Full Version: Vaikas lopšelyje, kaip jaučiasi?
As viena is ju, kurios veda vaik ii darza, o pati "sedi namie"  Tik as nesedziu namie, kasdien stengiuos kur nors iseiti. O ir su vyru remontuojam vaiku kambareli. Tuo labiau, kad man jau paskutines neshtumo savaites eina. Tai daugiausia jau laiko praleidziu lovoje - labai greitai pavargstu  O is kitos puses, zinau, kad vaikui tikrai patinka darze, labai noriai ten eina.
Vikšreli: manau, kad lauktis vaikelio yra laaabai didelis darbas tą paskutinį mėnesį. Ir labai šaunu, kad pirmagimis jau pripratęs eiti į daržą ir kad jam ten patinka, nes kai gims antras, ne laiaks būtų pirmąjį atiduoti.
O aš galiu pasigirti, kad jaučiuosi kur kas geriau, nes maniškė liovėsi verkusi rytais daržely. 
Na štai ir aš pirmą dieną išleidau...bet šiandien sėdėjau daržely kartu su pupa. Ryt paliksiu vieną valandėlei kitai... parašysiu kaip seksis...
Labai lauksim atsiliepimų ir tikimės, kad viskas bus gerai
Negaliūūūū- kokia juoda depresūcha... gal aš okia supertriznė slabakė, nu bet taip šlykščiai jaučiuos- nemoku net apsakyti...rytdienos kaip košmaro nelaukiu, o po to juk dar bus ir porytdiena ir dar kita diena. Kažkaip sunku suvokt, kad vaikas atitolsta...Gal man taip skaudu dėl to, kad lyg šiol dar nesu niekam svetimam palikus- auginu be jokių senelių /močiučių...Nežmoniškai sunku...
Vobla, gerai tave suprantu ir tas jausmas tikrai ne vienai nesvetimas. Mano mergelė beveik metus su aukle draugavo, o kai į daržą išleidau - irgi depresija baisi. Matai, kažkaip su aukle palikusi ramiai sau dirbdavau, o kai į daržą nuvedi ir palieki klykiantį vaiką, visą dieną galvą skauda ir dirbti negali. Reikia pragyvent tą etapą, iškęst.
Jau dabar ir aš jus suprantu. Mano mažajai rugsėjį bus metai ir du mėnesiai. Grįžtu į darbą jau birželio pabaigoje. Iš pradžių maniau, kad ieškosim auklės, bet kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad savo mažosios niekam palikti nenoriu. Kadangi dirbu lopšelyje, nuo rugsėjo bandysiu vestis kartu. O dar direktorė šiandien užsiminė, kad dauguma vaikučių bus 2003 metų gimimo. Tai manau labai daug nuo jų nesiskirsim.  Vobla, o kaip tavo mergytė jautėsi kartu su tavim būdama?
Na,teisybe man Ugne sake,kad greitai dirbti padesi
,o as galvojau - fantazuoja  Sekmes.Gaila,kad labai anksti keltis tures GUSTE ,juk darzelis nuo 7val. dirba 
Pirmą dieną, kai aš buvau- aišku jautėsi puikiai. O ko jai blogai- šitek chebros aplinkui, žaislų. Na pora kart dūdas buvo paleidus, kai kokio norimo žaislo negavo, ar kai atėmė kas. Bet tik mažai minutėlei- biškelį pabliovė ir vsio...kai visa kompany ėjo į lauką- manęs lauke išvis nereikėjo...O šiandien jau tris valandas viena išbuvo- tai radau užsiverkusią. Nors iš ryto į grupę nupjovė viena gan drąsiai. Tuo metu visi pusryčiavo ir vienas didelis išsvajotas žaislas laisvas buvo, tai, kai ant jo užsirioglino- dingau. Sakė grupėj visai manęs nepasigedo, paskui ėjo į lauką, lauke irgi smagiai smėliadėžėj kapstės, pakol nenugriuvo veidu į smėlį. Vat tuomet ir prisireikė mamos. Teko vest į grupę...Na po gero pusvalndžio ir aš pasirodžiau- tai kūkčiojo nabagė ilgokai...Ryt bus dar sunkiau- vaikai nekvaili- nebeis taip linksmai į grupę. Ko gero teks palikti jau raudančią . Taip rašau, nes vakar buvo kiek vyresnis berniukas, be jokios mamos pirmą dieną paliktas. Nei jis verkė nei ką- visur dalyvavo , kaip koks senbūvis ir mane stebino. O vat šiandien jau radau jį verkiantį- sakė ir mamos paleist nenorėjo, nors vakar jam mama buvo visai dzin. Matyt suprato, kad čia mamos kažkur pražūva...Manau, kad gali savo pupą drąsiai vestis darban- juk svarbiausias dalykas- mama- bus šalia.
mamos,o jus duodat aukletojoms "i kisene", na kad panesiotu,pasupuotu mazyli,kol apsipras?
Nunešiau tik kavos ir porą šokoladų prie tos kavos... Visą vasarą auklėtojos keisis, bet kai jau bus ta nuolatinė- reiks nunešti ko nors rimčiau. Dar nešiojuos butelį brendžio skirtą vedėjai- tipo "prirašymui', bet nesiseka man jo atiduot. Kai nueinu, tai , kabinete ne viena, tai dar kas sutrukdo, o dabar pesirodo atostogauja- tai ir vėl atgal parsitysiau... blin , jau kokius penkis kartus aš jį su savim tampaus- kiba pačiai teks išlakt- kažkoks jis man nelaimingas
Vobla, neatsimenu, ar kur rasiau, ko gero, rasiau, tik neatsimenu kur, tai dar parasysiu. As, mat, kai vyresneli darzan leidau, pasikausciau teoriskai, mat mano klasioke aukletoja ir siaip pora aukletoju pazistu, tai visu apklausinejau...
