Man uz 2sav. 33m., turesiu gimdyti rudeni.
Esu girdejusi daug kalbu apie padidejusia gimdymo ar nestumo rizika, kai virs 30ties metu. Todel daznai buna neramu, kai nezinai, kokiems sunkumams turi buti pasiruoses.
Gal galit pasidalinti savo patirtimi ar girdetais patarimais...

Labas. Nors man 30 tik pries savaite "sukakojo", bet pasak mano daktares pirmas dalykas kuri reikia padaryti tokiu meteliu, tai iki 16-17 nestumo savaites issitirti genetikos centre. Ten beje eiles labai dideles, tad jei dar to nepadarei - paskubek. Siaip ir as labai bijau. Bet daktare sako, kad viskas nuo zmogaus priklauso. Sako, buna 20-metes sunkiai gimdo, komplikacijos o 40-metes, tik purpt ir yra!
Sveikinu istojus i musu gretas!
Sekmes!

Silagele, nusiramink. Tikrai nera nieko tragisko tas gimdymas virs 30-ties. Statistika teigia, kad tokio amziaus moterys nestumo metu turi didesni polinki i aukstesni kraujo spaudima ir joms dazniau daromas cesario pjuvis. Bet tas skirtumas - tik keli procentai.

Vienintele reali rizika kudikiui - dauno (down) sindromas. Jokiu kitu apsigimimu dazniau vyresnems mamoms nebuna. Moteriai iki 35 metu galimybe pagimdyti kudiki su dauno sindromu yra 1:700, po 35 metu 1:385. Bet juk tai tik skaiciai. Pvz. statistika sako, kad gyvenant Europoje, galymybe gyvenime bent karta patekti i autoavarija siekia virs 80 %. Tai negi dabar i gatve nebeiti?

Ir dar, beja, kai kurios statistikos teigia, kad vyresniu tevu vaikai auga sveikesni. Atseit vyresnio amziaus tevai atsakingiau ziuri i vaiku sveikata ir turi stipresni materialini pagrinda: gali vaika sveikiau maitinti, skirti daugiau lesu sveikam vaiko gyvenimo budui, gydymui ir t.t. Bet cia ir vel tik statistika. Galima interpretuoti, kaip nori...

manoji mazhe gime pernai, kai iki 33eju man buvo like 5 men (toks, beje, ir buvo mano gyvenimo planas ); gydytoja (puiki, patikima, ejau privachiai) tik pasveikino, jokiu kalbu apie rimtesnius tyrimus nebuvo - sake, tik po 35eriu (jei pirmas vaikas) butu rekomendavusi. Be to, genetinio tyrimo (to rimtojo, kai imamas vaisiaus vandenu meginys) nemazha persileidimo rizika - 2-3 proc. Zhodzhiu, smagu buti jauna mamyte, linkiu mazhiau nerimo, Shilagele (labai grazhus nikas:)), sekmes Matau tik viena ryshkesni velokos motinystes minusa - sunkiau naktim keltis (bent jau man iki kokiu 27-28 metu daug lengviau budavo gyvent su minimumu miego )

Silagele, visu pirma sveikinu. Visu antra - nesivadovauk tarybiniu laiku stereotipais del gimdymo laiko. Uzsienyje tu dar labai eiline jauna mamyte skaitytumeisi. O ir pas mus jau taip pat. Man 36 m., gimdysiu antra, ginekologei bambejau, kad sena as (visai tokia nesu). Ji sake, kad labai padaugejo moteru, kurios pirmus lialius virs 30 m. gimdo. Bet to stebek mieste, kiek besilaukianciu vyresniu. Jos daug zaviau atrodo, negu astuoniolikines.
Del genetikos centro - berods apie 12 sav. jei nori ramybes priduodi krauja trigubam testui(del 3 baisiu apsigimimu). Telefonu suzinai tikimybe, ir dazniausiai jokiu punktavimu nereikia. Tai reti atvejai. Genetike sake, kad jaunoms taip pat sansas gamtos klaidai yra, baiminasi tie, kuriu gimineje yra buve apsigimimu. Daugelis iki 35 m. is vis galvos nekvarsina, o laukiasi ir dziaugiasi. Mano drauge 35 m. pagimde pirma, po metu vel pastojo, 37 m. tures antra.

