Labukas visoms mamytems

Mums jau 3,5metu einam nuo 3 m. i darzeli. anksciau buvo ramus vaikas, aisku budavo agresijos ispuoliu ir anksciau, bet netokiu "stipriu" kaip dabar..

Kai buna namuose, tai jis kokius 5-6 kartus i diena savo agresijos priepuoliai mus i visiska beviltiskuma nuvaro Zinom ,kad si agresija normali tokio amziaus vaikams. Isbandem viska : ignoruoti jo toki elgesi, kalbinti (be sansu, nes tokioj situacijoj jis kaip kurcias butu..), i jo kambari issiusdavom.. Ir daznai pavykdavo. Strategijos pasirinkimas priklausydavo nuo dienos ir musu bei jo pacio formos Bet dar nebuvo niekad taip blogai kaip dabar...

Problema ta, kad jis jau koki pora menesiu tu priepuoliu metu, baldus ar daiktus dauzo... Viskas vyksta taip, pvz: jis uzsinori to, ko (nors jis tai jau senai zino!) negalima (toks jausmas, kad provokuotu!), bandai jam aiskint, kad negalima- pradeda atsikalbinet ir spiegt ir vis tiek daro savo. Kai neleidi ar ta daikta atimi- pradeda dar garsiau spiegt, tada trumpai nutyla ir pradeda dairytis, ka cia dabar numetus ar sugadinus
Jei salia karstos kavos puodelis padetas.. tai sveicia ji ant zemes, taikosi prie paveikslu, kad juos numest, taip trenkia durim, kad net sienos prie duru jau biret pradejo... jau nebezinom , ka daryt.. ignoruot nebeiseina, nes dabar tik ir ziuret reikia, kad priepuolio metu ko brangaus nesugadintu..

Ar tai normalu?? Net nebezinau, ka daryt.. nes kartais jis mus i toki beviltiskuma ivaro Gal mes ka ne taip darom???
Gal yra mamyciu, kuriu atzalos taip pat elgdavosi? kaip elgtis tokiose situacijose?
Ignoruoti nebeiseina, nes toks jausmas, kad jis pacius brangiausius (mums)daiktus namuse "nuskanuoja" ir butent i juos taikose savo priepuoliu metu Mes jau kartais mastom ,kad jis taip tycia daro... kerstauja, bet uz ka??

Büciau Jums labai labai dekinga uz bent kiek info, ar tai normalu ir ka dar galeciau isbandyt, kad mums visiems geriau eitusi..
Dekoju is anksto.

Pazystamas oj pazysmamas jausmas mums dabar kaip tik toks metas ir tiek pat laiko kiek ir jusu vaikiukui bet musiskis meto tik savo zaislus nu tik kartais koki mano telefona jei turi rankoj bet dazniausia sau tranko per veida ir krenta ant zemes dar negrazioais zodziais vadinasi bet manau gal cia amzius toksai

Ar jis taip elgiasi tik prie Jūsų ?
kaip jis elgiasi pvz. su seneliais (kai Jūsų nėra šalia),
ar tai vyksta ir darželyje ?

Laikas tikrai nelengvas, pas mus labai stiprios agresijos nebuvo, bet tą 3 metų krizę tikrai turėjom

Labai dekui uz atsakymus!

Taip jis elgiasi pagrinde prie müsu. Prie seneliu taip pat, ypac jei mes kur netoli sukiojames..
Darzelyje - auksinis vaikas. Ir kai kur sveciuose su kitais zaidzia- nei vieno blogo zodzio nepasakytum..
Ka tai galetu reikst??

Tai ir reiškia, kad bando Jūsų kantrybę

Mes kai prasidėdavo tokie "triukšmai" tiesiog turėjom mažą vaikišką kėdutę koridoriuje, ir tiesiog pasodindavom nusiraminti. Aišku pradžioje reikėdavo palaikyti, kad nepabėgtų vėliau jau suprato, kad priešinti beprasmiška, todėl nusiramindavo atsisėdęs greitai.

Dar labai padėdavo, jeigu tarkim visą dieną išbūna be "ožių" tai vakare pasikalbam ir pagiriam "tipo kaip mums gera, kad tu ...ir t.t."

