Sveikos,
netiketai uzklydau i si puslapi http://www.geramama.lt/taxonomy/term/48 perskaiciau isverstus straipsnius ir daugelis minciu man pasirode priimtinos.
Man atrodo labai svarbu auginant vaika galvoti apie tai koki ji norisi matyti po 10, 20, 30 metu. T.y. - ka mes norim isauginti. Man dziugu kai vaikai protestuoja, turi savo nuomone, neklauso ir pan. Nesiekiu uzauginti bevalius paklusnius vidutiniokus. Noriu kad mano vaikai butu savarankiski, pasitikintys savimi, drasus, jautrus kitiems ir zinoma laimingi.... Perskaiciau kelias knygas (kokias tris) apie vaiku auklejima...nei viena nelikau suzaveta...Labiausiai nepatiko "laimingi vaikai - issukis tevams" Pasiulymas daryti pertraukeles (" Vaikai kile is dangaus") sukele mano Nojui nerimo ir isterijos priepolus Labiausiai patiko " nustokite vaikus aukleti, padekite jiems augti"
Taciau kasdienes situacijos privercia ieskoti kurybisku sprendimu kasdien, kiekviena minute....o knygose daugiausia rasoma ne apie tai ka daryti, o apie tai ko negalima daryti. Kad ir auksciau mineti straipsniai...nebausti, negirti, nesakyti to ar ano....o KA sakyti? o KAIP susitvarkyti su protestuojanciu vaiku kad nepalauzti jo valios? O kaip susitvarkyti su savimi kaip po bemieges nakties kantrybes liko vos keli lasai...ir dar daug daug klausimu...i kuriuos noris paieskoti atsakymu kartu su jumis. Noreciau kad parasytu tos mamos, kurios masto panasiai, nori uzauginti didzius zmones ir supranta kad vaikai neturi buti patogus ir elgtis taip kad mums tevams maziausiai keltu rupesciu....Pasidalinkit savo rupesciais ir atradimais.

Mano credo auginant savo mažylę yra toks: "noriu išauklėti taip, kad užaugę jie man nekeltų rūpesčių". Tuo aš noriu pasakyti tai, ką AusraR švelnesniais žodžiais pasakė Tik man dar anksti kažką sakyt apie mano auklėjimo rezultatus Labai jau mažytė dar. Nors yra pakankamai lengva su dukryte. Ryte ir per pietus galiu drąsiai išeiti pusvalandžiui iš namų, palikusi ją žaisti manieže. Bet čia vargu ar mano nuopelnas. Tiesiog tokia rami ji pas mane

O tema labai įdomi

na taip, vaikai labai skirtingi jau is prigimties. Auginu dvynius ir matau, kad nors ir auklejimas vienodas daug maz, vaikai yra visiskai skirtingi ir auklejimu mes tik galim kazkiek nukreipti ju elgesi, bet esme, savo vidines savybes jie jau atsinesa. Manau tevu uzduotis padeti jiems tas savybes teisingai atskleisti. TIk va kaip ta padaryt....
Kaip nustatyti taisykles ir nebuti per grieztai...Man tai labai aktualu, nes nauose turiu nekoki pavyzdi labai griezto auklejimo.....nei vienam vyrui nelinkeciau...o kadangi mano Arijus visiskas tetuko kopija tai labai bijau kad ir jis tokiu nepavirstu...todel stengiuosi kiek imanoma jo neuzgozti, nenurodineti, skatinti galvoti ir daryti kuo daugiau viska paciam....

Kadangi auginu jau trečią savo,ir dar keliolikos vaikų gyvenime dalyvavau kaip auklė,manau,kad nuostata išauklėt "didį žmogų" yra klaidinga.
Užtektų užaugint tiesiog laimingą,harmoningai sugyvenantį ir su savim,ir su aplinka.
Keista,bet tėvams kartais atrodo,kad leisdami vaikui viską,skatina jo kūrybiškumą.O užaugina nevėkšlą,nepritampantį visuomenėje,nes buvo auginamas tenkinant visas užgaidas ir įprato,kad taikomasi prie jo poreikių.

Nesupratau Jūs paliekat vieną vaiką namuose?