Vienzo, taip. Vaikas kokia savaite gali priduodamas verkt, tai normalu. Perejimas. Tiksliau, buna kelios dienos labai idomu, nauji zaislai, o paskui uzeina ta baisioji savaite. Motinai jokiu budu negalima pasiduot ir nusileist ir nebeleist i darzeli, nes cia toks - kaip ir kaprizas prie kasos, tipo, vienakart nupirksi ir viskas, turesi visa laika pirkt. Vaikas dazniausiai verkia tik kol mama ji atiduoda, paskui aukletojos ji nusnekina ir visa diena praeina kuo normaliausiai. Po to vaikas prie darzo pripranta ir buna jam ten gerai (maniskis net sestadieniais prasydavosi i darza... ).Be to, reikia moraliskai pasiruost, kad vaikas koki menesi - du padidintai sirgines, taip organizmas pratinasi prie nauju bakteriju terpes... Pasirgines ir praeis, viskas bus normaliai. Tik irgi reikia neissigast, normalu tatai... Gal, aisku, yra ir kokiu ypatingai silpno imuniteto ar ypatingai jautriu vaiku, kurie nepripranta prie darzo, bet siaip, man regis, taviskei nepritapimas negresia, ka? Nesinervink taip, pamatysi, gerai bus tavo merginai O va man blogai. Mus is viso isbrokijo - pasirodo, mano mylimam darzely tik nuo dvieju metu i lopsi priima. Kadangi mums du metai geguzes gale, tai aisku, kad realiai leisiu tik rugseji... Tai ka man dabar tuos metus laiko daryt?!
Ne, nefantazuoja. Mūsų tėvelis dirba nuo devynių. Tad ateis kartu su tečiu vėliau.  Labiausiai bijau, kad nesirgtų ir tikiuosi, kad viskas bus gerai. Vobla, linkiu tau stiprybės. Ir kad kuo greičiau tavo mažoji priprastų. Noa viską labai teisingai parašė, todėl nesikartosiu. Dar dėl to davimo į kišenę. Man asmeniškai to nereikia. Dirbu iš pašaukimo. Atvestą naują vaikutį visada labiau prižiūri. Kol jis pripranta prisipažinsiu šiek tiek mažiau dėmesio yra skiriama kitiems.  Turbūt dar neišmokau dėmesio paskirstyti vienodai. Bet verkiantį vaikutį visada nešioju, glaudžiu prie širdelės kaip mama.  Ko labiausiai bijau, kad nesulaukčiau mažosios pavydo.
Aš nenešiau nieko auklėtojom, o jos vis tiek jį pamyli tiek pat kaip ir kitus.
Visi vaikai iš pradžių labai geria jaučiasi darželyje, juk nauja aplinka, nauji vaikai, vietos daug. Po to suvokia, kad mamos nėra tada, kai jos reikia: pargriuvus, negavus norimo žaislo, einant miegoti. Va tada ir prasideda ašarų pakalnės: pasilikti nebenori, auklėtojos blogos, vaikai tuo labiau. Bet viskas praeina. Tada ateina tas periodas, kai vaikas nebenori išeiti iš darželio, nes namuose nėra taip, kaip su čia (darželyje). Maniškis visa tai perėjo. Dabar laimingas eina į darbelį, tik pyksta, jei vakarais auklė paima iš darželio. Tada jai parodo savo superinį užsispyrimą (man to nerodo), nesugeba eiti keldamas kojų, visada griuvinėja ir visada rėkia. Kai aš pasiimu, tai mes einam linksmai, aptarinėdami dienos įvykius. Svarbiausia neparodyti, kad jaudinies, ir visada laikytis savo žodžio.
Na va- katik vėl pridaviau... Prieštaraudama visems logikos dėsniams- ji net drebėjo kaip į grupę norėjo
Vos sugebėjau batus peraut...tik peroviau ir iškart nurūko pas vaikus nei ate nepasakius... Palikau krykštaujančia ir cypaujančią iš laimės...Tik labai abėjoju , kad tokią pat rasiu būčiau žinojus, kad taip lengvai eis -nebučiau atidėjus kitai dienai pokalbio dėl darbo... Maniau, kad žaisiu ilgai grupėj, kol rasiu tinkamą akimirką pasiplaut, tai nespėsiu į poklabį...Et....Sutikau kitų grupių auklėtojas- sakė- liuks mergina laikosi. Tik vengia kontakto su suaugusiais. Šitą bėja aš ir pati nujaučiau...Pvz.; maniškė neprisileidžia nei vienos iš močiučių, ir šiaip nemėgsta kai svetimi liečiasi...Kaip, kad Mangustė rašė, jog glaudžia verkiantį mažylį prie širdies lyg mama- su maniške tai neįmanoma. Kuo labiau prie savęs glausi- tuo didesnė isterija. Jau tokia ji savarankiška ožkytė pas mane...
Vobla, bet ir maža ta tavo mergytė, ar tik ne metukų laiko? Na, bet jei aš būčiau leidus tokio amžiaus savo mažę, problemų nebūtų buvę, tuo metu buvo labai komunikabili.
