu vidury nestumo kankino galvos skausmai beprotiski) , jei ne didejantis pilvas, dinge mmm, vis stiprejantys judesiukai ir dvi nuotraukos maziuko albumelyje, negalvociau ir netikeciau, kad esu nescia.. Nuo 7 men. pagaliau duodu sau valia pirkimui, bet po lengva, neatsiziurim naujo vezimo, keista susitaikyti su naujai atsirandanciais, iki siol nereikalingai buvusiais daiktais, keistai atrodo atsiradusi lovyte, supama kedute, zaislai, bet viskas kelia sypsena.. Likus dviems savaitems, prasideda panika ir tikrinimas, ar tikrai viskas yra, ar viskas nupirkta, ar nieko netruksta, vis dar laukiu pataliuku maziuko, galvoju, jokiu gimdymu anksciau (nu tik viena diena nebent, nes grazus skaicius 11.11 butu.. ) Tikrai, i gala atsiranda, taip vadinamas lizdo sukimo sindromas, einu per kampus ir tvarkausi, tvarkausi, tvarkausi.. Akys kaip padidinimo stiklai, mato smulkiausias dulkeles ant kilimo, taskelius, siulelius ir visa kita, sluota siekia nematomu voratinkliu, gyvenime nevaliusi plintusu, einu apie juos vos ne kasdien. Taip jau nutiko, kad per gimdymo data laukiam sveciu is LT, kuriuos sestadienio nakti (2009.11.13) MB turetu vezti i oro uosta, taigi verkiant reikia gimdyt arba veliau, arba anksciau, o vaiko kaip nera, taip nera. Kelios mergaites SM forume, tai ta, tai ana jaucia, tai kokie paruosiamieji jas kankina, tai kamstis kuriai eina, o as vargse nieko nejauciu, nezinau net kas tie paruosiamieji. Neina joks kamstis man, neskauda nugaros.. Nu nieko absoliuciai! Atvaziuoja sveciai, taigi siandien gimdyt negaliu, o ryt tuo labiau, nes kaip zinia nakti svecius reiks vezti i oro uosta..ISAUSTA DIDZIOJI DIENA:
Penktadienis ir dar 13, ne ne ne - sian jokiu gimdymu.. Prisiperku avieciu arbatos, nes penktadieni jau +1 diena, geriu, geriu ( ka tos arbatos padet gali? Siaip skanu ir viskas.) valgyt darau darau, pradeda maust pilvo apacia, tai kurgi nemaus, kai esu 4 valandas prie dujines, o gal netycia arbata atlikineja savo darba?.. Zodziu laimingai paerzinu MB, kad va pilvo apaucia maudzia, gal jau veiksmas.., tas akis issprogina, liepia ilsetis tik, paguliu, aisku praeina. MB nerimsta, surask tu jam koki taksa, kuris is musu miesto veztu tiesiai i oro uosta, nes jis negales tikriausiai sveciu vezti, o jam reikia apsidraudimo, jeigu vdruk kas.. Nupusai, sakau, jau 10 vakaro, tau isvaziuot 5 ryto reikia, o 8 jau namie busi, tai ka as nedatempsiu tu 10 valandu??? Sako, pati zinai, kad kitos gimdo greit, tavo mama tave pagimde per pora val ir visada man sakei, kad gimdysi greitai, noriu buti tikras, kad jeigu ka, jie tures su kuo vaziuoti... As i kalbas nesileidziu, nesamone, datempsiu as, jauciuosi gerai gi, kaip ridikas, jokiu paruosiamuju. Guliu iki 11 vakaro, sakau nu viskas einu po dusu ir miegucio varom, atsikeliu ir kas man uzejo gi uzgriusiu dar ant MB pabuciuoti, susipaude matyt pilvelis mano, atsistoju ir jauciu kaip slampa kelnes. O tu siaube! As ziuriu issprogusiom akim ir ciupineju vis labiau slampanti klyna, ir MB ziuri zada prarades, sakau vandenys cia man atrodo, MB kaip ekspertas, lyg ne pirma karta matytu, sako, aisku vandenys, nesijuaudink tik.. Lekiu i tualeta, vandenys