Labai noriu vaiko, ir tikrai vaiko auginimo neisivaizduoju kaip sunkaus darbo.... taciau kai paklausau ka kalba sesuo ir brolio zmona tai klaiku daros....
ju nuomone geriau isviso vaiku netureti, vaiko auginimas toks sunkus darbas, kad kazkas baisaus... labai retai kada is ju isgirstu kazkokiu teigiamu dalyku.... aisku savotiskai myli jos savo vaikus, bet kai kalba apie juos sitaip tai net nebezinau ka galvot.... labai noreciau isgirsti jusu nuomone

pasakysiu taip - kai visos panos svajodavo apie seima ir vaikus, as sakiau kad niekada nei vieno nei kito neturesiu..taciau sukuriau seima, o dabar auginu dukryte neimanoma nupasakoti pojuciu kai jauti kaip mazas leliukas spurda tavo pilvelyje, kai kiekviena ryta jis tave pasveikina spyriu i pilvuka, sakydamas mam verskis ant kito sono-man nusibodo taip gulet tik gimusi vaikuti paimti ant ranku ir uzuosti kaip jis kvepia - KUDIKIU, o ka kalbeti kai pirma karta tau nusisypso atrodo ir pavargsti ir jegu nebeturii, pasaulis juodas pasidare, o ryte pamatai kaip i tave zvelgia dvi mazos akutes ir sypsosi -sypsosi nuo ausies iki ausies TAVO mazylis. tikrai nemaniau kad kudikis gali suteikti tiek dziaugsmo. nera lengva auginti, bet tikrai verta tai patirti tai neikainojama, niekada nemaniau kad galima taip stipriai myleti kita zmoguti

Na as dar tik planuoju sau mazyli, bet sese turi mergyte. Taip pat sako, kad naktim jau keltis artodo tikra kancia kai verkia maziuke, noretusi pamiegoti. Bet tada ja paima ant ranku, ji ziuri savo didelem akutem ir dingsta visi miegai, nori ja laikyti kuo ilgiau. Jos vyras darbo neturi, todel su finansais jie labai spaudziasi. Pampersai kainuoja brangiai, nekalbant apie visus kitus daiktus kaip lovytes, drabuzelius ir t.t. ka reikejo pirkt. Bet jie nesiskundzia ir niekada nekilo mintis ar issilaikysim. Jei reikes skolinsis is visu aplink, bet niekada nesigailes kad seima papilde dar viena burnyte.
As tikiu kad buna tu sunkumu su vaikais, juk ne suniuka isigyji cia... Bet reikia pagalvoti ar neverta del to tu sunkumu isgyventi? Nes as pasiryzusi viska istverti del tokio stebuklelio...

vaika auginti yra didelis darbas aisku isvargina tos bemieges naktys i tt bet tai niekis palyginus, kad turi savo angeliuka man vaika auginti nesunku , savo dukrytei atiduodu visa meile dabar planuojam su vyru antraja atzala

auginti vaika yra ne tai kad sunku, bet labai atsakingas darbas - uzauginti doru zmogumi. mes savo dukrytei atiduodam visa meile ir ne karto nesu net pagalvojus kad man sunku (na gal todel kad dukryte buvo be galo rami), tik kartais noredavosi daugiau pailseti. dabar planuojam antra ir apie jokius sunkumus nekyla mintys, kad tik dievas leliu duotu

kaip jus mane nuraminote... as jau pagalvojau kad man tikrai kazkas su galva negerai artimi aplinkiniai zmones mane istisai gasdina kaip bus sunku, kad tik neduok dieve nesugalvociau tureti vaiku...
as kadangi mastau kitaip nei jie, tiksliau taip pat kaip jus, man yra sunku suvokti, kad auginti vaika gali buti tokia baisi kancia manau kad galima prisitaikyti prie visko... gasdina kad negalesiu skaityti knygos kai noresiu (prisipazistu as skaitymo maniake ) bet manau juk galesiu prisitaikyti... kazkaip as nemanau kad neturi nei sekundes laisvos kai augini vaika.... juk tai toks stebuklas......

