sveiki, nors esu toli grazu ne vyras, taciau labai idomu ar yra tevu, kurie augina savo atzalas vieni? kaip jums sekasi atstoti vaikui mama?su kokiom problemom susiduriat?

Gal galim papildyt sia tema? cia gali but ir taip, kad tetis tampa mama, o mama teciu? Zinau poru, kad zmonos arba dirba, arba mokinasi, o vyrai lieka su vaikais.

Aš irgi toli gražu ne tėtis, bet...
Apgalvojau, kad pažįstu tikrai ne vieną vienišą tėtuką
Visų pirma, tas vienišumas dėl įvairių priežasčių atsiranda: mamytės mirtis (staigi ar po ligos); skyrybos; tiesiog paliko vaiką tėčiui, jis augina, nes vaikų namuose tai neapgyvendinsi.
Įvairių pavyzdžių galėčiau ir aš, ir jūs atrasti-mano mokykloje mokėsi mergina, kuriai tėvas nepirkdavo hig.paketų, tai tom dienom ji į mokyklą neidavo ar draugių prašydavo. O kaimyno žmona paskui meilę kažkokią į Londoną iškūrė, bet jis neblogai tvarkosi
Nuo kiekvieno žmogaus priklauso, kaip tokioje situacijoje elgiasi

irgi ne tėtis..
taip pažinojau vieną tėtį, kuris augino vieną sūnų pats (po skyrybų vaikas perbėgo pas jį) o antrąjį grąsinosi atimti iš žmonos... kaip reta atidus tėvas.. reta tokių šeimų, kur vaikams toks dėmesys ir drauge vaikas toks guvus ir neišlepintas...

Irgi ne tetis

Tikriausiai vienisi teciai vargsai neturi laiko internetinius puslapius pavartyt...

irgi ne tetis

mano dede vienas du vaikucius augina...zmonele taip pat isdume i anglija...is pradziu su pretekstu uzsidirbti, o paskui taip ir pasiliko, iki siol negryzta
taigi, tevelis liko su 5metu suneliu ir 1.5 metu dukryte...is pradziu mociute padejo augint, o dabar po 6 metu vieniso tevelio dalios, pats vienas puikiai augina vaikucius...ir valgyt padaro ir i mokykla nuveda ir i sporto burelius...tik matosi kad vaikams baisiai truksta mamos, o ypac mergaitei!!!! juk ji auga su dviem vyrais, manau psichologiskai jai sunku savo indentifikuoti su priesinga lytimi, todel kartais elegiasi kaip berniukas elgtusi!!!
o baisiausia kad pabegusi mamyte paskambina kartais savo vaikams ir vis zada kad jau greit jau greit sugrys...bet taip vis ir negryzta...
gaila sudauzytu vaiku vilciu ir sirdeliu

[QUOTE]agniet

Jo.... baisi istorija... nors kai pagalvoji, tai tiems vaikuciams visgi pasiseke, kad toki liuks teti turi , o visu pinigu juk neuzdirbsi...

Aš tokio tėčio antroji žmona

Istorija, kaip ir visos. Mama išvažiavo padirbėtį į Angliją, vėliau sukūrė ten šeimą. Vyras liko vienas su 3 metų vaiku. Atsikraustė pas savo mamą,kad lengviau gyventi būtų... Taigi augino vaiką su seneliais.
Dabar vaikui jau 9 metai.
Mama vis paskambina telefonu. Kartą į du metus atostogų mėnesiui pas save pasiima. Neremia vaiko finansiškai, nes mano, kad viskas mano vyrui atiteks (tipo jis prabagotės iš jos atsiūstų pinigų vaikus, ar vaikui atsiūstus rūbus parduos )

Nežinau, kaip jaučiasi vaikai likę be tėčio, bet kaip žiūri į vaiką be mamos... negali to paaiškinti žodžiais, bet va žiūri ir jis atrodo kažkoks "ne toks". Lyg į apsauginį šarvą būtų tas vaikas įlindęs. O kaip dar nuo visų slepia, kas jo viduj dedasi...
Jo mamą iš moteriško solidarumo visaip bandau pateisinti, nes manau dar blogiau yra prie tokio vaiko blogai apie jo mamą šnekėti... Suaugs- pats savo "teismą" padarys.
Šiuo metu sako, kad ant jos biški pyksta.... ir labai jautriai reaguoja į per televizorių rodomus meksikiečių serialus, kur mama palieka vaiką o po kiek laiko sugrįžta/ar kažkaip atsiranda...
Vis visada žiūrėdamas aiškina: -nesuprantu, paliko, tai ko dabar atsirado... dėl ko ji gailisi, juk pati paliko... ir etc.