tikrai, nes bega ir bega ir bega, siaubas kiek daug, ''o Dieve tuoj viskas isbegs ir mazius uzdus'' ( nenormalios mintys aisku pradeda kankinti). MB susijaudines, bet mane ramina, nesijaudink, eik maudytis, einam ruostis, vaziuosim i ligonine, einu ieskot takso numerio (aciu D, neprikisa man, kad as to nr jam nesuradau) Pasiskambinu i ligonine ir paaiskinu situacija, liepia atvaziuot pasitikrinti, susitariam, kad atvaziuosiu uz pusvalandzio. Apsimetu rami, nu man nieko ir neskauda, suprantu, kad jau pradzia yra, skausmu ne, vadinasi, tikrai - gimdysiu kaip mama, lengvai ir greitai, kad tik speciau issimaudyti. Nors viduj visa verdu, bet tvarkingai nusirengiu ir neskubedama lendu po dusu.. O Dieve, prisimenu gi, kad as DAMA ir apsikakot ant stalo ten nenoriu, taigi aisku, turiu tu klizmuciu, pasiruosiau seniausiai, SM pasikonsultavusi su kitom protingom mamytem ir paklausiusi ju patirciu. Taigi islekiu is duso visa varvanti ir slapia atlikinet tu nemaloniu reikalu, o mintyse, kad tik nepagimdyciau va cia ir db. Nu pagaliau issimaudau ir susitvarkau ir isvaziuojam i ligonine pasitikrinti. Mes su MB visa kelia juokaujam, kad va jau tuoj turesim maziuka, kaip gerai, kad man nieko neskauda
Nuvaziuojam, prijungia prie aparatu pusvalandziui, sako, kaklelis dar neatsidares, nors saremius aparatas jau fiksuoja. Vel dziaugsmas - saremiai yra, o as nieko nejauciu, man nieko neskauda Sako, paleidziam nakciai namo, bet turetu po poros valandu prasidet didesnis veiksmas, taigi jei bus labai blogai, iskart atvaziuokit, jei datempsit iki ryto, tai pasiskambinkit ir uzsibukinkit patikrinimui laika. Nu gerai, isvaziuojam, dar uzsukam i visa para Tesco, prisiperkam saldumynu, MB sumustiniu uzsiperka, nors as ir aiskinu, kad nereikes jam to maisto, nebus jam ten kada valgyti.. Griztam namo ir ruosiames miegui, bet man pradeda skaudeti.. Ir oi kaip nemaloniai.. Iskart suprantu, kad cia saremiai, ir iskart man atrodo reguliariai, jungiu kompa ir programele skaiciuojancia saremius.. Kas 7 min.. Viskas, jokiu miegu cia nebus, reiks tuoj vaziuot, o ir skausmai nesaldus, MB kisa pavalgyt, kad jegu tureciau, pykstu ant jo baisiausiai, nes nei noriu, nei galiu valgyt, nenoriu gedos ten paskui, aiskinu jam.. Taip skaiciuojam laika, mb sedi prie kompiuterio ir vos man pasakius uzeina spaudzia mygtuka fiksuojanti saremio pradzia.. galiausiai padedu abejoti saremiu reguliarumu, nes kokie keturi kas 6 min, o pentas tik po 8 min, ir vel kokie 3 kas 6min., o ketvirtas uz 5 min.. Taip skaiciuojam, skaiciuojam, o skauda vis labiau, pradeda uz lango austi.. Jau man sypsena dingsta, MB tarp saremiu mane glosto, guodzia, ramina, nerimauja ir bijo, kad namie nepagimdyciau, bet as sakau vaziuosim i ligonine, kai bus kas 3-4min., ne anksciau.. Taigi as kenciu toliau - mintyse kartoju, iskesiu, iskesiu.. Pries 8 as jau issekus visai, o ir skauda labai, jau pradeda byret asaros, skambinu i ligonine, paskiria atvaziuot tik 12.30, bet sako jei labai blogai, galit ir anksciau.. Sakau, islauksim. Kol saremio nera, as ir bendrauju ir kalbu ir prie kompo pasedziu, ant kamuolio kazkaip lengviau, todel dar ilendu i SM