Turiu klausimą toms mamoms, kurios nekrikštijo ar DAR nekrikštijo vaikų - kodėl? Ar išvis neketinate to daryti, nes pati esate netikinti, ar bandote vaikui perteikti tikėjimą ir tuomet leisti jam pačiam pasirinkti tikėjimą.

Mano situacija tokia: sūnui - jau šešeri metai. Jis dar nekrikštytas, nors krikšto tėvai numatyti nuo pat gimimo. Norėčiau, kad jis suprastų tikėjimo tiesas ir tada apsispręstų, krikštytis ar ne. Kad būtų aiškiau, pasakysiu, kad pati nutariau krikštytis tik sulaukusi devynerių. Nors mano tėvai buvo netikintys, bet domėtis religija nedraudė.

Mano vaikas katalikybės mokosi iš mano močiutės. Nors su ja retai matosi, įtaka jaučiasi: pasimeldžia kartais vakarais, man pasakoja apie Dievulį ir pan. Tik kažkodėl jis tiki... reinkarnacija. Išsižiojusi likau keletą kartų. To iš mūsų aplinkos ničniekas negalėtų nei pasakoti, nei įteigti. O vaikui atrodo, kad gyvenimas - kaip ciklas: atseit, gimsti, gyveni, miršti, ir vėl iš naujo gimsti, gyveni, miršti. Prašė net, kad kitame gyvenime jį pagimdyčiau vasarą, o ne žiemą, nes taip linksmiau ir šilčiau ... Kai paklausiu, kodėl jis mano, kad žmonės atgimsta, sako, kad Dievulis sakė .

Kažkaip norėjau sūnų iki mokyklos pakrikštyti, o dabar jau nebežinau, ar verta... Ką manot, mamos?

1. manau, kad kiekvienas turi pats laisva valia pasirinkti tikejima, o krikstas religija jau primeta.
2.pasakokit apie ivairias religijas (info galima rast internete). Tik gal dar jam kiek ankstoka tiek daug informacijos
3.super. Jei nori mokytis, domisi tuo, tai kodel gi ne.
4.palaukit kol pats pasakys, kad tikrai to nori. O gal nenores niekad? Gal bus budistu?

nekrikstijau butent del tu paciu priezasciu. mano vaiku tikejimas, pasaulio suvokimas platesnis, nei katalyku religijos siulomos dogmos kataliku baznycia stipriai atsilieka nuo dabartiniu laiku, dabartiniu vaiku... vaikui bus trauma, jei tai, ka jis jaucia, tiki, nesutaps su tuo ka aiskins kunigas.

pastebėjau kad dabar madinga rinktis tikėjimą kaip prekę parduotuvėj.
aš su tuo nesutinku.
tikėjimas -- tai juk ir tradicijos, ir vertybės, kuo auklėjamas žmogus. manau tikrai tikinčiam žmogui tikrai nekyla panašių klausimų.

o jeigu žmogus užaugęs panorės priimti islamą ar budizmą -- kuo jam kliudo krikštas?

manau, kad krikstyti vaika turetu tiktai giliai patys tikintys tevai, kitaip visas tas procesas netenka prasmes nenoriu savo vaikui siulyt to, kuo pati netikiu..krikstas aisku kad nekliudo, bet tai daryt vien is inercijos

Jei vaikas gimsta katalikų šeimoje, tai nekyla klausimų krikštyti ar ne. Jei tėvai nekatalikai, tada jie ir abejoja. Religiją, kaip ir tautybę, paveldime. Nei šešerių, nei devynerių metų vaikas dar negali sąmoningai apsispręsti dėl tikėjimo. Tokiam vaiko sprendimui gali turėti įtakos klasės draugai ( draugė pakrikštyta, turi krikšto mamą ir pan. juk tai patrauklu vaiko akimis), giminės ir pan. O rinktis tikėjimą gali tik suaugęs, ir pakeisti, persikrikštyti nedraudžia nė viena religija. Ir nereikia manyti, kad religija apriboja pasaulio suvokimą Juk vaikas lanko mokyklą, mokosi pasaulio pažinimo, gamtos, istorijos ir t.t. Galų gale ir tėvai nelieka nuošaly, vaikas klausia, diskutuoja. Juk gyvenam ne viduramžiais aš net nesuprantu tokių motyvų

O as nesuprantu motyvo, kad krikstyti butinai reikia. O jei persigalvos, veliau persikrikstys. Kam? Del mados? Del grazios sventes? Del giminiu spaudimo? Nes REIKIA??? Kuo tas reikejimas pasireiskia?

