Siaip pamastymui – apie vaiko auginima. Argi tai yra is tikro sunku?
Planavimas. Hmmmm…. Pats geriausias seksas zinant kad nenaudojamos jokios apsaugos priemones… Alga dirbtinai padidinama kad gautum geresne motinystes pasalpa
Nestumas. Vaiko tevas isnaudojamas be jokio sazines grauzimo, tipo uzstatei vaika tai prisidek kuo gali. Varinejamas agurkeliu, to ano trecio, ka negi dabar nescia moteris turi dar ir namus tvarkyt? Viskas galima.
Gimdymas. Pasirinkimo laisve – epiduras, vienviete palata, Cezaris pagal uzsakyma, dar pavaidinti galima pries vyra koks cia didvyriskas darbas jei pats nesusipranta.
Naujagimis namuose. Vyras dar labiau pastatomas ant blakstienu, palu skalbt nereikia, jei tingi zindyti pienuko pakaitalu kiek nori, vezimas isrinktas kad butu geriausias visam kieme, lelius ispuostas iki negalejimo, zaislai patys kruciausi, tik paspaudi knopke ir groja, sviecia, sukasi, vaziuoja…
Kudikis – atsiranda daugiau laisves, gali ir ilgiau palikt, ir iseit pasizmonet, ir toliau skustis kaip cia sunku ta vaika augint. Valgyt virt kaip ir nereikia, pilnos parduotuviu lentynos visokiausiu kudikiu konservu. Ir taip visus 3 metus, kiek LT leidziama.

Kartais susimastau, kiekvienam vaiko auginimo etape yra vos ne prievarta brukamas pasirinkimo variantas, kad butu kuo lengviau mamai/vaikui. Bet is patirties galiu pasakyt, kad toks dirbtinis ‘kampu nukirtinejimas’ gana daznai atsisuka priesingai – cezariukai turi daugiau sveikatos problemu, dirbtinai maitinamiems vaikams dazniau pucia pilveli ir pan. O pagundu kuo toliau tuo daugiau, juk zymiai paprasciau (ir mamai daugiau laiko lieka) nupirkti gera zaisla, tegu vaikas pats sau zaidzia, arba uzleisti kokius filmukus per TV negu paciai uzsiimt su maziuku, kazka naujo parodyt ir ismokyt, kazka naujo papasakot. Aisku viskas su saiku, reikia naudotis civilizacijos pasiekimais, bet as kartais jauciuosi kad yra labai sunku atsispirti dar vieno vartotojo ugdymui…

P.S. cia pamastymai tik tokiam atvejui, jei nera rimtu sveikatos problemu ir seimoj viskas tvarkoj – zemai lenkiu galva pries vienisas mamas…

Cia is savo asmenines patirties kalbate?
Mano abu cezariukai...sunui beveik 13 metu,ant vienos rankos pirstu galiu suskaiciuoti kiek kartu sirgo.Dukra irgi reeeetai serga(ir visi atvejai aiskus virusiniai uzsikretimai nuo kito vaiko).
Sunus maitinamas buvo misinuku-pilvuko nei karto nepute,labai geras,ramus vaikas buvo .Dukra maitinama ilgai buvo mamytes pienuku-pilvuko irgi nei karto nepute,vaikas ramus,tik labai prisirises nuo pat gimimo prie mamos tiesiog temperamentai vaiku skirtingi.
Del viso kito gal ir yra taip,kaip apraset , bet ne visuose seimuose.Zaislai nepakeicia bendravimo su tevais,perkami,kad su vaiku kartu zaisti,kad turetu lavinimo principus,daugiau zaidimai dominuoja.Valgyti verdu pati-naminis maistas ir skaniausias ir sveikiausias.Brangiu prestiziniu nei zaislu,nei vaikiskos technikos nepirkau-kriterijai buvo kitokie-svarbu patikimumas,saugumas,patogumas.
Gimus vaikui vyro ant blakstienu nestaciau-esu tokio charakterio,kad geriau pati padarysiu ka galiu,nei siusiu is kito kambario galo vyro .
Beje ir alga nebuvo padidinama dirbtinai-kiek uzdirbau tiek mano principai tokie
Daznai drauges skundziasi,kad sunkiu buvo maziukus auginti,kad sunku buvo keltis naktimis,slaugyti sergancius.O as su malonumu naktimis maitindavau,nes zinojau,kad tai salyginai trumpas laikas patirti si malonuma,daugiau to nebebus,tad reikia dziaugtis kiekviena akimirka ir branginti,kadangi vaikai nesirgo daznai,tik karta pamenu,kad reikejo nakti panesioti ant ranku lygiai 15 minuciu nei sunku buvo,nei didvyre jauciausi,nei vyra zadinau sunu berdavo nuo sauskelniu,tad nuo 5 menesiuku ir atsisakeme ju,uzsidedavome tik jei kelione ilgesne budavo ar pas gydytoja profilaktikai..o daugiau palutes-ryte visa kruva rankomis isskalbi iki pietu isdziusta,po pietu sekanti partija(ploviau rankomis,nes alergiskas buvo skalbimo milteliams)
Tiesiog megavausi motinystes teikiamais dziaugsmais.Ir nera ka prisiminti blogo.Visi atsiminimai is mazu vaiku auginimo tik malonus tiek dabar,tiek juos auginant

