QUOTE(Soy @ 2010 04 27, 10:53) Iki tam tikro laiko tiek mama, tiek kudikis neatskiria saves vienas nuo kito ir tapatinasi. Tai visiskai normalu ir vaikui augant praeina naturaliai.  sutinku su Jumis ir manau tas "mes" dar yra todėl, kad realiai daug dalykų ir darome mes, abu kartu, žaidžiame, valgome, migdomės, vaikštinėjame lauke ir t.t. 
QUOTE(pandora_papuosalai @ 2010 04 18, 14:02) mes irgi viska darom kartu, gal tas "mes" ir atsiranda del to   tame ir esme, kad jus ne viska darot kartu. QUOTE(˜ª¤Julija¤ªI @ 2010 05 02, 00:15) sutinku su Jumis ir manau tas "mes" dar yra todėl, kad realiai daug dalykų ir darome mes, abu kartu, žaidžiame, valgome, migdomės, vaikštinėjame lauke ir t.t. O jus viena is tu, kurios nesuprato esmes. Tai aisku, kad vaikstinejat lauke kartu, vaikas nepavaziuos vienas vezime. Bet ar jus kruti kartu zindat ir kakojat, tai abejoju.......
Stengiuos nevartot to "mes" kai kalbu apie savo vaika.
Bet kartais taip gaunasi, kai nesu maitint maitint - sakau mes einam valgyt, rengiames irgi mes, zaidziam mes. Tai man atrodo normalu. O nenormalu atrodo kai sedi sveciuose mama su vaikuciu, ir staiga sako visiems "Oi, mes apsikakojom"  . Arba ka dar pati girdejau is mamyciu  - mes jau sveriam 10 kg, mes valgom is papuko, mes jau 7 dienas nekakojom, mes vakar netycia apsisiojom teti, mes vakar pirma karta ragavom tyreles, mes ismokom kisti koja i burna, mes nakciai dedames pampersa ir t.t. Man tai skamba labai kvailai ir juokingai
Kai dar buvau bevaikė, man visada atrodydavo keista, kai mamos prabildavo apie tai, kaip jos (mama & dukrytė) apsikakodavo ir t.t. Mane tai siutino iki begalybės
 , todėl aš būdama dviejų dukryčių mama, jau matyt sąmoningai nenaudoju frazių "mes sveriame tiek ir tiek, mes kakojame taip ir anaip".
Susimasciau ir as kaip cia kalbu, pasirodo kad kai sneku sakau normaliai, bet rasau daznai mes, del to kad butu trumpiau pvz. mes vel nevalgom - vietoj mano sunus Aronas vel nevalgo,bet cia grynai kad maziau rasyt, nors manau kad kol visai vaikas mazutis nieko cia blogo nera man tai violetiniai lai sako kaip nori. Man svarbiausia suprasti prasme to ko man sako o kaip tai cia jau nesvarbu, nors ir kiniskai, as nesigylinu, prie zodziu nesikabineju ir tikrai nemanau kad sakydamos - mes- kazkaip negerbia, numenkina ar kitaip nuskriaudzia vaika.
QUOTE(marina861 @ 2011 01 19, 03:13) Arba ka dar pati girdejau is mamyciu - mes jau sveriam 10 kg, mes valgom is papuko, mes jau 7 dienas nekakojom, mes vakar netycia apsisiojom teti, mes vakar pirma karta ragavom tyreles, mes ismokom kisti koja i burna, mes nakciai dedames pampersa ir t.t. Man tai skamba labai kvailai ir juokingai O gal ir mamytė išmoko kišti koją į burną? Gal ir pampersą nakčiai dedasi? Gal ir 7 dienas pakakoti jai neišeina? Ką gali žinoti O jei rimtai, tai man irgi ausį rėžia tas MES vartojamas pasakyti tam ką darė TIK vaikas. Pati vartoju mes tik tada, kai iš tikrųjų kažką darėme kartu: mes žaidėme, mes ėjome į lauką ir pan. Aš net "mes valgėme" sakau tik tada, jei iš tikrųjų valgiau ir aš pati. Jei valgė TIK vaikas, tai taip ir sakau: sūnus/dukra valgė. Man tai įdomu kodėl kalbėdamos tik apie save mamos kažkaip nevartoja to mes? Bent jau man tai neteko girdėti. Kažkodėl nesako: mes šiandien labai supykom ant vyro ar mums labai skaudėjo pilvą, nes prasidėjo mūsų dienos  Jei jau toks glaudus ryšys ir tokia didelė meilė, kurios aš, kaip supratau iš kai kurių komentarų, savo vaikams nejaučiu, nes save suprantu kaip save, o savo vaikučius kaip ją ir jį.
