Sveiki,
Turiu keletą klausimų, nes nežinau kaip padėti draugo sūnui. Trumpai situacija.
Jis išsiskyręs prieš 2 metus, bet kartu su šeima negyvena tik 1 metus. Išsiskyrė dėl žmonos kaltės, ji jį paliko ir išvažiavo gyventi į kitą miestą su vaikais. (netoli) Žmona gyvena su nauju draugu, kurį vaikai kaip ir mėgsta. Maniškis gyvena vienas ir aš vaikus mačiau vieną kartą tik kaip draugė. Vaikus turi kas antrą savaitgalį, beveik kiekvieną dieną kalba telefonu ir plius kažkurią savaitės dieną dar susitinka. Dabar Mergaitei 5, Berniukui 10. Prieš kokius 4 mėnesius pas berniuką atsirado problemos. Pradėjo neklausyti mamos, atsikalbinėja, šiurkščiai kalba ir pavadino kale. Po to susigalvojo, kad jis storas ir ėmė mažai valgyt. (storas nėra). O dabar tėčiui pareiškė, kad mama kažką jam deda į maistą ir dėl to jis storėja. Keletą kartų prišlapino į lovą. Šiaip jis labai ramus ir uždaras vaikas ir tėčiui jokių problemų niekada nekelia.
Klausimai būtų tokie:
1. Ar tokios fantazijos (kad mama kažką deda į maistą) nerodo kažkokio stipresnio sutrikimo? Ar tai tik dėl skyrybų metu patirto streso?
2. Berniukas norėtų gyventi su tėčiu, ar jam tai būtų naudingiau (seni draugai, mokykla, įprasta aplinka) ar visgi geriau pasilikti su mama ir sese ir bandyt spręsti problemą?
3. Mes svarstome galimybę gyventi kartu, nes dabar gyvename skirtinguose miestuose, o norisi būti kartu. Ar tai dar labiau netraumuotų vaiko, jei ne tik pas mamą, bet ir pas tėtį kažkas naujas rimtas atsiranda. Kaip man elgtis šioje situacijoje?

Labai sunku, nes norisi būti su mylimu žmogumi, bet labai nesinori traumuoti ir taip pažeidžiamo mažo žmogučio. Labai lauksiu atsakymo,
ačiū

Atsakau:
1. nezinant konteksto, fantazija atrodo paranojiska, bet kadangi tai vaikas, tikriausiai taip nera. Be to, kadangi Jus kartu negyvenate su vaiku, daugelio aplinkybiu galite nezinoti. Manyciau, kad berniuko mama galetu nueiti pas psichologa psikonsultuoti del vaiko, nes simptomu, rodanciu kad vaikas turi emocini sutrikima yra (slapinasi i lova, pablogejo elgesys).

Labai sunkus klausimas. Vaikas teciui gali sakyti, kad nori su juo gyventi, mamai sakyti kad su mama. Nes pats nezino su kuo jis labiau noretu, tikriausiai su abiem.Svarbiausia, kad butu kuo daugiau pastovumo vaiko gyvenime siuo metu, nes jis patyre sunkiu isgyvenimu. Abejoju, ar verta keisti mokykla, gyvenama vieta dar karta, nes vaikas prie naujos vietos jau priprates.
Kad susitvarkytu su stresu, vaikas naudoja toki vadinama "skelimo" gynybini mechanizma- skelia savo santykius su tevais i gera ir bloga. Mama bloga, tetis geras. Jam dar sunku suprasti, kad prie seimos isirimo prisidejo abu tevai (t.y. sujungti, kad ir mama ir tetis yra truputi geri, truputi blogi). Labiausiai Jus padetumete vaikui, jei nepalaikytumete jo klaidingo isitikinimo, kad mama bloga, o tetis geras, su mama gyventi blogai, su teciu tikriausiai bus gerai.
Jeigu vaikas drasiai isreiskia savo pykti mamai, galima galvoti, kad gana saugiai su ja jauciasi. Teciui jis gali bijoti ka nors pasakyti ar parodyti pykti, nes tetis ir taip ji paliko (vaiko akimis ziurint, tetis ji paliko, nes jis liko su mama)

Vaiko netraumuotu, jei tetis gyventu su drauge, juo labiau, kad Jums vaikas rupi, stengiates jam padeti. Tureti dar viena pazistama draugiska suaugusi zmogu vaikui naudinga. Taciau, gali buti, kad vaikas gali konkuruoti su Jumis del tecio demesio. Jo jausmai Jums gali buti priestaringi, net jei Jus ir nuosirdziai stengsites su juo palaikyti gerus santykius (bet gali taip ir nebuti).