pradzioj,tai juokas palyginus su tuo kai prasideda brendimas maniskiui jau prasideda,tai net nezinau kaip su juo ir bebendraut,nors iki tol jokiu problemu neturejom,jis labai geras vaikas,bet dabar taip maistauja

Ar sunku auginti vaikus??? Jei kas nors būtų man įrodinėjęs koks tai sunkus ir nesibaigiantis darbas niekuomet nebūčiau tuo patikėjus Visada maniau, kad vaikai - tai mūsų gyvenimo gėlės. Bet, eina metai, ir suvoki, kad tai, kas kelia tiek džiaugsmo tikrai ir gali atimti nemažai sveikatos
Iš tiesų auginti vaiką yra pakankamai sunku...kėlimasis naktį, pilvo diegliai, neramumai po skiepų; Vėliau pirmiegi guziukai pradėjus vaikštinėti, nerimas išleidus į ugdymo įstaigą, nemalonūs pašnekesiai su auklėtoja dėl netinkamo vaiko elgesio, muštynės mokykloje.... Bet visa tai niekis. Juk, kai mažylis prieina prie tavęs ir pasako : "mama, aš tave myliu! " tai atperka viską. Praeina pyktis ir nuovargis, nori tik apkabinti, priglausti prie savęs ir nepaleisti
Iš tiesų mano nenuorama dukrytė atbaidė mane nuo minties apie trečią džiaugsmiuką, bet tik mano mintis Dievas panorėjo kitaip...
Kas kart pažiūrėjus į kūdikį užplūsta neapsakomas švelnumas ir tiesiog jauti, kad baigi ištirpti susitikus jūsų akims gyveni tik dėl jo ir tik jam
Jei yra noras ir meilė, kad ir kaip būtų sunku tu susitvarkysi

Sveikutes Noriu ir aš pasireikšti savo nuomone
Man auginti vaikus kada turiu ne viena o du berniukus šio metų neatrodo labai sunkus darbas,gal senstu? Nors atsimenu kai pagymdžiau pirmą sūnelį gyvenimas apsiverčia aukštin kojom,gėda ir rašyti,bet nuo bemiegiu naktu ir mažylio verksmu pagalvojau .........Kam man to reikėjo? Kaip man truko miego ir ramybės. Vaikui jau 8 metai ir patikėkit tai TIK PRADŽIA
Su antru mažyliu ,nors jis būvo ir yra žymiai jautresnis,niekada nepagalvojau kad kam man to reikia? Tiesiog kaifavau,atsiprašau žiūrėdama ir maitindama savo pypliuką. Nežinau,tikriausiai todėl,kad turiu patirtės,gyvenam dabar savo bute,niekas mane nemoko kaip reikia auginti,maitinti ir t.t mano vaika. Dabar jau sunkiau,vaikas auga,ragiukai irgi,bet galiu parašyti,kad man laaabai patinka dirbti mamyte,svarbiausia neužciklintis ir neužmiršti kad mes ne tik mamulios,bet ir moterys.
P.S. svajoju apie dukrelę
Papildyta:

dirbtinaa,o žmonės kurie tau duoda tokius patarimus,patys vaikus turi? Svarbiausia,kad tu jaustum kad esi pasiruošusi,kad nori. Patikėk,pati suprasi kad jau laikas gyventi ne tik dėl savęs,bet turėti savo stebuklelį....Dažnai pagalvoju,o ką aš dabar veikčiau su vyru (pragyvenom nemažai metų kartu) jeigu nebūtu vaikų? Man pavyzdžiui neįdomu ir į svečius važinėti kur nėra vaikų. Kaip smagu kai susirenka visi pas mane su vaikais,ir mes galim išgerti kavutes,paplepeti o vaikai žaidžiai,išdikauja,super
Labanaktis
Va kas blogai,kad su vaikais galiu tik tokiu laiku ramiai prie kompo pasėdėti

