Cafe Latte
2010 02 08, 08:57
Kur buvus, kur nebuvus atsirado tokia problema. Iki tol nebuvęs itin baugštus vaikas (8 metai) staiga ėmė bijoti nakčiai likti vienas savo kambaryje (atskirame kambaryje gyveno jau 2 metus, iki tol problemų nekilo. Pamato kokį šiurpesnį vaizdą per televizorių, kartais užtenka ir baisesnę pasaką išgirsti - ir kelias savaites, prabudęs naktį, nebegali užmigti, ateina į tėvų lovą. Po kiek laiko vėl lyg apsiramina, ima geriau miegoti, bet vėl koks "siaubukas" pasirodo - ir viskas iš naujo. Deja, tie baimės intervalai vis ilgėja. Jei po pirmųjų baimė naktį prabudus ir vėl užmigti trukdavo kokias 4-5 dienas, paskutinysis etapas - jau visas mėnuo. Ribojame televizoriaus žiūrėjimą, peržvelgiame, ką būtent vaikas žiūri, kad saugotume nuo kokio baisesnio vaizdo, bet... juk mokosi vaikas 3-čioje klasėje, skaito knygas - neapsaugosi juk nuo vaizdžiai aprašytos raganos ar kokio požemio karalystės vaizdinio. 3 savaites duodu homeopatinių vaistų Sedativ PC, bet nepadeda. Dieną - vaikas smalsus, elgiasi normaliai, noriai bendrauja su draugais, gerai mokosi, viskas kaip buvę. Bet naktį jau pats ima bijoti prabudimo. Vos prabudęs ateina į mūsų, tėvų, lovą ir tik joje gali užmigti. Bandėme palydėti atgal į jo kambarį, leidžiame prabudus užsidegti šviesą ar nedidelę švieselę, kad nebūtų baisu, bet, deja, toks "grąžinimas" - tik blogiau, vaikas ima nervingai kūkčioti, verkti, vienas būdamas vis labiau įsibaimina. Įtardami, kad vaikas kažkodėl šiaip nori pamanipuliuoti, bandėme "paspausti" išvis uždrausdami televiziorių, kompiuterį, aiškindami, kad nenorime audrinti vaizduotės, uždrudžiame žiūrėti net ir visai nebaisius filmukus ar vaiko mėgstamus koncertus - kad stengtųsi pats įveikti baimę, kad turėtų tikslą. Deja, jokio rezultato - vaikas vis tiek naktį ateina pas mus į lovą, dieną gružiasi, stresuoja, nori pažiūrėti keletą filmukų, kuriuos kasdien žiūrėdavo, prižada, kad kitą naktį nebeateis, laukia, kada apribojimų nebetaikysime, bet... ateina naktis - ir vėl. Nebežinau, kaip elgtis, kaip skatinti įveikti tą naktinę baimę. Nujaučiu, kad tikriausiai ne vien vaizdiniai tokią baimę sukelia, nes vaikas anksčiau tai nebijodavo. Bet kokių nors aplinkybių kilti slaptam nerimui šeimoje lyg ir nėra: niekas nepasikeitė, su mokslais labai nespaudžiam, jokių esminių įvykių nevyko... Ką dar galėtume padaryti kad vaikas nurimtų? 
mano aštuonmetė kaip tik šiuo metu turi tokia pat problema. Viskas taip kaip ir jūs pasakojate. Analogiškai taip kaip apie mano vaika parašyta... tai ką gi daryti, kaip padėti?
saule...