Dar vienas iš būdų kuris mūsų vaikiui labai patiko (bet jau gal apie 4-5 metus), tai ant sienos priklijuojam baltą lapą ir jeigu visą dieną buvo geras - klijuojam tokią šypsenėlę (lipdukus tokius nupirkau, veidelis su šypsenėle) o tada sutarėm, kad kai visą eilutę suklijuos eisim tarkim į Vishy parką (į kiną ... na čia jau kaip sugalvosit)

Tai tiek iš patirties sėkmės

Siaip pagrinde toki elgesi isprovokuoja demesio trukumas
Zinau pagal save ... Jei tik maziau jo gaudavo musiskis, tai ojoj, kas dedavosi ..

Pati turiu dideli oziuka, ir mums tos istrijos nezinau kada prasidejo ir labai laukiu dienos kada jos baigsis.
Pas mane situacija kur kas blogesne, jis taip elgiasi ne tik namie, bet ir kitur..taciau, jau esame kartu nemazai pasieke. Mano sunus dauzydavo ne daiktus, o save, dauzydavo galva i duris i siena, grindis, ir dar taip stipriai. Ka as daryavau? aisku pirmus kartus puldavau prie jo, gelbedavau "nuo to saves kankinimo", bet jis tada sulaukdavo, ko nori, mano demesio. Tada as pradejau ignoruoti, jo toki elgesi, demonstratyviai iseidavau i vonia, ir jis tuoj nustodavo.
Jusu situacijoje, kaip ir mano, vaikui truko demesio, arba tiesiog buvimo salia, susikaupusi pykti, jie islieja vienokiais ar kitokiais veiksmais, o ypac jei supranta ant ko labiausiai veikia. Pvz. rasote bijote, kad nesudauzytu ko nors brangaus ir jis tai zino, ta ir daro. Dar vienas momentas man gerai suveike, tai suemimas uz ranku ir nuvedimas tarkim i kampa, arba ant kedutes nusiraminti (pasakius pora sakiniu, griestai draudziu taip elgtis, kai nusiraminsi, gali ateiti), aisku jis begdavo pasku mane, bet pakartojus si veiksma 10 kartu per pirma isterija, kita bereiks 8, o veliau is kart nuvedus net nebemegins begti, nes zino, kad mama ar tetis tai darys iki galo.
Aplamai, isterju mazes, kai vaikas sulauks daugiau demesio, buvimo salia, bendravimo, meiles, kantrybes Patikrintas reikalas

Labai dekui visoms mamytems, kad taip greit atsaket

Taip, kai pamastau, tai tikrai tiesa.. jis toks tapo nuo to laiko, kai as pilnai dirbt pradejau.. Bet dabar kai tai zinau, pasistengsiu skirti jam daugiau laiko ir silumos.
Dar karta dekui visoms.

Dar maziams reikia butinai veiklos. Nepalikti jo vien su zaislais, nes jie greit atsibosta, o duoti piesti, ne tik su piestukais, bet ir su akvarele, guasu, karpyti, lipdyti. Tai skatina demesio sutelkima, savikontrole.

Pati buvau pavargusi nuo nuolatiniu vaiko isteriju, tik maniskis gal jas keldavo labiau, kai pavargdavo zaisti aktyviai su zaislais (nors pietu visada miega), kazkur paskaiciau, kad reikia ir ramios veiklos, kurioje vaikas gali susikaupti. VEIKIA

O isterijos baigdavosi arba kai pajunta, kad manes, jos neveikia (teva lengviau paveikt, nes jis pats isterikas ), nusiusdavau i kambary oziu isvaryt, atsiprasymas vienas kito padeda, ieskodavom kompromisu, ypac parduotuvej, jei pradeda noreti ir to ir to, leidziam pasirinkti, bet kazka jau visada reikia pirkti, todel nera reikalo kaskart vestis jo i parduotuve.

