Maniškis irgi kažkur nuo 2 metukų tapo labai "savarankiškas"
Kartą vaikšinėjom lauke, sakau: eime dabar į parduotuvę, padėsi man nusipirkti duonos, pieno...O jis: nenoriu, atsigulė gražiai ant žemės vidury šaligatvio kryžium ir guli. Praeiviai spokso, o mane toks juokas paėmė, kad taip jau ramiai vaikas guli ir nė cypt Na šiaip ne taip susėmiau jį visą krentantį ant rankų ir nunešiau į parduotuvę...
O dabar naujas fintas- parduotuvėje, jei nėra vežimėlio, pabūna šalia, paskui staigiai apsisuka, sumurma "Aš jau einu" ir greitu žingsniu skuba šalin. Pamato, kad leki pas jį, tada bėgte pasileidžia. Tai stengiuosi į tokias parduotuves jo nesivedžioti.

kaip prajuokino...

kaip pazystama....

Paskaiciau tema is nuosirdziai pasidziaugiau,kad su mano abiejais vaikais tokiu "bedu"nebuvo Visur ir visada imanoma susitarti,o del pasivaiksciojimo isvis nera ir nebuvo jokiu bedu.
Su aukletiniais irgi..nors darome mini ekskursijas,bet visi graziai einame ir graziai sutariame.

Na tai laiminga mama esate!!! Mano 2.9 m dukra tai kaip laukine is misko pabegus!!! Atitinka visus temoje aprasytus kriterijus.. Kartais galvoju, kad mano nuosavas vaikas mane zverim padarys Nes kantrybes nulis pas mane.... Tie oziavimaisi is proto gali isvaryti Tik ir svajoju, kad greiciau paaugtu ir baigtusi sitos nesamones... Aisku, baisu pagalvoti, kas bus, kai "uzaugs" iki 16 metu O kol kas tai tiesiog kovoju su ja - liepiu eiti uz rankos ir taskas Nes vaikas turi tevu klausyti - bent kol mazas visai...

neturi - todel ir oziuojasi. vaiko uzduotis tokiam amziuje - atsiskirt nuo mamos, o jus neleidziat.

Pirma karta tokia teorija isgirdau Tai siulote vaikui leisti daryti tai ka jis nori visur: namuose, sveciuose, parduotuveje ir t.t. Mano akimis vaikas turi suprasti, kad tevu zodis yra sventas, taip isvengiant didesnio nesusipratimo ir konfikto. Plius labai nervina visoki pasaipus zvilgsniai ir uzgaulios replikos vaiko ozliges atveju... Pvz.: oi kas per tevai su vaiku nesustvarko, toks geras, tai kam ji vesti i viesa vieta, islepintas ir t.t... Norisi dar ir bobulytes apsaukti

Butent - as ir galvoju, kad "uzduotis atsiskirti nuo mamos" yra kokiu 18-20 metu, o ne 2 -3 metu Na, susirasti darba, gyventi atskirai ir pan. O kol mes atsakingi uz savo vaikus - turime, padaryti, kad jie musu klausytu, nes atsitikus nelaimei su ilgalaikem pasekmem - tie patys vaikai mus kaltins, kad nepriziurejom

siulau pasidometi vaiko psichologine raida


norit pasakyt, mama su tevu - dievai?



ak tai stai kur suo pakastas - vaikas turi graziai ziuretis vitrinoj...


siulau paskaityt viena grazia knyga - Alice Miller "Gabaus vaiko drama". tai apie tuos vaikus, kurie budami jautrus ir gabus labai anksti vaikystej ismoksta buti tokie, kokius juos nori matyti tevai... rimtai, paskaitykit



zinoma. nes paklusnus vaikai istikus nelaimei lauks issizioje, kol teveliai viska sutvarkys.


nejaugi jus rimtai manot, kad mokinant vaika visiskai paklusti tevams, ismokinsit ji (ja) savarankiskumo? gebejimo galvoti savo galva? paciam pajusti pavoju ir jo isvengti? iveikti sunkumus ir susivokti naujose situacijose, kai niekas nenurodineja kaip elgtis?

