sveikutes.issiskyriau su vyru ir jau puse metu, kaip gyvenu su draugu. jis be proto nori leliuko!!!!, nes vaiku neturi, o as is pirmos santuokos turiu dukryte, kuriai greit bus 4 metukai. lyg ir noreciau antro, bet...bijau!!!bijau, kad vel nenusiseks gyvenimas, kaip su pirmuoju vyru (issiskyrem del jo kaltes), kad galiu likti viena su 2 vaikais, nors draugas tvirtina, kad taip nebus. rugpjucio men po nesaugaus akto geriau postinor 2.po to visiskai issireguliavo menesines, kartais nusikeldavo visai savaitei i prieki, kartais keliom dienom. beje, liepos menesi bus 3 metai, kaip esu turejus negimdyvini nestuma, dare abrazija ir laporoskopija, dar dasidejo ir sita baime, kad nebutu vel tas pats, gydytoja liepe 3 metus net nebandyt pastot..o dabar itariu, kad galiu buti nescia....sausio menesi mm nebuvo!!!tik viena diena siek tiek patepliojo.ar tai gali buti nestumo pozymis? testo nesidariau dar, nes bijau pamatyti 2 juosteles ....bijau buti nescia...bijau pacio gimdymo...simptomai kaip ir yra: maudzia krutine, jauciasi nuovargis, ima miegas, sianakt pas nykstukus keliausi net 2 kartus, viskas nervina...Jauciu kaip ir kazkokia geda, darbe mazai kas zino, kad esu issiskyrus, o cia se tau ir nescia...su draugu paskutiniu metu pakalbam apie galima nestuma, bandau ir dukryte pakalbint del galimo buti leliuko, ji irgi nori, o as....noriu ir bijau...labai bijau...dukryte sake, duos savo sutaupytu pinigeliu, kad tik pirktume leliuka ...o kaip man nugaleti sita gedos ir baimes jausma???

tai jei draugas nori ir paciai jau praejo 3 metai,tai manau reik atsiduoti likimui bus kaip bus.o gal jau pastojai,tai tuomet nuosirdziausiai sveikinu
kaip suprantu viduje ir pati nori leliuko,taigi gal nreik ir taip jau bijot

na maciau pas tave parasyta:
Pirmas vaikas:dukryte 2006
Antras vaikas:ne ten, kur turejo but..nebera.
Trečias vaikas:kai rasim kita teti
tai va, jau radote teti o beto juk ir dukryte duoda pinigeliu kad "pirktumet" broliuka arba sesute. is rasymo matosi kad ir pati nori juk tas gimdymas tesesi neilgai. o dziaugsies labai ilgai. bijai likt antra karta vienisa mama? nebijok, juk mes moterys stiprios‼ mes galim ir viena ir du vaikus uzauginti vienos‼ o beto ir draugas nori leliuko. sekmes apsisprendzent i teigema puse

Is visko matosi,kad pati nori leliuko ir nenusistatyk taip pesimistiskai,jei isiro viena santuoka nereiskia,kad visada taip bus! o draugas nors ir myli tavo dukryte (tikiuosiu taip ir yra) bet vistiek nori savo vaikucio. Auksciau nosyte,kai pastosi visos baimes issilakstys,o tuo labiau dukryte irgi nori
Linkiu,kad is jusu iseitu nauja laiminga seima

hmmm, aš žinokit nežinau ką reiškia būti nėštukei, prieš pusmetį lygiai taip pat bijojau... o dabar, matyt atėjo laikas, kad vis dažniau apie tai pagalvoju, ir visai norėčiau pajusti ką reiškia kai tavo pilvely gyvena didžiausias džiaugsmas, mažas leliukas. Džiaukis, kad radai kitą žmogų, o vaikutis pats pasirinks laiką kada jam ateiti į jūsų šeimą

Jei norite leliuko, tai ir "gaminkite", o jei dar nepasitikite savo antrąja puse, yra kažkokių abejonių, tada palaukti siūlau. Nėra kur skubėti, ypač, jei kamuoja abejonės

Mama mane ir broli uzaugino viena ir mes esam dabar didziausias jo sramstis ir geriausi draugai. Jei pati nori maziuko, o mergytei broliuko, jei pasitiki vyru tai valio! Jei santykiai susiklostytu taip , kad vel liksi be vyro uztat turesi du angeliukus!!! Tai visas moters turtas! Laimingai jums apsisprendziant. Kad ir koki priimsit sprendima, jis bus teisingas. Sekmes

stipriais cheminiais vaistais.