Mes ir taip kovojam su savo ožiuku ir pasinaudosim įdėja apie lipdukus

na, mano mergaite tokia pati, o tuoj bus 3 metai nuo pat gimimo yra judri, reikalaujanti demesio, o dabar dar ir vadovaut man pradejo.kalba jau sakinukais nuo 1.5 metu, tai ir kontroliuot situacija bando jei kazkas nesigauna, ar neleidziama tai puola i asaras, klykia, jei salia esu, tai dar ir idrieskai man jau pavargau nuo tokio elgesio jos.lanko darzeli, aukletoja sake, kad vadovavimas pasireiskia, bet ne su tokiom isterijom kaip namuose.kai tik paiimu is darzelio, tai ir prasideda jau masinoj zyzimai, asaros gimus dukrai pasidariau isterike, i viska psixuotai reaguoju gal cia ji bando mano kantrybe?pvz su seneliais(jie gyvena kartu su mumis) elgiasi graziai, jei vakare kazkur isvaziuoju tai buna net neuzverkia, bet gal cia del to nes vistiek viska leidzia ne taip kaip as. ramiai i viska reaguoja nakti irgi pradejo blogai miegot, atsubunda verkia, kad atnesciau ta ir ta zaisliuka jei verkia bandau priglaust, tai nepadeda, gauna dar ir is jos per veida manau demesio ji pakankamai gauna, kai grizta is darzelio, tai ir sedim kartu iki vakaro, zaidziam, piesiam, karpom, isdykaujam.gal jau to demesio jai per daug?

Mes irgi gyvenam su seneliais, kurie tikrai nepadeda kovot su vaiko agresija tas ju lepinimas, leidimas viska daryti, dar pablogina situacija ir tada jau mama pasidaro bloga, o mociute jau gera ir lekia skustis jai:blink: tai vienu kartu reikia ir senelius aukleti, nes paskui patys nebesusikalba, kai lieka vienas su jais ir pyskta paskui, kad jie tokie geri anukui, o jis vat drista jiems ragus irgi parodyt

butent, kad mama bloga.tai as ir sakau, kad jei as tokia bloga(pvz.jei neciuciuoju vaiko kai jis spardosi ir psixuoja)tai sakau imkit ir auklekit, tai tada tyla aiskinu, kad nereikia kreipt demesio i ozius, o jie man kas tu per mama tada mama sako vesk pas gydytoja, bet ko ten eit, kad vaistais pumpuotu

Mes su uosviais gyvenam, tai man jie nelabai ka sako, bet jei jau vyras uzsiima paauklet vaika, tuoj uosviene lenda su savo uzuojautom ir aisku vaikas pasimeta, nezinodamas kas galima, o kas ne todel laukiu nesulaukiu, kol atskirai galesim apsigyvent tada vaikas gales eit pas senelius pasilepint, o namie zinos kas yra drausme as buvau saviskiui nupirkus SEDALIA man atrodo vadinasi, vaistinej prasiau kokiu zoleliu ekstrakto, tai duodavau vakarais, nes po darzelio grizdavo suzverejes bet cia kai buvo kokie 3metukai, dabar uztenka ramiai pagulet ar pasedet ir raminasi

mums kaip tik tuoj 3 metai.butent po darzelio kazkokia kaip zveriukas
Papildyta:
jei gyvenciau su uosve, tai ji ne zodzio nepasakytu
pvz. vakar velai vakare prisimine, kad darzely paliko knygute(nors is tikruju rugseji pati nunese vaikams) tasi verke sauke kad vesk ja i darzeli knygytes paiimt

oj su tais prisiminimais pas mus irgi tas pats...klausiu ar imi melyna robota vaziuojant i darzeli, sako ne, paliksiu...nuvaziuojam i darzeli, nusirengia ir pareiskia, kad man reikia melyno roboto

Mano vyriukui irgi buvo vadinamoji trimecio krize, bet labai greitai praejo kai pamate kad savo isterijom musu nepasokdins, manau reikia nenusileisti oziukams arba nekreipti demesio ir tada jam bus nebeidomu terorizuoti namiskius