Na man iki 30 dar 2 metai, bet as buvau genetikos centre, nes mano pussesere daunuke. Teta ja gimde 35 metu. Gydytoja genetike sake, kad shitas sinndromas yra gamtos klaida ir gali ir jaunoms moterims pasitaikyti. 35 metai yra tik salygine riba.
Tyrima daro kai sueina 14 -16 savaichiu. Uzsiregistruoti i genetikos centra reikia priesh tris savaites.
Tyrimas yra 3 daliu. Pirmiausia ziuri echoskopu. Jei kyla nors maziausias itarimas, kad kas nors ne taip, tai ima krauja ir nustato ar yra padidinta rizika pagimdyti nesveika vaikeli, ar ne. Jei tokios rizikos nera, tai paleidzia ramiai toliau sau lauktis, Jei testas parodo, kad yra rizika, tuomet operacineje ima vaisiaus vandeni ir tiria chromosomas. Man tik paziurejo echoskopu ir paleido namo:).
Tai vat nera ko pergyventi, bet jei neramu, tai kodel gi nenuvaziavus i ta genetikos centra. Ten gi nieko tokio nedaro, o po to gali sau ramiai lauktis.

As pirma leliuka pagimdziau 31 ir daktare ne neleido uzsimnti apie jokius papildomus tyrimus.Zinoma - sutinku, jei gimineje buvo kazkokiu genetiniu klaidu - tada reikia, o siaip visame pasaulyje riba laikoma 35...
As lankiau privacia klinika - Lietuvoje dar... - tai visada labai atidziai stebejo ultragarsu - jis ir parodo pirmaji itarima jei kas...

Sekmes visoms nestukem - nepanikuokit be reikalo

fuuu... jus mane visis nuraminot..
Nors buvau pas gydytoją, tačiau ji man tokio tyrimo nesiūlė(turbut gan jaunai atrodžiau

AČIŪ DIDELIS Jums visoms, , už patarimus ir optimistinį palaikymą...

Šiaip pamąsčiau, kad mano ir vyro giminėje tikrai nebuvo asmenų su psichiniais nukrypimais ar apsigimimais, tai gal nebūtina tirtis..., nors tik neseniai prisiminiau, kad mano vyras tai jau kiek solidesnio amžiaus - 42 m....
Gal visgi ir reiktų užsiregistruoti del šventos ramybės....
Einu, paieškosiu jų kontaktų...

Silagele, man irgi jau 33 ir gimdysiu pirmasyk rudeni, ir cia nieko nepadarysi, gyvenimas toks. Pavyzdziui as istekejau neperseniausiai, tai ir vaikeliai pasauli isvys gal kiek veliau nei iprasta, bet juk nepulsi vaiku gimdyti nuo bet ko vien del to "kad jau laikas", surandi patikima gyvenimo drauga, o tada ir vaikiukai laukiami ramiai ateina i si pasauli.
Rizikos gal but siek tiek daugiau kaip jaunesnem, bet siais laikais (gal ne visada) bet galima pamatyti anksciau tuos rizikingus faktorius ir nuspresti ka daryti toliau. Nenusimink, viskas bus gerai, svarbiausia kad pati butum laiminga ir vaikelis sveikesnis gims. Sekmes!

Nenoriu as jusu gasdinti, bet Genetikos centre man parode rizikos lentele:
16-25 metai - 1 prie 1500 kad vaikeliui gali buti genetiniu sutrikimu
25-29 - 1-1200
30-33 - 1-900
Na o 33 iki 35 - 1-600

Istyrus mano (30m) krauja paaiskejo viena tikimybe prie 10 000! Tai super rezultatas. Daug man nervu kainavo tie tyrimai. Bet jie tikrai reikalingi.