Matau liniuotėje, kad jau laukiate vaikučio. Nuoširdžiai sveikinu
Nėštumas buvo pats gražiausias laikotarpis mano gyvenime, todėl nesuprantu, kaip galima jo bijoti, o gimdymas mano buvo sunkus, bet tai atsimenu taip pat kaip labai gražų įvykį ...
Dideliausios Jums sėkmės

Sveikinu
Beje ir amžiaus skirtumas tarp vaikučių liuks

Atsiduok likimui i rankas
Gimdymas trunka neilgai, o dziaugsmas turint salia angeleli-visa gyvenima
Kaip kazkas jau sake, mes stiprios, viska mokam, viska istveriam, tai kad jeigu nebus lemta, tikrai manau, kad vaikucius uzauginsi viena, jie tau priduos stiprybes

Negalima "uzsiciklinti", kad bijai gimdyt, nes vistiek teks, dabar jau niekur nebedingsi, o bijant tiks sunkiau gali but, juk daug kas labai priklauso nuo teigiamo nusiteikimo

Del gimdymo baimes tai patarciau nueiti i issamius kursus apie gimdyma. Vienos sako, kad tai niekai, ypac jei jau gimdei-viska zinai (bet tai kodel bijai???), bet man asmeniskai tai labai padejo ramiai nusiteikus laukti leliuko, ir gimdziau naturaliai ir lengvai, nes iki smulkmenu zinojau, kas vyksta su mano kunu, nes tam buvo suteikta prasme, ir gimdymas neatrode kaip bausme. Juk tai pats naturaliausias procesas ir visokios komplikacijos dazniausiai ivyksta is baimes, itampos, nezinojimo, tokiu atveju raumenys (ypac gimdos) nesugeba atsipalaiduoti... Et, ka cia viska ir isvardinsi

jeigu bijomasi net nestumo, tai gal tiesiog moteris tam dar nepasiruosus psichologiskai? Kol neturejau realiu minciu apie vaikeli, man irgi tai atrode baisus reikalas, bet kai jau tam pribrendau, noras buvo toks, kad net keistai nuskambedavo klausimas ar nebijai..

O aš bijau ne tiek neštumo bei gimgymo skausmo, kiek plyšti per gimdymą ir kūno formų pokyčio po neštumo

na sito jau niekaip nepakeisi.per daug naivu butu tiketis po nestumo tureti tas pacias formas ir isvaizda ,visgi moters paskirtis gimdyti vaikucius,dalinti meile...O tos formos...et,as irgi jau ju netekusi bet man jei atvirai kolkas vienodai...nesuku sau galvos...baigsi maitinti,susiimsi ir sukusi,bet moters paskirtis auginti vaikucius ir dziaugtis jais,juolab jus abu to norite taip kad maziau mastymo ir daugiau darbo kai tiki jog viskas bus gerai-taip ir buna to jums ir linkiu

reiskia dar per mazas noras tureti savo stebukliuka. man visiskai nesvarbu, kaip as atrodysiu po gimdymo, nesvarbu kaip skaudes, nes skausmas praeina ir zaizdos uzgyja, svarbu, kad stebuklas atkeliautu

pritariu 100%

Na nesutinku, kad po nestumo naivu tiketis tureti tokias pacias formas. Aisku ne is karto, bet jei nestumo metu maitiniesi racionaliai ir sveikai, darai lengvas manksteles, tada yra realu nepriaugti keliasdesimt kilogramu ir gana greitai atgauti buvusias formas, ypac jei maitini pati. Pvz., as jau po 2-3savaiciu po gimdymo sveriau tiek kiek pries nestuma, gal tik pilvukas ilgiau laikesi, bet ir ji manksteliu pagalba galima nesunkiai pradanginti. O kadangi vaika maitinu iki siol ir nusilakstau per diena ji priziuredama, tai sveriu net pora kg maziau nei pries nestuma, taigi gimdymas nebutinai viska pagadina, pazistu moteru, turinciu 3 vaikus ir puikiausiai atrodanciu, ne vieno papildomo kilogramo
O jei baisu del plysimu, taipogi galima imtis prevencijos nestumo metu darant Kegelio pratimus - sako, padeda

