laba diena,
siandien atsitiko baisi nelaime,isleidom katinely-Puky y laukuty ir atbeges kaimynu vilkinis suo jy sukandziojo Pukis dar sugebejo dasliauzti iki namo ir palindo po namu,ten yra tokia skyle-anga...bet kas blogiausia kad mes ten negalim ylysti ir jy istraukti dar kvietem jy ilgai kad islystu,bet jo miaukimas neuzilgo baigesi ir mes netekom paskutines vilties kad jis ten guli gyvas o jei dar ir gyvas tai susals nabagelis
viska mate vyresnysis sunus jam skaudziausia kad jis mate ir negalejo niekuo padeti musu Pukuciui
patarkit prasau...ar suteikit vilty gal dar gali kaciukas isgyventi
gal dar tiketis stebuklo kad jis islys ir viskas bus gerai
skaudu kad negalim jo is ten paimti gal dar jis gyvas gal dar galetume jy pagydyti ...ar palaidoti....kap jis to nusipelne

ka daryti atistikus tokiai nelaimei?kaip uzpildyti tustuma namuose...ir vaikuciu sirdyse...ar ieskoti is karto kito katinelio kad greiciau pasimirsti???ka daryti ir kaip toliau elgtis .....



MUSU PUKUTIS
vakar dienos nuotraukyte,su megztinuku

Aišku, labai gaila. Bet ar ne su tais drabužėliais išleidot jį į lauką? Dažnai jie būna nepatogūs katinams, gal negalėjo laisvai judėti, nespėjo pabėgti? Nežinau, aš išvis savo katino be priežiūros lauke nepalikčiau, jei palaidi laksto vilkšuniai ar šalia automobiliai važinėja...juk galėjo ir mašina partrenkti ir dar n dalykų atsitikti... Labai gražus, gaila, kad taip atsitiko

labai gaila katinėlio, toks gražus

ar neišeina su kokia lazda, kabliu jo iš tos skylės ištraukti?..


aš Jūsų vietoje vistik įsigyčiau naują katinėlį.. bet tikrai neleisčiau į lauką, dėl tų pačių priežasčių, kaip ir prieš tai rašytoje žinutėje.
be to Jūsų vietoje pakalbėčiau ir su kaimynu.. Tokie šunys neturėtų laisvai lakstyti. Juk taip pat galėtų ir Jūsų vaiką užpulti

drabuzelis sitas net ne kaciuko...vakar zaidem taip smagiai ir sugalvojom uzvilkti maza vaikucio isaugta rubely cia tik del nuotrauku taip...o y laukuty eidavo be jokiu drabuzeliu

vis bandysim dar jy kaip nors is ten traukti...gyva arba....

o vaikas vyresnysis kaip tik pareidinejo is baznycios ir del to jis visa ta vaizda mate mes irgi pirmiausia pagalvojom,kad aciu Dievui kad jo neuzpuole

su kaimynais butinai reikes pakalbeti

aciu jums uz palaikyma

dieve kaip baisu... bet turi būti kažkokia išeitis ir jums ne į forumą reiktų bėgti rašinėti, o nežinau, skambinkit į policiją dėl tų begalvių durnių kaimynų dėl jų šuns (beje, gyvūnas nekaltas, tik jo šeimininkai), o dėl katinėlio, tai nežinau, kaip matau mažame miestelyje gyvenate, gal ir kokius gaisrininkus pažįstate ar ką, veterinarus, nu darykit ką nors, baisiausia žinokit yra atsiversti neto puslapį ir skaityti tokias žinutes kaip jūs verkiat nete, o nieko nedarot kas ten per skylė tokia? nu negi nėra jokio nė menkiausio priėjimo iš rūsio ar pan, suprantu, kad žiema, užšąlę, nu bet tai jūsų namas, galvokit ką nors ir darykit ką nors

galvokit ka nors,o ne forume verkit.Gal jis dar gyvas ir yra sansu isgelbet

taip...as verkiu forume o vyras mus suvijes y kambary bando isimti Pukuty is ten
neleidzia mums ziureti nes mato kad mum skaudu...o vyras zinot lieka vyru...
su kaimynais jau kalbejom,bet kas jiems...kate ir tiek..

gal tikrai pasitelkt kokiu gaisrininku pagalba,jei vyrui nepavyks istraukt .turiu gal kokiu irankiu tam

Ziauru...uzjauciu. Kai istrauksit..uzmurikit ta skyle.Kad kas dar ten neuzstrigs...o istraukt reikia butinai. patiems geriau bus.. o ne gyvent su ta mintim,kad toje skyleje zuvo katinelis.