Esu turbūt savotiška rekordininkė! Dukrelę, beje, pirmąją ir vienintelę, gimdžiau būdama 37 - erių. Iki šiol skamba gydytojos ištarti žodžiai, kai aš, būsimoji mamytė, nuėjau pirmąkart į moterų konsultaciją: "Tai ką, dauną man nori pagimdyti..." Teištariau tyliai: "Juk ne Tau..." Berods, 16 - ą nėštumo savaitę genetikos centre dariau kažkokį baltymo tyrimą (nerizikavau tirti vaisiaus vandenų dėl persileidimo galimybės). Nėštumas praėjo labai sklandžiai. Gimdyti, neva, turėjau tik su Cezario pjūviu. Tačiau į gimdymo skyrių atvažiavau, kai gimdos kaklelio atsidarymas buvo jau 6. Tad gimdžiau pati ir, kaip gydytoja sakė, pagal visus chrestomatinius aprašymus. Tik vis laukiau, kada man taip baisiai pradės skaudėti, kad aš turėsiu rėkti... To nebuvo, dukrelės atėjimas buvo palydėtas šypsena. Dabar jai 4,5 m., tačiau aš nesijaučiu sena. Džiaugiuosi, kad galiu skirti jai daug laiko ir dėmesio, nes niekur nereikia skubėti...

Žinai, Laisve, aš tikriausia tokią gydytoją būčiau daune pavadinusi. Koks jos reikalas kas kada nori gimdyti. Manau pas mus Lietuvoje supratimo ir tolerancijos trūksta visur. Gal dabar kai esame ES padėtis pasikeis?
Linkiu visoms busimoms ir esamoms mamytėms stiprybės, kantrybės laukiant ir auginant jaunąją kartą!!!!!!!!!!!!!!!!!

Na ir gydytoju buna ... Jie patys daunai!
Mano pazistama pagimde trecia vaikeli budavo visai netoli 40m. Ji pati medike. Tai niekam net minciu apie daunus nekilo. Uzsienyje moterys karjera daro o po to gimdo (pradeda nuo 35m!). As manau, kad tai saunu!
Sveikinu visas mamas su mamyciu diena!

Sita genetiniu riziku problema- tai kaip amzinybes klausimas
Kai buvau pas gydytoja ir pasiteiravau,ar man butinas genetinis tyrimas, tai jis man pasake, kad ta rizika ir jaunoms, ir vyresnio amziaus gimdancioms yra vienoda. Taciau ta tyrima reiktu atlikti savo laiku ir butina tik jei giminej yra buve genetiniu nukrypimu.
Zodziu gali mastyti ir spelioti, kaip ten bus, bet viskas isaiskes po gimimo...

Sveikos mamytes,
manau priimsite mane i savo buri, nors 31 metu gimdysiu jau trecia vaika. Manau, kad tikrai saunu, kai mazylius augina vyresnes mamytes. Tada niekas nebuna nuskriaustas, mama jau pakankamai visko maziusi ir pasiekusi gali ramiai atsideti mazylio auginimui. Juk kaip sunku studentems, kurioms iki gimdymo telike keletas savaiciu i egzaminus begioti. Ir sita itampa taipogi turi itaka vaikeliui. Be to nereikia taip baisiai vertinti amziaus del genetiniu problemu, mat virusai yra dar pavojingesni ir gali padaryti baisiu pakitimu mazylyje. Tad geresnes nuotaikos ir ramaus tikejimo.
Tiesa, prisiminiau kai gimdziau pirmaja savo mergyte, man tad buvo 26 metai (irgi ne pati jauniausia mama), o kitoje palatoje buvo 39 metu moteris su pirmagimiu. Ir zinote ji kaip tai ir pagimde greiciau ir is gimdyklos i dusa nuejo, kai as tai istengiau padaryti tik kita diena. Ir anot gydytoju, tai vyresnes mamos buna labiau pasirenge psichologiskai ir paprastai viska atlaiko labai sauniai.
Jusu tikejimas yra svarbiausia.

nu, zodziu pasidariau genetinius tyrimus, nes gydytoja nukreipe.
Genetikos centre kategoriskai pareiskė, kad tyrimus daryti butina tik tuomet, jei amzius ju nustatytoje rizikos grupej: moteru-virs35m.,vyru-virs42m. Tuomet jie ir atlieka juos nemokamai.
Paeme man krauja ir gavo l.gerus rezultatus. Del to esu labai patenkinta. Tolesne nestuma eiga seks pagal echoskopija...