Mano dukrytė taip pat mėgo šitaip ožiuotis. Neklausydavo, neduodavo rankos ir pan. Na, asmenybė maža Bet dabar taip nebedaro, nes kai tik ožiukai tokie, sakau: "Gerai, eik viena, aš irgi eisiu viena" ir einu. Ji sustoja ir tada atbėga pati, duoda ranką ir gražiai abi einam

zinom zinom kas isauga vaika pagal psichologu knygas auginant
Nu prie ko savarankiskumas ir klausymas pvz. gatveje. Skirkite du dalykus. Koks savarankiskumas, kai 2 m. pyplys meta tevu ranka ir prie judrios gatves lekia kur jma sviecia, arba soka nuo vaziuojancio dviracio. Mano akimis cia yra elementarus saugumo reikalavimai, velniop ta psichologija, kai vaikas bus po masinos ratais

ir kas isauga?


prie to pacio.


tai kaipgi atpazint, kada tevu zodis sventas, o kada ne?

zinoma. nes paklusnus vaikai istikus nelaimei lauks issizioje, kol teveliai viska sutvarkys.

Paklusnus vaikai (2-3 metu ir pan) tures mazesne tikimybe pakliuti po masinos ratais, susizaloti, likti invalidais visa likusi gyvenima ar neduok Dieve blogiausio varianto.. O kai vaikas jau mokyklinio amziaus - tada prasau - tegu mokosi spresti kylancias problemas savarankiskai, issako savo nuomone, norus , svajones ir pan. Tema yra apie tai, kad VISAI MAZI vaikai neduoda rankos, bega tiesiai i gatve nezmonisku greiciu arba pasileidzia tolyn nuo mamos vidury miesto (maniskes neveikia tokie pasakymai, kad "as irgi viena eisiu" - jai nuo to dar geriau, kad mama tolsta ). Pvz mano 2.5 m grazuole, prie lektuvo laiptu puole begti po kitu vaziuojanciu lektuvu. As su dviem rankiniais bagazais vos spejau ja pagauti. Tai gal pagal psichologu patarimus reikejo leisti begti toliau - kad pati pajustu, ka reiskia, kai lektuvas uzvaziuoja?

jei 2-3 metu vaikas butu nuolat paklusnus ir niekada nemaistautu, as susirupinciau, ar jo raida normali - lygiai taip pat, kaip susirupinciau, ar viskas su vaiku gerai, jei budamas 1,5 metu jis dar savarankiskai nevaiksto.

neturiu komentaru i tokius postus

zinoma, nes tektu nusileisti is dieviskos aukstybes i zemiska realybe ir pripazinti, kad dvimecio-trimecio "maistavimas" yra budingas tokio amziaus vaiku elgesys, nes tuo metu formuojasi vaiko asmenybe - jis kaip asmuo turi atsiskirti nuo mamos (kudikiai ir mazi vaikai save suvokia kaip mamos dali, ju "as" suvokimas dar tik formuojasi). o nenormalus yra tevu elgesys, kai jie dvimecio isterija priima kaip asmenini izeidima ir ima "gydyti" dirzu, kitomis bausmemis ar ignoravimu...

Gražiai Jūs kalbat, bet pasakykit, ką konkrečiai daryt tokiu atveju, kad apsaugot vaiką nuo nelaimės? Gal vedžiotis su pavadėliu kaip kad juodaodės Londone daro

,nenormalu kai vaikas isejas i lauka visai nereguoja kas jam sakoma,yra vieta kai gali pabegioti ,bet prie gatves grieztai rankyte turi buti duodama ,nes kai viskas leidziama ,ir ziurima kaip i asmenybe , tai ta asmenybe budamas 12 sedes pakampiuose ir rukys ,o tevam i akis spjaudys
jei mano kuris vaikas butu nedaves lauke rankytes,butu vaiksciojas tik po namus,i lauka neitu.
vel gi dabar mamos apsiskaite,ir jei rankytes neduoda ,tada deda pavadelius,juk taip saugiau

taip, nes "viskas leidžiama" yra abejingumas. o abejingumas vaikui - toks pat smurtas, kaip ir musimas.




ir apskritai, ar ideja, kad tam tikras elgesys (pvz., daznesnes isterijos, neigimas, pasipriesinimas) yra budingas tam tikro amziaus vaikams, butinai reiskia, kad vaikui vien del to bus viskas leidziama? ar tikrai nera jokiu tarpiniu variantu tarp "viskas leidziama" ir "tevu zodis - sventas"?




