Kadangi musu lalaila buvo "netyciuke", labai idomu suzinoti, koks jausmas, kai myliesi galvodamas, kad troksti leliuko ir nori i save ji priimti? As vis galvoju, kaip bus gera myletis, kai noresim pastoti. Turbut turetu buti kitaip, nei tarkim mylintis ir saugantis?Pasidalinkit savo patirtim.Aciu

Man tai nieko ypatingo...myliesi ir nesisaugai. Mano du pirmi suplanuoti.

ejeva, tikriausiai tas noras pastoti planuotai tau nebuvo toks gilus ir esminis? Pirmasis mano netyciukas, antroji-lyg ir planuota, bet savijauta panasiai kaip tu rasei, o treciosios - nemoku to jausmo nusakyti..- as apie nieka negalejau galvoti nuo pirmos akimirkos, vos uzgime mintis vel pastoti!!!!! Lytinis aktas igavo visai kita prasme, net jo specifika rodos pasikeite. Su siomis mintimis as visa, tiksliau mano pasamione, mano elgesys pasikeite. Atradau gyvenime kitus aspektus, kitas spalvas izvelgiau-gyvenimas ir visa gyvenimo esme igavo visiskai kitus aspektus! Sis paskutinis laukimasis buvo varginantis pykinimu sleikstuliu, taciau jis pasakiskas emociniu pasitenkinimu ir mintimis, jog tavyje auga mazylis, kurio lauki, saugoji-globoji-rupiniesi juo dar besivystanciu tavyje....bandai jausti ka jis galetu jausti... kaifuoji galedama vardan jo geros savijautos atsisakyti tau taip anksciau megstamu aplinkybiu ko nevertetu daryti besilaukiant mazojo stebuklo....Manau anksciau buvau vejavaike ir daug ka praleidau vejais....gal peranksti gimdziau? nebuvau subrendus ir norejosi issilakstyt savo malonumui? na bet viena zinau-visus savo vaikus tiesiog dievinu!!!!!!! tik jie yra mano deguonis!

Va taip! tas laikotarpis kai as laukiausi savo treciojo stebuklo-pats isimintiniausias ir pats graziausias gyvenimo tarpsnis man, na bent iki siai dienai

Labai linkiu tokiu emociju ir isgyvenimo kiekvienai gerai jau esamai ar dar tik busimai mamytei! Nuo sio jausmo geresnis tampi pats ir kiti geresni atrodo!

Iš pat pradžių- taip, romantika... Vos ne fiksuoji kiekvieną pasimylėjimą, kad "Jau, turbūt"...Bet nuo pirmųjų mėnesinių (jau suplanavus)- prasideda pragaras...Mėnesinės- isteriškas bliovimas, mėnesinės- isteriškas bliovimas... Į lovą po kurio laiko eini kaip į darbo vietą...

P.s: savo mergaitę isteriškai apraudojau 8 kartus, berniuką- 5 kartus... Dabar nesigailiu nė vienos savo ašaros.

meskute_nida, uzjauciu tave, nes tris kartus ir as del to raudojau. Skaudu...isties.... bet del to ejimo kaip i darba.... na, gal nuo zmogaus priklauso? o gal tiesiog tau ilgiau visa tai tesesi (planinuko uzsimezgimas). Aisku lenda ivairios mintys: gal kas ne taip su manimi, gal su vyru, gal bausme uz kazka ir pan., bet....
Svarbiausia esam LABAI laimingos pasieke savo!

Mano abu vaikučiai tiksliai suplanuoti. Planavau net kokį mėn. turėtų gimti. Ir man abu kartus gavosi Tik va lyties tai neišėjo suplanuoti. Antra planavau mergytė, bet gavosi berniukas
Koks skirtumas planuoto nuo neplanuoto? Toks kai planuoji, tai labai lauki rezultato. Abu kartus dariausi nėštumo testus dar nesulaukus mėnesinių, nes labai jau nekantru. Aišku, abu kartus buvo neryški antra juostelė.
Dabar norėčiau patirti jausmą ką reiškia turėti netyčiuką ( aišku ne dabar ).