Sveikos, man irgi buvo 32 metai, kai pagimdžiau savo džiaugsmelį. Dabar juokingai atrodo visos baimės, bet prisimenu, kai laukiausi įvairiausios fobijos buvo apnikusios. Mano gydytojui net į galvą neatėjo pasiūlyti kokių nors papildomų tyrimų, jis visada mane palaikė moraliai, visada sakė, kad tikisi pačio geriausio rezultato. Nežinau, ar būčiau dariusi tuos tyrimus. Ką reikėtų nuspręsti, jei pasakytų, kad yra didelė tikimybė, kad kažkas bus blogai. Juk dažniausiai atsakymas būna šiek tiek miglotas. Ar tada kankintis, o jeigu tikrai gims ligoniukas, o gal apsiriko. Nu nzn aš abortui nepasiryžčiau. Geriausia turbūt jau kai laukiesi tikėtis, kad leliukas bus sveikutėlis, juk kiek daug pavyzdžių aplinkui. Šiaip jei norėsiu antro mažiulio jaučiu kad vėl apniks baisinės abejonės

Mano draugė gimdė 34 pirmą kart, ji pati gydytoja, kiek žinau važiavo darytis genetinį tyrimą, darė cezarį, nes neatsidarė gimdos kaklelis, šiaip vaikščiojo labai gerai. Turi keturių mėnesių mažulytę dukrytę

Daug rašoma apie problemas, su kuriomis susiduria vyresnės kaip 30 metų moterys, nešiojančios pirmą vaikiuką. Bet mane labiau domina jūsų pačių patirtis. Kaip jums buvo? Kokius sunkumus patyrėt nėštumo ir gimdymo metu?

Man 33 metai ir tai yra pirmas nestumas. Dabar eina penktas menuo ir jauciuosi tikrai gerai. Manes nesiunte tirtis del genetiniu sutrikimu nes ta riba yra iki 35 metu. Kadangi gyvenu provincijoje, tai siuncia tikrintis i Vilniu del sirdeles kad jie nusprestu ar galesiu pati gimdyti ir ar nereikes chirurgines prieziuros. Tada gali tekti gimdyti Vilniuje. Linkiu visoms vyresnems mamytes graziu ir sveiku

O mano gydytoja, pas kuria gimdysiu, per musu pirma susitikima manes visko isklausinejusi, galvojo, ko cia dar paklausus... As, sakau, dar nepasakiau jums, jog man 31-eri ir as pirma kart gimdysiu... O ji sako: "Na ir kas, tai jokios reiksmes neturi, o kiek astuoniolikmeciu sunkiai gimdo....

VALIO, mamytes, vis dėlto aš esu pati vyriausia pirmakartė! Aš pastojau ir dukrytę gimdžiau sulaukusi 37 metukų. Kokios problemos? Ogi jokių, išskyrus pirmąjį vizitą pas ginekologę, kai ji, sužinojusi apie mano pageidaujamą nėštumą, leptelėjo: "Tai ką, man dauną nori pagimdyti?" Ot šitas tai buvo ne tik nėštume, bet ir visame mano gyvenime nemaloniausia. Aišku, buvau ir genetikos centre, aišku, gulėjau porą kartų ligoninėje (pavasarį pričiupo stiprus bronchitas, o vėliau atliko įvairius tyrimus, nes tikėjosi daryti cezarį). Gimdymas praėjo sklandžiai, gydytoja stebėjosi, kad viskas vyko taip, kaip ir aprašyta vadovėliuose. Atvažiavau į skyrių apie 14 val., o jau 17.30 val. mažutė gulėjo man ant krūtinės. O apie cezarį visi ir pamiršo!... Sėkmės visoms nėštukėms - ir jaunoms mamytėms, ir VĖLYVOMS PIRMAKARTĖMS.