dirbtinaa, o kiek jums metų, jei nepaslaptis?
Man būtent taip aplinkiniai sakydavo, kai labai jauna buvau.. O ypač mama. Ir dėl labai paprastos priežasties - nes nelinkėjo man jaunai būti mama. Tam reikia subręsti
Aš visą laiką galvojau, kad nenorėsiu vaikų, kad per juos negalėsiu eiti linksmintis ir t.t. O juokingiausia, kad aš nesuprasdavau, kaip mamos gali atiduoti savo šokolado gabalėlį vaikams, nepasilikdamos sau, juk tai taaaaaip skanu
Dabar, kai jau jaučiuosi pasiruošusi būti mama, žiūriu į vaikus visai kitaip. Juk mažus vaikučius mes turim taip trumpai, taigi reikia džiaugtis, kad galime jais rūpintis, myluoti, būčiuoti, kad jiems mažiems reikalingos TIK MES, MAMOS Vaikai auga taip greit, kad nespėsi mirktelt.. Reikia į vaiko auginimą žvelgti ne tik iš neigiamos pusės, juk jie atsineša su savimi tiek daug nepatirtų teigiamų emocijų

man 19, bet nemanau kad amziuje esme. as jau seniai noriu vaiko, bet laukiau geresniu gyvenimo salygu, dabar ju sulaukiau as puikiai suprantu ko as atsisakyt turesiu gimus kudikiui, bet man tai problmos nesudaro... paprasciausiai kiekviena moteris motinystei subresta skirtingai

Na jeigu jau seniai svajojat apie vaiką, tai nenuostabu, kad aplinkiniai pučia miglą į akis

Man kazkoks net pavadinimas temos keistas
Mano nuomone, tai ne tiek sunkus darbas, kiek didele atsakomybe. O kiekvienas atsakingas daromas darbas, duoda teigiamus rezultatus

Tai yra sunkus darbas, didelė atsakomybė. Bet kiek džiaugsmo suteikia apkabinimas, žodelis "myliu", šypsena, akių žvilgsnis mylintis, matymas koks laimingas vaikas kai pasakoja savo įspūdžius... Tai ne tik kad sulygina tas svarstykles, bet ir nusveria tą sunkų darbą ir atsakomybę.

Aš tokių minčių sau niekada net nekėliau net kai dar nesilaukiau.Moteriai gamtos yra duota gimdyti ir tai didžiausias džiaugsmas.Savi vaikai- savi vargai

Visu pirma - tai labai didele atsakomybe....o darbo tai daug, jei rimtai ziureti i motinyste!!!!!! Reikia suktis nuo ryto iki vakaro, ir nepastebi kaip pralekia diena....Visu antra- dar daug kas priklauso ir nuo vaiko, jei vaikas ramesnis, tai mamyte gali siek tiek lengviau atsipusti.
O svarbiausias dalykas, mano nuomone, yra MEILE, ir leliukas tai labai labai jaucia!!!! Kai teveliai myli vienas kita, laukia savo mazuliuko, tai nera grazesnio jausmo... Vaikeliui svarbiausia meile ir siluma - darbu tai nepavadinsi.

labai teisingas pastebejimas

Na tikrai, vaiko auginimas reikalauja darbo ir pastangu, bet per visus dziaugsmus manau net nepajunti to sunkumo. Todel negaleciau vienareiksmiskai atsakyti jog tai sunku arba lengva(ypac del to, kad pati su tuo dar nesusiduriau) bet jei tikrai lauki ir labai nori to stebuklo tai tam ir savaime pasiruosi. Manau teisingas pasakymas yra, kad kaip issiauklesi, taip ir turesi
Papildyta:
Mes su vyru labai labai laukiam savo angeliuko todel net negalvojam, kad gali buti sunku.Tam ir planavom