mums ta krize jau metus tesiasi, nuo 2 metuku

tai ir skaitosi treciuju metu (nuo 2metuku) ta krize ir pasireiskia

Skaitau ir stebiuos kaip kai kurie teveliai pasiduoda vaiko gudrumui...
Visu pirma, galvoti kad mazylis dar nieko nesupranta yra didziausia klaida. Jau nuo mazumes reikia aiskinti kas galima, kas ne. Reikia apibrezti ribas kiek vaiko zodis svarbus namie, kaip jis turi elgtis su tevais.
Pati patyriau 3 metuku oziukus, bet aciu Dievui laiku susigriebiau ir i parduotuves su mazuoju be streso iki siol vaikstau.
Jei nuo dvieju metu leidot vaikui rekt negavus zaislo, dauzyt puodelius ar zyst be reikalo, tai ko noret po metu ar dvieju??? Jo kaprizai tik auga, isterijos stipreja!
Demesio skyrimas gerai, pokalbiai reikalingi. Bet jei to neuztenka, tai griezciau reiketu aukleti.
Vaikas jaucia, kad su mama gali daryti ka nori, ir kad rekdamas pasieks ko tikisi. Tad reiketu pasikeist paciom mamom. Reikalauja kazko spiegdamas - suraukit kakta ir pasakykit, jog kada jis nuleis tona ir graziai paprasys, tai gaus. Balsas turi buti rimtas, be jokiu "siusi-pusi". Reikia parodyti kad namie tevai yra seimininkai, o ne vaikas. Kitaip verksit kruvinom asarom, ir kuo toliau, tuo bus sunkiau...
Istvermes ir gudrumo deka tikrai dar galima pakeisti bloguosius mazuju iprocius, tad nelaukit ir keiskit taktika

as tai p darau kai apraset, bet cia nepadeda...ar mama ar tetis ar kriksto tetis jai tas pats, neprisibijo nieko daiktu nedauzo, bet spiegia.dabar kai taip buna sakau;pasauk jei nori ir iseinu

Suprantu situacija, nes viena giminaite lygiai ta pati kencia...o kencia todel, kad nuo mazumes neziurejo ka leidzia, kaip vaikas elgiasi ir aiskino "kad dar mazutis ir kvailutis". Dabar tam vaikui jau 4 ir tokius cirkus isdarineja, kad baisu. Ji ir pas mane bande cypt ir rekt, bet uzteko griezto tono ir su manim iki siol labai graziai elgiasi ir is karto klauso. Bijo, bet gerbia vadinas.
Idekit daugiau grieztumo, tegul nei vienas suauges nenusileidzia, tegul visi klauso JUSU-TEVU ir jusu zodis turi buti paskutinis

pas lygiai tai pat tesiasi dar iki siol ta 3metuku krize.

Va,va mes ir kol gyvenom pas tėvus tai tokius ragus įgavo,kad iki šiol vargstam Geriau būtume iš kart atskirai išėję gyvent,gal tada kitaip būtų buvę O mano nuo sedalios kaip tik dar blogiau miegot pradėjo,šūkaudavo per sapnus,tai nustojom gert ir vėl ramiai miegojo.
O pas senelius kai atvyksta tai žino kad viskas galima tai ir kariaujam,jei draudžiam,pakeliam balsą tuoj seneliai užstoja,mes blogi paliekam,žodžiu košmaras Ir manau per daug visi ją išlepino,nes tik viena anūkė tėra,vienintelė ir proanūkė tai va ragus taip ir įgavo Ir jei pas senelius pabūna ilgiau tai grįžus namo kol perauklėjam ją

O maniškis 4m. pasodintas ant kėdės nusiraminti užmiega, pirmą kartą net nuo kėdės nuvirto Tik nepagalvokite, kad jį pusę dienos laikau, 5-10min ir jis jau miega

Jau didele jusu pana, bus sunkiau perauklet...Bet siulyciau pakalbeti rimtai su seneliais ir paaiskinti, kad jei jus pasaket - sventa turi but. Jei liepet ranku plaut - reiskia eina plaut, jei tvarkytis - tvarkosi. o seneliai turi sedet ir tylet. Man irgi teko su tuo susidurt, smagu kad issiaiskinom laiku ir bloga netampu lyginant su seneliais. Maniskis irgi vienintelis anukas, todel situacija labai panasi Pakalbekit su seneliai, paaiskinkit ir tikekimes, kad mazoji greit atpras nuo nereikalingu oziu

Dėkui už jūsų patarimus Bandysim viską daryti,kad jinai pasikeistų,nes kitaip turėsim didelio vargelio

Manau, kad i tokias isterijas ir agresijas, kai sitaip vaikas tranko daigtus, negalima ziureti pro pirstus kad neisivarytu kokios nors nervines ligos.gal vertetu kreiptis i psichologus?