Kas liecia gydytojus, tai tikra tiesa. Vienoms bet kuri nescia, nesvarbu , kokio amziaus butu , visadatragedija.Pirma gimdziau 25 , antra 30 , trecia gimdysiu per savo gimtadieni- busiu 36m. Tai su antra , tai gydytojai viskas blogai buvo , tai per mazai priaugau , taiper daug.Tai obuoliu valgyt negalima, nes labai sustoresiu., tai tureciau i genetikos centra vaziuoti , nes mano ugis per didelis -180. Iki tol niekam neuzkliuvo , aplamai musu giminej visi auksti. Zodziu vargo vakariene. O dabar jau as ir vyresne , bet si gydytoja niekuo nesiskundzia ir negasdina ir padare reikalingus tyrimus ir atkalbinejo nuo genetikos centro , nes visi tyrimai buvo geri. tai gal bus viskas gerai.

Mano gera drauge siemet rugpjuti pasigimde pirma savo lelyte, jai 37 metai. Kadangi viso nestumo metu mes su ja dalinomes savo vargeliais (as taip pat laukiausi), tai zinau apie jos nestuma taip pat gerai kaip ir apie savaji (net pas gydytoja ta pacia lankemes )
Taigi, gydytojai tikrai pas mus netolerantiski vyresnems mamytems, visu pirma ji buvo prigasdinta, kad "tokiame amziuje" (toks jausmas, kad ji sugalvojo 80-ties gimdyt) gimsta tik nesveiki vaikai...
Ir kaip Edith rase, nestuma priziurinciai gydytojai buvo vis kazkas ne taip...tai ji per kuda, tai puskojines uzsideda (del ju ir as buvau apsaukta), tai dirzo nenesioja ir aplamai ko ji cia uzsigeide vaiko...
Tai laime, kad abi sumastem gimdyt Trakuose, o tenykste vedeja - aukso zmogus...nuramino drauge ir paasikino kas gerai ir kas negerai. Ir aplamai nestumas, jos zodziais, jai isejo tik i gera.
Beje, po gimdymo ji labai pagazejo..atjaunejo, tokia atgijusi

Man dabar 36m., gimdysiu pirmą kartą. Jau baigiasi 32 savitė - jaučiuosi puikiai, visi tyrimai (ir genetiniai) geri. Lankausi Panevėžyje pas Merkį - gydytojas džiaugaisi labiau už mane, niekada negasdino ir nebarė.
Tiesa - kvailų komentarų teko pasiklausyti - kaip nebūtų keista - iš pakankamai artimų žmonių. Bet aš manau - jie paprasčiausiai pavydi

as savo pirmagimes susilaukiau,kai iki 30 man tetruko nepilno menesio.Kai pirma kart nuejau i konsultacija,tai pati pasisakiau savo amziu,kad gal kokiu tyrimu papildomu reikia,bet gydytoja net nusteo,atseit normals dar amzius.
Nestumas buvo normalus,ne blogesnis nei pas kitas, o skraidyt kaip plunksnele iki 9 men. negalejau,nes sveriau ir atrodziau kaip drambliukas. Bet taino amziaus nepriklauso,man atrodo.

Na man dabar 31, greit bus 32.
Laukiuosi ir jau netaip daug liko laukti savo mazosios.
Nestumas gana lengvas. 19 sav. gulejau ligoninej, bet tik todel, kad itare esant padidejusius gimdos tonusus. Vienintele problema - remens grauzimas, bet tai jau cia kaip kam pasiseka
O kaip gimdysiu... greit paaiskes

Antraji pagimdziau jau gana solidaus amziaus. Nesusiduriau su gydytoju atsainumu ar nepalankiu poziuriu, veikiau priesingai, padrasindavo ir nuramindavo, kad as ne viena tokia. Ir daunais negrasino, i Genetikos centra, aisku, siunte. Siaip gimdymas vyresniame amziuje turi savo psichologiniu, ir socialiniu privalumu. Pirmagimi, kaip prisimenu, daugiau mociutes augino. Nes kai vaikai vaikus gimdo...