Na kaip cia pasakius Pirmi pora kartu gal ir nieko, bet juk reikia kelias dienas is eiles, o maza ka, jei per 1 ar du kartus nepastosi Tai patikek, jau net buvo atsibode, kazkaip ziurejom su vyru filma ir uzsnudom, zadinu ji, sakau reikia tai net jo ta mintis nesuzavejo, jau buvom atsibode vienas kitam

, emiru, vyra kelei kaip i darba, todel ir nesusizavejo... nepyk , jokaunu

viskas suprantama, nes ir man panasiai buvo

Musu pirmagymis planuotas buvo nunesem pareiskimus i zaksa balandzio 1d ir pradejom daryt o kito men pradzioj jau turejom dvi juosteles
O va,antra planuojam,planuojam ir ko tai gandrai pasiklydo tai kiekviena menesi didinu nestumo testu gamintoju biudzeta Turbut paprasciau kai neplanuoji taip smarkiai,nes tas laukimas uzknisa

Nagi mums su antru irgi tas pats buvo. Pametinuką planavom, daugiau metų "vargom", o gandrai vis pro šalį . Galiausiai aš nusispjoviau ir pradėjau "planuoti" karjerą. Jau po mėnesiuko laikiau testą su dviem juostelėm ir nebežinojau, ar čia džiaugtis, ar ne. Vėl teko viską iš naujo "perplanuoti"...

Musu dukryte buvo planojama, mes labai stengemes, bet pirmus menesius nieko nesigavo Tada tiesiog mylejomes ir nesisaugojom, o kai pajauciau kad esu jau nebeviena buvo tiesiog nostabu, nes mes LABAI JOS NOREJOM

<a href="http://lilypie.com"><img src="http://b2.lilypie.com/zuBqp2" alt="Lilypie Baby Ticker" border="0" /></a>

Dekoju visoms uz pasisakymus! Pasidariau isvada, kad geriau jau labai stipriai neplanuoti, kad nereiktu kiekvienu mmm apraudoti...

Isvada aisku gera,bet jei visai neplanuosi ir zalioto nepasigausi,tai antro gali ir nesulaukt o tada jau nori nenori teks planuot

Mes "dirbom" puse metu. Aš neraudojau ir buvau įsitikinus kad sausį jau būsiu Tai taip ir įvyko, pastojau Kalėdų nakty . Ir norit tikėkit norit ne, bet TĄ kartą aš tikrai pajutau kad vsio, yra

Bet kadanors gal ir norėčiau pajusti "netičiuką"

Įdomi tema. Bėda, nepasitikiu planavimais. Kai tik pradedu ka nors planuoti- viskas apvirsta aukštyn kojom. Toks jausmas, kad tai nepriklauso nuo mano valios. Gal todėl, niekad su vyru aiškiai neplanavom, kad va, "darom". Tiesiog be žodžių, tyliai, nustodavom saugotis. Visi mūsų vaikai lyg planuoti netyčiukai.

Nu cia tai pasaka

viena akušerė sakė, kad netyčiukai-geriausi vaikai. na, man pasitvirtina: antrą planavom, tai vat ir davė Dievulis... davė ir dar drebtelėjo penkis atstoja-tik spėk žiūrėt, ką "dirba"...

trečią vaikutį turėjau mintyse-svajojom su vyru, kaip trečią pagranduką auginsim... bet tik atsirado tokios mintys-bac, ir jis jau čia kaip ir epson, pajaučiau, kad jis bus ... iš karto po pasimylėjimo

Mūsų abu mažuliai planuoti. Pirmas kūdikis netgi turėjo būti avinukas, bet gavosi vėžiukas Darėm darėm, o kaip neigiamas testas taip neigiamas. Kol galų gale atsipalaidavau ir nustojau jaustis tarsi atliekanti misiją Dėl vaikiuko tedariau tik tiek, kad po pasimylėjimo kojas keldavau aukštyn ir pagulėdavau taip. Na ir pavyko Keisčiausia, kad vyras taip norėjęs mažiaus, kai jau buvo teigiamas atsakymas - pasimetė.
O su antrąja tai suplanavom tik tiek, kad jau... darom, nebesisaugom. Ir natūraliai gavosi, kad pastojau gal po pusmetuko
Jausmas? Nerealus... Svajočiau ir vėl būti , tik gimdyti labai sunku buvo antrąją... Be to porytę jau turim... ko dar reikia? Nebent netyčia gautųsi

Abu mūsų vaikai planuoti ir labai laukti. Jausmas nerealus
Dabar jau kalbomis planuojame ir trečiąjį, tik veiksmais dar neskubame... Reikia dar mažąjį paauginti.