Nuo situacijos priklauso...nevisi pasakymai ziauriai nelogiski.
todėl, kad tokia psichologija. mama ir mažas kūdikis tai diada, nedaloma, vienas be kito negali. Iš to ir atsiranda tas mes, tas bendrumas. Vėliau iš to pamažu tiesiog "išaugama". Pvz, kai gimė mažasis, kalbėdama apie vyresnėlį nesakydavau "mes", bet kalbėdama apie mažiuką, vartodavau "mes".
Ir nematau čia nieko blogo ar ausį rėžiančio.
Tik nepainiokit čia psichologijos
Psichologai kaip tik akcentuoja, kad susitapatinimas su savo vaiku nesveikas nei mamai, nei vaikui: vaikas turi gyventi savo gyvenimą, o mama savo. O kol vaikas bejėgis mama jam tik padeda gyventi, o ne gyvena jo gyvenimą. Bent jau neturėtų  O tie "mums dygsta dantys", "mes valgom/nevalgom, kakojam/nekakojam" dėl to turbūt ir atsiranda, kad mama jau nebemato savęs be vaiko, o gyvena jo/jos gyvenimą
As taip pat daznai sakau "mes", bet kodel pati negaliu paaiskinti
. Turbut pati nesugalvojau, paveike aplinkiniai
QUOTE(VaiVi @ 2011 01 21, 16:16) Tik nepainiokit čia psichologijos Psichologai kaip tik akcentuoja, kad susitapatinimas su savo vaiku nesveikas nei mamai, nei vaikui: vaikas turi gyventi savo gyvenimą, o mama savo. O kol vaikas bejėgis mama jam tik padeda gyventi, o ne gyvena jo gyvenimą. Bent jau neturėtų O tie "mums dygsta dantys", "mes valgom/nevalgom, kakojam/nekakojam" dėl to turbūt ir atsiranda, kad mama jau nebemato savęs be vaiko, o gyvena jo/jos gyvenimą Labai daznai motinos nuojauta turi didesne reiksme nei psichologu teorijos, kurios siaip jau neretai skiriasi viena nuo kitos. O ir patys psichologai daznai nesivadovauja savo profesinemis ziniomis, nors tenka pripazinti, kad teiginiai <psichologai mano>, <psichologai teigia> labai gajus nudienoje ir veikia itaigiai
Aš tai savo profesinėm žiniom vadovaujuosi
QUOTE(VaiVi @ 2011 01 21, 17:34) Aš tai savo profesinėm žiniom vadovaujuosi o kitos vadovaujasi asmeninem emocijom... QUOTE(VaiVi @ 2011 01 21, 17:34) Aš tai savo profesinėm žiniom vadovaujuosi As linkusi derinti profesines zinias, patyrima, nuojauta ir dar n kitu dalyku QUOTE(VaiVi @ 2011 01 21, 15:16) Tik nepainiokit čia psichologijos Psichologai kaip tik akcentuoja, kad susitapatinimas su savo vaiku nesveikas nei mamai, nei vaikui: vaikas turi gyventi savo gyvenimą, o mama savo. O kol vaikas bejėgis mama jam tik padeda gyventi, o ne gyvena jo gyvenimą. Bent jau neturėtų O tie "mums dygsta dantys", "mes valgom/nevalgom, kakojam/nekakojam" dėl to turbūt ir atsiranda, kad mama jau nebemato savęs be vaiko, o gyvena jo/jos gyvenimą nematau čia tapatinimosi jeigu mama sakytų taip apie savo -niolikmetį vaiką, tada jau pasukiočiau pirštą, stebėčiausi ir pan. Kol kalbama apie mažus vaikus, tikrai nematau kažko TOKIO. Jei akda pagimdysiu trečią, irgi sakysiu "mes" ir nesuksiu sau dėl to galvos 
QUOTE(JurgaSim @ 2011 01 21, 16:39) As linkusi derinti profesines zinias, patyrima, nuojauta ir dar n kitu dalyku Aš gi nesakiau, kad nederinu jūsų minimų dalykų Parašiau, kad vadovaujuosi profesinėm žiniom į jūsų pastabą, kad dažnai patys psichologai nesivadovauja tuo ką sako/rašo.Man, tiesą sakant, ir lietuvių kalbos gramatikos taisyklių žinojimas neleistų sakyti "mums išdygo pirmas dantukas" 
Man si tema keista. Nesistebiu mamomis, susitapatinanciomis su savo vaiku, o anksciau tikrai daznai ir pati sakydavau ''mes'' vietoj sunus. Is to juk taip pat greitai ''isaugama'' kaip ir uzauga patys vaikai. Tai taip laikina, kad net neverta apie tai diskutuoti
QUOTE(JurgaSim @ 2011 01 21, 17:50) Man si tema keista. Nesistebiu mamomis, susitapatinanciomis su savo vaiku, o anksciau tikrai daznai ir pati sakydavau ''mes'' vietoj sunus. Is to juk taip pat greitai ''isaugama'' kaip ir uzauga patys vaikai. Tai taip laikina, kad net neverta apie tai diskutuoti
As niekad nesakau mes
Nu kaip gali buti mes? Man juokinga, mes turim 16 dantu, mes geriam misinuka dar ir mes dar ir dabar su sauskelnem ir panasiai...Net nezinau ka ir bepridurti, nenoriu plestis.
