3-6 amziaus vaikams darzelyje pasiule suorganizuoti uzsiemima su vaikais, turinciais ivairia negalia (proto, fizine ir kt), tikslu- supazindint vaikus, kad nors isoriskai vaikai ne visi vienodi, jie gali atrodyti kitaip, bet jie visvien yra tokie pat vaikai.

Jei butu taip pasiulyta jusu darzelyje (vaiko grupeje), ar pritartumet siai idejai?

taip,as pritarciau.butu labai naudinga supazindint vaikucius su truputi kitokiais nei jie,parodyt,kad tai taip pat vaikai,su rankytem ir kojytem,su sirdutem tokiom paciom kaip visi.

buvo toks nutikimas,mano sunus serga epilepsija ir pacioj pradzioj mus atsisake priimti i darzeli,kadangi kitu vaiku mamos bijo,jei neduok die mano vaikui priepuolis,ju vaikai issigas.
dabar jis lanko priesmokykline grupe,labai sauniai bendrauja su vaikais,kadangi siaip jo ligos nesimato daugelis net nezino,kad jis serga.o kai suzino reakciju buna visokiu.

na ne i tema cia issipleciau,zodziu as uz

Pritarčiau nemąstydama.

Paprasykit moderatores..ar ko,kad istrintu anas temas.. pristampavot cia.
O as sutikciau. reikia tokiu dalyku.

neįgalūs vaikai ne bezdžionėlės, kad juos demonstruotų vardan "sampratų"
O bendrauti - reikia, bet gyvenimiškai, geriau - šeimoje.

kaip suprast geriau seimoje?geriau i seima neigalu vaika parsivest ir bendraut?juokauju zinoma.aisku kiekvienoje normalioje seimoje yra pasakojama ir aiskinama apie,tai,kad neigalus vaikai tokie pat kaip ir sveiki,kad reikia juos gerbt ir mylet.bet viena yra aiskint,o kita susitikt ir bendraut su tokiais vaikais.cia manau butu pirmas zingsnis integruojant i visuomene neigaliukus.nes dabar i juos ziurima kaip i bezdzioneles,o kai jie butu arti,juos pazintum,galetum paliest ir suprast,kad jie "is to pacio molio drebti",nebegalvotum,kad tai kazkas baisaus.
tai ir butu gyvenimiskas bendravimas.ar jus paneigsit,kad vaikams darzelis ir ten sutinkami zmones yra gyvenimo dalis

bet jus paskaitykit - uzsiemima suorganizuot kad integruotu toki vaika i grupe visam laikui, tai sutinku. o dabar butent "parodymo kaip zoologijos sode" efektas gaunasi.
Jei pasiulytu ilgam laikui i grupe integruoti toki vaika, tai as net nezinau, rimtas cia klausimas. mano vaikas, asmeniskai, supranta, kad ir be koju buna zmones, ir elgiasi kitaip. nesisaipo ir panasiai, bet teko bendrauti su kiek kitokia mergaite, kuri del savo ligos kaprizijasi, psichuoja, visokius judesius daro. tai patikekit manim, mano vaikas dar dabar tuos visus judesius kartoja, kai pats pradeda kaprizintis. o praejo jau pusmetis, bendravo neilgai ir buvo tada 3.5 metu amziaus. tiesiog toks metas, megdziojimo. gal amzius ne tas buvo, galvaikas mano kitoks? ir mane tie maniskio "priepuoliai" erzina, is tiesu.
manau, kad reiktu psichologu pagalbos, kad vaika su negalia teisingai integruotu, o ne numestu, kaip koki suniuka bejegi i kitokia aplinka

būtent.
mums su "negaliomis" problemų nekyla, mano gera draugė su sunkia negalia, jos bičiulė išvis ratukuose, tad bendrauja ir žino. nemanau, kad tėvų pažįstamų rate nebūtų kažkokių neįgalių žmonių. o renginius rengti, kad pademonstruoti vaikui... na nežinau, čia beveik anekdotiškai skamba. kaip paramos skyrelyje, kur ivena mama norėjo nuvesti savo vaikus į globos namus ekskursijai, kad pažiūrėtų kaip ten vaikai gyvena.