Feja, as manau, tu labai teisingai darai, kad nieko blogo apie jo mama nesakai. Labai, labai baisu yra likti be mamos ir jokie blogi zodziai siuo atveju tik sustiprins skausma, nes vaikui bus dar didesne trauma, tuo patiketi (juk kitu vaiku mamos geros, o jo ne...) Bet manau, kad lygiai taip pat nereikia sneketi ir gerai apie mama, nes gaunasi tokia pat apgaulyste... Jei jau sneketi, tai apie vaiko jausmus, tai sneketi apie tai, kaip jis jos pasiilgsta, kad jam liudna, kad apsidziauge, kai ji paskambino, ir pan. O mamos geriau is viso neaptarineti...
Dieve, bet kaip baisu, kai tokie dalykai darosi gyvenime...

Ir as ne tetis...
taciau gyvenu su tokiu teciu, kuri mamyte paliko, su dvieju metu berniuku. Dabar ji vaikucio neprisimena, nepaskambina, nei gimtadienio proga nepasveikina vaiko. Zinoma mano draugui labai padejo jo tevai, o ir as labai juo didziuojuos. Vaikas zino, kad mamyte ji paliko, del to labai daznai suaugusiem tai sako, kad jam labai liudna, kad mamyte ji paliko ir neduoda nieko apie save zinot. Turim visas mamytes nuotraukas, vaikas jas ziuredamas mama vardu vadina. Gaila vaikucio labai. Stengiuos buti jam mama, manau man gan neblogai sekas, mes labai gerai sutariam.

labutis:)
visos pažįsta tėčius... tai pakvieskite juos prisijungti;)

Na ka ?Reikia teveliu?Kas neaisku klauskite manes:)

Gal sakau reik vienišus tėtukus ir vienišas mamytes į bendrą vakarėlį sukviest? Gal kas ir išeitų? O kiek laimingų vaikų būtų

Aš tai vis turėjau mintį, kad jei dar kada kursiu šeimą, tai ieškosiu vienišo tėtuko, t.y. likimo draugo

As irgi. Ir manau ne mes dviese tokios
Tik tu vienisu teveliu mano kelyje kaip tycia nera

ruputėlį tai aišku ... mes tik šiaip... pokalbio palaikymui

sveikas prisijungęs

Aš tai darau teisingai, bet su vyru tuo klausimu nes jis prie vaiko nekalba aoie savo buvusią žmoną, kaip apie pavadinkim "blogą" žmoną, bet kalba kaip apie "blogą" mamą...
Lyg ir suprantu jį- liko įskaudintas.... bet kiek tokių lygiai taip pat įskaudintų moterų... kurios tikiuosi vistiek randa jėgų apie vaiko tėvelį šnekėti gerai...

o sveikas prisijunges ,o tu ka vienisas tevelis? ,kiekzinau is tavo pasakojimu,kad tu esi vienisas vyrelis

Joooo, jis liko iskaudintas ir tame tikrai daug skausmo Bet sunui irgi labai blogai, jei taip snekama apie mama. Po to jis negales moterim apskritai pasitiketi (ir cia tik geriausiu atveju), tad reikia butinai del sunaus pasistengti...
Nors ka as cia sakau, tipo zinove didele tiesiog is patirties man taip atrodo...

ir as pazistu toki tetuka! na, jam jau 40 meteliu-ir vaikas jo uzauges...bet istorija labai jau negrazi...ten mamasa isvare i Australija padirbeti...ir ten gyvendama suprato,kad ja traukia moterys...tai ten ir pasiliko...o Lietuoj liko sunus ir vyras...sunui tada buvo 12 (dabar 19)...siuo metu tam vaikinui lyg normaliai einas, bet tuo metu buo baisu beje,mama apie vyra ir sunu visai pamirso...per tuos 7 metus gal tik karta paskambino...tas vaikinas labai gerai sutaria su teciu ir sake,kad tik tecio stiprybe padejo isgyventi mamos "bajeri"

hmmm..... kaip pavadinsi taip nepagadinsi.

