Laba diena, mano problema gali pasirodyti juokinga, tačiau nieko sau negaliu padaryti, man pasirodo jau reikia psichologo pagalbos kitaip iš nervų ir streso įsivarysiu dar didesnę bėdą.... Prasidėjo viskas nuo to kad prieš mėnesį man diagnozavo krūties gerybinį augliuką, kurį liepia pjauti esmė kad as narkozės gyvenime neturėjus, prisiskaičiau internete visokių atsiliepimų ir man tokia depresija, kad atrodo nebeatsikelsiu po jos, mano nervu sistema itin jautri nuo vaikystės tai dar visko prisigalvoju, žodžiu išsivaizduoju kad mirsiu ir nebepabusiu po jos (nors logiškai mąstant, net kūdikiai gauna narkozę).. žodžiu blogai psichologiškai man labai, nebevalgau visai beveik, svoris krenta valandom ne dienom, net cukrus padidėjo ir cholesterolis dėl streso, kas visada pas mane normoj buvo nebenoriu niekur eiti, nieko daryti, net su draugu nelabai bendrauju, nes tik galvoju apie ta baisiąją dieną.....padėk prasau nes išprotėsiu

labutis ,lolita,

iš to ką rašai jaučiu, kad į nemenką kampą save įspraudei, ir kuo labiau ten slepiesi tuo didesnė tampa tavo baimė...
Tavo problema nėra juokinga. Augliukas krūtyje nemaloniai nuteiktų kiekvieną moterį, būsima operacija suneramintų kiekvieną žmogų. Nerimą dėl to jausti yra labai normalu ir netgi pageidautina, tyrimai rodo, kad prieš rimtesnes operacijas visiškai "atsipūtę" pacientai gyja lėčiau, nes ima stresuoti po visko, mat viso savo operacijos mąsto iki tol nesuvokė... Tačiau per daug nerimo irgi negerai ir šiuo atveju internetas tas pats kas skaityti medicinos enciklopediją prieš miegą....kiekvienas žmogus sau baisiausių ligų simptomus prisiskirs per akies mirksnį.
Jeigu norėtum priimti kokius nors pasiūlymus dėl to, kaip galėtum pasigerinti savo padėtį, tai pirmiausiausiai sutinku su tavo idėja, kad visai neblogai būtų pasikalbėti su psichologu apie tai kaip tu jautiesi...pati rašai, kad draugų vengi, apetitas dingęs ir t.t. Vertėtų pasikalbėti su palaikančiu žmogumi apie visus savo išgyvenimus.
Kitas dalykas...na kadangi narkozės neturėjai ir vienintelis informacijos šaltinis apie tai internetas....kaip manai, o jeigu pasikalbėtum su gydytoju apie tai kas tai yra narkozė, kaip ji daroma, ką daro anesteziologas, kodėl jis visą laiką sėdi šalia chirurgo, stebi visokiausius monitorius ir t.t. ir t.t. Gydytojas būtų kur kas patikimesnis šaltinis nei laisvosios interneto publikacijos šiuo klausimu. ...arba bent jau koks nors pažįstamas žmogutis, kuris pilną narkozę buvo patyręs...

stiprybės tau kovojant su savo nerimu

Mano ginekologe rimta patyrusi gydytoja sako: nera ko skaityti apie ligas internete. Internete gydytojai nerasineja Na ta prasem, kad ten daugumoje visokie krastutiniai atvejai aprasomi ir seip bele kas.
O antra greiciau darykis ta operacija. T.y. kuo greiciau pasidarysi tuo greiciau pamirsi. Bent jau as tauom visada vadovaujuosi.
Ir trecia as turejau dvi narkozes, bet cia ne apie tai. As ne del narkozes nervinciausi, o del to augliuko

sutinku, jog labiau reikia jaudintis del augliuko, o ne narkozes
mane pries metus operavo, ir bent man narkoze visai nepasirode baisi, nera ten ko bijoti tikrai nera nieko baisaus, as net nespejau susivokti, kada man ja padare
nebijok

Ačiū labai visoms už palaikymą, bet dabar ir baime dar dėl augliuko prisidejo, kai pradėjau internete skaityti kaip būna kitoms...tfu tfu...as ir laikaus nuomonės kad kuo greičiau praeitų ta operacija , o kai siandien nuėjau pas psichologę ji pasakė eik pas psichiatrą jis tau vaistų išrasys... nu ne jau vaistais aš psichologinių problemų ir baimių manau neišspręsiu, čia reikia įtikėti kad viskas bus gerai, bet tai labai sunku gal kurios galit issamiau papasakot apie narkozę ir pabudimą po jos, ar būna kad žmogus nepabunda?????

Lolita,
man buvo gėrybinis augliukas. Darė vietinę narkozę, panašiai kaip dantį tvarkant. Baisiausias momentas buvo, kai mane, visą žvalią, ėmė odiniais diržais prie stalo rišti - tai maniau, kad gyvai pjaus, be nuskausminimo... O paklaust bijojau, buvau jaunutė labai Tuo momentu mintis apie narkozę - bet kokią, kad ir chloroformu - buvo labai labai labai viltinga
Žodžiu, viskas bus ok, nesijaudink. Man operacija truko apie 20 min, net operacija to nepavadinčiau - procedūra. Dar ir apgamą paprašiau kad išpjautų, kur ant vainikėlio buvo. Sėkmės

o kaip ta vietinė narkozė??? ar jauciasi kas nors??? didelis guzelis buvo ir ar giliai???? man vienas gydytojas sako gali su vietine padaryti, bet kadangi palei pigmentini krasta pjautu gali skaudėti varge kaip paskaičiau vakar apie krūties vėžį tai db dar biausiau tapo kad man jo nebutu o ne narkozė nes labai bijau krūties netekti

Brangioji, tik nesuk galvos dėl tos narkozės
Aš patyriau vieną narkozę ir žinai kokie mano žodžiai buvo po jos "narkozė veža". Na nepatikėsi, bet baisiai patiko Pradėjau suprast narkomanus Tikrai nieko nemalonaus , jaudinančio prieš ją taip - truputį buvo, nes vistik nauja O po to tas atsibudimas po jo gan malonus. Svarbiausia, pasitikėk gydytojais.

Su vietine narkoze neskaudėjo visiškai. O kur vaistukus leido - žinok jau nebepamenu, ar į veną, ar kur nors į krūtį (jaučiu nusišnekėjau dabar).
hm, guzelis buvo nedidelis, gal žirnio dydžio. Apčiuopiau besiprausdama. Negiliai, bet matytis nesimatė, bet apčiuopti ėjo. Skaudėdavo prieš mėnesines. O kaip vadinasi - nebepamenu, gal kažkokia cista?.. Išpjovė, siuntė dar berods į Vilnių tikrint, ar ne piktybinis. Atsakymo reikėjo laukti kelias savaites... bet aš nesijaudinau.. žinojau, kad viskas TURI būti ok. Ir tau bus viskas gerai
Būk gera, neskaityk apie visokias baisybes - vėžius ir kitą briedą. Tau tikrai ne tai. Aš žinau