Greiciau buvau is tu, kurios baisisi visais tais dalykais, nemegsta kudikiu apskritai.
Isvis, man buvo labai sunku suvokti, kad as turesiu vaika, nors jau buvau nescia. Tai atrode, kaip koks sapnas ar mirazas, bandydavau isivaizduoti ta jausma, taciau nesugebedavau.
Visu pirma, manau, kad mano vaikas ir viduje manes buvo linksmas ir judrus. Ta patvirtino jo judesiai kojytemis man i sonkaulius ir skrandi
nelabai malonus patyriai, ypac kai visos skrandzios sultys atsiduria gerkleje. Ta sprangu grauzima atsimenu iki dabar, kai atrodo geri vandeni, taciau jausmas niekaip nenusiplauna. O kad linksmas, kazkodel sake visi - nuo gydytojo kuris dare pirma skana, iki akuseres, kuri per visus mano audinius ciupinedavo vaiko galvyte. Tai vienas is keistesniu potyriu, kai jausdavau vaikelio galva judant kazkur manyje.Kai buvau nescia, neturejau nei vieno nesciosios simptomo, na is tu, kur filmuose vis akcentuoja. Nei as valgyt norejau imantrybiu kokiu, nei nuotaikos man kaitaliojosi. Nei kokiu kitu padariniu jauciau, niekuomet nepykino. Kaip ir anksciau buvau savimi - o taip norejau tapti ypatinga, kaip visos nesciosios. Dabar manau, kad visi tie keisti simptomai moteru isgalvoti gal - juk kaip kitaip nepasinaudojus padetimi?
Tik tiek, kad man sparciai krito svoris, menkau akyse. Liesejo rankos, kojos - tiesiog tirpte tirpo mano lasinukai. Tad atrodziau - mano akyse, labai graziai, liekna - tik va tas kamuoliukas toj vietoj
Atejo 9 menuo, o as daugelio akimis atrodziau kaip 6 menesiu nestumo
Visos brites bendradarbes aikciojo komentuodamos mano figura, nes is nugaros isvis neatrode, kad esu nescia. Nuejus paskutiniam vizitui pas akusere, ji pareiske ta pati. Na neatrodau as kaip 9 menesiu nestumo. Pasiunte mane i ligonine, pasitikrinti, ar viskas gerai su labiau patyrusia akusere. Ji, pamatavo pilva ir issiunte daryti scano. Ten man pareiske, kad vaikas normalaus dydzio, gal kiek smulkesnis, taciau vandenu siek tiek maziau nei norma.
Na ir ka, as maniau, nueisiu pas akusere ji man pasakys ok ir leis eit namo. Na bet ne, ji issikviete gydytoja, tas skambinosi mano atseit priskirtai gydytojai, konsultacijos... Pareiske, kad mano gydytoja labai konservatyvi, ji nepritaria, kad nesciosios su mazais vaikuciais ir maziau skyscio lauktu naturalaus gimdymo... nes gali buti pavojus. Klausiau isputusi akis. Negi mane vers gimdyti? Visa esybe jauciau, kad mano vaikuciui viskas gerai. Bet vis tik paklausiau gydytojo, kad reikia skatinti. Mano gimdymo data buvo 18 rugpjucio, tai taip gavosi, kad mane pagulde i ligonine gimdyti 17. Bandys skatinti vienaip, sake, o jei nesigaus, kitaip.
Pirmas budas man nesuveike. Pragulejau visa nakti palatoje tarp steninciu ir dejuojanciu moteriskiu. Jos kvepavo dujas ir reke reke. Na, nelabai malonu, kazkaip keista buvo, kad jos taip rekia, negi negalima pakenteti, masciau sau.
Juokingiausia buvo paryciais, kai viena moteris kentejo saremius. Salia kamavo ir savo vyra. Jis kaip tycia uzmigdavo, kai tik ji nustodavo dejuoti, tai ji imdavo saukti: "Semai, Semai, juk man skauda..." tas atsigaiveliojes guosdavo, kol ji nutildavo ir vel is pradziu...