Visiškai sutinku...
Aš savo vaikų nekrikštijau ir nesiruošiu to daryti Užaugs, tada patys apsispręs kokį tikėjimą pasirinkti O krikštyti vaiką vien dėl giminių ar gražios šventės visiškai nesamonė, vien dėl to kad ĮPRASTA... nesuprantu tokių motyvų

jei is viso ji pasirinks! Mane tevai pakrikstijo, nors patys net sliubo neturi! I baznycia irgi neina. As neispazistu jokios religijos, i baznycia einu nebent per laidotuves ar kieno nors vestuves (negi stovesiu ant sventoriaus?!). Ir viskas. As nesimeldziu, biblijos neskaitau, nesizegnoju, sventais paveikslais sienu apkabinusi nesu (ir nieko svento namuose neturiu), tai kuriu galu mane reikejo krikstyti? As neprivalau ispazinti JOKIOS religijos! Niekas neprivalo! Negalima kazko priversti tiketi dievu. Tai kokia prasme vaikui primesti savo (?) religija? As neapsimetineju, neveidmainiauju, neinu i baznycia vien del akiu. Apsimetinejimas gali duoti nauda (ramybe) tik pries gimines ar draugus, bet ne pries dieva (jei juo tikite). Toks MANO apsisprendimas. Ir jis buvo priimtas MANO pacios laisva valia, be kitu zmoniu itakos.

Na va, vien nekrikštų mamos diskutuoja, turbūt tikinčios bijo įsiterpti

Aš saviškio nekrikštijau, pati esu nekrikštyta, tėvai be "šliūbo", aš be "šliūbo"... Natūrali tąsa, taip sakant. Neturiu poreikio tikėti į kažką. O vaikas... dabar jis man sako, kad į dievą netiki. Bet kol kas jis paprasčiausiai kopijuoja mano pažiūras. Apie dievulį sužinojo iš savo močiutės, mano exanytos. Pradėjo klausinėti manęs, ar aš tikių dievą, kodėl kiti žmonės tiki?
Manau, kad paauglystėje jis permąstys viską iš naujo. Net jei nuspręstų apsikrikštyti arba tapti budistu, tikrai neprieštaraučiau. Kad tik laimingas būtų

Aišku, kartais tenka dalyvauti bažnytinėse apeigose: vestuvėse ar laidotuvėse. Problemos nematau, pastoviu ir tiek. Į mečetę patekusi lygiai taip pat pagarbiai elgčiausi.

Nu o jeigu (nelinkiu nė už ką, tik mintį tokią sau leidžiu iškelti) numirtų vaikutis? Į laidotuves kunigo, žinoma, nekviestumėt? Nes juk negi dėl giminių kviest??? Kažkaip man va tas ir keista, kad krikštynų nereik, vestuvių bažnyčioj nereik, bet palaidot artimųjų be mišių ir kunigų kažkaip niekas nesiryžta. Kažkaip tada jau tas tikėjimas,niekad svarbiu nebuvęs, didžiulę reikšmę įgyja...
Vaiką be jokių abejonių reikia ir privaloma krikštyti, nes taip nuplaunama gimtoji nuodėmė. Jei tėvai nors truputį tikintys, nedrįstų vaikiukui palikti tikimybės numirti nekrikštytam. Tokiu atveju jau tėvams reiktų eit pas kunigą keliais nuodėmių atleidimo prašyti, kad savo vaiko sieliuke nepasirūpino.
Aš pati ir pirmąjį krikštijau 5-ių su trupučiu mėn. ir antrąjį kuo anksčiau žadu krikštyti. O jei patys kitaip apsispręs suaugę, tai tas krikštas nepakliudys.

1. taip, istatymai baudzia, i kalejima sodina uz nekrikstijima.
2. o kodel ne ta pacia diena, kaip gime? Daug rizikavot, visus 5 menesius... ir is kur tiek drasos

P.S.Pirmoji nuodeme - man asmeniskai briedu briedas, bet cia tema ne apie tai.

Jokių kunigų
Ir savo laidotuvėse jokių kunigų nenorėčiau.