o man visai nejuokinga.normalu.kaip ir sveiki vaikai keliauja i kitus darzelius,su renginuku kokiu,ar susipazint,spektakli koki surengt kartu bendrai.taip lygiai tokius projektus butu galima rengti ir sveiki+neigaliukai.kokia jiems pramoga butu manau naudinga butu abipusiai.na tik aisku,va amzius tai kelia diskusiju.3 metuku manau,dar per mazi.bet va priesmokyklinukai pats tas

matot, vaikams tiek daug problemu del bendravimo neiskyla siuo klausimu. Sias problemas sudaro tevai, suaugusieji. Nesipiktinkite... Paprastai vaikai ateina, pamato, uzduoda nemazai klausimu: kur kojos, kodel turi rankas, bet negali paimti ir pan. ir bendrauja. O suaugusieji pradeda atradineti problemas ir vaikams kimsti i smegenine. Vaikai patys atsirenka: tas nevaldo ranku, vadinasi su juo krepsinio nepazaisi, jo ir nekvies metyti kamuolio, nes su tuo vaiku neidomu. Tai atranka, kaip ir tarp "sveiku" vaiku. O cia ir turi padeti suaugusieji surasti tinkamu uzsiemimu, zaidimu= padeti atrasti reikiama veikla, kad visi i ja isitrauktu ir nebutu ne vienas ismestas

"reiktu psichologu pagalbos, kad vaika su negalia teisingai integruotu, o ne numestu, kaip koki suniuka bejegi i kitokia aplinka"- labai teisingai pastebeta, vaikui didelis psichologinis kruvis, kai tenka atlaikyti vaiku tevu isdestytas ir pamokintas, sudarytas poziurio normas i toki zmogu. Jus net pati savo poziuri (nesamoninga, suformuota del nezinios) aiskiai isdestet "imestas" Vaikai paprastai ziuri kitaip: jie mato, kad atejo naujas vaikas, su kuriuo reik susipazint, bet jis tik kelia daugiau klausimu Veliau atsirenka ar idomu bendrauti. Cia kaip su mezgimu: ar sneketumet su mezgeja apie mezgima, jei nemegstat ir nemokat megzt? Bet jeigu abi radot bendra klaba apie ta pacia muzika?

O del "bet jus paskaitykit - uzsiemima suorganizuot kad integruotu toki vaika i grupe visam laikui, tai sutinku. o dabar butent "parodymo kaip zoologijos sode" efektas gaunasi" tai nereikia taip akcentuotis (cia vel nesamoningai, del nezinojimo). Vaiko neatveda ant scenos ir nenagrinejo jo- cia jau butu zoologijos sodas. O jums, kai gimsta vaikas ir visi eina jo lankyti ir apziureti- ne zoologijos sodo situacija?

Lai neuzpyksta rainiukas, ne ji norejau kritikuot, paprasciausia jis geriausiai pateike situacijas i ka as norejau atkreipt demesi

nebuciau grieztai pries, bet ir nelabai man patiktu tokia ideja.

gyvenime ir taip sutinka bobutes ant ratuku, gatveje sutinki ir tokius vaikus. jei kiltu klausimu - paaiskinciau.

Labai sudetinga tema ir vienareiksmisko atsakymo cia negaletu buti. Is savo patirties galiu pasakyti, kad tikrai ir vaikams gali kilti problemu is tokio bendravimo. Papasakosiu savo istorija. Musu kieme gyveno mergaite, kuri patyre sunkia gimdymo trauma. nezinau visu detaliu, bet kiek jau man papasakojo mano mama veliau, tai mergaite buvo istraukta replem, pazeistos smegeneles. Tikslios diagnozes as zinoma nezinau, bet mergaite nekalbejo, negirdejo, vaiksciojo sudetingai taip, sunkiai nulaikydavo lygsvara. Musu kiemo vaikai su ja nedraugavo, o man visai ji patiko, kazkaip vienodai su visais vaikais draugaudavau.
Dabar pati laukiuosi ir zinokit nebuna ne vienos dienos, net valandos, kad neprisiminciau tos mergaites Mano vaikelio laukimas butu daug ramesnis ir paprastesnis jei savo gyvenime nebuciau tos patirties turejusi. Aisku galima sakyti, kad nieks nuo nieko neapsaugotas, niekas nezino kaip viskas susiklostys, bet dabar as tikrai noreciau, kad tos vargses mergaites man nebutu teke sutikti, nes tos mintys mane dabar zudo