Nemanau kad sitame Tecio puslapyje mandagu varyti ant vyru,gi pakankamai pridergta ant vyru kituose supermamos puslapiuose.

Niekada "nevarau" ant savo vyro...
Tiesiog išreiškiu savo požiūrio skirtumą į konkrečią situaciją...

Pastabėlė tokia- kažkaip šitam skyrelyje vien mamos, vienišų tėčių nėra (išskyrus vienišą vyrą )

Šiaip, aš irgi kaip antrą pusę pasirinkčiau vienišą tėvelį. Ne iš gailesčio jam ar vaikui, augančiam be motinos. Tiesiog, jei vaiko nemetė, augina, tai turi atsakomybės jausmą, kurio daugumai vyrų tikrai trūksta. Gerbiu tokius. Atleiskit, jei ką įžeidžiu, bet padaryti vaikų šiandien net trylikamečiai sugeda, o vat užauginti... Tikrai nebijočiau svetimo vaiko ir norėčiau tokios pusantros antros pusės Tik klausimas, ar jie nori naujų mamų ir žmonų po tokių turėtų "gerų" savo žmonų ir tikrų motinų.. Tikriausiai galvoja, kad jei tikra motina metė, tai ko iš svetimos tikėtis..

Oi oi , pažystu mama, kuri tiesiog bjauriai apie vaiko tėtį prie jo kalbėjo... Bet aš ne apie tai. Pamačiau temą ir užsukau pasveikinti visus tėtukus kurie vieni augina vaikučius, ir susitvarko. bet tokie čia nesilanko, nors lanksosi mamaos kurios tokius pažysta.

Man susidarė tokia nuomonė, kad arba Lietuvoje nėra gerų vienišų tėvelių, arba jie tiesiog neturi laiko naršyti po internetą.
Aš taip pat pažįstu vienišus tėvelius, tik kąžin ar juos galima sulyginti su vienišom mamytėm. Dažniausiai jie vieni neaugina tų vaikelių, juos kažkas kitas augina: seneliai, auklės (kurios rūpinasi ir buitimi), antrosios žmonos ar sugyventinės, o jie toliau veda tokį patį gyvenimo būdą kaip ir gyvendami su vaikelio mama, tik šiuo atveju labiau įskaudinti ir neapykantą perduodami vaikams.
Su vienu tėveliu man teko ir bendrauti. Bet tai ką pamačiau ir supratau....turbūt mažai iš vienišų mamų taip pasielgtų. Vaiko mama išvyko uždarbiauti į užsienį ir vaiką paliko močiutei, o jis norėdamas jai atkeršyti atėmė vaiką iš močiutės, nors jam tas vaikas visai nereikalingas. Tuo vaiku jis visur naudojosi. Kartą jį buvo suėmę ir tam kad nepasodintų jis suvaidino, kad tik jis vienintelis tą vaiką auginą ir tas vaikas vos ne našlaitis ir be jo nėra kam prižiūrėti. Vėliau jis lankėsi Nomedos laidoje, TV3 pagalboj ir vis verkė koks jis nelaimingas vienišas tėvelis, o mamytė tikra kalė. Buvo net juokinga ir graudu žiūrėti kai žinai koks jis ištikrųjų svol..., ir tas vaikas jam tik kaip priedanga nešvariems darbeliams pridengti ir kerštas už tai, kad nuo jo pabėgo moteris, o ne jis ją išmetė.
Na aš įsijaučiau. Juk tai tema ne apie blogus tėvelius, o apie vienišus. Tik kur jie???

As cia nieko baisaus nematau, o jeigu mama viena augina berniuka, o sis irgi neturi su kuo identifikuotis.
O motinu irgi buna geguciu ir gana daug. Tai dekui Dievui, kad tevas toks pasitaike

Panaši vienišo tėvelio situacija buvo nutikusi ir mūsų giminėje.