Burka, matau, kad jau galiu sveikint, kad gandra vakarienei pasiciupai, pro sali beskrendant! Sveikinu!



Manau, kad tas isitikinimas palengva uzaugo? Panasiai, kaip kad kiekviaéna diena stebi geles pumpura, po truputeli besiskleidzianti? Ir megaujies ta mintim, kad jau greit.... na, ne, dar ne siandien.... bet... gal- rytoj... pirksi testa...
Arba- paprasciau- lauksi, lauksi, lauksi... Ir tas LAUKIMAS vis dides.... Kol pagaliau taps visiems matomu.... Ir uzciuopiamu....

As irgi pritariu. Su tais planavimais man irgi pravalas gaunasi. Na gal ir negaleciau to pavadinti planavimu, bet norejimu. Pirmo norejau labai labai, bet tik po pusmecio. Antro norejau labai. Net gal pasakyciau, kad buvau apsesta ta mintim. Gavosi du ir tada, kai jau buvau mintyse pasakiusi nera ir nereikia. Tai va ir planuok.

Aciukas
Ir jau ikalbejau teti,kad kai gims maziukas,neuzilgo planuosim treciaji,norim pametinuku Aisku,jei viskas bus gerai ir sveikata leis

mano sūnūs buvo planuoti .O mergaitė - netyčiukė .Tai esu laiminga be proto .Kažin ar taip būtų, jei vėl būtų gimęs berniukas?Greičiausiai būčiai vėl planavusi ketvirtą,gal ir penktą...kol gimtų mergaitė

Na man irgi su tais planavimais ne kas gavosi.
As labai norejau kad antras vaikelis vasara gimtu. Tai viena rudeni darem darem nepadarem Kiek asaru ir nervu, vis ner ir ner tu dvieju juosteliu...
Tada padarem pertrauka (myletis tai mylejomis, tik pastoti nesiruosiau ) ir po pusmecio vel kibom i darba ir vel nieko...
Kai jau praradom vilti ir paprasciausiai nesisaugojom, pasijutau
Ot tai buvom laimingi
Laukem kaip stebuklo ir sulaukem dukrytes!

Musu pirmas vaikutis planuotas. Ir kiekviena karta (kada vaisingos dienos) apima toks jaudulys. Atrodo, kad vyro troksti dar labiau nei visada. Ir abu pasijutom tokie svarbus bei atsakingi. Man tai kazkas kitaip nei iprastai. Tikrai smagu planuoti

Pirmas mūsų vaikelis buvo "netyčiukas". Tačiau labai laukiamas ir mylimas. Šiemet po Naujųjų metų mes su vyru nusprendėm, kad mums jau labai labai norisi antro vaikelio. Pirmus du mėnesius kai namuose darydavausi nėštumo testą vis su viltimi laukdavau, kad pasirodys dvi juostelės. Ir vis nusivildavau
Ir per mamos dieną vėl jį pasidariau. Ir palikau gulėti ant spintelės. Tik po pusvalandžio prisiminiau ir kai pamačiau dvi juosteles mane užplūdo toks jausmas, kad atrodo išsipildė didžiausia mano svajonė. Atrodo kad visa pasaulio laimė priklauso tik man vienai

oi mes planavom apie 3metus pimi du baigesi persileidimais o daba jau 30sav ir pradedu tiket kads stebuklelis liepa vergs mums ant ranku o verksiu is laimes

Aš visada norėjau, kad mano vaikučiai būtų suplanuoti , bet nelabai tikėjau, kad taip bus , nes tai aš pati nesijaučiau pasiruošus motinystei, tai partneris dar neatrodė subrendęs (čia apie buvusį kalbu ).
Bet viskas labai pasikeitė, kai susipažinau su dabartiniu savo vyru . Gal todėl, kad vyresnis už mane 8 metais, bet jis tikrai buo pasirengęs tėvystei ir žinojo, ko nori. Jau po kokių 2 -3 mėn draugystės jis pradėjo kalbėt apie vaikutį . Aš vis atsisakinėjau, atrodė, dar per anksti... Tačiau po kokių dar poros mėnesių pamaniau, o kodėl ne??? Aš tą žmogų myliu , man gera su juo, o ir amžius jau tinkamas šeimas kurti... Ir mums labai pasisekė, kad nereikėjo ilgai bandyti ir nervintis, kad nesiseka, nes aš pastojau pirmą mėnesį, kai nustojom saugoti .
Kai pradėjo vėluot tos dienos, tai vietos sau neradau, bet vyrui dar nesakiau, bijojau, kad tik šiaip užsivėlavo. Ir žinodama, kaip jis nori leliaus, nenorėjau, kad apsidžiaugtų, o paskui nusiviltų. Ir tik po 3 teigiamų testų (kol pati įsitikinau) jam pranešiau gerą naujieną. bet jis galutinai patikėjo tik tada, kai aš pas gydytoją apsilankiau ir ta patvirtino, mano nėštumą (labai jau nepatiklų vyrą turiu ). Bet užtai labai dėmesingą. Visą nėštumą (ir dabar) jaučiu begalinį vyro dėmesį ir šilumą man ir mūsų dukrytei