Skambinkit i policija, skuskit. Tegu kompesuoja zala materialine ir moraline arba bent nemalonumu paturi.
Kai atostogavau karta (nuomojomes kamabari ir kate pasieme buvom) mano kate buvo per langa issokus ant tokio stogelio virs garazo. Bet ten jau kitas kiemas (dvi seimos, vienas namas, du kiemai). Jie tame kieme stafordsyro terjera turejo ir pamate, kad mano kate gali pas ji nusokt tik juokes, kad bus brangus kotletas suniui. Nu, zinokit, pakeliau skandala staigiai - ir kopecios atsirado, ir suo uzsidare. Nereikia leist tokiem beprociams ant galvos lipt.

Uzjauciu labai Jus del katinelio.

Apie įvykį būtinai turite pranešti policijai, parašyti pareiškimą. Negali būti tokių dalykų. Mūsų kaimynės vištą sudraskė kito kaimyno šuo, tai pats lėkė nupirko 5 vištas, kad tik kaimynė nesikreiptų į policiją. Na, nevykęs aišku palyginimas, čia šiaip.
O katinėlį jau ištraukėt? Dieve, reikėjo iškart kreiptis į gaisrininkus, manau, tikrai būtų važiavę.

aciu visoms uz palaikyma

katik nuejau paziureti dar kartely y Pukuty...tamsoje prozektorius kazkaip geriau sviecia nei diena...ir pamaciau nabagely savo
pasiemiau pati ta grebliuka ir su vyro pagalba istraukem vargsiuka...jau sustingusy
apgobiau tuo paciu vakaryksciu oranziniu megztinuku susukau y ranksluostuka ir nezinau ka toliau daryt...kaip palaidot dabar,juk zeme ysalus
jezus marija kaip skaudu tai ne tas zodis.......


is kur dabar gausim toky paty kaciuka klausia vaikuciai o ir pati netvardau asaru,nes as buvau jo mylimiausia... paskui mane visada ir su manim budavo...

Tokio pačio jau nebebus... Norėčiau tik palinkėti, su sekančiu būti ir patiems atidesniems. Gaila, bet kaltas tiek kaimynų šuo, tiek pačių jūsų nepriežiūra. Gal jei ne šuo, būtų automobilis, juk tie katinėliai maži žiopliukai, kiek nelaimių atsitinka net namuose, kai jiems belakstant užsimeta sunkius daiktus ir pan. Auginti gyvūną - nemaža atsakomybė, tai ir būkim už juos atsakingi, prižiūrėkim! Sėkmės.

auksiniai žodžiai, pasirašau dar pridėčiau, kad mokykimės iš klaidų ir kuo mažiau tokių skaudžių vieni kitiems palinkėkim, o su kaimynais - griežtai tvarkytis, visais įmanomais ir neįmanomais būdais...

nenustoju saves kaltint,kad nebuvau tuo momentu namie ir neisgelbejau kaciuko
dabar galvoju kad kai turesim kita kaciuka elgsiuosi atsakingiau ir lepinsiu jy kaip princiuka...bet ir vel sirdy suspaudzia ,kad Pukuty ir bardavau ir neleisdavau dauk ko daryti
vyras jau bara mane kad as istisai asaroju..sako "negasdink vaiku"...
net nakty miegot nejo...vis atrodo kad miaukia niekada anksciau neturejom tokio artimo naminio padariuko...tai skausmas dabar nezmoniskas

labai prasau JUSU pagalbos,jei suzinosite kad kas nors is jusu artimuju ar pazystamu turi toky pilka maza katiniuka,parasykit man suprantama kad y tolimus miestus vaziuoti bus per toli bet iki kauno ar kazkur salia tikrai atvaziuotume
jis nebuvo veislinis,toks maisytukas man atrodo..vaikas is kaimuko parsiveze be kaciuko namie dabar taip tuscia,kad zodziu net truksta

ACIU

As tikrai zinau ka reiskia netekti savo mylymo gyvunelio, tai tikrai labai skaudu ir sunku nekaltinkit saves del to kas nutiko, vis tiek nieko nebepakeisi, o kai leidi katinuka i lauka, reikia susitaikyt su mintim, kad jam gali kazkas nutikti ir nieko cia nepadarysi.
Man asmeniskai kai palaidojau savo gyvuneli, labai padejo naujas gyventojas, ne tai kad as pamirsau savo senaji drauga, bet tiesiog nauji rupesciai padejo uzsimirsti ir nukreipti mintis.
Jei norit neveislinio katinelio siulyciau pasiieskoti gyvunu prieglaudose, juk yra tiek daug nerealiu kaciuku kuriems reikalingi silti grazus namai ir kurie galetu jusu seimai suteikti daug dziaugsmo ir meiles.
Pabandykit pasiieskot www.lese.lt ir www.gyvunugloba.lt

o siaube kaip liudna.. laikykites net nezinau ka pasakyti, didele didele uzuojauta jums

Uzjauciu Zinau kaip liudna-mano mamos katyte kai numire tai raudojau kaip mazas vaikas, nors net ne mano ji buvo.. Nekaltinkit saves-jau nieko nebepakeisi. Taip jau nutiko-raset, kad is kaimo tas kaciukas pas jus atkeliavo, pagalvokit, kad tam kaime jam irgi tokia nelaime galejo nutikti ar dar kazkas kito taigi nesigrauzkit labai. O kaimynam tai butinai policija kvieskit.

vaje...