Nezinau ar galima pavadinti tai sunkiu ir dar darbu? vaiko auginimas tampa gyvenimo dalis, naturalus procesas ir savaime atisranda vieni ar kiti igudziai, gyvenimo prioritetai susidelioja kitaip. Kelimasis naktimis ar kaprizai parduotuveje, kurie dazniausiai nugazdina moteris ir jos prisiekia neturet vaiku, tik maza dalis visame tame kas susideda i vaiko auginima. Kuo toliau tuo labiau pastebiu, kiek saves reikia atiduoti del vaiko, bet niekad nepagalvojau, kad man tai sunku juk tai mano vaikas, as uz ji atsakinga, jis tik savo seimoje gali jaustis saugus, mylimas, net jei namie daro bardakus
Isvada: del vaiko reikia atsisakyti kai kuriu savo gyvenimo detaliu, visiskai pamirsti egoizma, linketi vaikui tik gera ir galvoti apie jo ateity. Jei tai bus jums sunkus darbas, tada ir vaiko auginimas bus sunkus darbas. BET... beveik garantuoju, kad net ir taip mastanti moteris, atsiradus vaikeliui, savo nuomone greit pakeicia ir megaujasi motinyste

As irgi pasisakysiu
siuo metu auginu suneli, 1m8men, ir tikrai suprantu kad yra sunkus ir atsakingas darbas dar turbut viskas nuo vaiko priklauso, maniskis yra dykumo isikunijimas, reksnukas, spieglukas ir t.t.t viska daro atvirksciai, ale kai ateina ir apsikabina, mylu mylu padaro, bucki duoda, tai pasakiskas jausmas pradzioj is viso sunku buvo, irgi labai verkdavo naktim, net irgi galvodavau ar gi to reikejo cia mums.... bet paaugo, ir daba gerai miega, uztenka visiems poilsio

pusbrolio zmona augina maza leliuka. mes tikrai kitaip auginsim savo leliuka nei ji. man jos auginimas labai nepatinka, nemanau kad yra gerai maziuka stebuklele augint siuolaikiskai,neaprengti vedant i lauka, neklausyt patarimu tu zmoniu, kurie ne viena leliuka yra uzaugine. nemanau kad tai yra taip sunku kaip kad mano kai kurie zmones, taip tai nera lele, bet tavo kraujas, tavo stebuklelis. reik ir naktim keltis, reik viska pirkti. bet verta, nes ne kiekviena seima tai gali patirti. ka del brendimo, tai manau kai vaikuciui butu kokie 6-8metai galima nupirkti suniuka, nedideli na veisles dabar negaliu pasakyt. nes teko girdeti, kad sunys padeda vaikams uzaugti geriems, rupestingiems ir tt. laukiu musu leliuko labai labai. as jau dabar ji labai myliu.

Vaiką auginti sunku, bet kartu ir labai faina - myliu savo vaiką labai labai
Nežinau, koks gyvenimas būtų be jo
Neturėjome būsto ir neplanavome vaikelio, bet jis netikėtai pasibeldė į pasaulį ir kartus su juo naujas butas ir gyvenimo gerėjimas po truputį

man vaiko auginimas,tai kazkas nerealaus.taip,buna visko,ir bemiegiu naktu ir jau piktumu su toki oamziaus,bet net nedrysciau pasakyti kad gailiuosi ar kazka.vaiko auginimas-kazkas nerealaus ka dievas dave mums.
kol neturejau irgi galvojau kad bus nerealiai sunku.bet dabar galvoju,kad kai tik biski atsistosim ant koku,auginsiu tiek,kiek dievas duos

pradzioje truputuka bijojau,maniau nemokesiu elgtis su vaiku.bet nuo pat gimimo akimirkos zinojau viska.tai kartu ir vargelis,kartu ir dziaugsmas begalinis.kai tampi mama tada zinai kaip su juo elgtis,kaip rupintis,kada pabart,kada paguost.bet kaip sakoma mazi vaikai-mazi vargai,dideli vaikai-dideli vargai.tai paziuresim kaip bus ateityje.nors nemanau kad ir kas butu mano meile ir rupinimasis vaiku pasikeistu.

sunku auginti, ypac jei niekas is aplinkiniu nepadeda, sunku auginti vienai, bet jei yra pagalbininkų tada nieko sunkaus

Vaiką auginti negali būti paprasta, tačiau tai labai priklauso nuo požiūrio. Aš įsivaizdavau daug baisiau iš aplinkinių pasakojimų, o iš tikrųjų tai dabar tikrai nėra taip sunku. Priklauso nuo vaiko, nuo pačios požiūrio, ar gali visą save atiduoti šeimai. Aš galiu, todėl man ir patinka ...

