Draugaujame jau metus, esu nepilnametė, o jam jau 18, todėl ir tėvams nepatinka jis. Nors su juo ir šeima buvau sutikusi naujus metus, bet po to laiko mano motina ir tėvas jo labai nemėgsta, tikriausiai dėl to kad jis atrodo žymiai vyresnis už mane, yra sportininkas, "užsikala" pinigų, išvaizdus. Bet aš žinau, kad mes vienas kitą mylim, nes anskčiau dėl savo gražios išvaizdos ir lengvo būdo turėjo labai daug panelių dėmesio, kas savaitę keisdavo merginas. Bet nuo tada kai sutiko mane, viskas pasikeitė, mes jau metai kartu, Todėl visi labai stebisi, ir jo giminės, ir draugai, kodėl jis taip pasikeitė. Tad tikiu, kad mes turim būt kartu dar bent keletą metų. Man patinka būti jo šalia, bet didelė kliūtis yra mano tėvai. Kadangi jie yra labai griežti ir labai rūpinasi manim, tad net su draugėm dažnai neišleidžia niekur, o ką jau kalbėt apie vaikiną... O būna taip: susitariam su vaikinu susitikti, o tą dieną kai jau turim susitikt, mano mama pasako: Ne, niekur neisi, nes... (atsiranda milijonas priežasčių iš niekur). Tada viskas ir pasikeičia, kaip pasakau jam kad neatvyksiu, jis iš karto pasidaro agresyvus, sako kad jam aš jau nebesvarbi, kad jam atsibodo, kad jis ruošės, laukė manęs, o viskas taip gavos... Vieną kartą tiesiog imė ir prisigėrė ir visą dieną man neatsakė į skambučius, o po to, kitą dieną jis jau atsiprašinėja... Kai susipikstam, labai dažnai tiesiog susimuša gatvejė (nes yra kovotojas, tad kartais net 3 iš karto 'nujungia'), po to vėl atsiprašinėja... Ir aš negaliu nieko padaryti, atrodo mano guodžiantys žodžiai tik dar labiau jį siutina... Aš jį myliu, ir negaliu jo palikt, tikriausiai jis pats išprotėtų, jeigu nebūtų manęs šalia. Man reikia patarimo, kaip jam pasakyti, kad jis yra psichas? Kad nevaldo savęs?
Tikiuosi man padėsite, nes jau nebežinau kur dėtis ir ką toliau daryti...

Imi, ir sakai jo gimtąja kalba: "tu esi psichas"...

Šiaip, būtų labai patartina šioje situacijoje paklausyti mamos... Ji nėra griežta "šiaip sau"... Ji tiesiog iš gyvenimiškos patirties žino, kuo paprastai baigiasi jaunų panelių draugystės su agresyviais psichais ir "kovotojais, galinčiais nujungti iš karto 3"...

va is kur po to atsiranda moterys kurios patiria smurta seimoje kur ju protas buna kai draugaujant pamato kad jis yra nevaldomas

mergyte tik bek nuo jo toliau jei buciau tavo mama tai visais budais saugociau tave nuo tokio draugo

mergaite,kiek tau metų? spėju tikrai nedaug,kad jam JAU 18ka...
Ir dar - kuo jis užsiima? kokia sporto šaka ji domina? Gal koksbokskas ar šiaip panašu? Galiu tau pasakyt vieną dalyką-iš draugių (ačiū dievui ne savo) patirties-tie ,kurie mušasi gatvėje,vėliau ima mušti tuos,kurie yra arčiausiai-ti yra savo žmonas, vaikus ar net tėvus. Tokiam žmogui (na agresyviam) pasakius,kad jis psichas, kad nevaldo savęs ir kad jam gal reiktų pagalbos jį tikrai įžeisi ir už tokius žodžius gali gauti pati...
Bet... jeigu tu jį myli,tai galima čiatau baisiausias istorijas porinti-vistiek tikėsi juo i tikėsi,kad jis gali pasikeist-todėl linkiu tau išminties ir kuo greitesnės brandos
Papildyta:

kažkasdainavo-"meilė akla",tai va čia tas aklumas pasireiškia...tokios moterys tiki,kad jų tuos mšeikas pakeis 1) gal subręs,praeis; 2) santuoka-tipo jausis saugus ir pan; 3) vaikai. Deja,tokių pasakų nebūna.