Dabar jau nieko nebepakeisi,bet dėl kaimynų-tai būtinai kalbėkitės su jais-gal normalūs žmonės,gal šuo netyčiom nutrūko ir pan. Šiaip jie turėtų atpikti katinėlį. Nes buvo pas mus atvejis,kad dogas sudrąskė taksiuką (mano šunio vaiką, kurį augino kaimynai). Tas dogas lakstė kieme (daugiabučių) palaidas ir užpuolė tą šuniuką. Tai tie dogo šeimininkai atpirko šunį. Bet jei vilkšunio šeimininkai neis į kalbas tai... Tada jau policija.

o dėl pačio katinėlio-neieškokit tokio pat,nes tokio jau nebus niekada. bus kitas. o gyvūno ieškokit tada,kai suprasit,kad Pūkutis ir liks Pūkučiu,o kitas katinas bus kitas katinas.

Pirmiausia didele jums uzuojauta o antra noriu jusu paprasyti...kad ir kaip butu sunku paimkite koki katineli is prieglaudos ar gatves...ju tiek vargsu ten kankinasi...man sirdis plysta skaitant, kaip PNV ismesta kate su kaciukais salanciais, kaip Vilniuje planuoja ju daug uzmigdyt, nes neturi galimybiu GRinda laikyt...pati turiu du, o jei netureciau butinai paimciau is kur nors, nes pastaruoju metu kosmaras kas darosi. Ir jums sirdele ne taip skaudes ir gera darba padarysit, o ateiciai manyciau turetumet suprasti, kaip kaciukui pavojinga lauke

Papildyta:


Papildyta:
Nu gal pagaliau radau kaip atsakyti. Kai atsidariau sita nuotraukyte tai net siurpai prbego kuna.Pukutis lygiai toks pats kaip mano pries savaite zuves katinelis.Tik vardas jo Klaudis.Ir spalvyte ir akytes ir tie pukuciai...

didele jums uzuojauta
zinau sita baisu jausma kai netenki savomielo gyvunelio..
nezinau kaip jims bet mannorejosi kuo greiciau susirasti kita toky paty katinely..ieskojau ilgokai,per visus skelbimus ir radau toky pat tik mergyte Perla
ji musu princese dabar,mylim ir saugojam ja labai

siulyciau skausma uzpildyti kito katinelio meile


musu grazuole Perla

Dekui uz patarima. Bet man pas mane liko dar 2 katineliai,vienas Klaudzio broliukas(bet juodas kaip angliukas),o kitas pernai pats atejo,tai priglaudem.Jam dar tik metukai su biskiu.O aniems 3,5metuku.Gaila kai toks jaunas katinelis mirsta.O jau priziuretas buvo,islepintas iki negaliu Juoduliukas sienom lipa,brolio iesko visuose kampuose,uzuost uzuodzia(kvapas vistiek dar likes) o surast negali,nervuojasi vargsiukas. O ir kaimynai del musu katino isproteje buvo,nors ir savo turi,bet musiskiui leisdavo ir lovoj pas save pamiegot,ir spintoj pasislepus pagulet,zodziu toks visu visu numyletinis buvo. Su kaimynais susitikt nesinori,jie tuoj apie mano grozi sneket pradeda,o as i asaras.Raminu save tik tiek,kad gyveno kaip pasakoj nors ir labai trumpai,o kiti katinukai gimsta ir mirsta gatvej skanesnio kasnelio neragave,siltuose namuose nemiegoje vargsiukai.Beje as juos abu irgi is gatves pasiemiau dar lakt nemokancius,mama kate juos paliko.Pirmiausiai juoda pasiemiau,o po keliu sekundziu ateina toks pilkai melynas debeselis kunelis toks trumpas,o galva didele,atsisedo salia ir sedi,Tai as ir pagalvojau ar vienas ar du didelio cia skirtumo nera,o ir jiems linksmiau bus.O kai nuveziau i veterinarija skiepyt ir t.t tai vis klausdavo kokios veisles mano grozis o as sakau konteinerinis,nieks netikejo.Matyt jo vienas is tevu ar seneliai veisliniai buvo,bet kazkas kazkur sugriesijo ir toj vadoj tik vienas toks is kazkur atsirado As jo vis klausdavau is kur tu toks grazus? O jis i mane tik ziuredavo prisimerkes ir klausydavo,toks jausmas kad suprasdavo viska

sakoma laikas gydo zaizdas..gal ir jums taip bus..