Dėl prievolės krikštyti vaikus... Pritariu Leksai.
Tiesiog gimtąja nuodėme netikiu. Siela taip pat.

Kur buvo pasakyta, kad REIKIA? Jei nenorite, tai ir nekrikštijate. Aš krikštiju, nes man tai svarbu. Jūs nekrikštijate, nes jums nesvarbu. Juk jokios prievartos nėra tuo klausimu.

1. Šiaip maniau čia tema apie krikštą, o ne apie laiduotuves.... bet, žinokit, nekviesčiau... apie vaikų mirtį aišku negalvojam ir negalvosim... neleidžiam sau tokių minčių iškėlinėti... bet su vyru esam sutare vienas į kito laiduotuves kunigo nekviesti...
2. Vat būtent, kad jei tėvai nors truputį tikintys... mūsų atvejis ne toks... mes nei trupučio netikim... o ir kodėl turėtume? Lietuviai daug amžių nebuvo krikščionys... tik daug vėliau jiems šitas tikėjimas buvo primestas... kodėl turėtume tikėti primestais dievais ar velniais... mes ne krikščionys. Mano nuomone tai bet koks tikėjimas yra stipresnių (emociškai) žmonių smegenų plovimas ir pinigų viliojimas iš silpnesnių....

Aišku, jei Jums nuo to lengviau ar ramiau krikštikyte... mums to nereikia, nei gimimas, nei mirtis nemanau, kad yra motyvas veidmainiauti ir daryti spektaklius giminėms ar artimiesiems

O šv. Kalėdas ir šv. Velykas švenčiate?

1. Įstatymas ir už neištikimybę nebaudžia. Tai gal visos kairėn?
2. Tikintiems žmonėms ne briedų briedas, o tokiems ir rašiau. Tiems, kurie tiki, bet abejoja, ar vaikeliui primesti savo tikėjimą, ar leisti vėliau pačiam apsispręsti. Netikintys tai žinoma, kad tik veidmainiautų vaiką krikštydami.

Papildyta:


1. Tiesiog krikštas tokia pat religinė apeiga, kaip ir laidotuvės, dėl to ir suvedžiau abu dalykus. Nes man nesuprantama religija dalimis. Arba žmogus tiki ir paiso visų religinių aspektų, arba netiki ir visai į tai spjauna. Man abu šie atvejai vienodai gerbtini, nes tai žmogaus pasirinkimo, jo įsitikinimų teisė. Jei jūs kunigo laidotuvėse nenorėtumėt, tai mano pasisakymas taikytas ne jums. Ta mintimi išreiškiau tiesiog lengvą pasipiktinimą žmonių veidmainiavimu, kai vienu atveju tos katalikybės reik, kitu ne. Jei laidotuvių pavyzdys nemalonus, tai galima kad ir Kalėdomis tai iliustruoti. Juk religinė šventė, tai gal nevertėtų jos švęsti tiems, kurie vaikų nekrikštija ir Dievu netiki?...
2. Čia jau turbūt pirmam atsakyme viską pasakiau... Veidmainiauti nereikia.

Kaip parasiau iskart, krikstytis nusprendziau 9 metu, kartu pasiemiau jaunesnius broli ir sese. Issirinkau viena giminaiciu pora musu visu kriksto tevais. Tevai buvo netikintys ir nedalyvavo musu triju krikstynose. Bet, matyt, po to sukirbejo kazkas, net praejus keleriems metams, jie nusprende susituokti baznycioje.

Tikejimui itakos turejo ne draugai ar gimines, o kunigas. Siandien, kai esu pabrendusi moteris, tyliai kybau tarp krikscionybes ir budizmo. Sunui ir as, ir seneliai, ir proseneles kalbam apie katalikybe, taciau jam vis tiek rodosi, kad zmones atgimsta. Uztat kol kas jis ir nekrikstas. Buvau numaciusi krikstynas vasara - vaikas jau ir maldu ismoko, bet atidejau iki kitu metu. Ziuresim....
p.s. atsiprasau, LT klaviaturos neturiu.

