Musu siaubo istorija atsitiko, kai prekybcentryje su vyru gincijomes koki torta pirkti maziui ...gimimo dienos proga...oi, apsidairau -nera, mano vaiko. Istikruju isgyvenau didziausia koshmara gyvenime. ir nors po 5 minuciu mazasis turistas buvo rastas, strioko apturejome ir mes, ziopli teveliai, ir vaikis.
Na ish visos tos baisios istorijos, ishejo mums gera pamoka Bet as pagalvojau, o kas jeigu taip atsitiktu ne prekybcentryje, o kur nors mieste, koncerte, renginyje?
ar jusu keturmetis jau zino kur gyvena, ar pasakytu adresa? manishkis, tai visus(seneliu, tetu, musu adresus) suplaka i viena taip, kad manau, stresineje situacijoje, tikrai dar nieko dorai neisaiskintu.
ar teko jums "pamesti" vaika?
P.S. aishku, man ziauriai geda, bet gerai bent jau kad pas mus zioplu teveliu nebaudzia ir pvz. i kalejima nesodina , kaip kokioje JAV

O tu ji ismokyk kreiptis i pardaveja, jeigu pasimeta. Sakyk - ramiai, neverk, nueik pas pirma pasitaikiusia pardaveja ir pasakyk, kad nezinai, kur mama, ir nebijok, ta mama tuoj pat atsiras Arba jei i kokia svente nueini, tai iskart parodyk koki orientyra arba parodyk kur kreiptis, jeigu ka, i policininka koki ar kur. Mieste idek i kisene kortele su adresu. Ir aisku, pirmiausia ikalk - neit su neuniformuotu zmogum, ta prasme, ne policininku, ne pardaveja...

Buvau savo vyresneli pora trejeta karteliu maximoj prateriojus, irgi panasiai 3-4 -5 metu buvo, bet paskutini karta tai jis net nesusinervino - jau buvo gaves instrukcijas, tai nuejo ir pranese pametes mama, o paskui sau spakainas sedejo ir su apsauginiu zaide

Nesijaudink taip ir nesigraužk - ir nežiopliems pasitaiko (juokauju aišku )
Beveik prieš mėnesį buvom Vilniuj Akropoly, tai mano didžioji sugebėjo 5 kartus pradingti , tai į vitriną užsižiūrėjus, tai į fontaną, tai dar Dievai žino kur - čia yr čia nėr .
Tiesa, dar prieš metus, kai mažei vežimėlį pirkom, turguj numaklino, nespėjom net susigaudyt kaip dingo iš akiračio, o visada, aišku, pagalvoji blogiausią - gal kas nusivedė . O pas mus turgui nėra net vietinio radijo, tai ne juokais išsigandę buvom, visa laimė, kad atsiranda gerų žmonių, viena moteriškė, pamačius, kad klaidžioja verkdama, pasiėmė ir nebeleido maklinėti, o tai dievai žino kiek būtume ieškoję
O kai dėl vardų pavardžių ir adreso, šiaip tai žino visus "rekvizitus", bet stresinėj situacijoj, kažin ar pasakytų

čia dar yra keletas košmariškų istorijų pasimetę vaikai

jooo baisiai cia....

Labutis,

Mes didziuose prekybos centruose savo pilietį stengiamės įmontuoti į vežimėlį - mašiną, taip kad tuo metu, kai mes maklinėjam, jis būna užsiėmęs vairavimu.
Kita vertus - aišku, mokyti vaiką, ką daryti pasimetus, būtina. Ir reikia įkalti į galvą, kaip jau minėta, kad niekur neitų su bet kuo, o tik su pardavėjais, apsaugininkais ar policininkais.
O mintis įdėti kortelę su adresu - labai puiki ( arba kartais striukėse vidinėje nugaros pusėje būna tokia vietelė užrašui ) Aš tik gal visgi vietoj adreso parašyčiau tėvų mobiliuosius telefonus - kad greičiausiai susisiekti. O dėl adreso - nenorėčiau, kad jis būtų žinomas kokiam nors atsitiktiniam žmogui - šiais laikais visko prisiklausau.
Nors visos apsidraudimo priemonės geros, ypač kai tokia bėda atsitinka.
Užjaučiu mamas, tai patyrusias.