Klausymas nelabai gerai suformuluotas, nes idedama skirtingai pastangu is tevu puses i vaiko auginima. Jusu aprasyta situacija nu jau tiek krastutine Apraset mama-zmona, visiska egoiste, kuriai jos vaikas nerupi, o rupi tik pacios patogumas

Iš kur tie trys metai LT??? Ir iš viso, čia tokia "happy history" galima, kai šeima piniginga ir dar tėvą supratingą turi, kuris sąmoningai dalyvauja vaiko auginime. Kitas, pasiūs ant.. ir toliau miegos.. , vat ir pastaymas ant blakstienų. Kiekvienas pasirenka, pagal savo prioritetus, finansus ir panašiai.. Jeigu cez.pjūvis laimė, tai ką ir kalbėt

Nu jo, apturejau sita "laime" Ne savo noru aisku, o del abieju vaikuciu neteisiklingos padeties. Nu ka as zinau, ar cia labai didelis dziaugsmas buti papjautai, guleti kaip rastas su katetriais slapimo pusleje ir rankose visa para morfijaus pora geru doziu gavus, antibus 5 d... kai matai kaip tavo "koleges" gimdziusios naturaliai jau ir atsistoja, ir savim, ir vaiku pasirupinti sugeba

Nesunku!!!! nepajauciau kaip pirmajai 2 metukai suejo va..nejauciu kaip va ir antras 3 men auga vaikai ramus, viskas nerealu

dukrytei tuoj 9 menesiai. bet kol kas jokio sunkumo. dziaugsmelis vienas.

Apsigalvojau

Sunku pirmaisiais menesiais, kai grizti namo drebanciom rankom, nieko nezinai, nemoki, visko mokiniesi, keliesi pirma menesi lygiai kas 40-50 minuciu ir po valanda nemiegi, tada vel po 40 min keliesi, ir vel valanda nemiegi. Kai nesioji vaika nuo 20 iki 23 val kai jam pilvuka skauda ir jokie 'pakaitalai' nepakeicia, nei masazai, nei espumizanai.
Sunku, kai serga. Vaika auginti tikrai nera lengva. Be abejo, tai pats didziausias dziaugsmas imanomas. Bet jei iki triju menesiu lengva, tai dar negali sakyti ir apibendrinti, kad aplami vaika auginti yra lengva.

Gražu ta euforija.. Paskui prasideda mokykla, ir jei lankoma LT...- agresija, mokytojų abejingumas..

kas cia per ironija persmelkta nesamone???

na va ir susimasčiau - ar sunku . na man asmeniškai tai tikrai nelengva. nors vaikai- džiaugsmas ir laimė begalinė, ir nė už ką to "sunkumo" į nieką pasaulyje, bet vistiek negaliu teigti, kad lengva . ir manau retai kam prieinamos tos visos "palengvinimo" priemonės.
tarkim, vyras, šokinėjantis aplink nėštumo metu . dv pasidalinkit patirtim, kokiu būdu jūs tai pasiekiat? mb nepavarinėsi, na prisidėdavo kiek gali, bet iš tiesų net ir atnešdamas tų agurkėlių gi jis už tave nepabus nėščias, nepakentės nugaros skausmų, nepavaikščios pas gydytojus ir t.t. tas pats su gimdymu - nė vienas būdas iš tiesų nėra nei lengvas nei malonus. ir vyras irgi už tave to nepadarys, vistiek viską reiks ištvert pačiai (apie cezario "lengvumus" tai iš vis gal patylėsiu, taip rašyt gali tik ta, kuri pati to cezario nepatyrė)
kūdikį namie irgi daugiausia juk mama žiūri, na gali vyras panešiot verkiantį, pampersus pakeist. bet taigi jie paprastai visą dieną dirba, todėl tuo metu pati viena vaiku turi rūpintis. o ir naktį gi nežadinsi dirbančio žmogaus po 3 kartus.
o visi vežimėliai, brangūs žaislai, spec maistai, auklės ir kt "palengvinimai" iš tiesų prieinami tik mažai daliai žmonių. vidutiniškai uždirbanti šeima neįpirks tokių dalykų, arba tik minimaliai nusipirks.
na taip, mums nebereikia vystyklų skalbt kaip mūsų mamoms ir močiutėms. bet aš taip kartais iš kitos pusės pasvarstau, kad seniau buvo moterims lengviau kitu aspektu - jaunos šeimos paprastai negyvendavo atskirai, gyvendavo su tėvais, seneliais, broliais ir t.t. todėl nors tų buities darbų buvo daugiau, bet ir žmonių, kurie galėtų jais dalintis, buvo daugiau. negana to, moteriai nereikėjo sukt galvos, kaip čia neatsilikt nuo gyvenimo, neiškrist iš darbo rinkos, kaip čia tobulėt, neapkerpėt namuose, nes tuoj pat tapsi socialiai pažeidžiama. o dar ir atrodyt turi ne bet kaip, nes gi vyrams žiniasklaida perša oliailia pupytes ant kiekvieno kampo, dar ims ir susigundys. ir nieks jo už tai nepasmerks, nes čia gi moteris nesugebėjo būt jam viskuo vienam asmeny.
na, sunku čia rast vienareikšmišką nuomonę. turbūt kiekvienai individualiai...

