Sveikos , auginu 1.8 m dukryte, su vyru vis dazniau galvojam apie antra vaikeli, bet as bijau kaip bus su pirmu vaiku, skirtumas tarp vaiku bus kazkur 2.6 men. Gal kas augina tokio amziaus vaikucius ir gali pasidalinti patirtimi. Man paprasciausiai reikia padrasinimo... Pirmas vaikas buvo ramus jokiu problemu, su antru tikrai susitvarkysiu ir net gimdymo nebijau...

O dar butu labai idomu ar as gauciau pinigelius uz vaika, nes man vaiko preziuros atostogos baigiasi geguzes menesi, o pavyzdziui jeigu gimdyciau rudeni, tai kaip man skaiciuotu pinigelius, ar reiketu iseiti i darba tiems keliems menesiams?

laba

bijom abi, gal bus drasiau kartu bijoti..as irgi jau noriu antro vaikucio, jei dabar uzkibtu, tai skrtumas tarp mano vaikuciu butu 1metukai ir 10-11 men.as tai labai bijau kad nesusitvarkysiu, kad neturesiu kantrybes, kad veliau neduok Dieve, neturesiu is ko abieju i mokslus isleisti, padeti gyvenime..tiek daug baimiu ir tiek daug noro..ech...

del tavo pinigeliu tai bent mano supratimu tau reiketu eiti i darba.bet reiketu gal i sodra pasiskabint pasiklaust

man irgi ta pati problema daug baimiu ir daug noro bijau. As save raminu, kad pirma dukryte jau bus gana savarankiska, o geriau kad tarp vaiku butu kuo mazesnis skirtumas

sveikutes,ziurekit,kad nebutu kaip man.Vis galvojom galvojom,kad reikia,o pirmajam pavasari jau 10 metu bus

Galiu padrąsinti, laukiam trečio pametinuko - tarp mažylių amžiaus skirtumai - 2 metai Matau kaip gražiai sutaria mažyliai ir galiu palyginti kaip gan liūdnai augo vyriausia dukra. Žinoma lengva nebus, bet kur lengva - darbe, gyvenime?.. Vaikų meilė, apsikabinimai nubraukia visą vargą ir tuomet galima tik pasidžiaugti ir didžiuotis savo vaikiukais Taip, kad jei tik yra noras, rasit ir jėgų
O dėl pinigėlių geriausiai būtų pasitikslinti Sodroje ir ne vieną kartą, o geriausia raštu, nes pas juos galima gauti gana skirtingų nuomonių (asmeniniė patirtis). Skaičiuoja pašalpas iš paskutinių 12 mėn., einančių prieš atostogas. Bet 2008 m. buvo tokia tvarka - jei prieš tai buvai kito vaiko atostogose, gali rašyt prašymą, kad skaičiuotų tokią pat pašalpą kaip ir už pirmąjį vaikelį, bet kai buvo daug pakeitimų, tai mergikės, pasitikslinkit, nebijokit skambint, rašyt į Sodrą, Soc.ministeriją (jie privalo teikti tikslią informaciją), nes dažniausiai tik taip iš jų gali gauti visą ir tikslią informaciją Sėkmės

O ka daryti kai tu nori antro,o vyras ne O to priezastys-kad jis visuomet norejo tik vieno vaiko,gali islaikyti Tik viena,IR DAUGIAU JOKIU KALBU APIE ANTRA O as taip noriu Jau sunui virs triju metuku.

sveikos, galvoju apie antrą vaikutį bet bijau visų simptomų, nes su pirmu labai pykino vėmiau ar bus ir antro nieštumo tokie patys simptomai? gal kas turi patirties

Sveikutes mes irgi planuojame antra vaikeli,bet deja pas mus kitos problemos negaliu pastoti 4men
o del pinigeliu jai pasirasei iki 3metu namuose sedeti tai sodroi skaiciuos pagal pirma dekreta,gali ir neiseiti i darbeli tik maziau gausi tai gi skaiciuoja paskutinius 12men.pinigelius

Kiekvienas nėštumas gali būti vis kitoks, turbūt priklauso ir nuo vaikučio lyties, ir nuo kraujo grupės (man daug sunkesni nėštumai buvo, ka nešiodavau skirtingos nei mano kraujo grupės vaikiukus), ir nuo hormonų šokinėjimo, ir nuo nusiteikimo, ir nuo aplinkos sąlygų, ir t.t.




