Mamytes pasidalinkite patirtimi ar jusu vyrai pasikeite kai paprasete skyrybu? Pas mus itempta situacija seimoje buvo nuo pat dukreles gimimo, nenoriu gilintis i smulkmenas, bet gyvenimas buvo kazkokia tragedija. Seniai vis ketinu skirtis bet kazkas vis sulaiko, taciau musu santykiai vis labiau blogeja, o as taip ir kankinuosi. pagaliau ryzausi skiryboms, nes toliau gyventi pasidare neimanoma. Sutikau zmogu su kuriuo gal but noreciau buti kartu, bet vyras vis prisiekineja kad bus geras ir pasikeis (apie kita jis nezino). Nezinau ar verta juo tiketi? gaila man laiko ir nervu. O gal vyrai keiciasi pajute gresme santuokai? ar cia tik laikinai? r tiketi vyru kuris metus laiko tavimi visai nesirupino o tik nervus gadino? Neneoriu prarasti to kito zmogaus , o kol neissiskirsiu su vyru su juo tikrai nepradesiu rimtu santykiu. kaip apsispresti?

Nuostabu, jei sutikai gerą žmogų, su kuriuo nori kart gyventi.
Nemanau, kad vyras gali pasikeisti tai paskelbęs Gal nuskambės žiauriai, bet - kas nori pasikeisti, tas veikia, o ne kalba.

As ir nemanau kad suauges zmogus gali pasikeisti. paprasciausia gal jam labai patogu gyventi seimoje kai kazkas juo rupinasi. Bet is kur gauti jegu pagaliau ismesti ji is savo gyvenimo, nes vis dar tikiuo juo ir galvoju apie dukryte-jai tikriausia truks tevelio

Tavo dukrelei eikia ne tik tėvelio, bet ir linksmos, laimingos mamytės.

jo maytes jai reikia laimingos!!! Mane kankina abejones nes nezinau ar su kitu ir taip pat neatsitiks kaip su dabartiniu vyru. juk negali zinoti ar su juo sutarsi?

Na, šitai tik aiškiaregiai žino Na o jei rimtai, ar tu ilgai bendrauji su tuo kitu vyru? Gal reiktų jį kaip nors išbandyti...

As su juo bendrauju dabar tik e-mailais (gyvena Arizonoje)Mes kazkada draugavome, bet buvo laikas kad negalejome susimatyri metus ir ta draugyste nutruko (tiksliau sutikau savo vyra ). Negalejome susitikti nes as negaudavau vizos , o jis tuo metu skyresi. Nuo to laiko jau praejo daugiau kaip du metai, o jis visa laika vis parasydavo paklausdavo kaip sekasi ir panasiai. Tai kaip man ji cia isbandyti ? jis siulosi atvaziuoti i Lietuva, bet kol dar gyvenu su vyru tai nelabai galiu jo cia pasikviesti. tai galvojam gal susitikti kur nors europoj (tipo slaptai). Blemba jis tikrai mane myli, kitas butu seniai pamirses kas as esu, o jis ne Kaip man cia ji patikrinus?

Gal išties verta pameginti susitikti neutralioje teritorijoje - ten galėsi patikrinti ar jums gera kartu

vyrai nesikeičia,
jie iš esmės susiformuoja per pirmuosius 3 gyvenimo metus (čia turėtų suklusti mamos , kurių vaikus augina auklės)

Moterys tekedamos tikisi, kad vyrai pasikeis...
Vyrai vesdami tikisi, kad zmonos nepasikeis...
Klysta abu...

Galiu is patirties pasakyti,kad jei vyras ir pasikeis tai labai trumpam.As tokiu pasikeitymu is vyro daug maciau

jei zinotumem, kas bus ateityje, tai gyventi ir veikti butu isties lengva, bet kazkodel taip nera... o senos meiles tik dar labiau supainioja reikalus:(

Jeigu vyras tikrai myli...gali ir pasikeisti. Gali, jeigu tik yra noro. Maniskis, tarkim, paslyginus su tuo, koks buvo pradzioje vedybu - pries beveik 4 metus- ir koks yra dabar, nesulyginama. Zinoma, yra tam tikru ydeliu, kuriu negali visiskai isgyvendinti, bet tai tik ydeles, kuriu turime kiekviena. O esme - rupestis, atsakomybe, supratimas. Pas ji visada buvo noras, tik reikejo "padeti" tai igyvendinti Nesakau, kad viskas dabar super, bet nezinau, ar idealus variantai aplamai egzistuoja.

Dabar, del kito zmogaus, galiu pasakyti tik tiek - net susitikusi neutralioje teritorijoje nieko naujo nesuzinosi, ir tuo labaiu nepatikrinsi zmogaus. Visada yra gerai, kol nepradedi gyventi kartu, kol neatsiranda bendri rupesciai, problemeles, nesutarimai. Tik tada pamatai, ar tinki tam zmogui, ar jis tinka tau, ar mokate spresti iskilusius nesutarimus. Kaip ir mazam vaikui, visada norisi to, ko neturi arba ko negalima, bet paragaves, daznai susiraukia, nes pasirodo, visiskai neskanu. Garantiju niekur nera! O tau, siuo atveju, tiesiog norisi nukreipti demesi salin nuo jusu santykiu uzgulusiu problemu, taip sakant, atitrukti, "pabegti".

Vistik, kaip visada sakau, niekas geriau uz tave negali zinoti, kas tau (ir tavo vaikui) geriausia. Tiesiog, kaip benusprestum, turi buti tikra, jog to tikrai nori, ir elgiesi teisingai. Svarbiausia, kad jaustumesi taikiai pati su savimi!