hmm, va čia tai nemalonus elgesys šiaip aš už tokį bendravimą, bet šitą postą paskaičius suklusau, gal tikrai tada ne tokiems mažiems.. aišku negalia negaliai nelygu, bet aš visai už, kad mano vaikas gautų progą pažinti artimiau (ne per vieną susitikimą) visokių žmonių, kuom ir kaip jie gyvena, (ką jaučia, ką veikia, ką galvoja, o ne kaip atrodo). mes devintoj klasėj važiavom į kelionę su nebyliais, susidraugavom su jais, daug sužinojom, daug išmokom, ir jiems ir mums buvo įdomu bendrauti, nes šiaip jie gan izoliuotai buvo auginami. ir man ta patirtis labai įdomi ir brangi iki šiol atrodo. manau geriau pažinus tokius žmones nuo mažens vėliau kitokį sutikus to pasibaisėjimo ar pasibjaurėjimo ar nuostabos mažiau būtų..





nesijaudinkit, viskas bus gerai, nėštumo metu visokių baimių ir minčių kyla, labai labai abejoju, kad taip nutiks ir jums. na teoriškai gali, bet nenutiks . beto regis ir tos replės dabar jau nebetaip plačiai naudojamos , o gal ir visai nenaudojamos. o komplikacijų ir šiaip visokių būna, nereikia galvoti apie tai, mėgaukitės laukimu, tai tikrai gražus laikas...

sveikutes uzklydau i sia temelia. bet noriu pasakyti savo nuomone
manau kad vaikai turetu bendrauti su negalia turinciauis vaikais . mano dukrytei tik 1.6metu, bet bendrauja ir auga su tokio likimo vaiku. jis mano pusbrolis(tetos vaikas) ,gime su dauno sindromu jis eina i mokykla su normaleis vaikais,visi ji labai myli ,mokytoja taip pat su juo gerai sutaria..... aisku jis ten nesimoko su visais pradinukais,mokytoja jam duoda kitaokias uzduotis....
pvz. su mano dukryte jis labai gerai sutaria,priziuri ja,labai atsargus,kartais ir pamaitina ir duoda atsigerti kai pas juos bumane.
manau vaikai turi nuo mazens pamatyti kad visokiu zmoniu yra,ir neturetu ju bijoti aisku kiekvienas turi savo nuomone

Man tai is vis atrodo, kad vaikai, kuriu negalia nereikalauja pastovios medicinines prieziuros turetu eiti i bendras grupes su sveikais vaikais. Naudos gautu abi puses. Vaikai su negalia butu skatinami laveti ir adaptuotis prie pasaulio, o sveiki vaikai ugdytusi savo tolerancija ir sugebejima bendrauti.
Aisku, priklausomai nuo negalios reiktu neigaliukams sudaryt salygas gauti specifine pagalba, bet mano supratimu kiek imanoma jie turetu buti sveikuju aplinkoje.
Man asmeniskai tokio bendravimo truko. Aisku, vaikysteje apie tai nemasciau. Bet dabar suaugusi pagaunu save kai kuriose situacijose nezinancia ar svarstancia, kaip elgtis ir bendrauti su neigaliu zmogumi. O juk tai turetu buti naturalu. Taip ir butu buve, jei mano vaikystes laikais neigalieji nebutu buve tokie izoliuoti. Jei jie butu auge visuomeneje, o ne uzdaryti tarp 4 sienu, dazniau matytume juos gatvese, renginiuose, parduotuvese gyvenancius iprasta gyvenima ir patys neturetume kompleksu ir nepagristu baimiu, susijusiu su neigaliu zmogumi musu aplinkoje.