Tragiškai žuvo mano teta, paliko 5 metukų sūnelį ir tėvą girtuoklį bei smurtautoją. Va tada iškilo didelis galvos skausmas visiems mums, kaipjis tą vaiką auklės, kaip jam rodys gerą pavyzdį, jeigu pats dienų dienas akis prapyles pakrūmėj guli. Galvojom apie įvaikinimą (mano mama to berniuko mamos sesuo), galvojom pasiimti pas save taip gyventi. Galų gale apsisprendėm, kad tegu abu su tėvu gyvena pas mano babą- tėvo jau nebepataisysi, bet bent jau vaikas bus aprūpintas. Taigi net į mokykląpradėjom leisti vėliau- nuo 8 mėtų, nes baba gyveno kaime ir berniukui pradėjus eiti į mokyklą jie turėjo persikraustyti į miestą....

Visko buvo- tėvas pasiimdavo našlaičio pašalpą, gerdavo, vaikas aišku nevalgęs ir apskuręs nevaikščiodavo- mes viską jam apsipirkdavom. Tačiau kokį pavyzdį gaudavovaikas, kai naktį prie lango laukdavo tėvo....Buvo didelių bėdų- iki 9 metų sisiodavo į lovytę, į visus svečius tekdavo vežiotis spec paklotus, kad tik nebūtų šlapias, buvo pradėjęs mikčioti......

IŠgyvenim visi, išskyrus tėvą, kuris nei matė ką nei padėjo....

Pagaliau gyvenimas apaisuko kitaip- tėvas atgavo pragertą sąmonę, užsikodavo nuo gėrimo, susirado labai gerai apmokamą darbą, susirado moterį, kuri visai gerai elgiasi su mano pusbroliu...

Taigi manau, kad labai priklauso nuo tėvelio asmenybės ir jo noro išlikti bei viską atiduoti vaikeliui, kuris liko vienas......

Sveikučiai, Su Šv. Kalėdom....
Aš ir pažįstu vieną tetuką, kuris liko su pusantrų metuku dukrytę, kai mama išvažiavo į užsienį. Kad ši šeima iširo, tai jie kalti abu....Taigi, tas tėtis vienas su savo mama augino, augino iki keturių metukų, mama kartais aplankydavo, paskambindavo....O vieną gražią dieną neteisėtai išsivežė į užsienį. Kaip tik ir teismas vyko tuo metu, tik niekas nesuprato kaip įmanoma išsivežti vaiką be tėvo sutikimo Dabar mergaitė ten ir gyvena, teismas įpareigojo atvežti vaiką nemažiau kaip du kartus metuose pas tetį. Vieną kartą buvo atvežusi, o kitam kartui neranda laiko. Šiaip Lietuvos įstatymai laaaabai nepalankūs tėčiams, nes kai tik atsiranda mama ir nesvarbu po kelerių metų- vaikas beveik iškarto pereina pas mamą. Ir labai gaila tokių tevelių, kurie lieka ant "ledo".Sekmės ir stiprybės jums teveliai

vat ir as susiduriau su vienisu tetuku, tai kai pradejom bendrauti jis papasakojo kaip viskas nutiko, tai sake kad ispradziu tai buvo "visas bobas pagatavas issausyt " bet suprantu tokia jo busena, bet paskui viskas susitvarke, ir manes neskriaudzia



lietuvoje yra geru ir blogu vienisu teciu, mano dabartinis draugas savo mazyte augina nuo 3 dienu, ir sauniai susitvarko, ir vaiku nesinaudoja ir augina vienas na jei kokiu svarbesniu reikaliuku budavo tai sese paziuredavo mergyte, graziu ziuret man i juos, labai fainute mergyte, o ir manaja jis nemaziau myli nei savo

as pas klasioke kartais uzsuku,tai salia ju gyvena vienisas tevelis,jis augina tris vaikus.tai pasneket apie vaikus su juo neprasciau eina nei su betkuria mama.
o vienisas jis liko po zmonos mirties.jo zmona turejo sirdies yda.mire kai paskutiniam vaikuciui buvo 2 ar 3 menesiai.is lauko gryzes vyras rado verkianti vaikuti ir katik mirusia mama.mamyte mire maitindama krutim...