Na, asmeniškai man šiais laikais "netyčiukai" nelabai įmanomi
Arba saugaisi arba ne Nusprendėm turėti vaikų - nustojom saugotis. Ir va laukiamės

As su vyru nusprendem,kai paduosim pareiskimus tada jau nesisaugosim,nes labai lialiaus norejom,taip ir atsitiko po 2 men jau buvau pastojus,istekejau budama 8 savaiciu nestume .Net keista kad taip pavyko ,o dabar dziaugiames uz 7 savaiciu pamatysim savo lialiu...Sekmes planuojancioms

Musu ir planuotas leliukas, planavom metus, po metu pavyko. Dziaugsmas , labai laukiam spalio pabaigos.
Papildyta:
Musu ir planuotas leliukas, planavom metus, po metu pavyko. Dziaugsmas , labai laukiam spalio pabaigos.

musu mazyle taip pat suplanuota. tik as galvojau, kad tam reikes daug laiko, svajojau, kad per metus pavyktu. o isejo pati pirma menesi, kai nustojom saugotis vyras sake 'sakiau as tau, kad pas mane monstrai', o as buvau nustebusi, bet labai maloniai

ir mes su savo vyru suplanavome..pavyko is pirmo karto labai keistas ir malonus jausmas..dar nezinodama atrodo,kad jauciau jog mazylis jau manyje..

pirmas dienas, kai velavo menesines, bijojau darytis testa, kad nebutu tik paprastas velavimas... nors nuojauta ir sake, kad cia kazkas kitka, nes paprastai tos dienos neveluodavo. tai nusipirkau nestumo testa ir 3 dienas laikiau vonios spintelej paslepus dabar juokas ima

Mano pirmoji mažoji buvo planuota ir labai laukiama. Manau, kad pirmąjį mažylį yra gerai susiplanuoti, pasiderinti su darbais, mokslais ir pan., o antrasis smagu kai ir neplanuotas, tai tiesiog siusrprizas, kurio lauki

maniškė nors ir buvo suplanuota, bet vistiek savo teėvelius sugebėjo nustebinti: nesirodė iki pat gimdymo, kas ateis į šį pasaulį, o jau kai gimė tai ir su siurprizu

Mes planavome visus metus, bet kaiptik ant O dienu turedavom ishsiskirti, komandiruotes ar sheip kokie vizitai. kai dar man policistiniu kiaushidziu sindromas, tai o neisheidavo nuspeti, bet mylejimasis buvo nuostabus tiek man tiek MB. Vis pasirodanchios mmm kazkaip nenuvildavo, jei ne dabar tai veliau, kazkaip nepanikavome Smagu buti kurejais

Aš manau kad vaikai turėtų būti ne planuojami(kaip kokia planinė operacija,ar namo statyba ),o tiesiog labai laukiami
Manau kai planuoji atsiranda laukimo įtampa,nerimas,tai psihologinės problemos,kurios daugeliui moterų tik trukdo pastoti
Nesupykit,bet man nesuprantami tokie dalykai ir tikkrai nekaip skamba žodis"planuoti"
Tokia mano nuomonė

niu va mums beliko tik 2sav jau taip nekantrauju kuo greiciau pamatyt tastebukleli..............