prasinesti mergaitems naujienas, bet tik uzeina saremis, viskas kaip pasaulio pabaiga man.. Einu maudytis, noreciau ilisti i 3-4 minuciu remus (nes jau kas 3-4 min.) ir issimaudyti tarp saremio, kad ir kaip skubeciau, saremiu duse neisvengiu, siaip ne taip issimaudau su asarom, apsirengti nesugebu, vaikstau po namus vis dar su chalatu ir kraupinu verksmais MB ir drauge, ta paklausia kazko, ko i ligonine nevaziuojam, tai kol neskauda, kaip uzbliaunu atgal, kad vaziuosim tada, kai grizt nereikes, baigiasi visi klausimai. Puse 11 jau verkiu balsu, dejuoju baisiausiai, MB tylus ir uzjauciantis, bando glostyt, siulo arbatos, vandens, aisku man nieks netinka, nes tik verkiu kaip man skauda, siaip ne taip apsirengiam ir puse 12 isvaziuojam i ligonine. Prisimenu kaip jau cia buvom nakti, kaip juokavom ir sypsojomes, dabar viskas kitaip, dabar jau bliaunu balsu, o saremiui esant taip susirieciu, kad siaubas, nei stoviu, nei tupiu.. Pagaliau patikrina, fui kaip nemalonu, ikisa TEN kazka ( o gal ir pirstus) ir vis dar kazka ten sukalioja, ciupineja, o Dieve, jausmas,kad neiskesiu, o tuo labiau jos sukisti pirstai ten man isaukia saremi! Aisku, po tokio paciupinejimo, pradeda eiti kamstis, kas pagal juos irgi gerai.. Atsidarymas 5cm, sako vezam i gimdykla, guodzia, kad jau puse kelio nueita, liko jau nedaug, o man minyse, Jezau, dar tik puse kelio, numirsiu as cia greiciau, kaip noreciau isjungti visa veiksma ir pamiegoti pora valandeliu, atsigauti, rasti jegu ir tada toliau gimdyti.. Sako, dazniausiai atsidarineja mazdaug po 1cm kas valanda, taigi, jeigu viskas gerai, 5 vakaro pradesim stumti.. Tos 5 vakaro, man kaip kokie 2012, toli toli atrodo.. Siulo dujas jau, be as zinau, kad gimdymas dar pries akis, reiks stumti kokia valanda, o esu prisiskaicius, kad veliau dujos nebeveiksmingos tampa, todel kenciu ir taupau dujas gimdymui.. Taip kenciu ir laukiu nematomos pabaigos.. Ateina tos begalybe lauktos 5 valandos vakaro, as jegu jau neturiu, noriu miego, vis verkiu ir verkiu, MB vis pagirdo energetini, bet jis negazuotas, tai man fui koks slykstus.. Nu patikrina, o taip ilgai ten ciupineja, as jau beveik pasiruosus ja aprekt, jei tik jegu sukaupsiu, bet as vaikas mandagus, mandagiu tevu, todel tyliu iki paskutiniuju. Praso palaukt, nes reikia daktare pakviest, oi kaip man nepatinka, aisku, kad kazkas ne taip.. Ateina daktare, ta vel sukisa pirstus i vietele, kuri per pastaraja para tapo bendro naudojimo ir kas netingi, tas ten lenda.. Oi kaip skauda vel.. REZULTATAS - tie patys 5 cm.. Gerai, kad guliu, nes is nevilties isgriuciau, jau stveriuosi duju, kurios pradzioj kaip isganymas atrodo, taip traukiu iki 7 vel tikrina, atsidarymas 4 cm! Jau neturiu jegu nei klaust, kaip cia taip gali buti, gal apsiriko, nieko - tik verkiu ir galvoju, kad sitas kosmaras nesibaigs, paaiskina, kad leis vaistus, nesako kokius, arba sako, bet as neklausau, bet jau is bendro isprusimo suprantu, kad petidinas. Suleidzia ir po kokiu 15 min. Slove Viespaciui, skausmas apmazeja. MB siulo kamuoli atnest, bet as negaliu net ant sono pasiverst, o ka jau kalbet apie pakilima is lovos, todel guliu toliau, nors ir zinau, kad