Visiskai nesunku, viskas priklauso nuo nusiteikimo

manau lengviau augint kai ne viena turi

labukas,
As galiu ir pasakyti, kad jei vaikas ramus tai ir lengvas darbas. mano nuo pat gimimo, naktim verkdavo ir verkdavo, nespedavau vakare i lova atsigulti ir isijungdavo sirenos. vaiksciodavau i save nepanasi, diena ir nelabai miegodavo. taippat savo lovytej nenoredavo gulet, tai jau 2,5 m ir miegam vienoje. Kitaip neina nes tada per nakti man reikia keltis 5 kartus, nes vis pradeda verkti ir saukia mane. Nu man sunkus darbas, isivaizdavau lengviau.
Bet kaip daug kas sako, pasinervini, pavargsti bet ryte sypsenele ir akutes pilnos dziaugsmo ziuri ir vel viskas gerai, ir toliau vargsti. Bet juk atsiperka

tai nuostabus darbas,kurias esu pasirengusi vel
pirmaja dukra kai ausinau,kazkaip nejauciau kad tai butu sunku,nes labai tevai daug padejo...o va atejo laikas,kai sirdis nori antro ir jau noriu pati auginti niekam neduoti to vargelio

Tai tikrai nėra lengva, bet aš neisivaizduoju savo gyvenimo, savęs pačios be mažųjų padaužiukų

Auginti lengva
Kas kita kai kalba eina apie tai, kad del kiekvienos vaiko asareles sirdi skauda ir kai tu vaiku ne vienas o daugiau, tada taip, sunku

tai būna, aplinkiniai įperša tokią mintį..


pamiršti egoizmą, atsisakyti savo norų...tai turbūt sunkiausia...bet visų norų atsisakyti vardan vaikų, neprotinga. Reikia eiti į kompromisus, labai svarbu, kad būtų žmonių, kurie padės, kai bus sunku, bus begalinis nuovargis ar stogas važiuos uo rūpesčių.


Savi rūpesčiai mielesni....
Be to vaikas tai mūsų pačių dalis, patys artimiasi mums žmonės gyvenime po mūsų tėvų

jau greitai ir as galesiu pasisakyti ir atsakyti i savo klausima tikiuosi ir manau kad nera taip labai sunku

aisku, kad sunku, bet niekad nepagalvociau, kad geriau ju netureti. Apklausos atsakymu variantas tik vienas normalus Pirmas ir paskutinis teiginys man kazkaip nesuvokiami

Aišku, kad nelengva, nes esi visiškai,a bsoliučiai atsakingas už mažiuką žmogeliuką, kuris yra bejėgis.
Bet tai juk MANO vaikas, mano džiaugsmas, vargelis ir saulutė POilsio trūkumas, nuotaikos nebuvimas- visokių dienų pasitaiko, bet viskas pasimiršta tą pačią sekundę, kai vaikiukas nusišypso, tiesia rankytes, sako MAMA, pravirksta...
man tai ne sunkumas, man auginti vaiką- tai tokia meilės išraiška



Visiškai sutinku Ir mes taip pat planuojam antrą

atsakysiu trumpai - jei jau ir butu toooks sunkus darbas ir jokio dziaugsmo, seimos nesiryztu gimdyti po antra trecia ir daugiau vaikuciu . Man vaikas yra tikras STEBUKLAS ir per ketverius auginimo metus negaliu ivardinti kitaip -myliu nuo blakstienu iki koju pirsciuku , dziaugsmas , begaline laime, paguoda , rupestis, nerimas gyvenimo pilnatve ir ne kitaip

turbut priklauso nuo pacio vaiko ir nuo vyro paramos. Man auginti kolkas visai nesunku, o tik begalinis dziaugsmas. Niekada negalvojau, kad busiu tokia laiminga ir pajausiu tokia gyvenimo pilnatve