Šiaip tai tikra teisybė, kad visi vaikučiai anksčiau ar vėliau pripranta, man net nurodė viena auklėtoja - 2 mėnesiai, tai aš susiėmiau už galvos, bet viskas įvyko greičiau. Šiaip tai yra tikrai fazės vaiko, nors maniškė iš karto nenorėjo be mamos būti ir dzin jau buvo tie žaislai. Tikrai ir sirgimas padidėja iš to streso, bet mamos, kurios ketina leisti dabar, sugalvojo tikrai laiku, nes dabar geras oras, virusų nėra, liuks, jei ir sirgs, tai nesmarkiai ir iki rudens, kol keisis oras ir vėl užeis nauja sirgimų banga, tie vaikučiai jau bus užsigrūdinę. Aš kažkur skaičiau, kad blogiausias laiaks leisti rudenį, nes keičiasi oras+stresas+vaikai grupėj ima snarglėtis. Aš irgi auklėtojom nieko nenešiau, nors dabar galvoju, kad reikėjo, jos ir be to labai rūpinasi, nes taigi nepaliks verkiančio vaiko. O dabar, kai apsiprato, tai daugiausiai dėmesio gauna išdykiausi.
Oi, kaip džiaugiuosi, kad tavo mergytė taip linksmai pasiliko. Taip gera skaityti geras naujienas. Linkiu, kad tokią rastum ir ateidama pasiimti.
Na- va mes jau namie
Radau linksmą, laimingą ir čiauškančią- dar lipant laiptais išgirdau. Sėdėjo su visais prie pietų stalo ir turškėsi po baršius Pradžioje kai pašaukiau kažkodėl mane ignoravo Gal supyko? Nerodė didelio noro eit namo, bet kolkas dar nenoriu pietų miegui palikti- nereik lazdos perlenkt... sakė šiandien neverkė nei biškelio ir auklėtoją jau prisileido...visą laiką sakė kapstės lauke- užtat sauskelnėse radau gerą saują smėlio Inga N- maniškei dabar metai, trys mėn. ir pora savaičių- štai kokio mes didumo
Kaip smagu tai girdėti. O supykti gal šiek tiek ir galėjo. Pasitaikydavo tokių dalykų ir mano darbe. Kai vaikas užsilipa pas tave ant rankų ir neina pas mamą. Tokiais atvejais aš jausdavvausi labai nejaukiai. Atrodo, kad vaiką nuteikinėju prieš mamą. Na bet svarbiausia, kad tavo mergytė linksma. O juk tokia dar mažutė. Linkiu, kad daugiau ašarėlių ir nebūtų.
Manguste, kaip supratau, tu auklėtoja dirbi? Na, ir kaip sekasi tvarkytis su tais naujokais, ar daug tėveliai turi nepagrįstų priekaištų?
Neiškęsiu napasigyrus - mano mažoji (2 metų) šiandien jau trečia diena darželyje. Nei ašarytės, eina su didžiausiu entuziazmu
. Mamai ir tėčiui po bučkį ir į grupę. Sunku su dienos režimu - ji eina į darželį, o ten tik 2 val. pietų miego. O ji buvo pratusi du kartus po 2 val. Tai ryte kai reikia keltis leisgyvė. Bet pasakius kad jau reikia važiuoti į darželį šoka iš lovos ir už suknelės. Tiesa, jėgų pakanka neilgai, po to rengiant tai galva taip ir svyra. Dar vakar vakare buvo nutikimas - tėtis vakare po vonios ištraukė iš pako naktinį pamapersą, o ta atbula ir 'ne ne ne, dideli vaikai pampersu nenesioja'. Oi kentės lova Tiesa, auklėtoja sakė kad jau nusilakstė mirtinai su tuo vaiku - mažoji lauke kaip vijurkas, čia buvo, čia nėra. O ten gyvatvorėmis aptvertos aikštelės, per jas vaiko nesimato - tai auklėtoja nuolat laksto iš paskos  . Tai neramu tik dėl to, kad jos vaiko nepraganytų. Bet ją jau visų grupių auklėtojos pažįsta , pagavę grąžina į vietą.Kai prisimenu kiek su sūnum vargau, kol priprato, tai čia matyt man dievo dovana už tas kančias.
Būna visko. Patį skaudžiausią priekaištą prisimenu ir dabar. Labai širdį suspaudžia. Dirbau pirmus metus, tada man buvo 20. Pavasarį, kai šilta gana daug laiko praleidžiam su vaikais lauke. Būna, kad vaikas nukrenta, išsimurzina ar bevalgydamas išsitepa.Turėjau labai pasiutusį vaiką, suvaldyti jį būdavo gana sunku. Vieną vakarą atėjo pasiimti tą berniuką mama ir atklausiau toookį moralą. Ji man pareiškė, kad nemoku prižiūrėti vaikų, kad vaikas vakare pareina su nešvariais drabužėliais, ir iš viso esu piemenka, kuriai ne vieta dirbti darželyje. Buvau šoke, visą vakarą pražliumbiau, nes nesupratau, ką dariau blogai. Kažkaip man atrodė, kad svarbiausia, jog vaikas darželyje patenkintas, o drabužėlius ne taip sunku išskalbti.  Nuo tada būna atvejų, kad jei vaikas lauke išsimurzina, padaro netyčia į kelnytes ar valgydamas apsilaisto, išskalbiu drabužėlius ir per pietų miegą išdžiūsta. Sunkiausia ys su pinigėliais. Tėvelių nuomone, jie atvedė vaiką į darželį, sumoka pinigėlius ir viskas. Šiemet auklėtoja pasakojo, kad rinko po 15 lt. metams ir tai beveik puse nedavė ir reikia tų pinigėlių prašyti kaip išmaldos. Atrodo, kad mums jų labiausiai reikia. O šiaip tėveliai tikrai nuostabūs visi pasitaikė ir priekaištų netenka išgirsti. Su vaikučiais man patinka. Jeigu tik neatveda kelių naujokų iš karto, tai tada nėra labai sunku. Buvo tokių vaikučių, kuriems priprasti prie darželio reikėjo dviejų mėnesių, buvo tokių, kurie nuo pat pirmos dieno jaučiasi puikiai. Turėjau ir tokių, kuriems vos ne tėveliai yra įkalbėję, kad darželyje blogai.