Taip atejo rytas. Tada 3 gydytojai apziurejo mane ir pareiske, kad pirmas budas manes neveikia. Kaklelis sugebejo atsidaryt tik 2 cm. ir sustojo. Eme itikineti, kad dabar reikalingas kitas zingsnis, nuleisti vandenis ir skatinti gimdyma.
na, gasdino visaip, kad jei nieko nedarysiu, tai mano vaikelis "nustos gyventi" kaip mandagiai issireiske 
Vienas is daktaru jaunas ir labai grazus vaikinukas. Jis man patiko, nes kalbejo ramiai ir siaip protingiausiai is visu - jis mane itikino remiantis ne gasdinimais, o logika - juk gimdymo data siandien, nieko blogo nebus. Sutikau.
Pasakiau vyrui, kad atvaziuotu, kad pabus kiek kol viskas prasides, o veliau gales vaziuot namo, nes mes taremes, kad paciame gimdyme jis nedalyvaus.
Pirmiausia nuleido vandenis. Na procedura ne is maloniuju ... bet istveriau. Akusere stebejosi, kokie skaidrus mano vandenys... tada jau masciau, gal be reikalo... tik buvo velu.
Po proceduroseme lasinti skatinamuosius vaistus. Akusere man pristate dar viena labai dailu jauna daktara, kuris pasirode esas rezidentas - pranese, kad jis stebes mano gimdyma mokymosi tikslais.
As sutikau. Akusere buvo labai miela mergina, svelni ir rami. Ji daug ka paaiskino, nuramino. Daktaras sedejo kampe ir stebejo mane isplestomis akimis Vyras tuo metu gere akuseres atnesta arbata. Laukem.Man buvo paaiskinta, kad veikiant vaistams, skausmas pakils nuo 0 iki 10 pagal skale is kart, bus labai skausminga, kad mazdaug per valanda turetu atsidaryt 1 cm, tad gimdysiu greiciausiai paryciais.
Atsimenu juokavau, snekejausi ir laukiau, kada gi cia viskas bus. Buvo labai smalsu, prisiminus kaip reke visos moterys. Ir staiga prasidejo. Galiu jausma apibudinti, kaip perkuna is giedro dangaus. Akusere nemelavo, skausmas buvo siaubingai stiprus. Na, as nerekiau, nedejavau, bet maniau, kad nulausiu gulto atramas, kai uzeidavo saremis
Tada mano akusere pareiske, kad jai kazkoks susirinkimas ir ji paliks mane kitos akuseres prieziuroj, juk gimdymas tik paryciais. Va ta kita akusere man LABAI nepatiko
Vyresnio amziaus, ji iskart prikibo prie manes aiskindama, kaip man reikia tvarkytis su skausmais... sake: "atsipalaiduok pecius" ir LIETE MANE. Kai man skauda, tegu geriau niekas prie manes nesiartina. 
As pati zinau, kaip man susidoroti su skausmu. Vyras zinodamas mane gerai, saugiu atstumu stovejo prie lango. Skausmas svaigino, o tarpai kai jis atlegdavo atrode kaip nepakartojamas kaifas. Pasakiau akuserei, kad prie manes nelystu. Matyt ji nesuprato, toliau mane liete ir aiskino man ka daryt. Vieno saremio svaigulyje ja abiem rankomis atstumiau nuo saves. Tada ji suprato, kad cia darbo neatliks, nuejo prie aparatu, kurie matavo vaikiuko sirdi ir saremiu aplitude. Tada eme mokyti "daktariuksti".