Na mano paskutinis įvykis buvo maloniai nustebinęs mane prieš kelias dienas. Nuėjom su abiem vaikais 7,5 ir3,5m į pigių rūbų parduotuvę. vaikai pasiliko žaisti lauke, o aš nuėjau medžioti gerų skudurų mažius sugalvojo atvaryti pas mane į parduotuvę. Atlėkė, apsidairė, pats mamos nerado-tai priėjo prie ardavėjos ir sako: atsiprašau, gal žinot kur mano mama? nu tai pardavėja aišku, susilydė nuo tokio pyplio mandagumo-už rankutės ir mamos ieškot po skyrius... Svarbiausia, kad nei mes jį kada mokėm ko nors panašaus, nei ką... LIkau labai maloniai nustebusi, kad mano pyplys 3,5m nepasimetė situacijoj ir rado išeitį...

Pirma karta mano vaikas pasimete 2 m., kai pirkome ciuzini ir pildem saskaita. Nu ten per 3 min viskas ivyko. Bet jau buvau suprakaitavusi.
Kitas kartas buvo 4m, kai rinkdamasi darzoves Sauluteje girdziu toki aida:maaaama. Pasirodo, mano vaiko salia nera, o as lekiu ten, kur girdziu balsa. Tik ziuriu, pardaveja uz rankos veda. Taip laimingai viskas ir baigesi. Net nezinau, rodos ir rami mergaite, bet parduotuveje gal save isbandyti nori, amzinai tarp zmoniu koju manes iesko. O tai toli nereikia, kad ir 2 metrai i sona, tuoj akys stulpu.
Klaikiausiai atrodo, kai vasara prie juros gelbetojai pranesineja "rastas toks ir toks". Jei vaikas netycia pasimeta, gal geriausia jam butu imti garsiai saukti MAMA, tada jau tuoj kas demesi atkreiptu. O ir mama kiekbviena sukrustu, kas cia saukia.

Aš tai tokio pasiklydimo bijau kaip nežinau ko Savo bernus susirenku už rankų ir niekur nepaleidžiu. O dar geriau, tai mažiuką sodinam į vežimą arba į mašiną, nes jis pro žmones iriasi rankomis, tai tik spėk gaudyti. O jei tik dingsta kuris nors už lentynų eilės, tai karštis ir išpila... Pasakyt tai nei vienas nieko nepasakytų.

Mano sunus karta buvo pasimetes Klaipedos centre, per Juros svente... Isivaizduojate, pasimesti tokioje minioje! Galvojau, nesurasiu, issigandus buvau ziauriai . Ejau paklaikusiom akim centrine gatve ir priejau policijos automobili. Ziuriu- prie jo mano vaikas , apsiverkes, bet su ledu porcija . Pasirodo, kazkokia gera moteris nupirko ledu ir nuvede prie policininku auto. Is to streso, net neatsimenu, ar jai padekojau...

Man atrodo visada atsiras zmoniu, norinciu padet mazam pypliukui. Vaikystei su broliu buvom pasiklyde Palangos pliaze. Ejom ejom abu susikibe uz rankyciu, kol kazkoks dede mus uzkalbino, prisedom pas ji ant dekiuko, limonado mums ipyle, o uz kokiu 15 min. ziu ir mama ateina apsiverkus, visa pliaza skersai isilgai ismaisius.

Maniske kaskarta pasiklysta kai tik nueinam i prekybos centra, as jau beveik pripratus, i vezimus neseda, rankos neduoda, o pasiklydus su niekuo nesneka visus stuma tolyn ir verkia, tyliai saukia mama kur tu, po to garsiau. kol kas tik viena karta pamacius kad kazko ieskau pardaveja paklause gal ko ieskom, ir parode vaika sedinti persirengimo kabinoj, ir surask tu ji ten sulindus niekaip. Reikai mokyt kad nesinervuotu pasimetus, o geriau kad is vis nepasimestu, bet negaliu jinai tokio judrumo ir tokiu pasiutymo kad siaubas, tad prekybos centruose as ja labai atidziai stebiu.