Nu va dabar susirupinau, kodel manes nesiunte i genetikos centra. Kiek supratau beveik visos vyresnes ten pabuvo. O man paaiskino , kad jei echoskopu sprando rauksle gerai persisviecia ir kraujo tyrimas geras ,tai nera ko i genetikos centra vaziuoti. O kaip is tikruju. Jus siunte ten profilaktiskai ar ieskojo ko nors ( ta prasme , kad gal tyrimuose kas nepatiko)

Aš tai tikrai priklausau prie tų, kurios gimdė vyresniame amžiuje, bet nesigailiu, kad taip apsisprendžiau, nes dabar turiu dar dvi puikias dukrytes pagrandukes . Pirmąjį gimdžiau, kai buvau 26 m., antrą-37m, o trečią -39m.Ir visi gimdymai -Cezario pjūviai. Gydytoja nei pusė žodžio neužsiminė, kad bus kas nors blogai. Aišku, pati suprantu, kad rizikos tokiame amžiuje yra, bet nėštumai praėjo sklandžiai, jokių negalavimų nebuvo. Mielos mamos nebijokit, jeigu tik apsisprendėt, tai ir skubėkit. Skaitau, kad iki 40 m reikėtų suspėti.

As jau greit gimdysiu. Man 33. Pastojau greit ir lengvai, o nestumas buvo toks nesunkus, kad net ir 39-40 sav. teko kelissyk skubeti i autobusa, nes jau beveik velavau pas gydytoja, tai ne nepajutau, kaip emiau begti, kad tik speciau. Begau ir galvojau, ko cia tie zmones i mane ziuri? Atrodziau kaip tikra nestuke, zinoma, - su atsikisusiu pilveliu, bet begau ir jauciausi kaip plunksnele! Visas nestumas praejo nepastebimai ir greitai, be jokiu pykinimu ar skausmu, ar dar kazko... Zinau apie rizikos riba, siek tiek nerimavau pries pastodama -ar pavyks pastoti, isnesioti ir kokios sveikatos vaikelis gims? Na, bet kad taip viskas nesunkiai praejo, tai manau, ir pagimdysiu sekmingai ir pati.

Aš gimdžiau būdama 35 m. Tiesa, ne pirmą, o jau trečią kartą . Bet tai buvo išskirtinis nėštumas ir gimdymas, nepalyginamas su tuo, ką patyriau būdama "jauna". Sekėsi viskas labai gerai , išskyrus tai, kad "dėl šventos ramybės" susimokėjau 100 Lt. ir pasidariau tripl testą, kuris parodė, kad susilaukti vaikelio Dauno rizika 1:50 (o tai jau nemaža rizika) - nuo 18 savaitės apie nieką baisesnį negalėjau pagalvoti. Net pagimdžius meldžiausi, kad tik viskas būtų gerai, nes gydytojai vaikiuką ateina apžiūrėti tik po 2 val.(Klinikose). Nežiūrint visokių nenormalių testų turiu nuostabią sveiką ir gražią dukrytę .

Sveikos busimos ir esamos mamytes,
beje as taip gimdziau budama 31, pirmas nestumas.
Gydytojas nei zodziu neuzsimine apie amziu, pasveikino ir net nesiunte i vilniu.
as pati paprasiau siuntimo, kadangi musu seimoje buvo nelaimingas atsitikimas, kuristiesa su amziumi nieko bendro neturejo.
nestumas labai lengvas, organizmas po gimdymo atsistate labai greitai.
tik prireike cezario, bet taipogi ne amzius priezastis.

Taigi aš pagimdžiau pirmąjį 32 metų su virš. Nėštumas buvo superinis, jokio jokio blogavimo. Kad jau laukiuos, "susipratau" kai buvo 8 sav. . Mes ilgai negalėjom susilaukti, tai ir nebekreipiau dėmesio

Ką galiu pasakyti apie tai kad laukiausi ir dabar jau antro laukiuos, būdama vyresnė.. Taigi laimė begalinė, euforija, supratimas, kantrybė kitokia.
Apie genetinius tyrimus užsiminiau savo gyd. Sakė, baik čia nesąmones kalbėt, echo gerai atrodo, nesinervink. Nežinau, kaip iš tikro turėtų būti dėl tų tyrimų. Bet man ir taip gerai.. Ką galėčiau pakeisti? Kiek istorijų yra buvę, kad daktarai sako, jog blogai, apsigimimas gresia, o kai mamos užsispyrę pagimdo, pasirodo, sveikas tas vaikutis..
dėl gimdymo.. tai jau viena operacija buvo, antrasis - irgi planuose per cezarį. Va čia tai jau neperkalbės manęs niekas..