as vietoij vieno Pukucio radau kita toky pat..
ir dar zinot kiek kaciuku turim dar dvi suaugusias kates du katinus,viena kokiu 1,5-2 menesio
ir dar du mazi 2-3 savaiciu grazuoliukai yra ir viena katyte jau vel su pilvu vaiksto kol mieste gyvenom turejom tik pilkuty savo vienintely o db kai atsikraustem y kaima to dziaugsmo turiu per akis
kaciuku pilnas kiemas

gal negalima cia bet...jei kam reikes katinelio kreipkites gal galesiu padeti

O tai kodel nesterilizuojate katytes?

As manau turetu buti budu kaip ji is ten istraukti. Yra rusu toks posakis, lietuviskai jis gal ir ne taip gerai skambes, bet " jai labai uzsinoresi tai ir i menuli nuskristi galesi".

GAl jis dar ir gyvas,traukyte ji kuo greiciau.

As netekau katinelio pries 2 dienas... Ankstu antradienio ryta,jis atejo i miegamaji,palindo po dukrytes lova ir sunkiai kvepuodamas gulejo... Ta kvepavima isgirdusi iskart sokau is lovos,paemiau Grantuti ir tekina begau i virttuve prie kriaukles,ten prasiau jo veideli saltu vandeniu,o jis ir toliau sunkiai kvepavo iskises liezuviuka supratau,kad ji prarandu,bet vis nepraradau vilties,dariau jam dirbtini kvepavima,ziodinau ir ieskojau gerklyteje plauku,nes nakti jis veme,bet galvojau,kad eilini karta valosi savo skranduka... Letejo,letejo jo kvepavimas,kol visiskai nustojo...Jis buvo toks mylimas,lepinamas,viskas jam leidziama... Dabar kaltinu save,kad galejau atsikelti,kai girdejau jog jis vemia,gal buciau ji isgelbejusi... Kaltinu save,kad neveziau tuoj pat i veterinarija,nors aisku,kad dar tokiu laiku niekas nedirbo taip skauda...nezinau kaip reikia toliau be jo gyventi verkiu jau antra diena,nieko nenoriu,nei valgyti,nei tvarkytis,nieko nieko....O kas svarbiausia,is vakaro jis buvo zvaluss,zaide,lakste... ir kodel taip nutiko....delko....milijonas klausimu kyla,Grantutis stovi akyse...nezinau kaip gyventi toliau,kaip iskesti ta skausma.....

katinelis lindo tolyn del to,kad jaute juk jis neisgyvens..po ilgu vargu istraukem mes jy ir jis jau seniai palaidotas
Papildyta:

kadangi as sukuriau sia tema uzklupta tokio pat skausmo kaip jusiskis dabar,tai jus labai suprantu zinau kaip sunku,kaip tuscia namuose,kaip visi daigtai primena katinely prisimeni visus iskrestus darbus,visus zaidimus...
as irgi negalejau nei valgyt nei miegot...
o saves kaltinimu jo neprikelsit
mano vienintelis"vaistas"buvo kuo greiciau susirasti nauja katinely,bet as norejau kad jis butu toks pats kaip mano zuves pukutis..po ilgu ieskojimu radau..mergyte perlute,pilka grazuole aisku charakteriai ju labai skiriasi,nes pukutis buvo judrus,meilus be galo,megom vakarais zaist gaudyniu,slepyniu kaip jis tai gerai mokejo..buvo neeilinis katinukas..o perlute pas mus tingine,anei jos paimsi kada nori paglostyt,zaist irgi nemegeja..na ji tokia uzdara labai pas mus bet mylim ja tokia kokia ji yra..ir dziaugiames kad ja turim
manau jums kito katinelio ysigijimas padetu nusiraminti ir bent kiek uzsimirsti

Aciu uz supratima tikrai viska siuo metu prisimenu,o labiausiai i galva lenda mintys,kada kartais uzsaukdavau dabar taip sirdi skauda.... bet tikiuosi,kad laikas po truputi pades uzsimirsti o del kito kaciuko,tai nezinau...noreciau kito pukuotuko,bet tuo paciu ir ne,turbut ji pastoviai lyginciau su Grantu...o ir be to aplinkybes tokios,kad sudetinga siuo metu butu isigyti kita kaciuka,nes gyvenam ne Lietuvoje ir visi tie popierizmai labai ilgai uztrunka jau kiek vargom kol Granta atsivezem is Lietuvos cia

