Laba diena
mane domina, ar yra galimybė patikrinti vaiko žinias ir leisti vaiką ne į pirmą klasę, o iš karto į antrą?

Aš pati keliavau tiesiai į 2rą klasę būdama 6 metų, bet tai buvo prieš daug daug metų Aš galvoju, kad jei galima klases 'peršokti', tai turėtų būt galima ir į antrą keliaut. Tikriausiai reiktų keliaut tiesiai pas mokyklos direktorių ir paklaust. O ką jau ten per genijų auginat, kad į pirmą nenorit leist?

Galima, maniškiui siūlė. Turi mokėti rašyti rašytinėm raidėm, to pagrinde ir moko juk 1 klasėj, mokėti rašyti skaičius, veiksmus. Duoda mokykloje testus.
Bet 3 klasėj ir vėliau programa pakankamai sunki, kažin ar neišsikvėps. Būtent dėl to nesutikau, pati dirbu mokykloj ir žinau, kad ne visi, kurie 1 klasėj "neturi ką veikti" taip pat mokosi ir vėliau. Jie atsilieka nuo kitų, lieka tik vidutiniokais.

aš leidau 6 metų tiesiai į antrą klasę.Mano dukra jau skaitė būdama 3 metų,skaičiavom laisvai (daugyba,dalyba) nuo penkerių.Šiaip vidurkis pats geriausias klasėje nuo pat antros klasės.Dabar mokosi pirmoje gimnazijos klasėje(13 m)vidurkis 9,83.Stojo į KTU gimnazija ,buvo 58,priėmė tik 50 mokinių.taigi netiesa,kad lieka tik vidutiniokais

o atkreipėt dėmesį į žodžius ne visi

Galimybė tai yra, tik ar verta? Ir tikrai ne sugebėjimuose čia esmė. Aš išleidau vyresniąją dukrą į pirmą klasę 5 metų (6 suėjo gruodį). Dabar jai 13 metų, mokosi 8 klasėje labai gerai, dešimtukais, dėl mokslų niekada problemų nebuvo, mažas genijus buvo ir yra. Bet bendravimas su klasiokais, klasės gyvenimas, klasės draugės, kurias norisi atsiminti iki senatvės - ji to neturės, geriausios draugės mokosi jaunesnėse klasėse. Nebent kažkas pasikeis, kai kitąmet išeis į gimnaziją. Yra patyrusi daug patyčių iš klasiokų pusės dėl to, kad yra jaunesnė, ir dabar nelabai nori su jais turėti ką nors bendro, nevažiuoja į ekskursijas, nedalyvauja klasės reikaluose, nebendrauja su jais nei per pertraukas, nei po pamokų, nebent su naujokėmis. Antrąkart turbūt neleisčiau į pirmą klasę tokios mažos, nors ji ir garantuotai būtų buvusi iš tų, kurie pirmoje klasėje neturi ką veikti. Bet juo labiau neleisčiau iškart į antrą, nes tada šalia amžiaus skirtumo atsiranda dar viena diskriminavimo priežastis - naujokas, svetimas...

Iš dviejų vaikų statistika nedaroma bet kuriuo atveju. Renkamės patys aišku, bet šiaip nematau jokio reikalo forsuot vaiką. Kokia tokio šokinėjimo prasmė? Matėt, kad subrendęs tai reikėjo pernai testus daryt ir leist į pirmą klasę, o dabar kam? Normaliom sąlygom neturi būt taip, kad stipresniam nėra ko veikt klasėje, paprastai jiems skiriamos papildomos užduotys ir pan.
O dėl žinių - na yra programos, kuriose matoma kokius gebėjimus vaikas turi įgyti pirmoje klasėje. Nėra jų tiek mažai, kad tik skaityt ir skaičiuot.
Papildomas minusas mano akim, kad vaikas tokiu atveju būtų įmestas į jau susiformavusį kolektyvą. Jei atvirai, man tie "šokinėjimai" daugiau su tėvelių ambicijom parodyt "koks mano vaikas protingas", nei su vaiko poreikiais susijęs. Ir pasikartosiu - normalus mokytojas su skirtingų gabumų mokiniais toje pačioje klasėje dirba diferencijuotai. Čia ne tik teorija. Matau, kaip dirba mano vaiko mokytoja. Nėra, kad klasėje būtų tokių, kurie neturi ką veikt.

oj nesidziaukit, pas mus i VU atejo mergaite 16m, istvere tik pusmeti, pabego, psichologiskai buvo nepasiruosusi.

Nematau prasmes Koks tikslas ir kam is to nauda? Tevams ar vaikui? Pabaigs mokyka 16 m. ir kas toliau? Universitetas? Ar vaikui gerai bus jame kai visi 2 m. vyresni ir aplamai baigs 20 m. ir dirbti ar tikslas kad baigtu doktarantura dar iki 25 m.?

Auginu sūnų 7 rudenį eis į 1 klasę. Pernai mums taip pat psichologinė tarnyba rekomendavo pirmą klasę, kadangi intelekto lygis daug aukštesnis negu benraamžių, taip par skaitė knygas mokėjo skaičiuot. Bet mes visgi nusprendėm palaukti savo laiko. Manau kad koks bebūtų vaikas protingas viskam yra savas laikas. Nereikia iš jų atimti vaikystės džiaugsmo, nerūpestingumo. Sutinku, kad šiuolaikiniai pedagogai visai kitaip moko vaikus negu kad mokė mus. Netgi mokyklos direktorė, kuri savo dukrą leido į 1 klasę 6 metų, sake kad daugiau taip nedarytų, nes pradinėse klasėse nesijaučia to amžiaus skirtumo, viskas prasideda 5-6 klasėje, pats vaikas blogai jaučiasi.

16 metų į universitetą, na turbūt niekam to nesiūlyčiau. Jei dar iš kito miesto, tai gyvent vaikui barake, savarankiškai, jauniausi nebent 18-19 fuksai aplinkui... Oi visko gali nutikt.