Toki soka turejom ir mes, kai musu 2 metu Maximoj islipo is masinos-vezimelio ir nuejo kazko ieskoti. Atrodo nusisukom tik akirmirkai ir dingo. As pasileidau tiesiai pas apsauga, kad pranestu per mikrofona, vyras ieskojo tarp lentynu - rado greitai, nes jis apziurinejo kompaktus, viena jau buvo issirinkes

Papasakosiu ir aš savąjį košmarą.
Su mažium (2 metų) atėjom pasiimt sesės pirmokės iš mokyklos.Kol ta rengėsi rūbinėje,mažiukas prie rūbinės durų žaidė.O duryse - įkištas raktas.Aš įėjau į rūbinę šaliko jai užrišt,o mažius tik TRAKŠT ir užrakino mus rūbinėje. Mes aišku suakmenėjom abi su dukra.O jis užrakint greitas,o atrakint - nebemoka.O buvo pamokų metas.Vaikai,mokytojos ir visas kitas mokyklos personalas kabinetuose sėdi.O mažasis persigandęs,kad mama ir sesė kažkur dingo ,garsiai bliaudamas puolė bėgt,tik girdžiu tolsta balsas...O mes užrakintos.Rėkiam,daužom duris.Tas kvailiukas nebesupranta,kas atsitiko ir nusimalė rėkdamas koridoriais tolyn kažkur.O dieve,galvoju,o jeigu jis pro mokyklos duris sugalvos išeit,o ten gatvė...ir padaryt nieko negaliu...O jis nė kalbėt nemoka. galvojau nuprotėsiu,bet laimei,po keliolikos minučių,kai jau maniau amen,vaiko neberasiu,nublūdijo kažkur - mūsų mažojo riksmus išgirdo kažkokia mokytoja,paėmė jį už rankos ir ėjo mamos ieškot.tada ir mūsų baladojimus išgirdusi atėjo ir išleido...
Nu nepamiršiu niekada,dar ir dabar šaltas prakaitas išpila....

Ir as aprasysiu savo baisia istorija- nors jau 1.5m praejo, bet dar atsimenu. Vaikas irgi.
tada jam buvo 4.5metu. O pasiklydo jis pliaze siltuose krastuose. Tiksliau- per akimirka tiesiog isgaravo!
O pliaze- visi vienodi atrodo...
Palikom vyresni prie ranksluoscio "budeti", patys pajuriu, po pliaza apsidairem- nu nera, nors verk...
tada priejom prie apsauginio, pasakiau, kad lost my child, kiek metu, kokie plaukai, kokios kelnaite, kad kalba tik lietuviskai.
apsauginis mane puole raminti, ok, lady, cia viskas normal, kasdien pasiklysta po kelis vaikus, juo visus suranda, yra netgi tokia spec. tarnyba.
pranese per racija visiems pajurio postams, pasake, kad jau yra pranesimu apie vaikuti, ir liepe laukti (lenva jam pasakyti...)
O man tik viena mintis- kad tik jis nesugalvotu link viesbucio eiti!
Truko neilgai, gal 20min. Atvede mano vaikeli. Tas tik apsivijo man apie koja rankom...
Paskui klausem, kaip jam buvo. Sako, ejau pajuriu, supratau, kad jau nerandu, tai apsisukau ir ejau atgal(o jau buvo nepazai nuzingsniaves, kad mes ko nepasivijom). Klausiu, ar niekas nekalbino verkiancio vaiko (nes ispanai ir siaip demesi i vaikus atkreipia, tai galvele paglosto, tai pakalbina)
O Robertas: kalbino, klausinejo, bet as nieko neskiau, juk jie nemoka lietuviskai...
Va koki mes turjom "strioka", o Robertas nuo to laiko nelieka namie vienas...

Pametusi nesu, bet esu radusi toki grazu storuliuka, na dvieju ar triju metu eina vaikis, asaros kaip pupos, toks graudus, dairosi...... pakalbinau tai nelabai ir supratau ka jis man sako, nera mamos ir viskas...... dar bandziau raminti, ta prasme vedu ir aiskinu kad tuoj ateis mama, kad tuoj nuvesime einame dairomes jis visur ziurineja ir nemato mamos....... nusprendziau i informacija vesti, nuvedu........ ir prilekia motina to vaiko ....... ko jus mano vaika nuvedete as jam liepiau laukti ....... sakau as ji radau verkianti ir ne ten kur jus liepete o jau kitame p/c gale....... pasirodo kad taip negali buti, kad jis visada laukia... trumpai tariant kalta likau

Na va, žmogau, ir daryk gerą

Kur kur , o jau "Maximoj" maniskiui be sansu pasiklysti. Jei jau dingo - tai zinau kur ieskoti - ogi zaislu skyriuje O jei siaip kur tarp lentynu nubludija, tai rekia "mama, kur tu" - kad ir kur bebuciau, savo brangiausiojo balsa isgirstu .