Teko šiandien užmigdyti katę Braškytę... Tromboembolija ištiko 2.5 metų katę. Viskas prasidėjo vėmimu ketvirtadienio vakarą, o šiandien baigėsi sprendimu migdyti, visas tas dienas vežiojom pas veterinarą, šiandien vežėm į Veterinarijos Akademijos klinikas, kur išgirdom, kad katės išgelbėti praktiškai neįmanoma. Užmigdė, kūnelio net nepasiemėm. Negalėjau. Visą dieną širdį skauda. Vis klausiu savęs, kodėl? Kodėl mano Braškutė? Buvo tokia gera ir protinga katė, žaisminga, graži, švelni. Labai skauda. Jaučiuosi kaip žudikė. Protu suvokiu, kad tai buvo geriausias sprendimas Jai, širdis verkia ir graužia kaltės jausmas.

Bet šiandien jau namie dūksta balta katytė. Parsivežėm iš prieglaudos. Bijau džiaugtis ja po šios nelaimės, nerimstu, kad tik viskas būtų gerai, širdies skausmo kol kas net naujoji įnamė nenumalšina, bet pasižiūri į ją ir bent trumpam atlėgsta. Nėra tos baisios tuštumos bent jau.

Bitch_Intriguer
liudna kad taip nutiko jusu katytei bet jus padarete viska ka galejot,ir saves nei kaltint nei grauzt jau nereikia
mano atveju,tai as buvau kalta kad savajy katinely be prieziuros paleidau y lauka-gatve
o jus tiesiog susirgo..nuo to neapsaugotas ne vienas katinelis-gyvunelis..netgi zmogus...
kaip jau lemta is tikruju taip ir atsitinka..

o su laiku naujasis jusu grazuoliukas apsipras ir su jumis ir jus su juo
geriausias jusu vaistas dabar turetu jis sekmes

qwidita,

Aciu Siandien jau geriau jauciuos, nors buvo keista prabudus ryte gale koju rasti balta smulkute katyte vietoj juodos ir gauruotos. Aisku, gaila anos labai. Bet nerimas ir del sitos yra - tik atsikelus begau ziureti ar ede, ar kakojo, ar normalu viskas.

Ir liudna, ir labai labai gaila....

Nu nepykit, nesuprantu as zmoniu,kurie isleidzia ypac katinus i lauka be prieziuros, ir dar net jei daugiabutyje gyvena. Suoprasciau toki poelgi tik tada, jei zmogus gyvena nuosavam name, ir kur kaimynystej nera kokiu piktu sunu, agresyviai nusiteikusiu kaciu atzvilgiu, ar kitu kovingu katinu. Kai kas cia siule skandalintis su suns seimininkais. Idomu, ka pestumet. Tik sau nervus dar labiau susigadintumet, nes agresija visada gimdo agresija, net jei jie ir neteisus.

Tikiuosi, pasimokete visam gyvenimui. Man i galva neateina savo kaciu isleisti i lauka, o dar be prieziuros

mes gyvenam nuosavam name,o kaimynu sunys priristi arba voljeruose..mano atveju kaimynu suo pasileido ar buvo paleistas is voljero..jis medzioklinis ir katinelis jam buvo tik taikinys
su niekuo nesiskandalinau

dabar gyvenam kaime,vienkiemyje ir dabartine mano naminuke-kambarinuke katyte lauke laiko praleidzia daugiau nei kambary
nes ji medzioja peles,lipa y medziu virsunes,laksto stogais ir panasiai..vienu zodziu gyvena
ji nori lauko,o vedziot ja visa diena ir saugot lauke as neturiu laiko...
jei kas ir atsitiks vadinasi taip buvo lemta

Na, kadangi as gyvenu bute, tai kates jokiu budu i lauka neleidau. Ir sitos kur dabar turiu neleisiu. Isvis, kol nepaskiepyta, net is kambario i koridoriu neisleidziu, kad neturetu kontaktu su batais. O skiepyti negalim, nes pasirodo mazutei yra rinotrachejitas, kuri reikia pabaigti gydyti. Po dvieju savaiciu vesim pas veta apziurai ir gal gausim skiepu. Nors vetas Veterinarijos Akademijos klinikose sake, kad anoji kate neturejo uzkreciamos ligos ir kad galim nauja katinuka pasiimti nors ir ta pacia diena, ka mes ir padarem, deja, papuole taip, kad nebuvo galima paskiepyt - butumem skiepije iskart, vistiek bijau labai ir labai saugau.

Sveikos,

greitai bus mėnuo,kai netekau savo katinėlio.

Jis pas mane išgyveno 15metų ir mėnuo,tai buvo egzotų trumpaplaukis.

Tikiuosiu,supras mane ,kam teko patirti katinėlio netektį

Tai yra siaubinga.