2010 02 09, 13:46
galiu pasakyti tik tiek kad pati tokia baime turejau iskurnezinau prisigalvoji visokiu priezasciu, net tiksintis laikrodis gasdino, raudonos uzuolaidos, duris su stiklu atrodydavo kad mane kazkas stebi. sviecaintis menulis tiesiai i mano veida ir t.t nezinau ar kalbejot su savp atzala paklauskit koki filma baisu mate ar video zaidima, paklauskit ka sapnuoja, pasakykit kad jokiu baubu nebuna, o pasakymas kad tu jau didelis ir bijoti jau turtu but geda dar labiau isgasdins- galvos kad kitiems vaikams taip nera kad jam vienam taip buna, tada sios mintis lydes dar, man mama sakydavo kad zeniciaus tada nebebijosiu viena but- nepadedavo  linkiu geru pokalbiu su savo vaiku kai suzinosit kame beda tikuosi nugalsit vaiko baimes kartu 
Cafe Latte
2010 02 09, 14:02
Tute, maniškė - taip pat mergaitė. Tik kažkaip kai pradėjau neutraliai rašyt "vaikas", tai taip ir tęsiau vyriška gimine  Saule, dėl pokalbių - praktiškai kas vakarą bandau. Ir labai gerai žinau, ko būtent bijo. Ir ji labai gerai suvokia, kad to dalyko realybėje nėra. Dieną. O vat naktį pabudus iš miego, matyt, kažkokia nepaaiškinama panika apima, prieš akis vaizdiniai išplaukia. Netgi galiu pasakyti pastaruosius didžiuosius baubus. Hario Poterio filme kažkelintoj daly žolės kažkokios yra - kalbančios, žudančios, ar kaip ten. Tai va, išsigando tų žolių. Ne žiūrėdama filmą, o paskui, eidama miegot, kai užsimerkus prieš akis tas vaizdas iškilo. Žino, kad manuose jokių žolių nėra. Bet panika nuo vaizdo gaunasi. Kitas baubas - pamačius per "Šok su manimi" "Baubo" ištraukas prieš Valinskienės šokį. Dabar netikėtai vėl kažkokiame vaikiškame filme kažkokį vaiduoklį per baisiai parodė Dar prieš metus ji tokių dalykų visai nebijodavo. O štai dabar ėmė ir užsisuko kažkoks baimės motoriukas. Kad bijo to, ko gyvenime nėra - pati suvokia ir puikiai žino. deja, nuo naktinių panikos atakų tai visai neapsaugo... Iš to išplaukia tik vienas teigiamas dalykas: noriau eina į mokyklą. Sakė, ryte, prabudus, nuo minties kad tuojau išeis į mokyklą, bus tarp draugų, jai tampa geriau, ten visai pamiršta visas baimes. Ir matematikos namų darbus ėmė trigubai uoliau spręsti prieš miegą - sako, padeda užsimiršti ir nebijoti. Bet, va, vos užmiega, vos, tikriausiai, koks sapnas ateina - ir vėl. Net dėmesio labai nekreipčiau, jei tai jau visą mėnesį nesikartotų kasdien
sena niekšė
2010 02 09, 16:22
pastebėjau kad autorė turi du vaikus. o kur ir kaip miega jaunesnis brolis? gal vaikas ne bijo, o nori su jumis "draugauti"?
šiaip ar taip, vaiko už tai bausti nereikėtų.
Dar prieš metus ji tokių dalykų visai nebijodavo. O štai dabar ėmė ir užsisuko kažkoks baimės motoriukas. Kad bijo to, ko gyvenime nėra - pati suvokia ir puikiai žino. deja, nuo naktinių panikos atakų tai visai neapsaugo... Iš to išplaukia tik vienas teigiamas dalykas: noriau eina į mokyklą. Sakė, ryte, prabudus, nuo minties kad tuojau išeis į mokyklą, bus tarp draugų, jai tampa geriau, ten visai pamiršta visas baimes. Ir matematikos namų darbus ėmė trigubai uoliau spręsti prieš miegą - sako, padeda užsimiršti ir nebijoti. Bet, va, vos užmiega, vos, tikriausiai, koks sapnas ateina - ir vėl. Net dėmesio labai nekreipčiau, jei tai jau visą mėnesį nesikartotų kasdien [/quote] va dėl to man ir keista... televizoriaus nežiūri visai. O ką daro su kompiuteriu, kokius vaikiškus filmus žiūri - viskas 100 % kontroliuojama ir baisybių ten nėra. Tiesiog - jai sunku užmigti, bijo prabusti. Ko konkrečiai bijo - pati nežino. Siaubų nesapnuoja, kažkokių daiktų nebijo. Bijo neužmigti.Bijo prabusti. Miega su naktine lempele. Nesuprantama panika. Žinoma, sakau , kad nieko čia blogo bijoti, kad aš ją suprantu ir kad aš pati kartais bijau... Bet matau kad jai stresas formuojasi jau einant miegoti. Išgeria prieš miega raminamosios arbatos. Kartais nieko, o kurią naktį - jau žiūrėk ir atšlepsi apsiraudojusi... Į lovą neįsileidžiu, nes žinau, kad paskui bus dar sunkiau. Tiesiog palydžiu atgal į lovą, keletą minučių pagulių šalią ir kol nurimsta. Gal reikia laiko ir kantrybės... tikiuosi, kad praeis savaime. Mums jau irgi koks mėnesis tokie dalykai dedasi. tiek džiugu, kad ne kasdien...Tačiau jei taip ir toliau - ieškosiu psichologo pagalbos.
