Laba diena,
Noriu turėti daug vaikų,nes manau,kad vaikai tai gyvenimo prasmė ir tikslas Kol kas turime vieną,antro laukėme 6mėn ir kai pastojau patyriau ankstyvą persileidimą,dabar vėl planuojame,tačiau mane persekioja mintis,kad mes nebegalime turėti vaikų
Net nežinau iš kur ši mintis atsirado?
Kodėl ji mane persekioja?

mano gera drauge turi viena vaikeli bet yra patyrus kelis nesekmingus pastojimus irgi galvoja kad ko gero netures(matyt del to ta mintis ir atsirnda ko gera save kaltini kad neisnesiosi ar nepastosi na ir as pati pagimdziu biski anksciau laiko irgi bijau atrodo va neisnesiosiu bet reikia bandyti ) pamatysit viskas bus ok ir Lukas tikrai tures nuostabu broliuka ar sesute sekmes jums

Su pirmu jokios baimės nebuvo:ir pastojau greit ir išnešiojau labai lengvai o va,dabar kažkodėl nesiseka,kai aplink visi zaliotus gaudo Jau ir vyrui sakiau,kad jei dar porą mėn.nesigaus,tai eisim tikrintis kas čia yra O aš kasdien galvoju apie antrą ir artėjant mėnesinėm perku testus ir ne po vieną

oi,zinau ta jausma..Reik stengtis negalvot"o kas bus,jeigu",nors cia labai lengva pasakyt.Pati artejant mmm naktim nebemiegodavau ir to nervo-prasides-neprasides.Irgi persileidau,bandysim vel.Itikineju save,kad bus gerai viskas,stengiosi pozitiviai nusiteikt.Nezinau,kaip bus,ilgam uzteks optimizmo ar ne..
Burka,turesim ir tu,ir as vaiku,atsipalaiduojam.

Ačiū Alabama,už palaikymą Tikiuos,kad greit ir tau ir man pasiseks ir niūrios mintys netrukdys gyvent

Oi, merginos!
Mane taip pat si baime pradejo persekioti, nors planuojm dar tik 2 menesiai, taciau jau kelios dienos kai verkia sirdis, ir toks jausmas, jog pasaulis juodas, ir mintis, jog niekada neturesiu savo vaiko- zodziu depresuoju.............
Nezinau nekaip issikapstyti, nera jegu save susimti.

Mano manymu tai normali moteriska baime. Is pradziu bijai, kad gali nepastoti, paskui, kad kas negero nutiks, dar veliau, kad pries laika gimdymas prasides arba kad gimdymo metu kas nors nutiks, po gimdymo vel pergyveni...

Pirmas nestumas baigesi nesekmingai 14 sav. nustate, kad leliukas nuo 9 sav. leliukas nesivysto.
Tada ir pasidejo baimes, kad daugiau nepastosiu. Kai pastojau gana lengvai vel nerimavau, kad kas nenutiktu, nutiko... Labai baisiai, nors jau puse nestumo buvo praeje...
Vel baime nepastoti, baime, kad neturesiu vaiku. Dabar laukiuosi vel. Be galo trokstu sio leliuko, praradimu daugiau nebeatlaikyciau, taip norisi pajusti ta dziaugsma ir uzauginti bent viena leliuka, nors svajones matau 4

manau viskas bus gerai....Jus tiesiog pasamoneje uzsifiksuojate kad negalite tureti vaiku....na kaip ir as....tiesa sakant su vyru na kaip ir planuojam tureti vaikeli, bet dar nebuvom normaliai pradeje, ir jau dabar man kyla visokios mintys....o gal as negaliu tureti vaiku ir t.t..tiesiog kvaila manau....reikia labai tiketi....labai noreti ir viskas bus gerai...Sekmes Jums pastojant:)labai dideles sekmes

Na buvau aš panašioje kaip ONORA situacijoje-tai tikrai nenuvijau minčių apie negalėjimą turėti vaikų tol, kol vėl nepastojau ir sėkmingai neišnešiojau vaikelio. Vis prašiau Dievulio kasdien, kad nors vieną..sveiką..gražų..Bet kai turiu jau vieną savo sutvėrimą, tai tikrai nematau, ko čia nerimauti..Na jei ir nebesigautų daugiau-yra vietų, kur dykai vaikučių gali prisirinkti ir mylėti kaip savo.Na neapeisi likimo, neapgausi gamtos..Aš visada pagalvodavau, kad jei taip atsitiktų, kad neturėtume savo vaikų, turbūt nesiverstume perdaug per galvą bandydami pačius naujausius(beje, brangius)gydymo metodus.

Su pirmu vaiku problemų nebuvo - labai norėjau, greitai ir pastojau. Visą laiką kaip ant sparnų, jaučiausi labai energinga. Gimus vaikui, po pusmečio, namuose turėjome problemų - sunkiai susirgo mano tėtis. Po pusės metų jis mirė. Man jo dar ir dabar labai trūksta,nors jau 4 metai kai jo nėra, o tada nervai visai nelaikė. Po 2 metų kokius 7 mėnesius bandžiau pastoti, bet vis nesisekė. Žinojau, kad nervinė įtampa prie gero neveda, bandžiau kažkaip save įkalbėti, kad reikia ramintis. Pas psichologus nebuvau, bet šiaip taip susiėmiau. Ir ką - pavyko. Girdėjau ne vieną atvejį, kai netgi nustačius nevaisingumą, įmanoma natūraliai pastoti, tik reikia susitaikyti su savo problema ir nusiraminti. O kai susitaikai su mintimi, kad nieko nebus - tiesiog įvyksta stebuklas - BAC ir yra. Tikriausiai pasąmonę reikia perprogramuoti ir laukti. Sėkmės.

Burka matau tau pasiseke sekmes tau tai yra jums visiems sulaukit savo stebuklelio

2 mėnesiai- tai dar mažas laiko tarpas ir dar nereikėtų nusiminti. Susirūpinti reiktų tik po metų nesėkmingų bandymų.

Labai aciu uz palinkejima,jau ir ne karta pasiseke,tai dziaugiuos savo stebuklelias linkiu visom trokstanciom ir planuojanciom kuo didziausios sekmes