O aš žinau kur "Save" ieškot Gabrielės, o gi prie fontano

maniškis stovėdamas per metrą pakėlė tokį aliarma kad daug raminančių atsirado
apsidairė ir nerado ,kažkodėl

Mano kinderis( 6m.) Klaipedos Hiper Maximoi pasiklydo , tikslaiu, buvo. Na ka..as pasirodo labai aktyvi pasirodziau , bet adrenalino per akis , begau, apsauginius visus prisisaukiau, parduotuve aplekiau, informacijoje pati per mikrafona paieska paskelbiau ir pan.O mano atzalele ne asarytes ne zodelio ...Pasiklydo, isejo ir lauke musu lauke prie isejimo
Bet va jai pasimestu Juros sventeje ar kazkas panasaus tai amen Nepavydziu tai mamytei kuriai jau taip buvo nutike...

Kai mano maze Egle buvo 4 metu taip pat buvo pasprukusi!
Karta susitikom savo pazystamus ir pradejom kalbeti. O Egle vis zyze ir zyze kad nori sokoladuko. As jai sakau :
-palauk, pakalbesiu o tada nueisim ir pasiimsim ta sokoladuka.
Tai kol as ten plepejau Egle slapcia pabego is masinytes-vezimelio ir patrauke Maximos link. Praieskojom jos visur o ziurim vel ateina su sokoladu rankoi ir valgo.
- kur buvai dingus? Ir is kur gavai sokolado?
- kol jus kalbejot as pati nuejau ir pasiemiau!

Mano mazasis buvo dinges, kai jam tik 1.5 metu buvo ...is namu Taigi as vonioje,trinku galva, o jis galva uzvertes ziuri. Zodziu, kol as susisukau plaukus i ranksluosti vonioje jo jau nebebuvo. Isejus, ziuriu namuose nera. Su dukra apsieskojom visus palovius, spintas -nera Puoliau pro duris i laiptine, i lauka. Kazkoks kosmaras. Saukiu vardu, jokio garso. Pagrobe vaika - ne kitaip.
Po to sove mintis uzlipti i virsu. O jis jau 4 aukste ir tebelipa patenkintas. Mat i virsu moka, o apcion dar neiseina. Griebiau vaika drebanciom rankom. Pagalvoji, juk nusirist galejo Nuo tos akimirkos visad duris rakindavau

Mums tai atvirksiai, vaikas nepasiklydo, o pats kryptingai isejo Akropolyje pirkti saldainiu (aisku dingti sugebejo per 2 sec. kol stovejome ir mokejome uz batus), o vat mes su tevu per visus koridorius, pasikviete tas merginas su racijom, vaiko ieskom. Mane nusiunte i informacijos centra laukti, as begu ir girdziu "Mama". paziuriu prie maximos kasos stovi su saldainaisi ir laukia, kol as sumokesiu Zodziu nei isigandes, nei pasimetes, viskas laiku ir vietoje, tik mes su vyru vakare gerem arbata "nervai 3"

Turbūt daugeliui tėvų tenka išgyventi panašų - tik kartais didesnį ar mažesnį - košmarą. Manoji dukrelė pirmą kartą pasiklidobeveik penkerių. Vaikščiojome po Maximos antro aukšto parduotuves, vyras telefonu kalbėjo jam svarbiais darbo klausimais, aš nešiau sūnų ant rankų, nes šis jau buvo pavargęs. Rodos, tik žvilgtelėjau įvienas, mano akį patraukusias, kelnes, ir jau nematau savo gabytės... Klausiu vyro, o jis tar savo mobiliojo iš rankų nepaleidžia...., tada puolu prie pardavėjos... Niekas jos nematė. Aš, aišku, į ašaras - šaukiu, bėgu iš vienos parduotuvės į kitą, o jos nėra... Kol aš laksčiau kaip išprotėjusi, vyras, pasiremdamas šaltesne logika, nuėjo prie informacijos. Ten ir buvo mūsų prapuolelė....
Apsikabinom - jį verkia ir aš verkiu... Oi buvo išgyvenimų visiems.
Važiuodamos namo kalbėjomės: Gabišiukas pasakojo, kad jį menęs nebematė ir išsigandusi pradėjo bėgti. Manau, kad čia ir buvo didžiausia klaida. Sutarėme, kad kai manęs nematys, tai prieis prie arčiausiai esančios pardavėjos ir papasakos kas atsitiko.
Šiaip tai ji žino ir vardą ir pavardę bei tikslų namų adresą. ir savo mažajį (na jam jau trys) kartas nuo karto lyg ir juokais paklausinėju, koks jo vardas, pavardė, kur jis gyvena... Ruošiu tokiam n enumatytam atvejui