Man vaikus auginti sunku..
Sunku, nes uzmiegu vos padejus galva ant pagalves, o paskui nuo menkiausio vaiku kvaktelejimo atsibundu ir iki ryto negaliu uzmigti... Sunku, nes pusrycius turiu suvalgyti per viena kasni, o kava isgerti per viena gurksni.. Sunku, nes negaliu tureti SAVO laiko, nors desimties minuciu.. Sunku, nes reikia viska padaryti vienu metu ir greitai..
Man vaikus auginti sunku...


O del istorijos temos pradzioje... Visi vaikai skirtingi. Mano vaikai, nemiegojo, nevalge "konservuoto" maisto, sirgo, vyras nepadejo ir t.t.
Man vaikus auginti sunku.

Nors vaikų neturiu, bet manau, kad auginti ir auklėti mažą gyvybę nėra lengva.

na tik nepradekit rasyt kad visos pasididino pajamas kad aplink visas su agurkeliais lakste.nestuke buvau nekaprizinga agurkeliu nest nereikejo.po gimdymo aplink nieks nelakste.ir gaminau ir skalbiau ir namus tvarkiau.gal per tuos du metus truputi kantrybe isseko nuo rutinos.nes vis ratu:vaikas namai namai vaikas.o dar kitos problemos dasideda.buna kad pratrukstu sakau nebegaliu.bet tai laikina.atsikvepi ir vel pirmyn.o kai dar mazas padauziukas apkabina ir sako mamute!tai tik pirmyn.sunku auginti vaikus vienareiksmiskai.bet as kalbu ne apie ta vystyklu amziu o apie ta laika kol ji ant koju pastatai i gyvenima isleidi.

susimąsčiau ta tema post factum:sesė ilgai skundėsi,kad sunkiai gimdė(atvažiavo dėl nugaros skausmų,po 4val ji jau buvo mama)
pirmasis parėjo po 18val,jaunėlis po 14.Abu verkė,sirgo...Pagalbos neturėjau jokios-sovietmečiu vaikai buvo mamos problema.
Ar buvo sunku?Jei būčiau žinojus,kad taip gali būt,tada gal ir būčiau dejavus...
Šaunu,kai vyras padeda,palepina,bet viskas priklauso nuo nusiteikimo.
Jei moteriškei atrodo,kad ji atliko žygdarbį pagimdžius vaiką,gal reiktų prisimint,kad ji ne pirma,ir ne vienintelė?

Kai buvau jauna mama(pirmas 20 antras 22 ) vyro teta pasakė: -
"Maži vaikai kelius spaudžia,dideli-širdį"
Pagalvojau,kad nušneka,nes kaip rojų įsivaizdavau tuos laikus,kai vaikai patys apsirengs,nusipraus,pavalgys,vieni žais kieme...
Vyresnėlis iki trejų beveik nevaikščiojo,nekalbėjo.Skalbiau rankomis,pinigų trūko...
Bet,ooo,mokykla,paauglystė,kurią užaštrino iširus santuoka...
Kas tos nemiegotos naktys-juokas grynas

O man smagu vaikus buvo ir yra auginti.
Tiesa-- buvo viskas susikta- pirmajai gimdziau studente- vieninteles pajamos- 90 lt.
Antrasis vaikas jau buvau dirbanti. Bet pinigelia - gana mazi.
Vaikus veziojau tuo paciu vezimu- smirdanciu pelesiais , nublukusiu sauleje. Bomzai geresniuose siukslines gerybes veziojo.

Dirbti papildomai nieko negalejau- salygu uzsiimti ir laiko dar kokia veikla nebuvo.
Vaikus maitinau pati- su kanciomis, ... Na, bet rekdavo jie retai.
Aukles, bobutes kam juos palikti neturejom.

Bet rasdavau buityje uzsikasusi ir dar koki dziaugsma.

Ir taip istisai- jokios aukles nesamdem. o zaisliukas uz 30 lt. buvo per brangus.
Taciau daug knygu skaiteme.

Dabar turiu drauga, artima sielai- suneli. Ir labai protinga ir meile dukryte. Jie mano draugai, visus sunkumus man padeda isspresti.
Myliu.
Vaikus auginti nei lengva, nei sunku. Su jais gyveni-- o gyvenimas visoks.

O jei aprasytas atvejis yra teisybe- tai gal reiktu rasyti- ar egoisto, islepelio ir nemastancio zmogaus gyvenimas yra lengvas.

Labai gerai pasakyta , negali buti pasakymo lengva ar sunku. visokiu dienu buna , bet niekas neatstoja laimes apkabinti savo vaika