Mums su antru pavyko pastoti tik į 7 mėn., gydytoja aiškino, kad sveiki žmonės turėtų pradėti nerimauti po 2 metų bandymų , taip, kad nenusiminkit, atsipalaiduokit (o ne dirbkit ta linkme ) ir vaikiukas ateis

Pas mus ir siek tiek panasi situacija bet dabar kai susitikam su kitom seimom, kur du ar daugiau vaikiuku, vyras sako, kad smagu butu ir antras tai jau kai tik uzsinores, tai pulsim iskart meistrauti

Sveikutes!
Mes jau irgi planuojam antra ir intensyviai stengiames, bet as dar neskubu tiketis, nes su pirmaja pavyko po puses metu, tai po pirmu bandymu ir nenusimenu. mes svarstem visus uz ir pries, ar mum tikrai taip greit reikia antro, bet... nusprendem kad reik

Labukas mes apie antra vaikeli pradejom galvoti, kai suneliui suejo 2metukai, bet grynai apsisprendem tik pries kelis men taigi, tarp musu vaikeliu bus beveik 4 metai skirtumas

Sveikos!
Kaip tik si dilema ir mane kankina Dukrytei greitai pusantru metuku, o as jau mastau, gal jau antro reiketu Vyras neskubina, neatkalbineja - sako, kad tik tau gerai butu
Kasdien mastau, skaiciuoju pliusus ir minusus Milijona klausimu sau uzduodu - ar susitvarkysiu, ar pavilksiu Ir noriu, ir bijau... Geras laikas butu dabar - del amziaus nenoriu labai ilgai laukt, be to, nesinori, kad dukryte vienturte lepunele augtu. Gerai tas, kad nauju daiktu kudikiui nereiketu daug pirkti - visko prikaupiau labai daug
O bijau sunkaus laiko po gimdymo - to sedejimo namie, amzino streso, kad tik neverktu, kad tik pavalgytu ir pan. Sako, su antru lengviau buna - labai to tikiuosi, nes su pirmu tai ojoi, kaip nelengva buvo is pradziu

Noriu ir as, ir vyras bet krizzze ir baisu tik del finansu nes nestumas mano labai lengvas buvo
nors jau sunui virs 4 metuku. Bet tikriausiai reiks planuot, kai i mokykla prades eiti, tada ir pati namie galesiu pabut su juo, pvz kai atostogos bus pirmokiukam, ar siaip gi anksti grizta is mokyklos jie.

Mes irgi noretumem, bet kazkaip per daug baimes dar... Ar finansai isnes, ar susitvarkysiu su abiem, ar kantrybes uzteks... tas "naminis" laikotarpis po gimdymo... Su pirmu tiek visko buvo, kad dabar jau bijau antro...

Sveikos mergaites,

toms kurios nori ir bijo..pasakysiu, kad 2 vaikai is vienos puses yra lengviau negu 1...nes jie labai daug laiko praledzia zaisdami...

o del skirtumo amziaus, manau kad yra daug pliusu (kai skirtumas nedidelis) taip pat ir minusu...

Pas mane skirtumas tarp vaikuciu 5 metai...is vienos puses turiu aukle jis labai globuoja broli ir daug su juo zaidzia, bet is kitos pusies - pavydas...pvz. kai ko nors neleidi ar nenuperki, sako: "man niekada negalima.man niekada neperkat" tas NIEKADA, nors taip tikrai NERA.

Kai stebiu savo draugiu vaikus, pametinukus, viskas kitaip...nera tokio pavydo! Nors yra kitokie sunkumai
O mes dabar galvojam - gal jau 3cia .....

Sekmes visom

auginau du berniukus,tarp kurių skirtumas buvo 2 metai. kol buvo mažyčiai, aišku, visko buvo. ir bemiegės naktys, ir sirgdavo vienas paskui kitą. kai abu paaugo ir pradėjo bendrauti, mačiau ir džiaugiausi, kaip jiems gera kartu. turėjo savo paslaptis, savo žaidimus, draugus. visur kartu. išleisdavau į kiemą ir žiūrėdavau pro langą - kur vienas, ten ir kitas. dabar turiu tik vieną . eina trečias mėnuo ... jei turėčiau kiek mažiau metų, net nesuabejočiau - gimdyčiau dar vieną. ir kitam sūneliui broliuko trūksta. vis prisimena jį. nors esu girdėjusi, kad kai kurie vaikai augdami po vieną nenori brolio ar sesės. bet mano nuomonė vienareikšmiška - BŪTINAI

o sunkumai neturėtų gąsdinti. juk galima suderinti vaikus ir laisvalaikį, pramogas. jei yra seneliai - dar geriau, yra kur palikti trumpam