Forume issirutuliavo tema apie tai kad kai kas propaguoja toki dalyka ir leidzia savo mazameciams vaikams stebeti mamos gimdyma. Ka Jus apie tai manote? kokios galimos pasekmes vaiku psichikai? o galbut vaika psichologiskai galima tam paruosti?

Laukiam nesulaukiam psichologes komentaro siu klauismu

O kokia prasmė leisti vaikui stebėti mamos gimdymą?Niekada neteko susidurti su tokia informacija apie leidimą mažamečiams stebėti mamos gimdymą. Man atrodo, kad vaikui tai gali būti pakankamai traumuojanti situacija, gali jį labai išgąsdinti. Vien pagalvojus apie tai, kaip jaučiasi vyrai, dalyvaudami gimdyme, ką jau kalbėti apie vaiką.

Specialiai laukiau psichologes komentaro, nors vos laikiausi netarusi savo greiztos nuomones siuo klausimu.

Nezinau, koks iskrypelis gali leisti savo vaikui stebeti gimdyma. Jei tai jau toks neva naturalus procesas, tai gal parodykim vaikams ir kaip tie vaikuciai daromi - tai juk irgi naturalus procesas Nieko neturiu pries naturalistus, bet tam tikros ribos turi buti. Mano mociute namie pagimde 14 vaiku, bet nei vienas is ju nemate, kaip i pasauli ateina ju broliukas ar sesute. Ir net nevalia jiems buvo zinoti tokius dalykus.

Na, cia nuo zmoniu poziurio priklauso. As pati niekada gyvenime tam nesiryzciau, bet paziurekit Reality TV, ten irgi bent kelias seimas rode, gimdancias namie ir visi vaikai aplink sutupe lauke naujojo seimos nario pasirodant. Paskui seke psichologo ir paciu mamu komentarai. Psichologai tame nieko blogo neizvelge, nes paprasciausiai vadovaujantis tokiu naturalistiniu poziuriu visi seimos nariai yra isauginti ir jiems nera tai kazkoks nesusipratimas, kazkas baisaus ar pan. Vaikai buvo mate ir mama nuoga ir teti. Zinojo, kaip vaikuciai atsiranda. Del vaiku reakcijos, tai maziausiems paprastai pats procesas nelabai rupedavo, jiems tuoj atsibosdavo ir jie nulisdavo kur nors zaisti su savo zaisliukais. Vyresni stebedavo su susidomejimu ir matesi vien teigiamos emocijos. As to negaliu isivaizduoti, man butu nepriimtina net kad mama ar sesuo, ar drauge stebetu gimdyma, o jiems tai yra normalu. Galu gale, kaip mane apsviete mano vyras, palyginti ne taip seniai, pries daugiau nei simta metu ir zymiai anksciau mylejimasis vaiku akivaizdoje budavo irgi naturalus dalykas - niekas nei slapstydavosi, nei ka. Tiesiog tai buvo priimama kaip gyvenimo duotybe, naturalus suaugusiu zmoniu gyvenimo aspektas.

Pries man gimdant JAV man irgi buvo uzkliuvusi akis, kad nuo tam tikro amziaus vaikams leidziama buti palatoje mamai gimdant. Tiesa jie ten turi buti pries tai praeje kazkokius tai paruosiamuosius kursus. Bet tiksliai nieko negaliu pasakyt, bo mes tada vaiku neturejom ir ta tema nedomino manes isvis.
Ar leisciau savo vaikui - nezinau. Aplamai tai mes laikomes seimoje tokios politikos, kad nuogumas ir panasus dalykai nera smerktini. Vaikas bet kada gali uzeiti i vonia bet kuriam is tevu maudantis, apziurineti save ir tevus nuogus ir pats pamatyti skirtumus. Nepastebejau, kad tie "atradimai" ji kaip nors traumuotu. Manyciau ta "laisvuma" reikia pradeti riboti tik vaikams artejant prie paauglystes, kad neforsuoti domejimosi seksualine sritimi, o vaikysteje pats laikas diegti vaikui, kad visas zmogaus kunas yra gerbtinas ir grazus. Tiesiog isaiskinant ribas, kas galima tik namie ir nepriimtina visuomeneje. Gimdymo metu priestarauciau vaiku buvimui tik del to, kad tetis negaletu 100% koncentruotis ant manes, o jam tektu dar priziureti ir vaikus. Kad tai gali traumuoti - abejoju, ypac jei vaikui yra prieinamai isaiskinta kas vyksta. Galu gale nuo paties vaiko priklauso - vieni jautrus, o kiti labai naturaliai tai priima. Taigi, manyciau, kad geriausia auksinio viduriuko strategija: per daug nenuslepti ir per daug neparodyti...