Aš gimdžiau 35 metų . Dabar esu be galo laiminga, nes kai vėliau susilauki vaikelio, tai visai kitaip įvertini šią laimę.
Sužinojau kad nėščia 5 savaitę. Kadangi nesitikėjau tokio fakto, tai dėl stiprių pilvo skausmų kreipiausi pas ginekologą. Galvojau, kad kokia liga prikibo, o gydytoja mane pasveikino su leliumi . bet kadangi reikėjo saugotis persileidimo, tai iš karto puoliau saujomis gerti magnį. Nu ir viskas sėkmingai susiklostė, net nepykino, tik šiaip tris mėn. toks nervinis sudirgimas kamavo. Bet paskui kaip vėjas laksčiau.
Jei būtų liepę eiti genetiškai tirtis, tai bučiau nėjus, nes norėjau ramiai būti nėščia. Tiesiog mėgavausi savimi ir pilvuku. Ir viskas gerai gavosi. Turbūt reikia nuojauta labai pasikliaut.
Tai tiek žinių.

Hmmm, man 34, cia mano pirmasis nestumas, bet as net nepagalvojau, kad esu kuom nors ypatinga - per sena, kokiai nors rizikos grupei priklausanti ar pan. Jauciuosi tokia pat "zalia", kaip ir tos dvidesimtmetes

Man 31 metai. Laukiuosi pirmo. Pasitariau su gydytoja ir gavau siuntimą išsitirti Genetikos centre. Kraujo tyrimas rodė padidėjusią Dauno sindromo riziką. Teko važiuoti antrą kartą - tirti vaisiaus vandenų. Šiandien paskambinu ir sužinojau tyrimo atsakymą: viskas OK, vaisius genetinėmis ligomis (Dauno, Edvardso ir dar kažkokia) neserga

Tik labiau reikėtų pasisaugoti darbe - aš pati neįvertinau galimos rizikos, plūkiausi net vakarais ir savaitgaliais ir atsidūriau ligoninėje dėl gresiančio persileidimo . Man atrodo, kad čia daugelio vyresnių nei 25-erių metų moteriškių bėda. Jauniklės atsainiau žiūri į darbą, tad mažiau rizikuoja pakenkti sau ir kūdikėliui.

Dėl išvalymo, tai palieka spręsti tėvams - daryti jį, ar ne. Iki kažkurios savaitės (man atrodo - 21, bet bijau suklysti) išvalymą tikrai daro. Nors išgirdus nepalankų atsakymą, apsispręsti būtų nelengva - teko girdėti, kad sveiki vaikučiai gimsta net esant blogiems tyrimų rezultatams. O kur dar tas faktas, kad tuo laiku pilvelyje mažius jau SPURDA... Džiaugiuosi, kad man viskas OK, nes tikrai neįsivaizduoju, ką būčiau jautusi ir dariusi priešingu atveju

sveikos mamytes.As irgi savo jaunėli neseniai pasigimdžiau-37 metu, bet tai trecias sunelis!!! Pirma gimdžiau 22, antrą-24 metų. Tai kaip nuėjau pas gydytoja ir pasakiau kad laukiuosi, tai toji tik apsidžiaugė ir pasveikino.Kaip prašnekau, ar aš jau ne per sena gimdyti, tai tarė "senos negimdo" Iki pastoji, tai ir gimdyk. Mano mamos viena pažystama pasigimdė 50 metų.

Man 41 m., turiu keliu menesiuku vaikelį. Jaučiuosi Brandi mamytė. Kai laukiausi genetikai man darė tik kraujo tyrimus, sakė kad viskas puiku, jokiu problemu nenusimato. Ir tikrai, vaikelis sveikas, stiprus, linksmas. Aš pati jaučiuosi atjaunėjusi ir sveika.
Tiesa tai ne pirmas mano vaikelis. Vyresniesieji jau baiginėja mokyklą...Ir aš dėl jų taip pat jaučiuosi laiminga - dabar būdama namuose daugiau laiko galiu jiems skirti, atsirado kažkoks nenusakomai stiprus ryšys, daug dažniau pasikalbame . Jie tapo daug atsakingesni , supratingesni.... Auginti šį vaikelį man su vyru tikras malonumas, o visai šeimai džiaugsmas. Tiesa pasakius jis mums kaip žaisliukas - angeliukas...