Jeigu jau yra polinkis į įkyrias mintis, tai vis tiek būtų atsiradęs kitas jų objektas

sutinku su tavimi mano pusbrolis nuo pat mazens bendrauja su normaleis vaikais,eina i mokykla. ir tikrai lavinasi daugiau . niekas su juo nesielgia kaip su ligoniuku. manau niekada nereikia bijoti bendrauti su negalia turinciais zmonemis,ir to mokyti savo vaiku.

Nei pritarciau, nei skatinciau, kodel tureciau tai daryti, jei toks vaikas mokytusi kartu,tegu, jei jam tai yra galimybe laveti, ismokti daugiau, aisku, jei isgirsciau, kad is jo saipomasi, sudrausminciau, bet skatinti bendrauti, draugauti... nea

per dideles ausys, klisos kojos (dabar net mada vaikams ieskoti ir reikalauti ortopediniu priemoniu, o jos skirtos invalidams, ir pan.), akiniuoti- juk visa tai irgi galim priskirti prie negaliu, bet prie ju mes priprate ir laikome normalumu. O prisimenat senus laikus, kai klaseje atsirasdavo kas su akiniais- ne taip seniai jau viskas buvo, o dabar net demesio nekreipia! tai jei ir kitos negalios pastoviai figuruotu tarp musu- nekeltu jokios nuostabos ar nejaukumo

Vaikai visiškai kitaip tarpusavyje bendrauja. Ir jei tėvai neįkaltų kai kurių stereotipų, nebūtų pasaulyje nei rasizmo, nei terorizmo, nei tiek netolerancijos kitokiem žmonėm. Todėl reikėtų leisti vaikam nuo pat mažens bendrauti su kitokiasi vaikais - neįgaliaisiais. Bet jų bendravimas neturėtų būti kažkoks išskirtinis, tai turėtų būti natūralus bendravimas, nepabrėžiant kad va čia kitoks vaikas ir pan. Gal būt reikėtų, kad auklė turėtų spec. žinių, jei prireiktų pagalbos. Aš būčiau už. Bet vat su vyresnėliais vaikais jau gali būti sunkiau, nes jie jau turės savo nuomonę, kurią jiems formuoja visuomenė, tėvai, TV. Ir ji nevisada būna teigiama.

Mano nuomone vaikams reikia bendrauti su visais vaikais ir jiems reikia aiskinti,kad nieko blogo nera.Mano brolis nuo mazens su abejomis ausimis negirdi po 50%.Kai pradejo nesioti klausos aparatus vaikai to nesuprasdavo,juokdavosi,iki siol jis del to kompleksuoja nes visi i ji ziuri zvairai

viskas turetu vykti naturaliai,o ne parodomuoju budu

tema apie proto negalia turincius vaikus. tai kiek sudetingiau

nieko kitaip! kas yra proto negalia? tai metai neatitinkantys prota, o kiek zmoniu atrodanciu jau suaugusiu, bet kaip pasnekes.............. cia panasiai; vaikams gal tik buna keista, kaip taip pat atrodantis vaikas to dar nedaro, nemoka ar nesupranta kaip bendraamziai; veliau jiems nusibosta zaisti "mazesnius", todel silpnesnius :isstumia, o pastariems buna skaudu ir nesuprantama kodel ta draugyste nutruko is niekur nieko

Jus nematot skirtumo? As tai matau. Tada dar reiktu apibrezti, kokio laipsnio ta negalia ir kuo pasireiskia. Manau, kad svarbu neigaliuju integracija, bet i to poveiki taip sakoma sveikiems vaikams taip pat reiktu atsizvelgti. Cia labai daug euforijos tol, kol realiai nesusiduri su tokia problema. Labai subtili tema, as vis kai ja pamatau, vis pagalvoju, o kaip butu is tikruju. Ar neturetu kokiu neigiamu pasekmiu toks bendravimas ateiti mano vaiko gyvenime. Viskas susiveda i negalia, jos pobudi, visgi manyciau

nu niekaip nesuprantu kokia zala gali padaryti zmogus pvz. be koju ar ranku; vazinejantis vezimelyje; zmogus su atlepusiom ausim; su braketais? jei jusu visi draugai butu pvz; NASA mokslininkai, ar jus daug zalos jiems pridarytumet (nes nieko nesuprantat=jus atsilikusi lyginant su jais)?

