Dabar kai Emiliui jau du mėnesiai ir galiu kitomis akimis į visą praėjusį laikotarpį pažvelgti, galiu drąsiai sakyti, kad nėštumas buvo lengvas, nors pilvas buvo didžiulis ir nuotaikų kaita neduok dieve...Bet būdama nėščia drąsiai dariau tai, ka norėjau, nes gydytojai absoliučiai neturėjo jokių priekaištų dėl nėštumo eigos: maudžiausi ežeruose (prižiūrima vyro, žinoma), netgi jūroje, labai daug vaikščiojau grynam ore (nors vasara buvo toookia karšta), lankiausi kiek įmanoma kultūrinuose renginiuose tuo šokiruodama aplinkinius, nes neva nėščia moteris turi sudėjusi rankas sėdėti namie ir nieko neveikti. Lankėme R. Šemetos kursus abu, aš dar ėjau pas Jurgą (pribuvėją) į kursus, tad dėl visko, kas mūsų laukia, buvome visiškai ramūs. Aš buvau visaip kaip pasiruošusi.
Tai va. Kadangi mmm buvo reguliarios, tiksliai suzymetos kalendoriuke, gimdymo data buvo nustatyta rugpjūčio 28 (per vestuvių 1 metų sukaktuves
). Tačiau atėjus 28 dienai niekas nevyksta. Vyras klausia: "kada". As sakau: "nezinau". Rugpjucio 29 diena. Telefonas nerimsta. Karts nuo karto netekusi kantrybes ji atjungiu, nes visi klausia vienintelio klausimo "kada". O man paciai buvo idomu KADA tai ivyks, bet i šį klausimą tuo metu niekas negalėjo atsakyti. Rugpjūčio 30 diena. Niekas nevyksta. Po patikros pas gydytoją paaiškėja, kad gimdos kaklelis atsidaręs 3 m. Po 4 dienų liepia susikrovus visą mantą gultis į ligoninę su visam. Bet 31 - osios rugpjūčio naktį (nebereikėjo laukti tų 4 dienų), apie 00:30 nuo maudžiančio skausmo pabudau. Su vyru miegojome susikabinę, tai jaučiu, kad nebegaliu to skausmo iškęsti būdama vienoje pozicijoje, riečiuosi. Vyras pabunda, klausdmas ar viskas gerai. O aš nesusivokiau kad tai pirmieji sąrėmiai atkeliavo (man būdavo, kad naktimis pamaudžia)...Išėjau į kitą kambarį skaityti knygą. Jaučiu vėl tas keistas skausmas vilnijantis per visą pilvo apačią nugaros link...Nutariau paskaičiuoti kas kiek laiko visa tai kartojasi. Aha. Kas 6, 7 minutės...Teko pripažinti kad atėjo tas momentas. Pagaliau. Knygą padėjau į šalį. Vyras iš kito kambario klausia, gal važiuojam jau, o aš sau ramiai nesutikau. Nes man buvo viskas aišku. Ligoninėje tarp šaltų sienų kęsti skausmus noro nebuvo jokio. Per tą laiką išsiploviau galvą, užsikaičiau ramunėlių arbatos su citrina ir usipyliau į termosą, persižiūrėjau visą susikrautą į ligoninę, mantą, apsirengiau, pasikvėpinau savo mėgiamais Channel Chance, pasidažiau, ir vyrui sakau: "Na, vykstam. Jau." Vyras strykt iš lovos visas laimingas, paėmė mažą magnetofoniuką, mano mėgiamą U2 kompaktą, dar Deep Forest kompaktą, smilkalų (kurių neprisireikė), ir 6:30 ryte savo automobiliu išvykome. Ligoninės priimamajame nustatė kad gimdos kaklelis 5 cm. Vyras mano džiūgavo. Pamatavo leliuko tonusus, viskas okay. Išsirinkome tokią žalią palatą (mums pasirodė jaukiausia), ir apsistojome joje 
Sąrėmiai lengvi karts nuo karto atimdavo kvapą, bet kentėti buvo galima. Vyras pajungė U2...Tusas
Juokauju. Visa laimė baigėsi kai mane paguldė ant gimdymo stalo ant šono ir visą sąrėmių laiką liepė taip pragulėti...Mat skaičiavo vaiko tonusus, kurie kartą buvo visiškai dingę ir buvo sušauktas gydytojų konsiliumas ir paruošta operacinė Ponui Cezariui...Nei ką galvoti. Visą tą laiką save raminau ir jaučiau palaikantį vyro žvilgsnį su šypsniu šalia. Epidūro atsisakiau. Sąrėmiai vis stiprėja. Vaikščioti neleidžia. Visa paguoda buvo toks didelis žalias kamuolis, ant kurio leido atsiremti...Sąrėmis...Ui. Norisi staugt. Bet žinojau, kad šaukimas kenkia vaikučiui, todėl stengiausi leisti žemus tonus ir koncentruotis. Sąrėmis. Oi. Vyras deda šlapias servetėles ant kaktos, drėkina lupas, glosto, drasina mane visaip. O kai atėjo stenėjimo metas, negaliu patikėti, kai prisimenu, kad vyras man uz galvos stovėdamas stenėjo kartu... 
Kaip galėjo, taip padėjo 
. Dar stūmis vienas - galute jauciu...stūmis kitas...Matau ateina krūva babciu baltais chalatais, ir...Emiliuko gimimas. 4110 gramu 54 cm...Valio Kai pagimdžiau, paašikėjo, kad buvo rimta kliūtis vaikučiui, nes ant virkštelės buvo užsidėjęs mazgas. Jam užsiveržus, nebepatenka nei maistas nei deguonis kūdikiui. Finalas aiškus. Po to gydytojo klausiau nuo ko užsideda mazgai. Anot gydytojo, to niekas paaiškinti negali. Atsisveikinant gydytojas pasakė, kad tokiai mamytei gimdyti i gimdyti...O aš, žiūrėdama į besišypsantį vyrą, laikantį mūsų kūdikėlį jau viską pamiršau ir supratau, kad esu labai laiminga
beje, ir mano sūnus gimė tokio paties svorio 
o dar kokia diena emiliukas pasirinko gimti- 
, nes labai smagi istorija 
. 
Sekmes!
Stengiausi labai, gal todel taip ir atrodo...Ir is ruju buvau pribrendusi vaikuciui, ir kitoms linkiu pribresti, tik tada zengti ta zingsni 