Sveikos,
aš savo pirmajį nešioju. Gimdyti sausį. Tada man jau bus 33. JAV tai visiška norma, jokių papildomų priemonių nieks nesiima...

dėl genetinių tyrimų: blogiausia, kad gydytojai juos siūlo (arba mamos pageidauja), o aiškios interpretacijos NĖRA. Juk jų tikimybių gradacija super netiksli. Tai 1:300, tai 1:700. Ir tada reik ryžtis intervencinei ir pavojingai punkcijai. Gaudomas vėjas laukuose, manau.
Ir kai mamos gauna atsakymą 1:54 tikimybė pagimdyti apsigimusį vaikiuką, joms ramu tikrai nebūna. Arba ir toms kurių atsakymai 1:700. Juk ne 1:10000, ar ne? Taip kad, pasakymas, "pasidariau dėl ramybės" - man atrodo visiška nesamonė.
Be to - galima tęsti tyrimus iki begalybės: tirtis dėl cistinės fibrozės, hemofilijos...visų genetiškai paveldimų ligų. Kur tada sustoti?
Žodžiu, linkiu atsiduoti ramiam nešiojimui ir tikėti, kad viskas bus gerai.

Mano mažyliui jau 3 mėn. Gimdžiau turėdama 31,5 metų. Net keista, bet jaučiausi labai gerai ir pats gimdymas praėjo lengvai. Gydytoja net pasiklausė ar tikrai tai mano pirmasis gimdymas. Pagimdžiau per 6 valandas. Manau kad kitos jaunos mamytės gali tik pavydėti. Gimė sveikas ir stiprus berniukas. Jokių tyrimų papildomų nedariau ir net nesukau dėl to galvos.

Sveikos mamytės!
Man 33, laukiu savo pirmojo vaikelio kuris jau visai visai greitai turi pasibelsti. Visą šį laikotarpį jaučiuosi puikiai, palyginus, ir negalvočiau apie jokias komplikacijas būdingas "kam per30", jei kartas nuo karto neatsirastų "gerų" žmonių, kurie primintų apie amžių.
Apie genetinius tyrimus net minties nebuvo. Tiesiog neįsivaizduoju tokio varianto, kad būtų įmanoma atsisakyti savo vaikelio sužinojus, kad ir apie didesnę apsigimimo riziką.
Laukiu savo mažiuko ir tikiu, kad viskas mums bus gerai

tai kad rizika po 35 o ne 30
as gimdziau 34.. nieko nesityriau

Labas, mamytes,

as naujoke . tikiuosi, priimsit i savo buri... skaitineju as cia jusu pasnekesius... mane irgi kamuoja dvejones... as dar nesilaukiu ir net nelabai planuoju... man 28eri, bet jau visi spaudzia: jau laikas jau laikas, paskui bus velu. visi:drauges, draugai, tevai ir pan. as lyg ir pagalvoju apie sema (bet todel kad "jau laikas"), bet vat dragauju su jaunesniu, o jam vaiku dar tikrai nesinori... viskas pas mus super. nuostabus santykiai... o mane visi spaudzia kad jau pats laikas... ir dabar kaip kvaisa, pati pradejau panikuot: ka daryt, o jei tikrai bus po to nelaikas... ir dabar pradejau svarstyt, metytis, dvejot, ka cia daryt: ar skirtis su jaunesniu ir ieskotis rimtesnio solidaus vyro, kuris noretu vaiku burio , nes 33 metu man gimdyt turbut nesisviecia... ar nekreipt demesio i kalbas ir toliau but laimingai... bet kaip matau, jus ci visos optimistiskai nusiteikusios ...zodziu ieskau patarimo ir paguodos

Turiu tris drauges kurios gimde pirmus vaikucius virs 35 metu, ir visos laimingai pagimde saunias sveikas mergytes . Kaip sakoma vaikas pats pasirenka laika kada ateiti. Tad sekmes ir nesijaudink