Sveikutės,
Aš manau kad čia problemos yra suaugusiu.Proto negalia turinčius vaikus reikia geriau pažinti,pasiskaityti literatūros.Jei bijot dėl agresijos tai ir kaikurie sveiki vaikai agresyvūs bet kadangi jie neturi negalios į juos žiūrima kitaip. Tikrai ne visi su proto negalia turintis vaikai agresyvūs.
Kokį neigiama poveiki gali duoti grupėje vienas ar keli neįgalūs vaikai jei sveikų vaikų 20. Nejaugi tie 20 pamėgdžios kelis neįgalius Jei viena kita gesta ar maniera ir pamėgdžios tai laikina, o kuo labiau draudi tai daryti tuo labiau vaikai tai daro.
Rainiukas, o jūs ar nepagalvojot kad šeimoje kur auga neįgalus vaikas yra ir sveikų vaikų? Ir jie užauga normaliai, be jokių neigiamų pasekmių.
Ir iš viso manau geriausia kad tiek nįgalūs tiek sveiki vaikai lankytu bendra ugdymo įstaiga t.y. bendra grupę, o ne organizuoti susitikimus.Ugdimo įstaigoj bendravimas bus naturalesnis ir šiltesnis

tai butu idealu, bet darzelyje dabartyje ta igyvendint butu labai sunku del poziurio, salygu ir nesupratimo

o tai tie zmones, kuriuos tu isvardinai yra su proto negalia? Diskusija vyksta jeigu nepastebejai butent apie tai.

na jeigu tai butu standartine Lt grupe su dviem aukletojom, kurios dirba paeiliui ir viena seimininkute, tai neigiamas poveikis butu milziniskas - visu pirma negaletu vykti jokia ugdomoji veikla, nes aukletoja paprasciausiai fiziskai nespetu.


kai kuriuose darzeliuose tai yra igyvendinama.
Mano vaikas lanko specialaziuota logopedini darzelyje. Ji taip pat lanko ir vaikai turintys protines negalias. Tik va skirtumas nuo iprasto darzelio yra milziniskas pradedant vaiku skaiciumi grupeje ( max yra 12 vaiku) ir baigiant visu pagalbiniu personalu - kiekviena grupe turi savo atskira logopeda, yra neurologe, psichologe, masaziste, kineziterapeute, spec. pedagogas, aukeltoju padejojos.....
Kaip manai ar valstybe, ar tevai finansiskai paveztu, jeigu kiekvienas darzelis butu toks ( na ar bent jau dauguma)? Jeigu neklystu, tai atmetus maisto islaidas, menuo vienam vaikui tokiam darzelyje atsieina apie 1000 Lt.

Remiates konkreciu pavyzdziu, ar siaip rasot? As turiu pavyzdi, patikekit, itaka turi, ir pasekmiu lieka. Nesakau, kad visais atvejais.

isiterpsiu; taip lieka, bet zinot nuo ko? nuo zmoniu reagavimo i neigaluma; sveikam vaikui pradeda darytis geda

balsavau: ne.

nes klausiama buvo apie kažkokius susitikimus (ar tai vienkartinius, ar tai periodinius...) - maždaug: susipažinkit vaikai būna ir tokių (KITOKIŲ).

o būčiau už, jei būtų kalbama apie nuolatinį įvairių vaikų būvimą toje grupėje (suprantama, su papildomu personalu pagal konkrečius poreikius (finansavimas čia jau kitas klausimas)).