Sutinku su viskuo visu simtu procentu
Kad ir ne apie tautybe prabilus. Yra pasauly n kiekis religiju (jei dar sektas skaiciuosim). Ir ne visose ju yra toks dalykas kaip krikstas (pvz. budizme, kiek zinau). Vadinasi, yra tikimybe, kad krikstas nera butinas tiketi dievu (jei jau kas labai nori). Juk truputi naivu tiketi, kad tik kataliku tikejimas ir apeigos tos pacios paciausios,teisingos teisingiausios (na, kas tuo tiki, tai jau religiniu fanatiku galima vadint, bet tema ne apie tai). O kur dar zmones, kurie gyveno iki Kristaus gimimo ir jie nepasikrikstijo? Visi pragaran? Tiek kitu religiju nekrikstai, tiek gyvene iki Kristaus, tiek kataliku nekrisktyti vaikai, tiek krikstyti nuodemingieji - visi degs amzinai pragare? Oi, tada kokia prasme eit i dangu, kai jame turetu buti tuscia ir nyku...


Kaledos - man tera tik proga susitikt su toliau gyvenanciais giminaiciais, nes tuomet ne darbo diena. Stala ruosiu normaliai, kaip ir sveciams (per Kucias mesa valgau). Kryziaus ant stalo nededu, i baznycia mes neinam, nesimeldziam, nesizegnojam, plotkeliu nelauzom, apie Jezu Kristu nekalbam, biblijos neskaitom (neturiu ir niekada neturejau). Per Velykas tas pats. Tik margucius dazom. Taip visada musu seimoj buvo. Maza budama as net nezinojau, kad Velykos yra religine svente. Ir marguciu dazymo esmes nei zinojau, nei supratau, bet grazu buvo ir tiek. Tiesiog taip buvo mano seimoje. Tiek Kaledos, tiek Velykos MAN MANO NAMUOSE jokio net menkiausio religinio seselio neturi. Ir man to nereikia. Man tai laisvos nuo darbo dienos.

Bet laisvos nuo darbo dienos yra ir šiaip šeštadienis, sekmadienis. Ir dar kitų lasvų dienų kai kuriom progom prideda.
Bet ne tai noriu pasakyti. Tiesiog nėra prasmės diskutuoti, mes kiekviena turim savo nuomonę, savo šeimos tradicijas. Ir visų pasisakymai yra teisingi savo pačių atžvilgiu. Manau, kad mes juk nesiekiam pakeisti kitų žmonių įsitikinimų. Tiesiog kažkas paklausė, ir mes pasakėme savo nuomonę. Jei tai padėjo tam žmogui apsispręsti - puiku, valio Diskutuoti galima be galo be krašto, bet mes visos, manau, liksim prie savo nuomonės. Manau, kad čia niekam nieko įrodinėti nereikia.

* gal atrodys neitiketinai, bet kai kurie zmones sestadieniais dirba, pvz. mano vyras ar mano broliene sestadieni iki pietu turi darbe sedet. O per iv. sventes nedirba, o ir siaip, daugiau laisvu gaunasi. Dar 2 giminaiciai dirba Airijoj. Gruodzio 20d. (mazdaug) jie grizta ir buna iki pat sausio 4-5d. Tiesiog per LT (ir Airijoj) svenciamas sventes yra proga visiems istrukt is darbu, ir susibegt tiek is uzsienio grizusiems, tiek is visu LT uzkampiu suvaziuot

**forumas tam ir yra, kad diskutuoti, juk tam temos autore sia tema ir sukure - kad suzinotu kitu zmoniu nuomones. Gal savo nuomones nepakeis, bet pamatys, jog ne ji viena tokia LT yra. O tai juk irgi gerai, kai zmogus supranta, kad nera vienintelis toks atsiskyrelis ir keistuolis, kad jo mastymas sutampa su kitu/kai kuriu zmoniu mastymu.

Labai sveikinu su tokiu sprendimu.
Nesu mama ir neturiu vaikų, bet kalbėsiu iš savo pusės.
Mano vyresnioji sesuo - pakrikštyta. Kai gimiau aš, mama nusprendė, kad visgi negalima taip daryti - reikia palaukti, kol užaugsiu ir nuspręsiu pati.
Niekas man neaiškino, kad Dievas yra, ar jo nėra. Pačiai buvo leista rinktis, tikėti, ar ne.
Pradinėse klasėse, kai reikėjo rinktis mokytis tikybą arba etiką, pasirinkau etiką.
Iki dabar neturiu jokio ryšio su Dievu ir juo netikiu.
Džiaugiuosi, kad tėvai nesistengė man primesti religijos ir leido pasirinkti pačiai. Kai turėsiu vaikų, leisiu jiems pasirinkti patiems. Jei tikės - palaikysiu. Jei ne - irgi palaikysiu.
Šaunuolė esat, kad nepasiduodat visuomenės priimtoms normoms ir neturit bandos jausmo krikštyti vaiką vien dėl to, kad kiti taip daro.
Krikštytis niekada nevėlu. Jei norės - pasikrikštys.
Papildyta:


O persikrikštyt sunku. Kartais beveik neįmanoma. Viena mano draugė norėjo pasikrikštyti pagoniškai. Tam jai reikėjo "nuimti" krikščionišką krikštą. Ji nuvažiavo į tą bažnyčia, kurioje buvo krikštyta, susirado tą kunigą ir ... buvo aprėkta ir išvaryta už tai...

* saunuole mama

**o jei zmogus nori buti TIKRU/nekrikstu ATEISTU, tai jau visai ko gero neimanoma vienas dalykas kunigui pasakyti, kad kita tikejima ispazisti, todel prasai jo kriksta 'nuimti', o visai kas kita pasakyti, jog JOKIU dievu netiki Itariu, kad ne tik aprektu ir isvarytu, bet dar ir kryzium sonkaulius isvanotu

Taip jau yra. Lietuvoje religija yra labai stipriai primetinėjama ir net kunigai ją primygtinai kiša visiems. Nuimti krikšto neleidžia.
Ar kaltas žmogus, kad jis netikintis?
Jau geriau pasikrikštyt vėliau, bet savo noru, o ne primesti vaikui religiją ir krikštą, kurio galbūt vėliau jis norės atsisakyti ir niekas nežino, ar jam pavyks.

Beje, apie krikštą:
Dauguma tėvų ir mamų net nežino, kokios hyra krikšto tėvų pareigos. Krikšto tėvais tampa žmonės, kurie yra šiaip šeimos draugai ar giminės. Viskas baigiasi dažniausiai tuo, kad vaikas gauna papildomų dovanų per Kalėdas ir gimtadienius. O visos krikšto tėvų pareigos yra pamirštamos.
Kažkuri mergina/moteris čia rašė, kad reikia arba tikėti, arba ne, o ne tikėti iš dalies. Taigi manau, kad jei jau krikštyti, tai laikytis visko, o ne tiesiog surasti krikšto tėvus, o toliau jau nesvarbu, pareigų nieks neturi ir t..t..

Su draugu šia tema šiandien susiginčijau. Jis sako "aš savo vaikus būtinai krikštysiu". Kai paprašiau argumentuoti, jis pasakė, kad ham smagu turėti krikšto tėvus

Baisu ir juokinga.

Nesituoksiu bažnyčioje, nes esu netikinti ir negalėčiau tuoktis dėl mados. Taip aš įžeisčiau tikinčius žmones. Kažkam religija svarbi, o aš prie altoriaus sakyčiau, kad prisiekiu vaikus augint pagal dievą, kai jis man nieko nereiškia? Būtų bjauru.
Tą patį manau ir apie krikštynas. Jeigu tai daroma tik dėl mados (nes visi taip daro) ar smagumo, tada tai yra šlykštu.

Nesityčioju iš tikinčių. Kiekvienam savo. Bet nesityčiokim iš savo tėvų/senelių ir t..t.. religijos.

JAM SMAGU TURETI KRIKSTO TEVUS? Nieko sau argumentas. Cia gal del to, kad kai bus vaiko gimtadienis, tai kad jis galetu su kriksto tevu issilakt? Na, ir smaguma rado

Mano reakcija buvo panaši. Va kam dabar vaikus krikštija ir kaip supranta krikšto prasmę.
Jau geriau tada nereikia krikštyt.
Beja, taip sakė žmogus, kuris nepriskiria savęs prie netikinčių

uzjauciu
Tikiuosi kada nors ''issigydisite''

Nuo ko? Nuo netikejimo?
O jei pasikabinsiu kryziu ant kaklo, jums palengves? Jau busiu pagijus?