Šiuo metu pas mane apsigyveno katė Misė,ji yra vienų metų.

Ją šeimininkė atidavė į gyvūnų globos namus.

Tą dieną katė pateko į globos namus ir po pietų ji pas mane pateko.

Jiosios motina,yra rusų mėlynoji,o tevas paprastas Lietuviškas katinas.

Su ja aš,kaip ir susidraugavau,nors kartais ji dar paverkia ypač vakarais.

Viskas būtų gerai,bet,ji nesileidžia paglostoma.
Reguoja į vardą reguoja į pašaukimus,tačiau neprisileidžia .

Labai įdomu,tai,kad kad valgo su lopute- koyte,kaip su šaukščiuku.

Dieną ji miega,žaidžia tik vakarais,jos mėgstama vieta virtuvės palangė.

Labai prašau,pasidalinkite,patarkite.,kuri su tuo susidūrė.

Man įdomu,gal čia katės toks charakteris ,būsiu dėkinga.

Sveikos ,kačių mylėtojos

Parašiusi-paklaususi? galvojau,kad atrasiu bendraminčių,kurios pasidalins patirtimi.

O, mano klausimas buvo labai paprastas,kaip prisijaukinti katę,kuri augo kituose namuose,o jos šeimininkė ją atidavė į globos namus.

Aš,tikiuosiu,kad yra buvę atvėjų,kad katė augo kituose namuose.

Ji yra baikšti,dienos metu slepiasi,laisviau jaučiasi vakarais.

Ji yra kastruota.ar tai keičia kates gyvenimo būdą.

Labai prasau,pasidalinkite

Reikia laiko ir kantrybės Aišku būna kačių, kurios nemėgsta būti imamos ant rankų, bet bent jau paglostyti galėsite.
Kaip suprantu katytė jauna dar, galite bandyti pažaisti su ja su plunksnele ant pagaliuko. Taip prisiviliosite arčiau savęs katytę.
Dar galite paskaitinėti šią temą : http://www.supermama.lt/forumas/index.php?...2142&st=288
Gal rasite kokių patarimų. Sėkmės

Fenddi


Didelis ačiukas už patarimus,paasikliausiu Tavo patarimais

Prie to pačio pridėsiu ir savo istoriją, gal bus kuom naudinga.

Viena katytė mano namuose atsirado, kai jai buvo 2.5 metai. Nuo pat pradžių iki pat savo gyvenimo galo buvo visiška ir absoliuti bailiukė, Jei tik suskamba durų skambutis, suurgzdavo ir bėgdavo slėptis pro lovos nugarą įsilįsdavo į patalynės dėžę ir ten minimum be jokio garselio pratūnodavo pusę valandos ar ir gerą pusdienį. Katės kaip nebūta. Kelionių nepakeldavo, apsisiusiodavo ir apsi... Vienu žodžiu, jautri, baikšti ir stresuojanti. Bet... Apie pačia pradžią.

Taigi, kai ji atsidūrė pas mane, lygiai taip pat, užsilįsdavo į pačius tamsiausius kampus ir tūnodavo be jokio garso. Kiek bandžiau paimti į rankas, vis išsisukinėdavo, šnypšdavo, braižydavosi ir vėl bėgdavo sleptis. Tai jaukinimosi procesas buvo labai paprastas. Tiesiog palikau ją ramybėje. Neėmiau į rankas, negaudžiau ir iš paskos nebėgiojau. Tvarkinėdavausi po namus, ruošiau maistą, lyg tarp kitko ją vis pašnekindavau šiek tiek, vėl eidavau savais darbais užsiimti. Maistelio įberdavau. Atsisėsdavau televizorių pažiūrėti, pasukus galvą pašnekindavau, kad na nebebijok, ateik, pažiūrėk kaip pas mane ant kelių tau būtų minkšta ir šilta. Bet viskas, tik tiek. Šnekinimas žodžiu, "naminių" garsų skleidimas ir ramybė, jokio skubėjimo.