Sveikos pasiklydusių vaikų mamos
Aš pati viena iš Jūsų... Mano zuika buvo irgi pasiklydusi, mat jai neįdomu su mama po dešrų ar batonų skyrius vaikščioti pasirodė, nusprendė prie barbių pasisukinėti nesakiusi nieko man...
Ech tie vaikai, tik nusisuk akimirkai, jau jie ir savivaliauja...
Bet gerai tai, kas gerai baigiasi

Mano keturmetė su draugės penkemečiu buvo pasiklydę "Akropolyje". Paieška truko apie valandą, buvo labai baisu.Informacijoj per mikrofonus "trimitavo", kad pasiklydę 2 vaikai, deja, niekam nerūpėjo. Žmonės abejingi, mato stovi vaikučiai išsigandę kampe, tik pasižiūri ir nueina, net nepasiteiravę ko verkia. Patys išmaišę visą "Akropolį" suradome apsiašarojusius. Mamytės būtinai užrašykit ant striukių (vidinėje pusėje) savo telefoną ir adresą, o dar geriau- nepaleiskite iš akių vaiko.

O maniskis kai buvo 4 metu savanoriskai pasiklydo Akropolio maksimoje nuejo i ta zaidimu aikstele, kur pasiklydusius vaikus nuveda, pranese ten moteriskei, kad cia zais. Ta moteriske paskelbe per mikrofona toki teksta: metuku Zygimantas siuo metu yra zaidimu aiksteleje prie informacijos. Tipo nei jis iesko mamos, nei ka. Kol dar paskui ikalbejau iseit is ten

Medinukas buvo paklydęs per Jūros šventę. Aplink - 500 000 žmonių. Nejauku buvo. Bet policininkai greitai surado...

O maniške, būdama 4,5 m. pati nusprende, kad pasiklydo. Buvome Vilniuje, Akropolyje mes su vyrų, dukra ir sunūs bei broliene su dukra. Mūsų mažieji dar buvo leliai ir dažnai valgydavo.Išeinant iš Akropolio viresnele pamate supines ir vaikai ant supasi - pasipraše pasisupt. Sakau supkis, tik niekur neik, o mes broliuka ir sesyte pamaitinsim mašinoj. Aga, gerai mama. Dar parodžiau, kur mašina stovi matai? aga mama. O mašina prie pat tų supiniu , gal 150 metrų atstumu stovi. Nagi maitiname klečkus ir vis pasižiūri, ar mano vaikas supasi - ramiai, sau vietoj, na, maitinu toliau. Baigiant maitint - pasižiuriu -ko tais daug žmonių prie maniškes stovi , sakau vyrui, bek tik tai greitai, mūsų neranda . Ale kaip pirštų į aki maniske pagalvojo, kad jei taip ilgai nera mūsų, tai palikom reiškia, pradejo verkt, tai jau vyresnes mergaites į informaciją vest susiruoše. Nuo to laiko iki šiol prisimena, kaip "pasimete".