Taip ir įsivaizduoju - ateina miręs vaikiukas pro dangaus vartus. Pasižiūri p.D. į savo biurokratinio aparato sukurtą duomenų bazę - "aha, nespėjo tavęs pakrikštyt" ir nuspiria nuo debesies. Ateina kitas - "o, pakrikštytas, visi popieriai sutvarkyti, o tėveliai dar ir pora šimtų litų klebonui davė - užeik, brangusis"

ir dar nepriima visu vaikuciu, kuriu teveliai nekrikstijo samoningai, nes buvo kitos religijos ispazinejai, pvz. buvo budistai (kiek zinau, jie savo vaiku nekrikstija). Dar visus gimusius ir mirusius iki prasidedant krikscionybei, nes irgi nekrikstyti.

Leksa, Jūsų, kaip netikinčios jokiais dievais, labai jau keistas parašas .

tai va, kad prasiau ir isminties, ir kantrybes, ir meiles, o nieko neduoda! Tai gal todel ir netikiu (gal, jei duos nors stiprybes, tai patikesiu )

Jei rimtai, bedieve mane isauklejo tevai. Nieko susijusio su religija mano vaikystej nebuvo. Taciau as neteigiu, jog tikrai visu simtu procentu jokio dievo/deives/dievu nera, gal kas nors ir yra, bet man reikia irodymu, kad tuo patikeciau. As tikiu mokslu ir jo irodymais, o ne zmoniu ismislais (i tai ieina ir troliai, dantuku fejos, velyku triusiai, elfai, naminukai ir t.t.).

Labai įdomo, jog beveik visi didieji mokslininkai ir išradėjai yra tikintys žmonės. Sykį kalbėjau su vienu kvantinės mechanikos korifejum, jo žodžiais "kai pamatai, tą precizišką tikslumą, su kuriuo visa yra padaryta, tiesiog negali netikėt Dievu".

Tikra tiesa, jog kas ieško, tas randa.

P.S. Kartą mano dukra paklausė, "mam, ar yra drakonų", su visu nuoširdumu galėjau jai atsakyti "taip". Nes...
o ką reiškia "būti"? Jei kažkas yravien mano minty, ar tai jau buvimas ar ne? Kuo toks buvimas prastesnis už realų? Jei kažkas buvo anksčiau nei dabar ar laiko (kuris tėra vienas iš keturių matavimų) ribotas buvimas prastesnis už buvimą dabar?
kas tai yra ismislas ?
patariu paskaityti pasakas ir pamąstyti "o kas gi ten istikro atsitiko, jog buvo verta pasakoti iš kartos į kartą vienas kitam. Kas atsitiko, kas nebuvo pamirštą per daug šimtų metų?

čia labai jau off topic bet vistiek smagu

Taip, tikinciu daug ir tarp mokslininku, ir tarp visokiu kitokiu profesiju atstovu. Bet yra ir netikinciu. As ne mokslininke, bet netikinti. Ir abejoju ar savo nuomone pakeisiu (ar tapsiu tikincia, o jei ir taip, tai abejoju, kad busiu krikscione ). Studiju metu domejausi iv. religijom. Paruosiau 2 kursinius darbus, viena filosofijos paskaitoms "Religijos filosofija", kito pavadinimo nepamenu, bet jis buvo apie teises ir religijos santyki. Taigi, man teko pasigilinti i iv.religijas, ju pritaikyma siuolaikiniame pasaulyje, ju santyki su teise ir istatymais. Taigi, negalima teigti, jog apie religijas nieko neismanau. Ismanau. Religiju yra daug ir ivairiu. Ir kitos irgi nera blogos. Tai kodel zmogus turi krikstyti savo vaika tuo ji jau ipareigodamas buti kataliku? Juk tai neteisinga jo atzvilgiu. Jam nesuteikiama teise laisvai pasirinkti, kada jis pats to nores (jei nores). Krikstu jau parodoma, kokia religijai jis priskiriamas.

Is pasaku skaitymo as jau isaugau, o jei manes dukra paklaustu del darakonu, as atsakyciau mazdaug taip:
-ne, darakonu nera ir niekad nebuvo. Taciau buvo dinozaurai. Jie buvo labai dideli, taiciau ismire. Bet ju kaulu dar ir dabar randama.
Dar surasciau knyga apie dinozaurus, kartu paskaitytume, jei dukra noretu. Bet as nemeluociau jai. As parodyciau jai tiesa ir noreciau, kad ji susidometu mokslu. Taip juk ir su pasakom. Neispruse zmones rado dinozauro kaulus ir prikure pasaku apie drakonus, slibinus, o tai tebuvo dinozaurai. Kokia kruopelyte tiesos ju pasakojimuose? Mazyte. Bet ta kruopelyte vistiek is dinozauru kaulu nepadaro ju drakonais.