Manguste, aš pastebėjau, kad ir mūsų auklėtojos labai įsitempusios, stengiasi visaip įtikti. Va, pvz, aš sakau, o Jezau, kaip uodai puola ir kokie tie vaikučiai jautrūs tiems įkandimams, tuoj guzas didžiausias, tai jos teisinasi, kad gal namuose tuos vaikus sugėlė, o aš juk tik tarp kitko sakau. Matyt, pagalvojo, kad čia aš jau namokią skeliu, bet ką gi jos gali būti kaltos, kad uodai puola???
Ir t.t. Su priemonėm ugdymui tikrai blogai, bet tėvai matyt įsivaizduoja, kad sumoka tuos kelis litus ir jau viskam turi užtekti.
tfutfutfu- šiandien vėl radau savo mergytę laimingą. Nors dar nepalieku pilnai dienai, bet auklėtoja tikisi, kad jau nebeverks. Ko gero tiesa, kad maži greičiau pripranta...Visai nenorėjo eiti namo- tik mane pačią tempės į grupę...Prieš akis savaigalis- tikiuosi per jį nuo lopšelio neatpras?
Manguste, o tavo dukra lankys ta pati darzeli , kur ir tu dirbi? gal net i ta pacia grupe?
Taip, žadu vestis į tą pačią, kadangi pas mus darželyje lopšelio grupė tik viena, o aš pati lopšelyje ir dirbu. Šiek tiek bijau, kad mažoji nepavydėtų kitiems leliukams mamytės, bet tikiuosi, kad viskas bus gerai.
Savo dukrytę pradėjom leisti į lopšelį 1 metų ir 8 mėnesių . Savaitę ėjo , po to susirgo : stresinė situacija + najos "bacilos"... Tą savaitę , kol ėjo , iki pietų pasilikdavo kuo puikiausiai . Gal įtakos turėjo tai , kad iki to laiko ne tik su mamyte augo : nuo 4 mėnesių keliom valandom ateidavo auklė. Mane pačią tėvai į lopšelį nuvedė 1 metų ir 4 mėnesių . Jokių pretenzijų dėl to neturiu : labai kompleksuota nebuvau , jaučiausi saugi , vaikų nemušdavau ... Esu mačius tokių bjaurių mušeikų , kurie augo šiltai ir saugiai namučiuose su mamytėmis , močiutėmis ir visokiomis tetutėmis , kad buvo baisu žiūrėti ... Reikia stebėti savo vaiką ir parinkti jam tinkamą aplinką augti : vienam geriausia namuose , o kitą būtina vesti į kolektyvą . Nepabandysi - nesužinosi . Jei nepritapo vienam lopšely , tai gal reikia paieškoti kito . Ar jam tikrai geriau namuose sužinosi tik bent po 2-3 išbandytų lopšelių... Gal nuvedus į kitą vaikui bus tinkamesnis biolaukas , labiau patiks auklėtoja...
Neseniai nuvedėm dukrytę į lopšelį ( 1 metų ir 8 mėn.) nemokančią nei pavalgyti , nei ant puoduko pasiprašyti... Priėmė : ir pamaitina , ir sauskelnes pakeičia...Pagalvokit pačios , jei jūs būtumėt auklėtojos negi nepadėtumėt tokiems "pupsikams". Ten gali dirbti tik mylintys vaikus žmonės : dėl tokio "didelio" atlyginimo su vaikais ištisai dantis sukandus neišbūtum , jei jų nors kiek nemylėtum ( aš išblūsčiau )...
Išleidau sūnų į lopšelį 1,5metukų- su pampersu, soske
 ir žaisline mašina. Auklėtojos sakė, kad buvo sunkoka pirmą mėnesį- nes labai verkė ir jos tąsė jį ant rankų...Turiu vaiko nuotrauką iš pirmųjų dienų lopšelyje- sėdi zuikis visas liūdnas, soske dantyse, mašina apsikabinęs ir vos nežliumbia. O paskui taip įsivažiavo į linksmybes, kad 2-jų metukų su chebrantu iš darželio buvo pabėgęs. Gerai kad netoli nubėgo- visi buvo lauke, o jie sumanė po darželio pastatą pasivaikščioti. Auklėtojai buvo strioko...Jau pakeitėm 5-is darželius dėl pasikeitusios gyvenamosios vietos, tai tik apie pusė auklėtojų iš manęs gautų teigiamą rekomendaciją jei ką. O vaikui ir taip gerai- jam bele tik chebra.
Vobla, vis prisimenu tavo mergytę.
Kaip jai sekasi lopšelyje? Labai įdomu, nes dar nėra tekę martyti tokio mažo vaikiuko lopšelyje.