As irgi daznai sakau mes,tiesiog gal valdo emocijos
paaugs vaikas,manau ir mes to nebeliks,o ji,as
QUOTE(JurgaSim @ 2010 02 10, 15:03) jei zvelgtume is psichologines puses, kai nemazai mamu gimus vaikui dar ilgai nesugeba isisamoninti, jog kudikis jau nepriklauso jos kunui QUOTE(same @ 2010 02 10, 18:43) Turiu du vaikucius, be galo be krasto juos myliu, bet niekada gyvenime nesakiau "mes". Juk jie atskiros asmenybes. Be to kai isgirstu is mamytes "mes siandien kakojome 5 kartus", tai kiek graudokai atrodo is salies as tai nekreipiu demesio kaip kas ir ka sako, mes, ji, jis, jam, jai, mums.  QUOTE(VaiVi @ 2011 01 21, 15:16) Tik nepainiokit čia psichologijos Psichologai kaip tik akcentuoja, kad susitapatinimas su savo vaiku nesveikas nei mamai, nei vaikui: vaikas turi gyventi savo gyvenimą, o mama savo. O kol vaikas bejėgis mama jam tik padeda gyventi, o ne gyvena jo gyvenimą. Bent jau neturėtų O tie "mums dygsta dantys", "mes valgom/nevalgom, kakojam/nekakojam" dėl to turbūt ir atsiranda, kad mama jau nebemato savęs be vaiko, o gyvena jo/jos gyvenimą Niekad nesupratau to "mes" Tuo labiau, kad kartais tai klaidina: kai draugė pasako "mes sirgom", aš nuoširdžiai paklausiu kaip ji dabar jaučiasi, o paaiškėja, kad tik vaikui virusas buvo Man pačiai "mes" kartais išsprūsta gal dėl to, kad vaikui pastoviai pasakoju" mes eisim valgyti", "dabar einam keisti pampį" ir pan., bet kalbant apie wc reikalus, dantis ir pan. - niekad
QUOTE(marina861 @ 2011 01 19, 04:13) Stengiuos nevartot to "mes" kai kalbu apie savo vaika. Bet kartais taip gaunasi, kai nesu maitint maitint - sakau mes einam valgyt, rengiames irgi mes, zaidziam mes. Tai man atrodo normalu. O nenormalu atrodo kai sedi sveciuose mama su vaikuciu, ir staiga sako visiems "Oi, mes apsikakojom" . Arba ka dar pati girdejau is mamyciu - mes jau sveriam 10 kg, mes valgom is papuko, mes jau 7 dienas nekakojom, mes vakar netycia apsisiojom teti, mes vakar pirma karta ragavom tyreles, mes ismokom kisti koja i burna, mes nakciai dedames pampersa ir t.t. Man tai skamba labai kvailai ir juokingai
Nors ir norisi sakyti "mes" (nezinau kodel), bet labai stengiuosi savo kalba kontroliuoti ir taip nesakyti. Kartais vistiek issprusta, bet tikrai labai retai
as irgi kazkaip to nesureiksminu-kaip pasakai ,taip ir gerai, mes ,ji ar kaip kitaip
Niekada nesakau mes
Nesakau "mes", nebent tikrai kazka darom visos 3, pvz., einam i parduotuve
Man daznokai issprusta, nors ir kontroliuoju save kalbedama
Matyt pasamonej vistiek kazkas slypi
kadangi dar sedziu su dukryte namie, ir apskritai as visada kartu su ja, ir diena ir nakti salia lovytej miega, ir namuose ir sveciuose, tai ir pasakau mes, nes mes viska darome kartu, bet jau pradedu atprast nuo to mes, mazyle jau savarankiskesne darosi ir to "mes" jau mazeja