gulint skauda labiau, bet gi ejau iki tualeto ir sakiau isprotesiu per saremi, todel nusprendziu man tas pats vaiksciot, sokinet, ar gulet, skauda vienodai.. Bandau mintyse bendraut su aukstesnem jegom, kodel mane taip kankina, prasau pagalbos greiciau pagimdyt, ir graziuoju prasau ir piktuoju, o kaip skauda, taip skauda.. MB vis drasina, kuzda kokia esu saunuole, kaip mane myli.. Jis vis stebi aparata, kuris fiksuoja saremius, kai mato kad arteja jau, kisa man dujas, kurios jau neveikia, bet as vistiek jas traukiu, nes veiksmas gal ramina ir vistiek atrodo padeda.. Vel leidzia vaistu, nes skauda.. Po valandos pasako, kad leis epidura, nes mato, kad jau kentet negaliu, esu pavargus, o db prades skatinti, kas reiskia, kad man skaudes dar labiau, todel privalau pailseti bent siek tiek pries gimdyma, kad isstumciau. Smegenys niekaip nesuvirskina informacijos, kad gali dar labiau skaudeti, juk ir taip jau mirstu, tik linksiu galva, su viskuo sutinku, noriu kad viskas greiciau baigtusi, atrodo skauda visa amzinybe, atsimenu tik klausiu sesutes ar man skaudes ir po gimdymo dar kuri laika taip stipriai, ji purto galva, kad visi skausmai dings pagimdzius, mano smegenys vel nevirskina info tokios, nes neisivaizduoju tuo metu, kad gali taip buti ir neskaudeti.. Pradeda per laseline varvinti skatinamuosius, o Dieve, tikrai skauda NEPAKELIAMAI man.. Gerai, kad iskart ateina kazkoks vyrukas, kaip pro ruka matau, apsisarvaves kostiumais nuo galvos iki koju, pastato kateteri, prijungia laidu visokiu, tikrina, nori is manes neimanomo, kad atsisesciau, nes leis vaistus i nugara, nzn kaip atsisedu, visi susoke pakelia kazkaip.. Jis kazka burba, kad turiu jam pasakyti, kada praeis saremis, nes negaliu visai judet, kol idurs adata, vel reikalauja neimanomo, nes man toks jausmas, kad saremiai vyksta nuolatos, siaip ne taip suleidzia tuos vaistus. As tik klausineju, kada jie prades veikt, sako greitai, laukiu to greitai... Nu ir ka. Vel Slove Viespaciui. Saremius jauciu, bet tikrai ne taip skauda, todel tarp saremiu jauciu kaip pradedu snaust is nuovargio.. Taigi, suleidzia epidura 9, sako veiks iki 1 nakties, Jezau, kaip toli ta 1, tai KADA gi as gimdysiu??? Visgi, 10 vakaro liepia stumti, nejaugi, nejaugi, nejaugi! Stumiu kaip uz tevyne, su tokia jega, su tokiu pasiryzimu ir troskimu visa sita kuo greiciau uzbaigti, stumiu taip lyg nuo to priklausytu mano gyvybe. Bet is esmes tai juk ir priklauso, ne mano, bet mazo zmogucio, keliaujancio i si pasauli.. Visi baisiausiai giria, kad stumiu kaip ne pirma vaika gimdydama, vis girdziu welldone, welldone, good girl, o rezultatas vienas - pakausis matosi ir daugiau nieko. Nesuprantu kiek laiko cia ta galvyte lis, kaip jie ja mato, taip mato, o frazes, kad jau ta galvyte gime, kaip nera, taip nera. Taip stumiu valanda, ateina ta pati daktare, kuri skaudziai man ten ciupinejo. Sako viskas reiks vaziuot i operacine, o neeee! As cia jau beveik para su nubegusiais vandenim saremiauju ir jei db ims ir paprastai padarys Cezari, tai eina jie velniop.. Sakau, as galiu pati, aiskina, kad galvute maziuko sonu pasisuko, reikia pagalbos man, kisa kazkokius