Tris savaites ėjome labai gerai, paskui savaitei iškritome dėl ligos Po ligos dar noriau ėjo, nes buvo labai chebros pasiilgusi. Bet va atsitiko tokia bėda- lyg šiol buvo pavaduojanti auklėtoja, o praeitą ketvirtadienį grįžo iš atostogų nuolatinė. Kažkas nutiko, nes mažoji jos nepripažino, o gal šiaip blogai jautėsi- apie pietus paskambino, kad labai verkia ir lyg tempertūros turi. Penktadienį laikiau namie- nugi lyg ir sveikas tas vaikas  Šiandien vėl išleidau ir drebu dabar- kiek suprantu maniškei nelabai ta auklėtoja patinka... Oi kaip negerai...jau taip ramu buvo, o dabar vėl viskas iš naujo O kas liečia mažumą, tai yra mūsų grupėj mergaitė, mėnesiu už maniškę jaunesnė( labai bėja savarankiška). Taip pat yra berniukas kuriam tik prieš porą dienų suėjo metukai. Nuo vidurio savaitės ateis dar vienas vaikiukas kuriam tuoj sueis metukai. Taip, kad mes jau nesam mažiausios- kaip ir vos ne didžiausios gaunames
Kai aš paklausiau vedėjos ar galėsiu bent jau pirmą savaitę dukrytę pasiimti nuo pietų, ji atsakė kad ne Tipo, taip daug greičiau vaikas pripranta prie auklėtojų, prie režimo ir prie naujos aplinkos. O jei paliksiu ją verkiančia, taigi mano širdis gali sprogti pirmomis dienomis Nežinau, jei adaptacija bus sunki, turbūt tarsiuosi su auklėtoja apie buvimą, bent jau pirmosiomis dienomis, pusei dienos
Kas cia per vedeja tokia,
tu tiesiai su aukletojom kalbek. As pirma savaite vesdavau puse dienos, lauke pabudavom ir viskas (trumpam iseidavau ir aplinkui slaistydavausi), bet maniske pati norejo likt valgyt ir po to miegot, bet as vos ne visa savaite po to, ateidavau pries pietu miega paklaust ar nori likt, tai eidavo su vaikais miegot, ateidavau po vakarienes pasiimti. Paskutini karta palikau visai dienai, tai sake, kad biski lauke manes jau. Bet dabar vel neinam, tai nezinau kaip bus paskui., nes ir pas mus aukletojos pasikeite.
Nieko neturi teisės vedėja uždraust anei auklėtoja, daryk, kaip tau atrodo teisinga. Dar gali pasakyti, kad pedagogų nuomonės dėl to skiriasi. Pvz., pas mus visame rajone primygtinai prašo (bet ne reikalauja), kad pirmąją savaitę vaikus pasiimtų iki pietų.
Papildyta @ [mergetime]1089181386[/mergetime] Mano mažylė tai tikrai nebūtų ištvėrusi visos dienos iš pat pradžių. Vaikui ir taip streso užtenka. O buvo grupėj toks naujokas, kuris iš karto ramiausiai visą dieną prabuvo. Juk tik mama savo vaiką geriausiai pažįsta.
Mūsų angeliukas į lopšelį pradėjo eiti vos vienerių sulaukęs .Ir aš to visiškai nesigailiu - jau nuo mažens jis buvo bendraut mėgstanti "persona" , be to ir grupės vaikai jį labai mėgo , o auklėtoja , kaip mažiausią šiek tiek labiau palepindavo - ir pamyluodavo , ir panešiodavo . Jau trečią dieną reikėjo vaikytis po grupę , kad išsivesčiau namo - niekur nenorėjo eiti.Tris mėnesius atlankėme labai šauniai , tik po to labai stiprios ligos užpuolė - keturiems mėnesiams teko palikti darželį.Po šios pertraukos rytai tapo šiek tiek sunkesni - kabinasi į kojytę ir sako NE NE ( tipo , nepalik manęs) . Bet aš žinau , kad kai tik uždarau grupės duris , vėl viskas stoja į savo vėžes.
Ir dar labai smagu matyti , kai išmokęs darželyje ką nors naujo , būtinai pademonstruos namie.Tiesiog matau , kiek patobulėjo darželyje ...