QUOTE(AusraR @ 2010 02 10, 18:55) o kodel kai perkat buta kartu su vyru, sakot - MES pirkom buta. Gal ir su vaikais panasi logika....tai yra seima, daug ka mamos daro kartu su vaikais, tai ir tas posakis naturaliai isplaukia. Visiškai pritariu šiai mamytei
Kai sakoma "MES su vyru pirkome butą", tai normalu ir logiška, nes tikrai ABU pirkome butą. Bet kai vyras bando atsiauginti ūsus gi nesakome: "MUMS labai išsausėjo oda, todėl teko nusiskusti barzdą ir ūsus, o dabar bandom atsiauginti"
O apie vaikus "MUMS labai išsausėjo odelė, paraudo užpakaliukas" tikrai tenka išgirsti ir ne taip jau retai
As ''mes'' nevartoju,kai kalbu apie tai ka moka,daro ir t.t. mano dukra
Mes tik valgom,miegam,einam i lauka zaidziam kartu
man tai kvailai skamba tas "mes" niekad nevartoju
tuokiose pasisakimuose kaip "mes" nematau nieko blogo,juk visgi vaikutis turi kazkokia dalele ir mamos o kaip pasake viena psichologe mama auga kartu su vaiku tai man tas "mes" visai normalu
Samoningai stengiuosi nevartoti sito posakio. Kol neturejau vaiku, paciai keistai skambejo
O kai pagimdziau, jauciu, kaip kartais issprusta, bet stengiuosi save kontroliuoti.
nu as pati zodelio ,,mes,, nevartoju, bet man nieko keista kai kitos sako mes
visai normaliai man tai ir atrodo ir skamba, juk vaikutis tavo dalele, ir manau jei ypac kalbama apie vaikucio didesnius pasisekimus tai tas ,,mes,, net pasididziuotinai skamba tik pasikartosiu, kad pati to zodzio nevartoju..net nzn kokia tam priezastis
Daznai nevartoju jo, bet kartais buna, kad pati pastebiu, kad pasakau "mes"
Zinau daug zmoniu tai labai nervina, bet as nekreipiu demeiso i ju nervus
Susitapatinama su vaikeliu... Ir man atrodo tai natūralu, juk bent jau iš pat pradžių, tai to tavo gyvenimo kaip ir nelieka, o ir tas mes dažnai tiesa ar bent iš dalies tiesa būna... pvz, mes šiąnakt prastai miegojom ir pan. o ir vaikučio pasiekimus dažnai asmeniškai priemam... Viskas gerai, kol tai yra su saiku
Pati kartais vartoju, bet tai būdavo ryškiau ankčiau... Dabar auga asmenybė, ir tas mes nyksta...
QUOTE(Bobauža @ 2012 04 25, 21:23) Susitapatinama su vaikeliu... Ir man atrodo tai natūralu, juk bent jau iš pat pradžių, tai to tavo gyvenimo kaip ir nelieka, o ir tas mes dažnai tiesa ar bent iš dalies tiesa būna... pvz, mes šiąnakt prastai miegojom ir pan. o ir vaikučio pasiekimus dažnai asmeniškai priemam... Viskas gerai, kol tai yra su saiku Pati kartais vartoju, bet tai būdavo ryškiau ankčiau... Dabar auga asmenybė, ir tas mes nyksta... Labai graziai parasyta,sutinku su kiekvienu zodziu
Kol neturėjau dukrytės, man irgi tas "mes" kartais rėždavo ausį. Dabar tikrai niekad neužkliūva, ir kartais pati nesąmoningai pavartoju "mes" kalbėdama apie dukrytės pasiekimus ar pan. Nematau nieko bloga, kad kai kurios mamos taip kalba
Kol mažuliukai esam, esam "mes", kai vaikiukas save pradės suvokt kaip individą, būsim atskirai
|