Nu žinok gal nuskambės juokingai, bet tas mylėjimas tampa lyg šventas ritualas , nes niekada nežinai kada įvyks stebuklas , o štai jau mano stebuklui daugiau nei pusė metų

na kiekvienas turi savo nuomone musu mazyle taip pat kruopsciai planuota ir patikek manim, neatsirado jokios itampos, ar to vadinamojo "sekso is reikalo, nes siandien vaisingos dienos" tiesiog kasdien tikejais stebuklo. ir ji jutau, norit tikekit tuo ar ne. as jauciau, kada mazyle implantavosi
taigi tai nera anot taves "planine operacija"
bet, kiekvienas turi teise i savo nuomone.
man kaip tik labiau nepriimtina situacija, kai mazylis ateina visiskai nelaiku, jo nelaukus. kaip tai nutiko 2 musu draugams. nei jie seimu norejo, nei darbu turejo... ech...na ka cia kalbeti...
aisku, tai ir ju neisprusimo lygis, jei nezino kaip siais laikais galima saugotis

Savo 2 vaikiuką planavome beveik pusę metų. Buvo didelė laimė kai pastojau. Labai saugojausi kad ko neatsitiktų jam, bet nepaisant to jis "iškrito" dabar po šio įvykio manasis atrodo, kad dar labaiu nori vaikiuko. Todėl vėl kartu planauojam

uzuojauta.linkiu kad ilgai laukti nereiketu savo stebukliuko. stiprybes jums abiems

Užjaučiu,kas neteko savo leliukų....
Man atrodo,kad planuoti nėra blogai,svarbiausia,kadabu tėveliai vaikučio nori...Va,mano draugė,turi vieną vaiką 7 metų,nori kito,ovyras nei pro kur.....Tai va,ir planuok tada kad nori...Ojau buvo prisisvajojus....

nu ziauru, as jums pasakysiu... nors ir musu giminej yra toks pavyzdys. seima turi 13 metu dukra. tetis noretu dar vieno maziuko, o zmona ne pro kur ir net KT paslapciom buvo pradejus gert, kad tik neuzkibtu
ir isvis, neturi ji motinisko instinkto. ji ir tos pirmosios mergytes nenorejo. ji visuomet pabrezia: vyras mane apgavo, nes sake, kad neuzkibs. o eme ir uzkibo kuo labai dziaugiames mes, ir musu gimine. o vat stai ji, tai neee

Na,tokių moterų tai gal keli vienetai...Nesuprantu niekaip....Dar kita draugė ištekėjo prieš metus,paklausiau,ar neplanuojat,tai ji sako,kad vyras nenori....Dar supraščiau,kad labai jauni būtų,ar mokaslai kokie,ar pinigėlių vos galą su galu sudurtų...Dabar jau abiems po 30,mokslai seniai baigti,ir gyvena pasiturinčiai.Aš tai manau,jei jau vyras pirmo vaiko nenori,tai jau kažkas negerai,gal dar nelabai žino,ar norės su ta moterim turėt šeimą...Man tai pilnoje šeimoje turi ir vaikelis būti.Na,nekalbu apie tas šeimas,kam nepavyksta....

Aš tai išvis nesuprantu tų mamų, kurios pasigimdžiusios savo angeliukus dar gali sakyti kad jų nenori Man tai yra pats didžiausias stebuklas, kada matai kaip tavo vaikiukas juokiasi, kai taria pirmą žodį "mama", kai pradeda vaikščioti, eina į mokyklą. Kai mano sūnelis užsigauna, man taip pat kartu skauda Skaudžiausia, kad tos mamos kurios vaikučių nenori, juos augina ir dar burba, kad "užkibo" užuot pasidžiaugusios savo stebukliukais, O tos kurios laukia gimstant vaikučio- nieko neišeina

oi mergyt tu nepergyvenk ir nebegalvok apie ta mazyli kuris isejo o planuokit vel ir pamatysi kaip pavyks tiesiog kalbek su pilvuku ir prasyk kad jis daugiau nebeiseitu jei vel pastotum...sako tai padeda mes du kartus turejom persileidimus ir buvom beveik prarade vilti bet va didelis noras ir meile mums padejo ir mums iki gimdymo liko tik 10dieneliu ir man vis dar sunku patiket kad pagaliau pamatysiu ta stebukleli kurio taip ilgai laukem

Labai smagu kad greitai savo mažiuką laikysi ant rankučių. Linkiu greito gimdymo Žinai, šiandien gydytoja sakė, kad greitai t.y. po 3 mėn. vėl galėsiu pastoti.

na taip visad gyd po persileidimo sako kad po 3-6men galima vel bandyt bet zinau kelias istorijas kai merginos pastojo is kart po persileidimo nesulaukiusios pirmu menesiniu... niu bet gal tikrai geriau palaukt tuos kelis menesiukus kag gimda pilnai issivalytu ir pasiruostu