O dabar apie progresą. Pirmą parą ji taip ir pratupėjo vienoje vietoje. Nei ėdė, nei reikaliukus darė. Antros paros naktį nuėjo paėsti ir reikaliukų atlikti, tik sujudėjau - vėl slėpynės. Taip kažkur apie savaitę ne itin didelis pasitikėjimas, manęs visiškas vengimas. Po to persilaužė, pradėjo ieškoti draugystės ir meilinimosi. Bet tik koks netikėtas krepšt - jau ir bėga. Pusiaukelėj stabteli, klausosi ar vis dar "pavojus", jei taip - slepiasi, jei ne - atsigula ten kur sustojo. Grįždavo draugauti tik kai pilnai atgaudavo drąsą. Tai tas toks jaukinimosi ir pasitikėjimo įgavimo "žaidimas" man užėmė apie mėnesį, pusantro. Jo esmė, nedaryti nieko prieš katės valią, o jei tiksliau - leisti daryti viską ką tik nori ir kada nori, kad tik įgautų drąsos, pasitikėjimo ir apsiprastu su nauja aplinka (žinoma, jei tai nėra koks baldų ir kilimų drąskymas ) Tai po to mėnesio aš tapau geriausia draugė, pati pačiausia, sekiojo visur iš paskos kur tik be eičiau. Galėjau laisvai ją glostyti, kutinėti, mėgo įsitaisyti miegoti kur nors greta. Buvau absoliučiai ir visiškai pripažinta šeimininkė, autoritetas. Bet... svetimų žmonių, aplinkos ir kelionių baimė niekada taip ir nedingo. Pvz. nuvykus pas tėvus, jei tik į kokią vonią nueidavau, tai pagatava tiesiogine prasme durimis užsikart pas mane buvo ir miaukdavo nesustodama už jų. O jei išeidavau į miestą ir katė likdavo su tėvais, tai jau žiūrėk ir eidavo kur į atokesnį kampuką manęs palaukti. Tėvai sakė labai pasijusdavo, jei išdeidavau kur.

Tad tokia ta mano ir Sambos istorija. Lai snūduriuoja ji sau ramiai ant puraus debesėlio vaivorykštės šalyje. Ir vis gi. Kaip aš jos ilgiuosi...

Kycka


AČIŪ Tau už patarimus,už nuostabia tavo istorija,susidraudinau,prisimeniau savo egzotuką.

Dabartinė mano Misė,elgiasi nenuspėjamai,aš,kiekvieną dieną laukiu,nesulaukiu,jos kitokio elgesio.

Aš,viena negaliu suprasti{anas katinėlis elgėsi visiškai,kitaip]

Pirmą kartą,aš,ją palikau vieną,sugrįžus,ji elgėsi įprastai,bet šiandien rytą,ji pasiusiojo šalia gulto.

Man paaiškino,kad jaučia ano katinėlio kvapą,nors jo jau mėn.kaip nera,išskalbiau,išvaliau,bet ji man vistik nepastoviai eina į dežutę,kaip ja pripratinti.

Būna dienų gerų,bet būna pilkų

Man gyvūnų gydytoja aiškino,kad ji kerštauja savo buvusiai šeimininkei.

As,su ja susisiekti negaliu

Ji,kaip buvau rašiusi atgyja vakare,kai įsijungia elektra.

Tiesiog lauksiu,kai ji pasikeis

Manau, tuom esi teisi. Tiesiog reikia duoti laiko apsipratimui tiek tam katukui, tiek tau pačiai. Tik viena maža pastabėlė. Jei tu lauki, kad naujasis katukas bus toks, kaip ir ankstesnis - tai jau gali žinok po truputį, susitaikyti, kad taip tikrai nebus. Juk tai katinas. O visi katukai tikros individualybės ir savaip be galo mieli bei mylimi būtent už tai, kad yra išskirtiniai, su savais kaprizais, užgaidom, fintais ir meilės priepuoliais. Nauji gyvūnai senų nepakeičia. Tiesiog jie neleidžia pamiršti, kad reikia mylėti (save), mylėti (artimą), mylėti (siplnesnį už save).
Sėkmės jums abiems.

Kycka


su tavo iišsakytomis mintimis,bet manyje kerba nežinia,kaip man išmokinti katytę,jeigu ji augo pas kitus šeimininkus.

Ji keršija ankstesniai šeimininkėi,o kenčiu tai aš.

Aš,kantriai ją stebiu,bet ji laikas nuo laiko išiša savo katiniškas išdaigas.

Aš,jai leidžiu viska,kalbinu,o jai{man regis vienodai šviečia}

Ji jau po truputį jau apsipranta.
Bet ryta ateina kelia mane,o jeigu as nesikeliu ji pradeda labai įdomiai purkštaut man ant veido,kaip spjaudos.

Tuomet pabega,pasislepia ir žiūri iš už kampo,kaip aš reguosiu,jei nesikeliu ji vel ta patį kartoja.
Ačiū tau

Dabar pati pagalvok, jei netektum ar tave išduotų (ko žinoma tikrai nelinkiu) koks draugas, vyras ar artimas žmogus, kurį tu laikei savo gyvenimo vedliu ir autoritetu, tu niekaip nuoskaudos nelietum, neitum pas ką nors guostis ar kaip kitais nepergyventum savo sielvarto? Taigi katinukas stresuoja, tad jam dabar visokių durnų minčių gali šviesti. Tiesiog kantriai reikia išlaukti kol nurims. Taip, pabarti ir pamokinti, jei ką daro ne taip, bet daryti tai atsargiai, kad ir prieš pačią pyktis neatsisuktu. Tiesiog pamėgink įsijausti į jo kailį.