Sutinku del moters paskirties, bet nereiktu ir saves kaip asmenybes pamirsti... Ne gimdymo masinos vistik esam, bet mastancios butybes
Su protu ir igimta intuicija susiderinus viskas klostysis gerai manau, temutes kurejai

O del formu ir as pasigincyciau... Labai realu, sau net geriau atrodau nei pries nestuma pirmojo vaikelio (nors per enstuma buvo priaugta veik ne 30 kg )

as bijau ne gimdymo skausmo ar panasiai, bet bijau per gimdyma plysti, ne snreciau gimdyti naturaliai

na as irigi noriu lb sawo leliuko bet zinoma yra tu baimiu del gimdymo skausmo,formo kuno,bet kuo lb troksti,tuo greiciau ir maziau galwoji apie kazka kita...dziaugsmo ir laimes be praradimo ir skausmo nebuna o wiska galim aisspresti jei tik to nori ir tuo tikesi

wisoms linkiu tureti ir auginti sawo ir but stipriom ir drasiom moterim,pasitiket sawim

prieš gimdant pirmąjį kartą labai bijojau tos nežinomybės, kaip bus, kas bus??
O dabar nebijau nieko
Nors pirmąjį gimdant labai plyčau ir kankinausi natūraliai gimdant net 11 val. bet kūdikis atperka viską... o formos pasistengus grįžta į vietas reikia tik stengtis

labas. mano situacija beveik kaip tavoji
tik sioj vietoj as pasakysiu tiek, kad na jei nebus lemta tau su tuo vyru, tai ir nebusi. o jei Dievas dave maziuka - dziaukis juo, neprapulsi


siaip ji antro laukias, tai puikiai zino kas vyks, ir baime likus. pas mane irgi likus baime.
o komplikacijos ir sunkumai ne tik is baimes. tiesiog as asmeniskai zinojau ir zinau kuo gresia naturalus gimdymas, bet tuo paciu zinau koks sunkus man cezaris butu... tiesiog is senos operacijos komplikacijos ir tiek...


del plysimo - reiktu akusere pasikalbint. yra raumeniui vaistai, kurie atpalaiduoja, kad neplystu
as susitarus buvau kad man leis, nes bijojau baisiai. ale neleido - sake kad mato kad neplysiu ir buvo teisi.

o as irgi manau, jei dar mastau noriu ar nenoriu, vadinasi dar tam nepribrendau.. tai ir neskubinu saves.. aisq yra kazkoks noras, be to vyras jau noretu.. tik jauciu labai daug baimiu (gimdymo skausmai ir pan...)
o patarti galiu tik tiek, jei abejoji pati del vaikelio, tai neleisk kad kazkas uz tave nusprestu ir ipirstu tau, kad jo reikia, pati turi nuspresti, niekieno neikalbeta.. sekmes jums:)

Visą laiką labai bijojau nėštumo ir gimdymo. Net nenorėjau apie tai galvoti. Gyvenau labai gerai kaip sakiau ir be to. Niekad tas noras ir nebuvo pasireiškęs. Jei ne vyras, matyt ir dar dabar neturėčiau vaikų, nors ir baimė apmažėjus buvo, nes matyt nebereikėjo apie tai galvoti. Baimė ne tik dėl paties gimdymo buvo, o dėl pasikeisiančio gyvenimo...

tačiau kai jau viskas PO, galiu pasakyti, kad nieko nebijojau. Sužinojus, kad jau laukiuosi visos baimės dingo. O ir prieš gimdymą niekas nepasireiškė. Viskas vyko tiesiog savaime.

Jūs pagimdėt vakar?

Taip. Po gimdymo praėjus 5val mus paleido namo.