priziureti vaika.

jeigu ką, tai ne tik juodaodės ir ne tik Londone. kas blogo su tais pavadėliais? nebent už kaklo vaiką pririštum.
pirmas užaugo be pavadėlio, o mažąjam dedu ir nematau problemų. nes taip patogiau abiems. ir kodėl anksčiau nesugalvojau

Aš nesakau, kad blogai, bet tik ten mačiau. Įdomu ar jie "netraumuoja" vaiko asmenybės Manasis nesileidžia net už kapišono prilaikomas, žviegia. Rankos neduoda, o bėga, kad dabar dvimetį vos pagaunu. Pora kartų jau buvo kritiškos situacijos

pavadeli pirma karta naudojau daugiau kaip pries desimt metu. mano vyriausias sunus 10,5 menesiu nusiplike kojyte - kaip tik tuo metu, kai mokesi savarankiskai stoveti, zengti. ir paskui labai nedrasiai ejo, vis nenoredavo paleisti rankos. pavadelis labai praverte - vietoje to, kad vedziociau uz rankos, prilaikydavau uz pavadelio, kad nenugriutu. taip jis pamazu isitikino, kad yra saugus ir pradejo vaikscioti savarankiskai. tikriausiai butu pradejes eiti ir pats, bet man buvo daug lengviau - nereikejo susilenkus vedzioti uz rankyciu.


kita karta "prilaikymo" priemone dirbo vaikjuoste. su treciu sunum, 15 menesiu amziaus, buvome Amsterdame. tuo metu mano vaikis megdavo zygiuoti, kur akys veda, ir rankos neduodavo. o saligatviai Amsterdamo senamiestyje siauroki, salia - dviraciu takelis, eismas tiek dviraciu, tiek automobiliu aktyvus. tai savo zygeiviui per krutine ir pazastis uznerdavau vaikjuoste ir uz jos prilaikydavau, kad nenuzengtu nuo pesciuju tako.


su antruoju tokiu priemoniu neprireike - vaikscioti jis mokesi suomijoj, daugiausia eidavom pesciuju takais i gerai irengtas vaiku aiksteles, kur vaikstineti ir lakstyti tikrai saugu, ir vaiko varzyti nereikejo.


beje, pavadelis net ir saugiau, negu vesti uz rankos - nes vaikas maziukas, jam reikia aukstai pakelti rankyte, ir truktelejus labai lengva isnarinti peties sanari.

vyresniam negu dveju metu vaikui tokios priemones nebenaudociau - su dvimeciu jau galima susikalbeti (net ir per garsiaja treciuju metu krize )

Po to, kai savo jaunėliui, tik ką pradėjusiam eit pirmuosius žingsnius, uždėjau pavadėlį, kad saugiau ir lengviau būtų, jis iš vis kokį mėnesį nustojo bandyt eit, nei su pavadėliu, nei be jo. Taip ir guli daugiau nepaliestas. Dabar manau, kad geriau gal būtų pavadėlis, kur segasi ant riešo. Reiks nusipirkt ir pabandyt, nes prie gatvių tikrai nesaugu. O su manuoju tikrai nesusitarsi

taip nusistacius - nesusitarsi

Aš nenusistačius, aš - patyrus

Na bandžiau prisiminti ar kada nors teko girdėti,kad kažkas iš pažįstamų, aplinkinių , bendradarbių ar kt. būtų pasakęs, kad vesdamas vaiką už rankutės išnarino sanarį, nu neprisimenu nei vieno atvėjo, gal kada taip ir būna, bet manau kad ypač retai

speju, kad niekas is tavo aplinkiniu ir pazistamu nedirba santariskese vaiku priemime...

Nu ne nedirba. O tai kad sužinoti apie vaikų ligas ir traumas, yra būtina dirbti Santariškių vaikų priėmime, kitaip jau niekaip?
Tu nori pasakyti, kad vaiko peties sąnario išnarinimas vedžiojant vaiką už rankutės yra labai dažna vaikų patiriama trauma? Tokia dažna, bet apie tai beveik nėra informacijos, lyginant su kitom dažnom ligom ir traumom.