As manau, kad reikia rinktis ta darzeli, kuris patogesnis. Mano dukryte lanke spec darzeli, kuris buvo labai toli nuo namu, buvo labai nepatogus susisiekimas, mus abi tai labai vargino... Kuo toliau - tuo maziau ji norejo eit i darzeli (nors ir aukletojos mano manymu buvo neblogos). Galu gale mes nustojom lankyt ta darzeli. Bet vaikui reikia bendravimo su kitais vaikais, to manoji negalejo gauti namuose. Todel po kurio laiko ji (mano dideliai nuostabai) pati pasisiule lankyt kita darzeli - ta kuris yra musu kieme (cia turbut del to, kad jis is dalies matosi pro musu virtuves langa, matosi kaip vaikai lauke zaidzia, be to, tie vaikuciais kartais su aukletojom kur nors eina pro musu kiema...). O as beje kazkada anksciau buvau girdejus nepatenkintu tuo darzeliu mamu atsiliepimu. Taigi, prisipazinsiu, i ta nauja darzeli ejau uzsirasyt be didelio entuziazmo ... Taciau tas darzelis pranoko visus mano lukescius  Negaliu atsidziaugt Dukra ryte pati atsikelia, pavalgo, apsirengia ir isdumia i darzeli (pries tai pabuciavus mane ir palinkejus geros dienos :-) O kai as atsikeliu pirma ir nepazadinu savo mazosios - burba nepatenkinta, neva kaip tu mama galejai ? man gi i darzeli reikia, o tu manes nezadini, as gi paveluot galiu  O ir igudziu prasme irgi pasikeitimai nerealus :-) Is to isejom darzo - net paskaiciuot normaliai iki 10 nemokejo. O cia... Per koki menesi ne tik skaiciuot iki 100 ismoko, bet ir abecele ismoko, dabar laisvai paraso bet ka (aisku, kolkas su klaidom: kaip girdi, taip ir raso), skaito viska (tik didelem raidem) :-) Pazanga tikrai didele  Kokios galetu but priezastys? Ju daug. Pagrindine - darzelio pakeitimas (beje, keitem vidury metu, pradejom lankyt gruodzio 22 d. :-). Siame darzely manajai patinka tai, kad aukletojos zymiai jaunesnes, be to, cia nuolat vyksta kokie nors renginiai: koncertai, cirko pasirodymai, jie su grupe isvazuija - tai i teatra, tai dar kur, pvz., neseniai buvo gamtininku stoty, tai emociju ... Viso to senajam darzely nebuvo Zodziu dar galeciau be galo daug pasakot, kokiu fainu pramogu naujajam darzely yra... bet manau uzteks Taigi, mamytes, nebijokit keisti darzeliu
Idomi praktika. Pas mus, kaip tik atvirksciai buvo. Ejom i darzeli, kai mum buvo 2 m. beveik. Tai direktore ir aukletojos kaip tik liepe neapsunkint padeties, palikt vaika ir varyt kuo greiciau is ten. Neva "paverks, ir greit apsiramins. O jei mama bus salia - tai issidirbines, elgsis ne taip, kaip budamas vienas. O kai mamai vis delto reikes iseit vistiek verks vaikas, todel geriau iskart iseit, nes vistiek rezultatas tas pats bus" ir pan. Bet pasiule pirma diena palikt porai valandu ir po to atsiimt. Atsimenu, siaubas kaip bijojau ta pirmaja diena ...  Parbegu po poros valandu (teko begt is labai svarbaus seminaro), o aukletojos sako, miega jusu vaikiukas. Ateikit uz valandos. Namo nevaziuosi - darzelis toli. Tai bludijau valanda aplink darzeli... Griztu po valandos - vaikai zaidzia, labai jie ten tarpusavy "uzsieme", tai gavau pasiulyma dar luktelt, pavaiksciuot ... Griztu dar po 1,5 val. - tas pats. Galu gale ir pasibaigus darzelio darbo laikui maniske nenorejo eit namo :-)Va tokia musu pirmoji diena darzelyje... Taigi, nedrisciau kategoriskai teigti, kuris variantas geresnis - kad mama vaiksciuotu kartu i darzeli bent pirmas dienas, ar kad visai nevaiksciuotu ...
Labai gerai pasakyta, svarbu nenusileist Mano dukrytes draugei nutiko taip: Ja atidave i darzeli, ir aisku ji pirmas dienas kele "koncertus". Tevai labai jaudinosi, pergyveno. Vaikas ta mate ir matyt pasinaudojo, papiktnaudziavo. Na, ir mociute viska sugadino galutinai: ziuri pro lango - vaikai isejo i lauka, senoji ima visokiu bandeliu-saldainiu ir lekia i darzeli: "Imk, mieloji, valgyk, Emilyte". Taigi vaikas pradejo nebevalgyt darzely su kitais vaikais - laukia, kol mociute pasirodys su krepsiais Po keliu dienu ta mergyte tevam pareiske: "Eisiu i darzeli tik su salyga - turesit mane paimt per pietus, arba neeisiu isvis". Tevai sutiko net be jokiu svarstymu Dar po dienos-kitos Emilija pareiske - neisiu i darzeli ir basta.  Tevai visgi kaip nekaip nuvede ja i darzeli. Bet tik vaikam isejus i lauka, ta mergyte sugebejo pasprukt - pabego namo. Nuo tol tevai Emilijos i darzeli nebeleido... Po kurio laiko manoji Diana pamate Emilija kieme ir uzkalbino, jos susidraugavo. Kitos kiemo mergytes irgi bande susisneket su Emilija, bet ... Nezinau kodel, bet tik su maniske susidraugavo -kuo toliau- tuo daugiau jos buna kartu Pastebejau, kad Emilija labai baili ir uzdara. Bet ka as padarysiu? Pabendravo jos kuri laika... Viena diena sulaukiau keisto skambucio: skambino moteris, prisistate kaip tos mergytes mama, sako, kad musu mazosios labai draugauja, kad Emilija daugiau su niekuo taip artimai nenori bendraut ir t.t., taigi paprase, kad as savo dukryte kuo dazniau leisciau pas juos i svecius. Dar po kurio laiko ta mama vos neverkiant paprase, kad paprasyciau savo dukrytes, kad Emilija ikalbeciau lankyt kartu darzeli (nes tipo jie jau nesusisneka su savaja 5mete dukra, ji stato visokias salygas, jie jau kazin ko tiktai jai pripirko ir pan., bet ta vistiek i darzeli nesutinka eit, kaprizinga, uzdara...). Keistas man toks prasymas buvo, bet negi gaila pabandyt Taigi mes abi (as ir mano maze) 3 ar 4 menesius ja "lauzem", kiekviena diena PASAKOJOM, KAIP FAINA DARZELY, KOKIE RENGINIAI VYKSTA, KOKIOS EKSKURSIJOS IR pan. As tai jau buvau rankas nuleidus, tiesa sakant. Bet ivyko stebuklas Dabar, kai iki mokyklos (jos busimos pirmokeles) liko 2 men Emilija sutiko pradet lankyt darzeli, bet tik ta grupe, kur maniske. Taigi grizo i ta darzeli, is kurio ne taip seniai pabego Tiesa, aukletojos sako, kad su ja sunkoka, kad tevai tikrai padare klaida sutikdami su dukros reikalavimais, kad laike ja namuose su baba ir televizorium. Anot ju, matosi, kad daug kur mergyte atsilieka ir kad yra labai uzguita <ta nesunkiai galima pastebet, labai jau keistai ta mergyte elgiasi>. Bet sako, kad turetu atsigaut, ypac gerai, kad maniske ja darzelyje globoja (kaip sesute mazesne) ir t.t., ir t.t. Dar sako teveliam, gal psichologo pagalbos reikes ...Vienu zodziu moralas toks - is dideles meiles ir baimes tevai padare bedos (direktores mintis), bet tai pataisoma (as tikiu).