Nuo mūsiškio tik nusisuk parduotuvėj - iš karto jo nėra Pirmą kartą buvo baisu, kuo toliau tuo ramiau reaguoju, reikia tik pagalvoti gerai, kur nuėjo. Tad pirmiausia lekiu į žaislų skyrių, bet ten berods dar nė karto neradau. Vieną kartą Akropolio Maximoj nulėkė į gretimą eilę tarp lentynų, lyg ir žvilgterėjom ten, bet kadangi labai mažiukas jis, tai ir nepamatėm, gal dar žmonių kokių buvo, užstojo. Blaškomės aplink su vyru, o jis ateina kuo ramiausiai - sulčių 2l poką vos temdamas ir sako "Aš šito noriu". Kitą kartą BIG Maximoj, ten visą parduotuvę kelis kartus aplėkėm, po to vyras rado prie jogurtų. Tai verkt pradėjo, dėl to kad paėmėm jį, jam dar reikėjo pačiam pasivaikščiot IKI Šeškinės su triratuku prieš porą savaičių kaip nulėkė tai nulėkė, o po darbo, žmonių pilna, mačiau į kokią pusę nuvažiavo, bet kol nubėgau, jis jau kitur, vienžo pagavau tik kai iš priešingos pusės šaldytuvus apėjau. Dar buvo vaikinas Vaikų mieste Vilniuj, kol eilėj stovėjau į kiemą sugalvojęs išeit Aš ten rami, kadangi ten jis laksto visada žaislų skyriui, paskui ant čiuožyklų eina, abu gerai žinom tą parduotuvę ir pardavėjos maniškį žino, tai nebijau paleist. O šį kartą aprengiau eilėj stovėdama, tai kai striuke, jam pasirodė, kad laikas į kiemą. Ir pats grįžo. po to vėl išėjo ir vėl po kelių minučių grižo. Aš galvojau kad jis tarp žaislų, žiūriu - kad rankos žaltos. Paklausiau, ar kartais kieme nebuvo, o jis man kuo ramiausiai "Taip". Va tada tai buvo baimės, ten gi tokia aikštelė, mažinos, o jau tamsu buvo Tai dabar labiausiai bijau kad ne Maximoj pasiklystų, o kad į kiemą neišeitų.
Už tai jis visai nebijo. Sakau, mes su vyru tris kartus apsiverksim, o jį rasim visą patenkintą Į tokį tai ir neatkreips žmonės dėmesio - vaikas tai neverkia ir nestovi kamputyje
Kiekvieną kartą man prižada, kad vienas nieko nesakęs neis, tai iki kito karto

uoj...mums irgi tokiu buvo. buvau viena prekybos cenre nu ejau su mazium ir tada jau buvau, tai vyra namuose palikau. vaikstinejam jau prie kasos atsistojau jis man sako ''mam, einu saldainiu paziuret'' nu galvoju tegul paziuri (netoli buvo tie saldainiai). praejo kokia 1 minute atsisuku ziuriu nebera. srioko buvo visa krepsa stumiau, palikau ir lekiu ziuret kur mano mazius. ieskau ieskau girdziu kazkas verkia toliau nubegu ziuriu sedi ant zemes. kad ciupau tikuos mergyte nebus tokia isdykele kaip sunelis...

Manoji pasimetus kaip ir nebuvo,bet jei vaikstant po PC kur nuklysta toliau ir musu nebemato,tai iskart pradeda rekt MAAAMMMAAAA ,tada puse PC mamu atsisuka gerai,saunuole,kad nepasimeta

Mano sūnaitukas 4,5metų buvo paklydęs, tai viena moteriškė prie informacijos nuvedė ir per mikrofoną paskelbė, kad jis ten laukia tėvelių. Man vos širdis iš krūtinės neiššoko, po to karto nepaleidžia mano rankos, niekur nesitraukia nei per žingsnį. Gal ir gera pamoka visam gyvenimui bus, kad nereikia lakstyti po parduotuvę.

Labas visoms.Ir mums taip yra buve. Tai informacijoje sedincia randu, tai atsistoja kurnors ir verkia, arba visai nesijaudina ir zaidzia sau.

Buvom ir mes savo vaiką praganę tik ką atidarytam PC Big. Nesusikalbėjom tarpusavyje - man pasirodė, kad vaikas su tėvu liko, o vyrui - kad su manim nuėjo. O vaikas nėrė paskui mane, tada persigalvojo ir apsisuko pas tėtį, o šis jo nepamatė užsispoksojusio į naują pirkinį ir nukeliavo . Tai gerai, kad aš neradau ieškotos parduotuvės ir po 5 min. paskambinau vyrui. Kausiu, kur esat? O jis man - esat??? Esu tik aš, o jūs kur? . Nu, siaubas buvo, puolėm atgal ieškoti ir radom prie tos kasos, kurioje už pirkinius mokėjo vyras. Ir apsagos darbuotoja jau priėjusi buvo ir ne vardo klausė, o tardė vaiką iš kur naujas žaislas rankose? Maždaug, ar pirktas? Ar apmokėtas??? Na, šokas man buvo nuo tokių jos veiksmų - ne tėvų ieško, ar skelbia apie vaiką rastą/pasimetųsį, o rankose (NUPIRKTĄ!!!!) daiktą nužiūrinėja ir tardo vaiką, ar per kasas neišnėšė - trūksta žodžių . O vaikas tai nedidelis . Gerai, kad mūsų primokintas yra nesiblaškyti, stovėti vietoje, verkti garsiai ar prie apsaugos darbuotojo eit ir pagalbos prašyti, nes jis labai judrus ir dažnai nesugaudom jo - vis kur nors nuklysta, o paskui atsranda kur ar šaukti pradeda . Bet čia mes kalti buvom , kad palikom nesusikalbėję savo mazgį .