Jau dėl "vienodai šviečia", tai patikėk - tikrai ne vienodai. Katinai vieni gudriausių ir apsukriausiu gyvūnų ir viską kuo puikiausiai stebi bei dedasi į galvą. Jie tikrai įsidėmi vietas ir žmones, pas kuriuos šilčiau, saugiau ir minkščiau, bei kas kartas nuo karto gali paausius bei pilvuką pakasyti. Matyt kol kas tavim dar tiesiog nepasitiki ir tiek, savo "nuomone" nesidalina. Bet ilgainiui manau perprasi, džiaugiasi jis ten ar nepataikei su pamaloninimu.

O čia tai man net labai panašu į pasimeilinimą tau ar kalbinimą žaisti. Gal ir neįprasta išraiška, bet kodėl ne. Nes jei pakibina, laukia reakcijos ir vėl kibina - na tai.. kibina tave. Nori bendrauti.
Ir nėra už ką. Svarbu nenuleisk rankų ir tikėk savo katuku.

Kycka- Tau už patarimus-pasidalinimus patirtimi- siunčiu

Tu, patikėk,kiek padėjai man-AČIŪ

Labas vakaras,šiandien numirė mano katytė ,kuri su manimi buvo 13metų ..Pasiėmėm ją kai man buvo 8 metukai..Aš užaugau su šia katyte..Ir taip sunku dabar nežinau net ką daryti..Mano katytė sirgo vėžiu ..o blogiausiai tai kad nebuvau su savo katuku ,kai jis numirė..Man taip liūdna nežinau iš tikrųjų kaip užmirši visą tai,atrodo lyg artimo žmogaus būčiau netekus,nes mano katė buvo tokia gera,visada kai aš sirgdavau ar man ką skaudėdavo atsiguldavo ant tos vietos..lyg gydytų mane.. Niekad išranki ar išlepus nebuvo..labai tvarkinga..net paskutinėm dienom ,kai jau nieko nevalgydavo ,tik vandenį gėrė eidavo i dėžutę padaryti..nors ir sunku buvo..Žinau kad daugiau niekada nebebus tokios katytės kaip turėjau..ir tikrai labai skaudu su tuo susitaikyti..
Papasakokit,kaip jūs susitaikėt su savo gyvunėlio netektimi..

sveikutes,
ketvirtadieni netekom savo 17 metu numyleto, ispopinto katulio, verkem su vyru kaip uz tevyne, rasau, o asaros byra. Vyras sako: daugiau nebeauginsim nieko, kiek sveikatos kainuoja laidojimas o as: o ka mes glostysim? negaliu nieko dirbt, atrodo tuoj ieis pro duris ir perbrauks uodega per kojas jauciuosi kaip artimiausia seimos nari palaidojus

uzjauciu ir labai suprantu jus
zinau,kaip sunku..
kas nemyli-neaugina gyvuniuku nesupras to skausmo ir trukumo namuose,kai netenki savo numyletinio..seimos nario
vienintelis "vaistas"kitas katukas patikekit,namu jaukumas vel atgis

pritariu 100% niekas kitas taip efektyviai ir taip greit negydo netekties skausmo kaip naujas augintinis

Sakau iš patirties. Skausmą širdyje numalšins kitas kačiukas

Prieš kelis metus mano katė Milka iškeliavo anapus, užmigdėm. Pragyveno su mumis 12 metų. Kai teko atsisveikinti su mylimąja, man buvo 18. Jau nebe vaikas, bet verkiau kelias dienas...Juk beveik visas mano gyvenimas buvo praleistas kartu su ja.
Ateidavau namo ir pradėdavau žliumbt, nes niekas nepasitinka prie durų, nėra ko paglostyti ir su kuo pasikalbėti. Apėmė depresija, aš tiesiog gulėjau lovoje ir verkiau...
Nežinojau kur dėtis ir galų gale kartu su mama nusprendėm, jog reikia naujo augintinio. Naują katulę pasiėmėm per skelbimus prabėgus 1 savaitei po Milkos užmigdymo ir gyvenimas pradėjo šviesėti
Nepamiršau Milkos, pirmus metus labai dažnai prisimindavau, kai žiūrėjau nuotraukas, paleisdavau vieną ašarėlę, bet... toks jau gyvenimas ir nieko nepadarysi.
Kiekvienas žmogus pats pasirinks ar liūdėti metus laiko, ar įsigyti naują augintinį, arba daugiau niekada jokio gyvūno neturėti (pažįstu tokius žmones, kankinasi ne vienus metus...) Jums spręsti mielieji