Aš, kaip ir viena iš anksčiau rašiusių mamyčių, atidaviau dukrytę Martyną į darželį ne todėl, kad pinigėlių trūko, o todėl, kad maniau (ir dabar taip manau), jog vaikui bendravimas yra būtinas.
Kadangi man buvo sesija, nuo 8 mėn. Martyną prižiūrėjo močiutė. Tačiau, kai mes gyvename Vilniuj, o močiutė už 200km. - kelionės savaitgaliais, vaiko trūkumas ir visa kita labai vargina. Todėl, Martynai sulaukus 1m.2mėn. ji pradėjo lankyti lopšelį. Iškart noriu padėkoti vaikų lopšelio-darželio "Gervelė" auklėtojai Aurelijai, kuri buvo Martynai lyg antra mama. O pati pradžia buvo tokia: nors močiutė įnirtingai teigė, jog pirmą dieną reikėtų leisti vaiką kelioms valandoms, antrą - pusdieniui ir taip toliau pratinti, mes padarėme kitaip... atidavėme vaiką visai dienai. Ir jokių ašarų. Ir dabar, nors dukrytei yra jau 3m.2mėn. ji visada noriai eina į darželį. Tiesa, buvo laikas, kai keletą rytų ji verkė. Priežastis buvo ta, jog į grupę atvedė naują vaikutį, kuris ištisas 2 dienas be perstojo verkė (nors jam buvo netoli 3 metų). Tad, mielosios mamos, ne visi vaikučiai vienodi - vieniems būtinai reikia tik mamų, kitiems "itin" tinka auklės (dažniausiai taip patogiau patiems tėveliams), o kiti eina į darželį be jokių problemų. Tačiau manau, jog tik vaikučiai, kurie nuolatos serga, yra alergiški ar pan. galėtų neiti į darželį (tai mano asmeninė nuomonė, su kuria Jūs galite nesutikti). Sėkmės visoms.
Pas mus irgi lopšelyje pirmos dienos buvo čiki
, po to prasidėjo nenoras, bet kadangi tėveliai dirba, omočiutė toli teko eiti , bet vėl iškėlė sąlyga-mam turi ateiti pasiimti, nes nuveda tėtė, bet vėl "bjaurūs" tėveliai nepakluso ir eidavom pasikeisdami .Ir rezultate- vaikas eina į darželį, nors kartais būna nenoriu, bet mes nenusilaidžiam
As saviski leisiu i darzeli jau nuo rugsejo 1d.
Net neisivaizduoju, kaip bus viskas...bet gal gerai. Tikiuosi...
Pasidalinsiu ir aš savo išgyvenimais. Šią savaitę pradėjau vesti savo mažių į lopšelį. Jis pas mane toks draugoviškas, jam vis reikia žmonių, vaikų. Kai palikdavom kokiam vaikų kambary, tai paskui vos išsivesdavom. Tai ir galvojau, kad pripras lopšelyje be problemų. Pasirodo klydau...
Pirmą dieną kai nuvedėm, tai pradėjo verkti kai pamatė, kad išeinam. Atėjus pasiimti prieš pietų miegą mus pamatęs vėl susigraudino. Vakare aiškino. kad į darželį nenori. Antrą dieną jau prikėlus sakė "ne dazeli, ne darzeli". Atėjus pradėjo taip graudžiai verkti, kad pačiai jau išeinant pradėjo ašaros riedėti. Trečią dieną iš ryto namuose tas pats, darželyje jau neverkė, bet apsikabino prisiglaudė ir nenorėjo paleisti. Palikom jį pietų miegui. Atėjus pasiimti viskas gerai. Vaikas valgo pats (kai namuose reikėdavo su šaukštu paskui lakstyti), miegoti eina be problemų .Ketvirtadienį tik prikėlus vėl tas pats, o nuėjus į darželį tai nelabai pamatė kaip išeinu, nes auklėtoja užkalbino. Pasiėmus namo vaikas visą vakarą aiškino kad į darželį nenori. Šiandien (penktą dieną) iš ryto buvo tokia isterija kokios dar nemačiau - verkė, spardėsi, nesidavė rengiamas. Bliovė iki užkimimo ir aiškino "ne darzeli". Kai apsiramino, nuvažiavom į darželį ir nieko - be problemų. Nuėjo pats, davė bučkį ir jokių ašarų. Užtat mamai tai širdies skausmas, ašaros rieda ir taip norisi jį paimti iš ten. Kaip bus kitą savaitę pamatysim.