dokumentus pasirasyti, mato, kad as vos gyva, todel aiskina letai ir kelis kartus pakartodama, kad pirmiau bandys su instrumentu pagalba, as stumsiu, ji trauks, jei nepavyks, tada Cezari, kitos iseities nera, nes taip bus geriau ir man ir vaikiukui, ir vis kartoja ir kartoja ta pati, o as turiu jegu tik galva linkset, bet mintyse rekiu - Suprantu as viska, ko tu cia kartojiesi, vezk mane greiciau tik ten kur vezti turi ir istrauk greiciau is ten mano vaika!!!!! Taip iskeliauju i operacine, pries vaziuojant atjungia kazkokia laseline ir o siaube, kaip pradeda skaudet.. Vaziuojam per koridorius, o as rekiu nesavu balsu.. Matau, kad dingo MB, pradedu blaskytis, paaiskina, kad jis persirengs ir ateis. Operacineje dar leidzia epidura po seseles ir daktaro derybu, nes sesele aiskina, kad as jau negaliu kentet, o epiduro vyrukas, kad dar vaistai turi veikti dvi valandas, nesamone, kad jau neveikia, bet aciu D, visgi jis nusileidzia seselei ir po 10min as aprimstu. Salia pajauciu jau atsiradusi MB ir pradedu klausyt daktares nurodymu, bijau Cezario, nenoriu jo, toki kelia nuejus, noriu pati isgimdyt.. Bent jau pirma maziuka... (Kiti vaikiukai, jei ju tik bus, be derybu bus planiniai Cezariai) Todel pajautus saremi ir liepiama stumt, stumiu is paskutiniuju, zinau, kad tai paskutinis sancas. O visokios mintys vis neduoda ramybes - Kad tik znyples nepazeistu mano maziuko galvytes, kad tik nebutu kokia virkstele apsisukus, kad tik gimtu sveikas, kad tik verktu gimes, kitaip vel nerimas.. Ir pagaliau, PAGALIAU i operacines triuksma, 23:17 Anglijos laiku, isilieja mazo kudikio verksmas, lydimas mano 9 menesius laukto atodusio ir palengvejimo asaru.. Dabar jau nesvarbu niekas, visi skausmai isgaruoja akimirksniu, akys seka maza kudikeli, kuris keliauja ant staliuko patikrinimui, kur apvalomas ir sutvarkomas, matau salia stovinti teveli.. Verkiu ir vel verkiu.., tik sikart is dziaugsmo, is palengvejimo, girdziu ''it's a boy'' - bet seniai jau zinojau.. Mazylis gimsta tikru milzinu - 4250g. kas labai dziugina teveli.. Matau, kaip tevelio tvirtos rankos su sesutes pagalba deda tokiam trapiam ir mazam zmoguciui pampersa ir rengia rubeliais, jezau, koks saunuolis tas MB.. Dabar tik noriu prisiglaut ji prie saves.. Ir is tikruju, niekas neprilygsta tam jausmui prisiglaudus taip seniai laukta, taip ilgai pilvelyje glostyta mazyli. Dabar jis jau salia manes, jis ramus, snaudzia, tikriausiai jaucia, kad mamyte cia pat, kad jis toks pats saugus, kaip pilvelyje. Ziuriu i ji ir sypsausi, galvoju, koks nuostabus kurinelis guli salia, dabar mes jau tryse, ar galeciau buti dar laimingesne?.. Taip neplanuotas stebuklelis padare du isimylejelius pilnaverte seima ir pripilde musu mazus namus dideles laimes.. Ir vel tampu zaliu agurku motinystes kelyje, vel as pradinuke, vel viskas nezinoma ir nauja.. Nieko, praejom nestumo testa, islaikem gimdymo egzamina, sugebesim ir isaugini ji geru zmogumi
Saunuole, kad viska taip atlaikei 
Kokia grazi jusu istorija... kaip smagu ja skaityti... ir kokia grazi pabaiga - pradzia 
Aukit sveiki ir stiprūs 
Saunuole,kad viska iskentejai,ir sveikinimai turint toki fainuti leliu 