Psichologe
2010 02 11, 18:50
QUOTE(Cafe Latte @ 2010 02 08, 06:57) Kur buvus, kur nebuvus atsirado tokia problema. Iki tol nebuvęs itin baugštus vaikas (8 metai) staiga ėmė bijoti nakčiai likti vienas savo kambaryje (atskirame kambaryje gyveno jau 2 metus, iki tol problemų nekilo. Pamato kokį šiurpesnį vaizdą per televizorių, kartais užtenka ir baisesnę pasaką išgirsti - ir kelias savaites, prabudęs naktį, nebegali užmigti, ateina į tėvų lovą. Po kiek laiko vėl lyg apsiramina, ima geriau miegoti, bet vėl koks "siaubukas" pasirodo - ir viskas iš naujo. Deja, tie baimės intervalai vis ilgėja. Jei po pirmųjų baimė naktį prabudus ir vėl užmigti trukdavo kokias 4-5 dienas, paskutinysis etapas - jau visas mėnuo. Ribojame televizoriaus žiūrėjimą, peržvelgiame, ką būtent vaikas žiūri, kad saugotume nuo kokio baisesnio vaizdo, bet... juk mokosi vaikas 3-čioje klasėje, skaito knygas - neapsaugosi juk nuo vaizdžiai aprašytos raganos ar kokio požemio karalystės vaizdinio. 3 savaites duodu homeopatinių vaistų Sedativ PC, bet nepadeda. Dieną - vaikas smalsus, elgiasi normaliai, noriai bendrauja su draugais, gerai mokosi, viskas kaip buvę. Bet naktį jau pats ima bijoti prabudimo. Vos prabudęs ateina į mūsų, tėvų, lovą ir tik joje gali užmigti. Bandėme palydėti atgal į jo kambarį, leidžiame prabudus užsidegti šviesą ar nedidelę švieselę, kad nebūtų baisu, bet, deja, toks "grąžinimas" - tik blogiau, vaikas ima nervingai kūkčioti, verkti, vienas būdamas vis labiau įsibaimina. Įtardami, kad vaikas kažkodėl šiaip nori pamanipuliuoti, bandėme "paspausti" išvis uždrausdami televiziorių, kompiuterį, aiškindami, kad nenorime audrinti vaizduotės, uždrudžiame žiūrėti net ir visai nebaisius filmukus ar vaiko mėgstamus koncertus - kad stengtųsi pats įveikti baimę, kad turėtų tikslą. Deja, jokio rezultato - vaikas vis tiek naktį ateina pas mus į lovą, dieną gružiasi, stresuoja, nori pažiūrėti keletą filmukų, kuriuos kasdien žiūrėdavo, prižada, kad kitą naktį nebeateis, laukia, kada apribojimų nebetaikysime, bet... ateina naktis - ir vėl. Nebežinau, kaip elgtis, kaip skatinti įveikti tą naktinę baimę. Nujaučiu, kad tikriausiai ne vien vaizdiniai tokią baimę sukelia, nes vaikas anksčiau tai nebijodavo. Bet kokių nors aplinkybių kilti slaptam nerimui šeimoje lyg ir nėra: niekas nepasikeitė, su mokslais labai nespaudžiam, jokių esminių įvykių nevyko... Ką dar galėtume padaryti kad vaikas nurimtų? Man atrodo, kad Jums reiketu kreiptis psichologo konsultacijai. Vaiko baimes tikriausiai susijusios su vaiko pykcio perdirbimu. Gali buti, kad ir neimanoma suzinoti bus priezasties, bet atskleidzianys vaiko jausmus psichologo individualus uzsiemimai pades vaikui priimti savo agresija. Kiek galiu spresti is savo patirties, tokiu atveju pagalba gana daznai buna sekminga ir ilgai netrunka.
Vicious_L
2010 03 22, 10:35
As nuo vaikystes iki dabar bijau viena miegot. Iki 7 metu miegodavau tevu kambary, tevai galvodami kad miegu ziuredavo televizoriu iki velumos, o as tik apsimesdavau, kad miegu. tai tokius kosmarus naktim sapnuodavau, kad bijodavau is vis eit miegot. Gerai pagalvojus siaubo filmu kaip ir nepamenu, nezinau ar tikrai tevai juos ziuredavo, bet kokius kosmarus sapnuodavau tai dabar tokiu nesapnuoju. Vaikam pasakodavau baisias istorijas. O kas baisiausia, kad matyt buvo laki fantazija ar kas, bet pabudus matydavau visokius vaizdus: gyvatas milziniskas ant spintos ir panasiai. Viena kart, kai jau miegojau atskiram kambary pabudus ant lovos pamaciau zmogaus nukirsta galva, tai taip spiegt pradejau, kad net mama atbego, bet atsipeikejus pamaciau kad taip nera. Zodiu visokias baisybes sapnuodavau, nuo drebejimo visus raumenis rytais skaudedavo, dar lunatikuodavau. Dabar kosmaru nebesapnuoju, bet vis tiek ziauriai bijau miegot viena.
vabaliukste
2010 04 02, 12:30
sveikos. skaitau ir matau kad tokia beda turim ne mes vieni. mano dukrai bus greikt 9. bet naktinis miegas tapo varginantis mum visiem. tik atsigula ir prasideda verkimai.. na jau tokia isteriski rekimai.. ir saukimas " as negaliu uzmigti..." ir dar plius na kaip pavadinti tokie tampymaisi kuno. nzn nei ka daryt. ir kalbam ir viska. ir daviau siulo gala jai viena, o kita as nusivediau i kita kambary, kad butu rysis. sakiau kad taip as jai gera energija siunciu... gal reiktu broli i jos kambari perkraustyt... zodziu sunku.
|
|