P.S. Beje mano tevu seimoje nuogumas buvo tabu. Nusirengimas sviesoje ar kam nors matant - smerktinas, bjaurus ir nuodemingas. Nu ir t.t. tam paciam stiliuje Taigi as ne is pasakojimu zinau kiek gali "kainuoti" krastutinumai auklejime.

P.P.S. Normalios psichikos vyro gimdymo procesas netraumuoja, ypac, jei jis yra moraliskai pasiruoses tam, ka gali ten pamatyti.

Nemanau,kad teigiamos emocijos aplankytu vaika,kai mama dejuoja ar kencia.Tai gali isgasdinti ir palikti nekokius prisiminimus ateiciai.

as irgi manau, kad vaikui gali buti labai gaila mamos, o tai gali isaugti i neapykanta broliui ar sesei be to, juk ir pogimdyminis laikotarpis yra sunkus. ar nekaltintu gimusio vaiko? o jeigu kokios komplikacijos?? taip pat galime pognozuoti dukros pozicija ateiciai: ar ji nebijos tureti vaiku?
nemanau, kad gimdanti moteris labai sypsosi, juokiasi ir visaip kitaip rodo, kad tai malonu man asmeniskai tikrai buvo nelengva

Manau, kad vaikui nereiktų to matyti

Ne kiekvienas gimdymas yra sunkus. Jei moteriske jau turi vaiku, tai tuo paciu ir supratima kaip viskas vyksta jos atveju. Jei gimdymas sunkus, nieks vaiku nesiims su savim, bet juk buna moteru, kurios ir juokaudamos vaikus gimdo. Galu gale yra ir nuskausminanciu, kuriu pagalba mama gimdo su sypsena, be jokiu dejoniu ir kanciu.
Bet kokiu atveju sutinku, kad tai gali buti daugiau isimtiniai atvejai, o ne "rekomenduotinas" scenarijus.

Absurdas Galima būtų tik spėlioti kas darytusi to vaiko pasąmonėje ir kaip tai įtakotų jo psichiką Mano nuomonė šiuo klausymu, kategoriškas ne

As manau, kad ir tarp psichologų nėra vieningos nuomonės ar tai gerai, ar blogai. O ir negali būti nes tai yra labai individualu. Tai priklauso nuo šeimos tradicijų, gimdymo ir pan. Juk ne kiekviena mama gimdymo metu rėkia ar dejuoja. Aišku tik viena, kad tam reikia ruoštis... taip pat daug priklauso ir nuo vaiko amžiaus, asmeninių savybių...

teko bendrauti su mergina, jai būnant paaugle (12metė) mačiusią mamos gimdymą. jos nuomonė vienareikšmiška - jokių vaikų ir pasąmoningai "nenoriu būti moterimi"

Dievulėliau, ką dar įmanoma sugalvoti šiais laikais??? Maža to, kad tas gimdymas fotografuojamas, filmuojamas ir velnias žino kaip įamžinamas ar atminimui virkštelė net paliekama, tai dar vaikui leist stebėti, kaip gimsta jo sesutė ar broliukas. Kai kurioms tiesiog gydytis reikia ir tiek.

PRITARIU!!!

PRITARIU ir kur ritasi pasaulis?

Aš jau sena tarka esu, bet manęs nei kiek nedomina žiūrėti gimdymą filmuotą. Kai laukiausi, buvo siūloma pažiūrėt į svetimą gimdymo procesą, tipo kad žinot, tai man tik pamačius pirmus kadrus, kaip ten motera dejuoja, net bloga pasidarė. Nors aš nieko prieš natūralistus neturiu, bet net gamtoje patelės slepiasi nuo visų, kai gimdo. Kam tiem vaikam žiūrėt, tipo nemokės gimdyt kai užaugs? Kokia prasmė?
Skaičiau mūsų spaudoje pasakojimą apie kažkokią lietuvę, išsilavinusią ir t.t., kuri vyresnio amžiaus gimdė antrą vaiką, tai pasiėmė į tą procesą savo paauglę dukrą. Tai ta po visko taip drebėjo nuo nervinės įtampos, kad prireikė raminančių jai. Nu užmuškit, nesuprantu to.