irgi idomi nuomone

Visai ne. Pavyzdys: ketveriu mergaite (su sutrikimais) ir dveju berniukas seimoje. Abu nelanko darzelio, niekam nuo nieko del nieko negeda. Elgesio pakitimu mazojo elgesyje yra

niekaip nesuprantu, kaip galima padaryt tokią išvadą, kalbant apie dvejų metų vaiką. Jis ne toks, koks jūsiškis tokio amžiaus buvo? Kažkuo skiriasi nuo jūsų pažįstamo dvimečio? Išvis - kas yra elgesio pakitimai šiuo atveju? Kas juos nustatė? Tai akivaizdu jums ar specialistui?
Turiu draugę (taigi - suaugusią moterį), kurios trejais metais vyresnis brolis neįgalus. Patikėkit, ji neturi jokių sutrikimų, kurie galėjo atsirast, turint šalia tą - KITOKĮ.
Čia ne kažko teigimas, tik atsvara jūsų pasakojimui, parodymas, kad absurdas daryt išvadas, remiantis vienu/dviem pavyzdžiais iš savo/kaimynų gyvenimo.

Žinoma!

priezasciu gali buti daug: aplinkiniai, metai, gal paciai neisryskejus liga, auklejimas ir t.t.

jei kas kitaip neigiamos itakos nedave, tai atsiranda normalus poziuris -tolerancija

Noreciau prabalsuot uz" taip"-nes turiu gera pavyzdi kai gyvenom Lietuvoje,mano vyresnelis lanke darzeli:tai ten musu grupeje buvo neigali mergaite "dauno "sindromu!Bet patikekit kokia ji miela mergyte,taip jai sunku valgyt,adaptuotis, ,ja reik nuolat priziuret,tik nusisuk,o ji ant stalo ir tt. Bet patys grupes vaikuciai ja labai mylejo,padejo auklytei priziuret ,zaisdavo su ja!!ir ne vienam nuo to nebuvo blogiau,nieks nenukentejo,vaikai mokomi nuo mazens-susidurt su tokiom neigaliom asmenybem,manau tai tik i nauda jiem ateity..ir nieks niekad nepasisaipe is jos!!!!!

Dirbu su neįgaliais vaikais. Patikėkite, ne tik neįgalūs vaikai gauna naudos bendraudami su sveikais. Sveiki vaikai mokosi tolerancijos, atjautos, padėti silpnesniam. Juk ateis toks laikas, kai vaikai turės padėti savo nusenusiems tėvams. Kaip jums atrodo, kas labiau rūpinsis neįgaliais tėvais: savimyla, pripratęs gauti viską ant lėkštutės, ar vaikas, susidūręs ir išmokęs bendrauti su silpnesniu, reikalingu atjautos ir paramos. Aišku, mes auginame vaikus ne sau, norime, kad jie būtų laimingi. Bet kiek gyvenime pavyzdžių apie egoistus gyvenime. Kai sūnus apiplėšia pensininkę motiną, norėdamas gauti pinigų alaus pūslei. Kai motina paliekama likimo valiai su savo ligomis ir bėdomis, nes sūnui NEAPSIMOKA ją prižiūrėti!

Priklauso nuo negalios. 200 proc. UŽ jei tai sukontroliuojama situacija, tačiau PRIEŠ, jei vaiką dažnai ištinka pykčio, siautėjimo priepoliai, jei jis ardo vidaus tvarką, žaloja kitus vaikus ir pareikalauja VISO dėmesio ir energijos iš jį prižiūrinčių asmenų.

na, as nesu mama, bet pati galiu pasidalinti savo patirtimi. mano vienos klasiokes mama dirbo su neigaliais vaikais. ir mes pirma karta su jais susidureme 4oje klaseje. be abejo, didziajai klases daliai tai buvo sokas, baisu ir pan... bet ilgainiui, pas mus atsirado tradicija vaziuoti ju aplankyti, pazaisti ir pan... ir visai kitaip i juos visi pradejo ziureti. gink Dieve, niekas niekada is tokio zmoniu nesisaipe, sakyciau, kad ismokome atjautos ir pan. galu gale gatveje pamate zmogu su vezimeliu nespoksom visa laika, o elementariai paziuri kaip i betkoki praeivi. dabar man 21 metai ir, sakyciau, tas bendravimas su kitokiais zmonemis mane ismoke labai daug ko. elementariai - neziuret i viska vien tik is savo varpines. del to as manau, kad vaikams visada reiketu leisti pabendrauti, susipazinti su kitokiais vaikais.