Turbut daug kam taip yra buve.Mes savaji tai mokom ,kad stovetu kaip ibestas toj vietoj kur pastebejo,kad pasiklydo ir garsiai sauktu MAMYTE!!!!!!!!!!!!!

maniskui kartais nesinori eiti kartu su manimi,tai jis puola begti gilyn i PC,net neatsisukdamas ir laksto po skyrius.Dieve,o man kartais tenka pemetus vezima begti is paskos ir vytis.Jam tai atrodo atrakcija ir kvatoja,bet kai as ji zinau,tai man baisu,kad jis tarp zmoniu pasiklys,o tada nei jam,nei man gerai nebus. ir ieskok.juk baisu butu,net akimirkai kazkur praganyti vaika

Mūsų mažoji irgi nuolat mums krečia pokštus parduotuvėse, tik mums nebūna juokinga - lakstom kaip išprotėję. Lig šiol dar kažkaip pavykdavo surasti neskelbiant paieškos

Mūsų vyresnysis buvo pasimetęs... Bet kol vyras ieškojo, o aš su mažuoju stovėjau ir laukiau, išgirdom pranešimą, kad vyrukas laukia mūsų informacijos centre. Pasimetęs jis nuėjo prie pardavėjos ir paprašė surasti jo tėvus. Buvom labai nustebę, nes sūnui niekada nesakėm kaip elgtis tokiu atveju... nors labai džiaugėmės, kad jis tokis sumanus. Aišku, save tai barėm, kad nepagalvojom, jog tokia situacija gali nutikti...

Mum irgi taip nutiko, tik radom patys. Bet jausmas tai visai nemalonus. Viena karta tai pamaniau jei pabėgsiu dar čia pažiūrėt ir nebus, tai turbūt nualpsiu. Bet radau. Nors maniškis linkęs taip papokštaut, pvz aš nueinu kokio skarmalo pasižiūrėt, tik žvilgteliu atidžiau atsisuko mano princelio jau nėra šalia ir kiek sakau, kiek kartoju, kad reikia šalia stovėt, visvien tas pats. Tai stengiuos kuo mažiau su juo eit į parduotuves, nes kartu gaunasi ne apsipirkimai, o nervinimasis. maisto prekių parduotuvėse tai į vežima įsodinu, paskui prekem apkraunu, bet užtai niekur nepabėga.

Mano dukrytė neseniai buvo pradingusi PC Gedimino 9. Aš batus matavausi, o ji šalia sukiojosi. Kol grąžinau pardavėjai, ji išlėkė lauk iš tos parduotuvės, aš išeinu - o jos ni duhu ni sluhu visame aukšte Jau buvau pas apsauginį (šalia stovėjo) nulėkus paklausti, ar nematė vaiko Ačiū dievui, tada gana greit radau nuvažiavusią į kitą aukštą ir bebandančią toliau dar keliauti

Bet baisesnis įvykis prieš porą sav. buvo anytai, ji su maže nuėjo pasivaikščiot po senamiestį (beje, anyta iš Latvijos, lietuviškai nemoka ir miesto nepažįsta), užėjo į bažnyčią užsakyti kažkokių atlaidų ar pan. Tai kol kunigui padavė pinigus, mažė ramiai apsisuko ir išnėrė iš bažnyčios Anyta išpuola laukan - jos NIEKUR nėra, žmonių - milijonas (buvo kažkokia šventė), nors vidurdienis, pilna įkaušusių kompanijų, turistų, pankų ir tt -žinot, kaip Vilniaus senamiesty būna

Tai ji kiek palaksčius skambino mums, vyras iš kart išlėkė, aš su temperatūra (pirma d. po operacijos, dar nelabai vaikščiojanti) irgi belen ką ant savęs susimetus iškurnėjau. Einu kaip kokiam košmare - buvo jau praėję gal 15 min. nuo jos dingimo - ir prisimenu baisias istorijas iš vaikystės: mūsų kieme Šėškinėj buvo pora vaikų dingę ir neabeatsiradę Ir dar vyras paskambina (jau virš 20 min. buvo praėję) - nerado. Jau ėmiau telefoną skambinti policijai, bet paskambino anyta ir pranešė, kad aptiko ją pas kažkokią elgetą. Ji pasirodo buvo mačius jas anksčiau ir kai pamatė beblūdinėjančią vieną, sulaikė (aišku, mažei įnirtingai besipriešinant). Ta moteriškė pati vos smūgio negavo laikydama mūsų besispardančią ožką, o anyta kai jas atrado, tai iš kart jai visus pinigus kiek turėjo, ir atidavė.
O mažė, man atrodo, taip ir nesuprato, kad negalima šitaip daryti...

