aisku nuoskuoda didele, bet nereikia gailetis to kas nuo taves nepriklauso bus 2,5 metuku skirtumas tarp tavo vaikeliu, juk irgi mazas, ir bus beveik kaip pametinukai, o ir paciai bus lengviau juk ir dabar jei neklystu butu buves beveik 2 metuku skirtumas kas buvo prazuvo, matyt taip buvo lemta... stiprybes Jums

nenusimink viskas bus gerai , juk nieks nezino koks optimalus skirtumas tarp vaikų....

ačiū už palaikymą, pirmomis dienomis net galvot nenorėjau apie antrą vaikutį, bet čia turbūt normali reakcija, o dabar nors praėjo tik savaitė, jau laukiu tyrimų rezultatų ir kada tas pusmetis praeis, bandysim vėl tik MB žiauriai pergyvena, sakė nebenori kad vėl taip atsitiktų, bet turim laiko - pasiruošim, jei tai išvis įmanoma

Mes su vyru noretumem irgi pametinuku,bet as dar nesiryztu

Lad,sekmes ir stiprybes jusu seimai

buvau užmiršus šitą temą
mūsų namuose jau greit 5 mėnesiai kaip krykštauja broliukas... gavosi lygiai 2,5 metų skirtumas...
matyt aš toks žmogus man lengvajuos abu augint... dukrytės neleidžiu į darželį... dar ir mokausi... spėju visur ir noriu palinkėt... jei yra noras... žinojimas, kad susitvarkysit... gimdykit... aišku nėra lengva,bet ir nėra sunku

Sveikinu, Lurdesita

Na praėjo nemažai laiko, nuo mano pasisakymų šioje temoje. Šiai dienai galiu pasakyti, jog bent jau mano pametinukai, labai prisirišę vienas prie kito, eina ir į darželį kartu- į bendrą mišrią grupę. Tas jų artumas aišku gerai, jie gina, saugo vienas kitą, sudrausmina, aišku ir skųsti atbėga- jei vienas ką nors krečia
bet ir neramu, ar jie išvis mokės atskirai būti ir koks bus kiekvieno jų identitetas ir asmenybė be kito?
Peštynės irgi kasdieninis dalykas- stengiuosi į jas nesikišti, kas patys mokėtų išsiaiškinti. Dažniausiai jie nesusitaria kaip reikia žaisti, arba kiekvienas nori būti teisus- abu sako tą patį, tik kitais žodžiais ir pykstasi, kuris teisus.
Dar tie mano pametinukai (4-5m) jei ne vienas tai kitas sugalvos kokią škadą iškrėsti, net akys blizga, abu tik susižvalgo du velniukščiai o juokiasi iš vienas kito nesamonių aišku kartais kantrybė trūksta, ir tenka prie atskirų stalų pasodinti valgyti, kad neišdykautų visko būna, tikrai bet aš vis pagalvoju, kad viskas, net tos jų išdaigos gi iš jų didelės draugystės
Reikia daug kantrybės kai reikia paaiškinti, ką nors globalesnio, ar kodėl vienaip ar kitaip reikia elgtis, kartais būna sunku, nes jie labiau reaguoja į vienas kitą negu į mane ar vyrą- būna kad šneki, o jie jau gestikuliuoja vienas kitam, nebesiklauso
Bet bendrai tai džaugiuosi, kad nusprendžiau pametinukus turėti. Dabar su jais yra sunkiau, negu kad kai jie buvo kūdikiai ar 2, 3 metukų. Dabar jie jau turi savo nuomones, ir kadangi jų nuomonės panašios arba vienodos, man savo teisybę sunkiau įrodyti, kuris nors būtinai pažers svaresnių argumentų ir vienas kitą palaikys, užtars

Ir aš taip pat ( nors maniškiai ne visai pametinukai, dviejų metų skirtumas). Žiūrint kaip jie draugauja, kaip eina vienas už- kitą, klausant kaip kalbasi, kaip dalinasi savo paslaptimis suprantu, kad jie "chebra" Ir taip smagu

Tikra tiesa kad sunkiau, bet vaikams tai džiaugsmas Man asmeniškai pirmi metukai labai sunkus, labai tikiuosi kad antri bus daug lengvesni ir paprastesni Bet meilė vaikučių begalo graži ir jie turi bendrų interesų,dabar kai mažasis paaugo jau ir aktyviau gali dalyvauti mūsų gyvenime tai tas bendravimas,ryšys dar labiau matosi Bandau įsivaizduoti kaip bus kai pradės lakstyti mažasis....