Koks siaubas Gerai kad vaikas liko neprispaustas

kiek inau tai labai greit juos rado,mamute dar gaivint bandebet jau per velu buvo.kartais ir taip buna,ka padarysi.svarbu kad tetis geras,nepaluzo

Ne tetis

Beje, ryt Nomedos laidoj dalyvaus vienisi teciai Tipo apie ieskojima savo vaikams mamyciu

Mačiau tą laidą, kažkoks siaubas, turėjo būti mamyčių ieškojimas, o gavosi tarnaitės ieškojimas

Mielai susopazinciau su vienisu tetuku as taip pat vienisa mamyte

Mano grupej (darzely) buvo tokio vieniso tevelio mergyte...labai susibendravom nes musu vaikai labai susidraugavo...tai suzinojau visa istorija...
Jis buvo Amerikoj sutiko Ja, Ji neturejo kur gyvent Jis pasiule laikinai pagyvent pas save...atsitiko taip kad Ji pastojo, Jam buvo sokas nes Ji gere kontraceptikus (pati sugalvojo kad negers ir negere 3 sav). Jis labai supyko ant Jos, pasake kad Jos nemyli ir bus salia tik del vaiko Taip gime mergyte Jie gyveno kartu, bet buvo nekartu...Po kiek laiko Ji susirado kita ir nuo to kito vel pastojo (pasimetus gyvenime moteris), Tada jie sugalvojo dalintis mergaite, kadangi Jis airis o Ji amerikone, tai sugalvojo kad mergaite pabus 6men su Juo airijoj, o kt 6 men su mama amerikoj. Taip Jie tase ta mergaite...nuo 2,5m Kai mergaitei buvo 3m ji telefonu papasakojo Jam kad ja skriaudzia mamos draugas (sake buvo uzrakines kambary ir sudaves), tai jis nuleke ir parsiveze mergyte i Airija...ir taip ji atsidure mano klasej...Dabar apie mergyte...
Pirmom dienom kai pradejo lankyt darzely jau tokia nesava buvo, visa pasimetus, tokia nesaugi, uzsidarius...Daug laiko praleisdavo ant mano keliu...nes verkdavo del visko...prisiriso prie manes, net i rytine pertrauka turedavau pasiimti kartu nes kai kas kitas i klase ateidavo o as pabandydavau iseit, isikabindavo i mane ir verkdavo kad nepalikciau...Po kokio menesio apsiprato...pradejo bendrauti su vaikais, o ypac su mano sunum...bet vistiek viena akim mane sekdavo ar niekur neiseinu, jei isbegdavau i tuoleta tai grizus rasdavau ja papludusia asaromis...
Jos mama issiskyre su tuo draugeliu (jis irgi buvo airis ir grizo gyvent i airija), ir pareikalavo mergaites atgal...taip ji grizo pas mama i amerika...Vargsas tevelis taip kankinosi...skambindavo jai kasdien, kalbedavo...o ji vis apie mane ir mano sunu klausdavo, noredavo grizti i darzeli...Praejo 6 men. ji atvaziavo su mama ir jos nauju broliuku cia i airija tipo pas ta draugeli gyvent...Mergaite dazniausiai gyvendavo su teveliu tai jis ja vel i ta pati darzeli uzrase (tik manes ten jau nebuvo, bet viskas buvo ciki)..pasirodo jos mamai gyventi su tuo draugeliu nesiseke...jis ja musdavo...ir mergaite tokiuuu istoriju pripaskodavo kad plaukai man paciai siausdavosi
Zodziu nusprende jis kovot del mergaites kad jam butu leista ja augint...tai ta mamyte nieko nesakius issiveze mergaite i amerika pabuvo ten savaite paliko mergaite savo mamai ir grizo cia atgal su sunum pas ta draugeli...
Dabartine situacija tokia kad jis po 2 men parsiveze mergaite pas save (su teismo isakymu, mes mociute irgi uzsimane del mergaites pakovot), dabar mergyte su juo...bet ar ilgam jis nezino laukia teismai...
tai va...kad visi teveliai tokie butu...ir taip uz savo atzalas kovotu butu
O kol augino vienas mergaite visada buvo tvarkingai aprenkta, susukuota, zodziu priziureta

Labai šaunu, kad dar yra tokių tėvelių. Bet dažniausiai tėveliai išsiskyrę su mamytėm pamiršta savo atžalas ir geriau augina svetimus vaikus nei savo

nėr baisiau kai motina savo vaiką palieka

tik norejau pasakyti,kad labai jau sauni istorija,tik va truputeli gaila mergaites,kad ji vis tasoma yra.
Kad tik viskas pasisuktu tevelio naudai