Vat ko negaliu suprasti ir pakęsti, tai įsitikinimo, neva tu žinai tą vienintelę tikrąją tiesą, o visi, kurie mąsto ir elgiasi kitaip - ligoniai, kurie, reikia tikėtis, "pagis" ir sugrįš į "tikrąjį kelią". Jie klaidžioja tamsoje, o aš, katalikas, šildausi šonus palaimingoje dievo šviesoje. Iš kur tas įsitikinimas, kad tiesa yra tik viena ir būtent tu ją žinai?

Aš gerbiu kito žmogaus pasirinkimą tikėti ir nemanau, kad jis yra klaidingai mąstantis. Tačiau noriu, kad būtų gerbiamas ir mano pasirinkimas netikėti. O netikiu aš nei dievu, nei sielos egzistavimu.

Dažniausiai tikintys ir užsipuola netikinčius - "ligonius" ... o kur ta taip garsiai skelbiama krikščioniška tolerancija?? ech...

Labai abejoju šitos istorijos tikrumu, nes norint prisijungti prie pagonių bendruomenės jokio krikšto nuiminėti nereikia Krikštas realus tiek, kiek tu juo tiki.

Leksa, bet jau ir mokslas skelbia, kad ne viską galima įrodyti. Garsūs pasaulio mokslininkai jau vartoja ir tokias sąvokas kaip metamokslas, metapažinimas, t.y. tai kas ne visada įrodoma, kuo reikia tikėti ir viskas. Pati girdėjau, dalyvavau tarptautinėje konferencijoje. Man paliko didelį įspūdį. Kalbėjo fizikai, chemikai ir kt. Aišku, ne visi mokslininkai taip mano, tarp jų irgi vyksta diskusijos (kaip ir tarp mūsų). Čia vėl yra pasirinkimo laisvė - noriu tikiu, noriu ne. Ir visai nesvarbu, kokia religija - dievas vienas. Tiesiog aš paveldėjau katalikų tikėjimą. Draugų turime visiškai netikinčių, nekrikštytų, bet dėl to nekyla mums sunkumų bendraujant. Esmė ne kas esi, o koks esi

kazkada mokslininkai netikejo,kad uz saturno kazkas yra...ejo laikas, tobulejo daiktai, atrado Plutona...dabar jau izvelgia ir tolimesnes vietas

man va nepriimtinas aiskinimas vizka dievu
vaikas klausia kodel zeme sukasi, jam bobule atsako,kad danguje dievas sedi ir suka zeme.

Kol kas dar ne viska. Taip, sutinku. Bet laikui einant, gal VISKA irodys? Tai juk vadinama mokslo pazanga. Kazkada mokslininkai teige, jog medziagos sudarytos tik is molekuliu ir nieko smulkesnio uz juos nera. O dabar jau ir atomus atrado
Kazkada zmogus isgirdes griausma drebedavo, nes isivaizduodavo, jog tai dievai rustauja, bijojo ju. O dabar jau zinoma kaip ir is kur ir lietus ir griaustinis su zaibu "atsiranda".
Tai kodel manot, jog liks atrasta/isaiskinta tik tai, kas atrasta/isaiskinta iki dabar, o daugiau mokslas nepasistumes?
Papildyta:

Jusu draugams pasiseke, kad esat tolerantiska. O as, pasirodo, anot Londen, esu ligone na, bet gal kada pagysiu

Ką reiškia jūsų parašas -pasityčiojimas ar tiesiog žodžiai. Manyčiau elgiatės negražiai. Minėdama Dievą, juo netikėdama, nepagarba čia jau sau ,pagal mane.


Kai kažkas atsitinka, tai ir Dievą atranda tokie, ir kaip tikėt pradeda...

Mano parasas man tai tiesiog GRAZUS/SMAIKSTUS ZODZIAI (ir paraso keisti nesiruosiu).

O tai man, netinkinciai, negalima kalbeti/rasyti apie dieva? Tipo uzdrausta tema? Istatymai draudzia ar kaip? O PAGAL MANE, tai ne nepagarba.

Kaip matau, daug kam uzkliuva mano parasas gal atidarykit apie tai tema?