- Stai va saremiai. Jie per reti, padidinsime vaistu doze - stai matote, jau padaznejo. - Viska girdejau kaip per ruka, nes saremiai padaznejo iki kas 2 minutes. - OOO, jau per daznai, vaistu doze sumazinsime, reikia kad viskas vyktu kiek sklandziau, - burbejo akusere. Daktaras linksejo galva. Taip praejo pora valandu....tuomet bjaurioji akusere atnese man brosiuru apie epidura ir eme aiskinti, kad uz kancia as medalio negausiu ir geriau jau daryciaus ji. As pasakiau , kad nenoriu. Ta jai kartoti turejau apie 5 kartus, nes jis vis bruko ir bruko ta procedura. Pamacius, kad as vel prarandu savikontrole - skausmas buvo velniskas, ji emesi kitos taktikos, eme kisti man kvepuoti dujas
As jai pasakiau atsiknisti (deja, taip ir pasakiau) ir dujas kvepuot paciai Taip praejo dar valanda - is viso jau 3. Staiga pajutau, kad kazkas pasikeite. Kiekvienas saremis tapo nebe skausmingas, o kazkoks persismelkes malonumu, skausmas lyg atbuko... keista. Pasakiau vyrui: "Eik is palatos, man jau." Akuseres paklausiau, ar tikrai. Ji suabejojo, kad jau, bet patikrino ir labai nustebo, nes tikrai - jau buvo pilnai prasidejes gimdymas. Juk pagal ja, gimdyti turejau tik po 7 valandu... prisizaide su savo vastu dozemis bemokydama...
Toliau jau prisimenu kaip per ruka. Zinau, kad stumiau, taciau tai vyko automatiskai, mano kunas pats tai dare - zinau, kad atejo mano geroji akusere, ji mane ramino ir patare, kaip kontroliuoti stumima, kad saves nesuzeisciau. Stengiausi, nors buvo sunku, tai man primine kazkokias gyvuliskas konvulsijas - ir kaip nekeista, kuna smelke malonus jausmas. Aisku, kai vaikas lindo i pasauli, jautesi ir kiek skausmo, bet is tikruju palyginus su velniskais saremiais, kuriuos patyriau, tai buvo visiskas niekis.
Staiga pajutau palengvejima - ir mane pasveikino su gimusiu sunumi.
Pamaciau maza vaikiuka, kuri man padejo ant krutines, dar nenukirpta virkstele, nepatenkinta, uzsimerkusi - dregna ir karsta ... Ziurejau nustebusi, kaip ateive is kitos planetos. Vis dar nesuvokiau, kad cia mano vaikutis. Kai nukirpo virkstele, ji nunese apvalyti, pasverti ir ismatuoti, gulejau zvimbiancia galva, abstulbusi. Gime 3,3 kg. ir 50 cm. Viskas pagal norma, APGAR 10. Argi reikejo skatinti? Na, bet jau nieko nepakeisi.
Atsimenu keista baiminga jausma, kai tas mazas gumulelis, ve padetas ant mano nuogos krutines, eme garsiai verkti ir muistytis, suspaudes kumstukus ir baisiausia susiraukes. Ilgai ziurejau i ji, negaledama atsistebeti, kad jis is manes. Vyras ileistas i palata irgi ziurejo i mus su nustebusia susizavejusia israiska, tokios dar nebuvau maciusi. siaip ne taip pasake, kad vaikelis labai grazus... maciau kad irgi sukrestas iki sirdies gelmiu, nes juk tai gamtos stebuklas.
Praejo turbut kelios dienos, kol mano sirdis suspurdejo ir as pamilau ta maza gumuleli... ta meile, kurios nepazinau, vis augo su kiekviena diena. Kiekvienas pieno gurksnis, pilku akiu zvilgsnis, bejegis kunelis, sypsena... verte mano sirdi dainuoti. Meile isaugo tiek, kad vien pazvelgusi i maza veideli, pajusdavau fizini drebuli ir nora priglausti bei nepaleisti, apginti, nuraminti. Ir ji vis dar auga nors sunku patiketi, kad ji gali dar padideti
Su malonumu prisimenu tas pirmas dienas, kai mes susipazinome, pradejome pazinti vienas kita. Kai kiekviena minute jauciau, kaip keiciasi visa mano esybe, visas pasaulis... ir vis dar keiciasi - bet tik i gera. Sveikas gyvas Aisti, mano mazasis pilkaaki
sveikinu ir sekmes 
niu,pabaiga nereali,ex,koks vis delto geris yra tie musu vaikai 
...
Aukite sveikučiai ir gražučiai. Auk didelis, pilkaaki Aisti