Kazkaip si puslapi labai pamego moterys Kodel

gal kad smalsumas, kaip tvarkosi tie teciai vieni, jei jau tema tokia

Teveliai nesireiskia,tai reikia mamytems imti inciatyva

Na moterys jūs čia ir priidealizavote tuos vienišus tėčius O mūsų yra ir ne vienas, bet ištiesų laiko vaikštinet po internetą nėra tiek daug. Tačiau reik man savo vyrukus į būreli koki išsiūst , nes internetas kenkia ne tik jų akims. Va ir užsiregistravau pas jus , nes ir anksčiau čia rasdavau info apie statybas .
Nežinau kaip kiti su mergaitem susitvarko, bet aš su savo vaikinais susitvarkau. Be to mano jau pakankamai dideli ir savarankiški.
Nors tiesa pasakius yra mano istorijoj ir lengvinančių aplinkybių. Vaikų mama nėra dingus, ji juos savaitgaliais pasiima.
Taigi jei kas bus įdomu klauskit pabandysiu atlaikyt vienišų tėvų fronta .

Įdomu įdomu Tai kodėl vaikučiai ne pas mamytę

Saunu girdeti, kad tevelis prisiima atsakomybe uz vaikucius, aisku, gaila, kad ne su mamyte pasiliko vaikuciai, bet juk ivairiu aplinkybiu buna....

Ei va čia jau nesažininga , ir ką turėtų reikšti frazė : gaila , kad vaikučiai ne su mamyte .... . Visų pirma mergaičių neturiu , nežinau , kaip su jų auklėjimu, bet berniukams su tėvu manau šiek tiek geriau . Nesiginčysiu vaikai turėtų augti tik pilnoje šeimoje, tačiau yra kaip yra... .
Kitas dalykas, kad skiriantis vistik svarbu galvoti apie tai , kas vaikui geriausia. Vaikų mama nėkur nedingusi ir tikrai nėra nei bloga moteris , nei bloga mama. Pasaulyje ne viskas yra balta ar juoda, ne vien blogiečiai ir geriečiai. Mes visi spalvoti , reikia tik nusiimt akinius .

niu, nepyk draugs, kad pasakiau zodeli "gaila", matai as is savo moteriskosios puses prabilau...zinai, kai pagalvoju, kad mano vaikutis dabar gyventu ne su manim, net neisivaizduoju...bet visikai sutinku, reikia ziureti kaip vaikui geriau, tai svarbiausia...be to labai malonu girdeti, kad net po skyrybu vyras graziai atsiliepia apie buvusia zmona (saunuolis ) vienu zodziu tikrai super, kad net tevams issiskirus, vaikai vistiek jauciasi turintys abu tevus

Daugiausia to ir trūksta,kad išsiskyrę tėvai rodo savo ambicijas ir toliau kariauja užmiršę, kaip jaučiasi jų vaikai...

Labas,
o ar kas nors padeda, t.y. auklė ar seneliai? Kaip vaikams sekėsi išgyventi skyrybas?

Ne padėjėjų neturim ( o ypač tokių kurios nebijotų rankų susitept ).
Seneliai Žemaitijoje.

Kaip vaikai ir skyrybos ? Nežinau į tą klausimą gal kada galės atsakyti jie patys. Reagavo įvairiai . Nuo kategoriškų pareiškimų iki sugebėjimo manipuliuoti susidariusia padėtim. Skyrybos pas mus buvo ilgas procesas , buvo visko ir aš gyvenau kitur kurį laiką ir ji kitur ir vėl kartu , pykomės ir taikėmės. Kaip ir kiekvienoje santuokos nutraukimo istorijoje reikėjo kad laikas išmokytų gyventi iš naujo. Bet tiek aš tiek vaikų mama stengėmės atskirti savo tarpusavio santykius nuo santykių tarp tėvų ir vaikų. Dažnai galvoju kas vaikams geriau , kai pasaulis paprastas -tas blogas išėjo- tas geras ir užjaučiamas, ar kai tarsi nėra to blogiečio , bet vistiek tie suauge kažkokie nesuprantami ir keisti ?