Tai pas jus ir jūsų giminaičius nedarbo diena per visus metus tik ŠV. Kalėdos?


Man teko gyvenime sutikti žmogų, netikintį, visai, tačiau niekada neišgirdau iš jo nei vieno pasisakymo religijos tema, taip kaip čia iš netikinčiųjų, tokio varymo-aš netikiu, man nereikia, nesimeldžiu ir t.t. Tai buvo žmogus ant tiek protingas ir šviesus, kad jums slėptis reikėtų. Tik vėliau supratau, nors ir netikėdamas, jis be galo gerbė savo tėvų, senelių, aplinkinių bet kokį tikėjimą. Tiesiog gerbė. Pats netikėdamas, neleido sau menkinti tikėjimo jokia forma. Buvo perskaites daugybę knygų susijusių su tikėjimu, tikėjimą gerai išmanė, galėjo pacituoti daugybę citatų iš Biblijos ir kt. , tačiau pats netikėjo. Tačiau niekada iš tikėjimo nesišaipė.

*Kai yra tokios sventes kaip Kaledos ir Velykos, buna daugiau laisvu dienu nei 2 (sestadienis ir sekmadienis), ar ne? tuomet lengviau susivaziuot toliau gyvenantiems. Ypac tieks, kur uzsieny gyvena, nes ir jiems laisva buna. O mano broliene visuomet dirba sestadieni iki pietu. O iki manes jai atvaziuot apie 150 km. Kazin kam po darbo noretusi tiek kelio lekt? Esant daugiau laisvu dienu, paprasciau visiems susitikt, ar pakankamai aiskiai paaiskinau?

**tik gaila, kad tikintieji nera tokie tolerantiksi netininciuju atzvilgiu, kad netikincius ligoniais vadina, o bet koki jiems nepriimtina komentara priima kaip didziausia nepagarba, smeizta, pasisaipyma ir pan. O tai tera kitokia nuomone, kurios tikinciajam pasakyti nevalia. Tikriausiai, jei galetut, ant lauzo mane sudegintut, ka?

Nereikia man aiškintis. Beveik neabejoju, kad jūs meluojate, jūs dar mano manymu ir dovanėles perkate artimiesiems, tiems prie jūsų vaišių stalo, ir pati gaunate.

Kad kažkas nėra tolerantiškas jūsų netikėjimo atžvilgiu, jus būtinai turi padaryti kandžia tikėjimo atžvilgiu? Jei sakykim kitas žmogus paršas, tai ir aš turiu tokia tapti. Aš nusisukusi nueinu, bet pati paršu tapti dėl jo nesiruošiu.
Aš manau visaip kalbėti ant tikėjimo didelių pastangų ir proto galių nereikia, bet tolerantiškai patylėti sugeba tik protingi ir save gerbiantys žmonės. To jums ir linkiu.

Klausete, tai ir atsakiau.
O dovanos mano seimoj nuo neatmenamu laiku budavo dovanojamos gruodzio 31-sausio 1 d (tipo nuo Senelio salcio).

Jums irgi to linkiu. Bent kruopelytes tolerancijos kitu nuomonei. Ne vien su religija susijusioms temoms. Nes, kaip matau, jei zmogus issako kitokia nuomone nei jusu, tai jau nei saves negerbia, nei kitu, izeidineja visus (ir dieva) ir t.t. O gal tai tiesiog KITA nuomone? Kodel zmones neturi teises i KITOKIA nuomone nei jusu? Ar, turiu teise i savo nuomone, bet man draudziama ja issakyt? Jei kas galvoja kitaip, tai turetu protingai patyleti? Pati pagalvokit ka rasot. Ir naiviai nesitikekit, jog visas pasaulis mastys tik taip kaip jus. Tai, jog esat tikra, jog tik jusu nuomone yra ta tikroji, teisinga, tai dar nebutinai taip yra (ko, aisku, nepripazinsit).

Tai būtent kad netikinis ir gali dievą ant kiekvieno kampo minėti!
O jums, dievobaimingiems, šiukštu: Neminėk dievo vardo be reikalo...



Aš per kalėdas ir dovanoju, ir gaunu. Ar tai reiškia, kad laikausi vienos iš KB dogmų?

O tai kodėl dovanojat per šv. Kalėdas, o ne šiandien pavyzdžiui?