Kai mano mazulei buvo gal 3.5metu, nuejome i zaidimu zona Kauno Maximoje prie bazes. Dukra palikau zaisti, o pati nuejau apsipirkti i apacia. Po kokios valandos pakeliu akis, gi stovi mano apsiverkusi mergyte tarp tualetinio popieriaus ir klozeto valymo lentynos. Net kojos sulinko, supykino ir apsiverkiau. Pasirodo, jai prisireike mamytes. Mazule prase 'priziuretoju' mamyte pakviesti, bet jos nekreipe i ja jokio demesio. Tada, mano drasuole, nusprende pati susirasti mamyte . Niekas jos nesustabde, kai ji pati viena apsiave batelius ir viena pro vartelius isgrybavo is vaiku zonos. Niekas nesustabde, kai ji kazkokiu budu sugebejo atsidurti prekybos centro pirmame aukste (laimei, kad ne gatveje). Niekas nesustabde, kai vienas mazas zvirbliukas apsiverkes klaidziojo po Maxima ir ieskojo mamytes.

Nuejau pas tas vaiku 'priziuretojas' aiskintis. Ne viena manes neatsiprase. Pasake, kad pati esu kalta, kad mano vaikas isejo. (klausimas - ka jos tada ten veikia?) Skambinau firmos savininkui, kuris pamyke kazka, bet tikrai neatrode labai susirupines siuo reikalu.

Siaubas!! Trūksta žodžių.....Pabaisos, ne prižiūrėtojos.

Saviske irgi buvom pamete. Gerai , kad greit radom. Veziojom svecius irgi su vaikuciais po miesta. Tad musiskei teko uzleist savo vezima. Sustojom kazka paziuret tik nusisukau minutelei, o mazosios jau nera. Puolem visi ieskoti.
Vyras surado autobusu stotelei uz kokiu 300m nuo musu, stovint eileje lipti i autobusa. Dar akimirka ir galejo ilipus nuvaziuot. Vakare zmoniu daug vairuotojas galejo net nepastebeti, kad vaikas vienas ilipo. Tad radus pradingele man dar baisiau pasidare, net mintis nebutu kilus, kad 2metu vaikas taip sugalvotu.

Maniškis Kaziuko mugėj pasimetęs buvo, gerai ,kad greit susigaudė kad tėvų nėra, pradėjo verkt, šaukt mamą radom už koių 10metrų nuo mūsų, bet streso užteko

Kai renkuosi prekes, maniškė visada pasako kur eina (dažniausiai prie netoliese esančių lentynų, tad ją visada matau). Šiaip įkaliau į galvą, kad ne mama ją , o ji mamą visada turi matyti. Jei ji pasako, kad eina pažiūrėti žaisliukų ar kokių rankinukų, tai žino kad ten ir turi būti ir kitur nubėgti nebegalima. Porą kartų pasislėpiau už lentynų, kad įprastų mane stebėti. Dabar gaunasi, kad ji mane gano, o ne aš ją . Aišku taip darome tik gerai žinomose vietose kur dažnai lankomės. Svetimose vietose to nepraktikuoju, vaikšto į ranką įsikibus. Mokiau ką daryt jei neranda mamos ir adresą savo žino, pavardę beveik žmoniškai ištaria , bet tikriausiai pasimetus viską pamirštų... Labai patiko mintis apie kortelę su tėvų mob.nr. . Ji mėgsta nešiotis visokius rankinukus, tai dabar turės ką naudingo įsidėti

Šį kartą mes buvom tie, kurie radom 2,5-3 metukų mergytę be batukų šioje maksimoje prie važiuojančių laiptų, iš kart supratom, kad mažylė išėjo iš vaikų kambario, tad ją ten ir nuvedėm, prižiūrėtojos buvo labai nepatenkintos, net nepadėkojo, matyt tėveliai taip ir nesužinojo, kad jų mergytė išėjo nepastebėta iš vaikų kambario.