na, panašu, kad tavo vaikinas ne šiaip "psichas", o pats tikriausias psichopatas , o tokiems geriau nieko nesakyti, dingti iš akiračio kuo greičiau, pasikeisti telefono numerį ir t.t. Ir nereikėtų romantiškai tikėtis, kad meilės viską pakeis....psichopatai iš esmės nesugeba mylėti, o jo nesugebėjimas valdyti savo impulsyvumo ilgainiui gali daug skaudžiau atsisukti ir prieš tave, pasisaugok, kad netaptum ta viena iš trijų, kuriuos jam lengvai išeina vienu smūgiu nukalti

[quote=Sarafra,2010 01 25, 14:43]
Draugaujame jau metus, esu nepilnametė, o jam jau 18, todėl ir tėvams nepatinka jis. Nors su juo ir šeima buvau sutikusi naujus metus, bet po to laiko mano motina ir tėvas jo labai nemėgsta, tikriausiai dėl to kad jis atrodo žymiai vyresnis už mane, yra sportininkas, "užsikala" pinigų, išvaizdus. Bet aš žinau, kad mes vienas kitą mylim, nes anskčiau dėl savo gražios išvaizdos ir lengvo būdo turėjo labai daug panelių dėmesio, kas savaitę keisdavo merginas. Bet nuo tada kai sutiko mane, viskas pasikeitė, mes jau metai kartu, Todėl visi labai stebisi, ir jo giminės, ir draugai, kodėl jis taip pasikeitė. Tad tikiu, kad mes turim būt kartu dar bent keletą metų. Man patinka būti jo šalia, bet didelė kliūtis yra mano tėvai. Kadangi jie yra labai griežti ir labai rūpinasi manim, tad net su draugėm dažnai neišleidžia niekur, o ką jau kalbėt apie vaikiną... O būna taip: susitariam su vaikinu susitikti, o tą dieną kai jau turim susitikt, mano mama pasako: Ne, niekur neisi, nes... (atsiranda milijonas priežasčių iš niekur). Tada viskas ir pasikeičia, kaip pasakau jam kad neatvyksiu, jis iš karto pasidaro agresyvus, sako kad jam aš jau nebesvarbi, kad jam atsibodo, kad jis ruošės, laukė manęs, o viskas taip gavos... Vieną kartą tiesiog imė ir prisigėrė ir visą dieną man neatsakė į skambučius, o po to, kitą dieną jis jau atsiprašinėja... Kai susipikstam, labai dažnai tiesiog susimuša gatvejė (nes yra kovotojas, tad kartais net 3 iš karto 'nujungia'), po to vėl atsiprašinėja... Ir aš negaliu nieko padaryti, atrodo mano guodžiantys žodžiai tik dar labiau jį siutina... Aš jį myliu, ir negaliu jo palikt, tikriausiai jis pats išprotėtų, jeigu nebūtų manęs šalia. Man reikia patarimo, kaip jam pasakyti, kad jis yra psichas? Kad nevaldo savęs?
Tikiuosi man padėsite, nes jau nebežinau kur dėtis ir ką toliau daryti...

Mergyte,bėk kuo greičiau nuo tokio,kuris dar draugaujant susipykus išjungia tris...Tu tik įsivaizduok kas bus kai niekas kitas nepapuls jam po ranka, kad galėtų išlieti savo pyktį,o šalia būsi tu?Patapsi "bokso kriauše".tu dar jauna ir patikėk rasi savąjį princą, kuris nenorės daužytis...sėkmės