O mes siandien jau trecia diena lopselyje. Mano Juneta grupeje pati jauniausia. Pirma diena buvome apie dvi valandas abi. Viskas buvo puikiu, as nuoboziavau, o ji zaide. Antra diena jau palikau ja viena porai valandu, uzsakiau pietus, o po pietu atejau pasiimti. Sake, visa porcija susveite net nemirktelejusi
Del elegesio irgi jokiu problemu nebuvo, pazyzdavo trumpam, bet greit nusiramindavo. Siryt vos tik atsikele, paklausiau jos, ar eisim i lopseli pas vaikuscius, Tai net neapsirengusi dave man ranka ir pradejo vesti duru link Tai siandien jau palikau ir pietu miegui, ziuresim, kaip seksis. bet aukletojos neskkambina, vadinasi, viskas gerai Pirmadieni jau busim visa diena.
Maniske i lopseli pradejo eiti 2 metu, pavasari, pusei dienos. Buvo turbut pati maziausia grupeje. Vasara 2 men. visai nejo, o dabar nuo rugsejo vel pradejo - viskas beveik is naujo
Aisku, palikau visai dienai. Iseinant verke, bet as su ja nesedziu: ir man lengviau, ir aukletojai, ir vaikas greiciau aprimsta, kai mamos salia nera... Kaip rodo 2 darzelinukiu patirtis, tai sunkiausias momentas buna mazdaug po 1 men.: tada vaikas ima suprasti, kad ji ne siaip palieka pazaisti, bet visai dienai! O paskui pripranta, kaip i darba As taip ir sakau vaikams: "Dabar einam visi i darba. Tete i banka, mama i agentura, o jus - i darzeli". Ir eina Ir aukletoja vis praso, kad tete atvestu, nes lengviau pasilieka
suknistai jauciausi, absoliuciai suknistai...... paejo mano mazas i lopseli nei daug nei mazai - 3 dienas, o visai vienas prabuvo gal pora valandu - tetis stebejo visa laika. Pirma diena zaide kuo puikiausiai, antra siaip taip isbuvo iki pietu, o trecia diena isiseges i koja buvo.... Kai pabandem jam irodyti miegojimo darzelyje privalumus ir lovos nuostabuma, mazius visai pasimete ir labai apvaliom akytem ramiai sau gulejo, kol man sirdis neislaike ir parsivezem namo. Savo lovyteje nuluzo tik paguldytas...
Negali buti taisykliu, nuo keliu metu vaikui gerai kolektyve. Maniau, kad maniskis draugeliskas, nes smelio dezese mielai kapstosi ir siaip su vaikais dalyvauja, bet va - su vyresniais, o paliktas su tais kurie istisai zaislus atimineja, laksto ir zaidzia neprotingus zaidimus nepanoro buti. Vat su sese - kitas reikalas Kai paskambinau auklei ir pasakiau kad labai laukiame jos ir lopselis atidetas, kaip akmuo nusirito a, tiesa, kazkur skaiciau, kad vaikai lengviausiai ipranta metuku laiko, arba tada, kai jau buna savarankiskesni - 3 - 4 metuku. Gal jei butume nuo metuku laiko eje, butu lengvai iprates - tada mielai bet kam rankyte duodavo ir eidavo kur vedamas, o dabar jau mama ir tete myli.....
Pirmas dienas jauciausi puikiai, nes aukletojos nuostabios, mazoji nesipriesino, nesuverke ne karto. 3x pfu. Duokdie ir toliau man taip jaustis....
Dvi pirmos dieneles didelio sirdies skausmo nesukele, nes mazius kuo puikiausiai parode atia ir nubego zaisti...o stai atejo trecia, ketvirta penkta dieneles ir jos man virto tikru pragaru
Jau visas namas zinojo, kad mes i darzeli keliaujam, nes dudu marsas prasidedavo nuo namu . Sunku labai labai sunku, jauciuosi toookia bloga mama...bet kitos iseities neturiu
Jauciuosi susi......... Pirma karta palikau be problemu, nespejo net suverkt, o dabar kas ryta tragedijos, is mano bendraujancio vaikino liko tik asaru pakalne
Tikrai savijauta nekokia... Maniškiui jau treji ant nosies, labai norėjo eit į darželį. Kol porą dienų bvom kartu viskas puiku, o kitas dvi dienas, kai reikėjo palikt, klykė. Tiek kad man išėjus greit nusiramindavo, bendraudavo su auklėtojomis. O šiandien verkė jau namuose, panašu, kad kuo toliau, tuo us sunkiau kurį laiką.
Nemaniau, kad adaptacijos reikės ir man...
jauciuosi rami, kaip belgas
Kiekviena ryta, iseinant i lopseli, manoji net necypteli. Tiesa, tik pageidauja, kad bent per pusrycius pabuciau kartu, o kai iseinu, siek tiek paverkia. Bet as pastoviu prie duru, kol nurimsta ir man prie ju tikrai ilgai trypcioti netenka.Valgo labai gerai, ismiega po tris valandas. Tad ko as cia tureciau parintis? Miargos, pavydekit man
|
This is a "lo-fi" version of our main content. To view the full version with more information, formatting and images, please click here.