O kodel negaliu? Juk sakau, manieze. Ir toliau tvarto niekur neiseinu Ka padarysi? Toks gyvenimas. Arkliams irgi valgyt reikia, malku irgi reikia parsinest kartais

tarp mano vyresniųjų 1,8 m skirtumas.Kai pirmą kartą palikau juos vienus,mažėliui buvo du ar trys mėnesiai.Jį uždariau vežimėlyje virtuvėj,vyresnį-kambary,nes labai domėjosi mirksinčiomis brolio akimis.Ir išlėkiau į darbą pasiimt dekretinių.Užtrukau gal pusantros val,parbėgau suplukus-baisu buvo

As neturiu antro vaiko, kuris dometusi kito akytemis. Ir iseinu ne i parduotuve, o i arklides, kurios yra apie 10m atstumu nuo namo. Nu tikrai vaikui manieze nieko tokio nenutiks ypatingai blogo, ko negaletu nutikti ir man bunant namuose. Vat isvaziuot ir palikt, nedrisciau, net iki parduotuves. Maza kas- eiles, avarija, kamsciai..

labai daug kam pritariu. pastebėjau, kad tradiciniam auklėjime labai gausu prieštaravimų. iš vaiko norima visiškai priešingų dalykų, nei tikimasi iš suaugusiojo. pvz. iš vaiko norima kad būtų paklusnus, į akis nelendantis, bet suaugusiam, pvz. darbo ieškančiam, arba verslą kurinačiam, tikrai nepamaišo biški naglumo.


tikrai nemanau, kad yra tėvai, kurie vaikams leidžia viską. tiesiog jei vieni tėvai kažko neleidžia, o kiti leidžia, tai ir vaidenasi, kad leidžia "viską" arba "neleidžia nieko".
aš manau, kad savo vaikams leidžiu tikrai labai daug palyginus su kitais. bet esu girdėjus komentarą, kad pas mane namie -- kaip kariuomenėj


negerai darot o jei namie kiltų gaisras? arba išėjusi pvz. susižeistumėt? visokių netikėtumų būna.

pažįstu 4m mergaitę,kurios namuose nėra jokių taisyklių:vaikas valgo kada nori,ir ką nori(tai dažniausiai būna saldūs dribsniai 3x dienoj)žaislai mėtosi visur-tai įvardijama kaip kūrybinė netvarka.Arba,kad vaikas norės tęst žaidimą vėliau(tos luženos savaitėm voliojasi neliestos)Kadangi skatinama reikšti savo nuomonę,ji darželio auklėtojas ir būrelių vadoves į akis vadina durnėm...Rėžimo-jokio,tą šeimą pirmą val nakties galima sutikt prekybos centre.Su vaikais...Mergaitė agresyvi-žnaibosi,kandžiojasi,drąskosi...bet pažįsta raides,skaičiuoja,mokosi užsienio kalbos...
Aš savo dukrai leidžiu daug,ribojamas tik tv žiūrėjimas ir kompas.Bet disciplinos irgi neapleidžiam-rūbai,žaislai,mokymosi priemonės yra visiškoj jos kompetencijoj.Elgesys prie stalo tik kulturingas.Higiena-privaloma.

Kokia tikimybe, kad kils gaisras, kol as lauke? O jei as susizeisiu eidama i tualeta (krisdama i pliteles galva prasiskelsiu)? Suprantat, juk kiekviena turbut ivertinat tam tikra rizika net eidamos i tualeta. Gaisrui kilti is niekur nieko sansai labai mazi.
Kai paaugs, eisim kartu arkliukam niam niam dalint

mamos, tikrai neina kalba apie krastutinumus, visko leidima arba nieko neleidima...tai vat as ir keliau klausima - KAIP neleisti kad neuzauginti prisitaikelio. Gal galit pasidalint konkreciai kas nors? O labiausiai tiesa sakant supainiojo straipsnis kur rasoma kad nereikia vaiku skatinti, kad tai tas pats kaip bausme tik is kito galo, bet skatina irgi prisitaikeliskuma ir savo nuomones neturejima.....Paskaitykit kur nuoroda imeciau pirmoj zinutej. Straipsnis 5 priezastys kodel nereikia sakyti " saunuolis" (kazkaip taip vadinasi)
Papildyta:

kurybine netvarka ir mes turejom. Kol atsirado labai daug zaislu (ir is kur jie velnias atsiranda, prizadejau nepirkt ) ir pastebejau kad vaikai nebezaidzia su jais...nes tiesiog nebemato nieko bendroj makalynej. Be to jie megsta piesti su piestukais. Piestukai pas mus stovi lentynoj, sekcijoj. Tai ka, pastebejau kad jie papiese sukrauna visus i stiklainiuka ir nesa padet is kur paeme. Kadangi vienoj knygoj skaiciau, kad vaikai is prigimties megsta tvarka, tai ta pastebejus ir nutariau skatinti Sugalvojau visiems zaislams vietas ir dabar kas vakara visus suguldom miegoti i vietas. Aisku, didziausia darba tenka man nuveikti, bet vaikai noriai prisijungia.
Su rezimu tai manau kad jis vaikams butinas, tik vat klausimas nuo kada...ir koks....ir kas yra rezimas...MEs turim rezima toki pusvalandzio tikslumo mazdaug. Jis atsirado taikantis prie vaiku poreikiu mazdaug nuo kokio 8-10 men, nebepamenu. Bet pvz jie iki siol keliasi nakti po n kartu...valgo... tai galima sakyti kad ner rezimo sitoj vietoj...bet ar tikrai jis turi buti...NU zodziu, klausimu daugiau nei atsakymu....

Kas liecia rezimo, tai as siuo metu labiausiai akcentuoju miega. Pokaicio guldau visada vienodu laiku. Ir nakciai irgi. Del maitinimo jai kitaip. Tai, manau, kad tas rezimas turi but, bet ir labai nuo situacijos priklauso. Vyresniems gal labiau reikia nustatyt, kada pamokas ruost, kada prie kompo, kada tv.

Aš irgi dažnai apie tai pagalvoju.

Man atrodo labai svarbu gerbti vaiko norus ir nereikalauti neprotingai (pvz, vaikas filmuką žiūri, o mamai "užsvylo" į parduotuvę eit. Aišku, vaikas klykia, nenori rengtis ir pan., bet reikia mamai įvertint ar TIKRAI ji negali palaukti pusvalandžio?). Mes su dukra stengiamės tartis, bandau suderint taip, kad turėtų pasirinkimą. Ir man svarbu, kad ji suprastu, kad yra situacijų, kada REIKIA (pvz, mama vėluoja į darbą ir reikia greitai apsirengt ir eit), bet mainais kai nėra tikros būtinybės, pvz savaitgalį, ji gali daryti kažką savo tempu.

Nei pirmo,nei antro vaiko neauklejau pagal kazkieno sudeliotus punktus is knygos.Nenoriu,kad mano vaikai butu tiesiog vienu is vilku gaujos,nuo pirmu dienu vaikas musu seimoje zino,kad jis taip pat asmenybe,kad jo nuomone ydomi ir visi mes vienodai svarbus. Na,negaleciau teigti,kad tokiu auklejimo principu mes esame teisus ir nera nei vieno minuso Taciau nenoriu ,kad vaikai uzaugtu uzguitom vidutinybem,bijotu pareikst savo nuomone ir pan. Sunus nuo maziausiu dienu,kai tik pradejo kalbet,kuo puikiausiai bendravo su suaugusiais.Iki siu dienu lengvai bendrauja,nera problemu mokykloje,negeda pries kaimynus,net pikciausi senukai juo zavis,nes jis moka net su jais pakalbet Bet ne apie tai dabar.
Man visiskai nepriimtina ir keista mintis,kad vaiko girti nevalia - absurdas! Prisipazinkit,kad jums visoms,suaugusioms,auginancioms vaikus,nemalonu,kai jus pagiria ir jauciates sumenkinta. Kuri atsakys neigiamai - i akis sakau - MELAGE! Tai normali reakcija dziaugtis i pagiriama zodi.Velgi,kaip ir visame kame,svarbiausia neperlenkt lazdos. Nei giraiant,nei barant. Tobulo auklejimo visiems tinkancio nera,tad kiekviena savo seimoj bandom savas formules,blogiausia,kai auklejama principu - as iskentejau ir tu isgyvensi - ir grieztumas arna lepinimas neturi ribu,tokiu atveju kazin ar gali isaugt savim pasitikintis lyderis.
Tema ydomi,tikiuos isgrist daug nuomoniu ir maloniai padiskutuot.AusraR,aciu uz tema

Tikra tiesa del pagirimu. Girti tikrai reikia. Tada atsiranda stimulas elgtis dar geriau. As kai savo mazaja pagiriu uz kazkoki nauja ismokta dalka, ji pradeda dazniau tai kartot Apskritai teigiama paskata yra gerai. Del to ir yra mokyklose desimtukai. As zinau, kad as pati stengiuos daug labiau, jei is dalyko bent viena desimtuka gaunu. Kas moka angliskai ar rusiskai, siulyciau paskaityti Karen Prayor (Карен Прайор) knyga Dont shoot the dog (не рычите на собаку). Nekreipkit demesio i pavadinima, knyga tikrai skirta ne tik sunu dresuotojams. Ten kaip tik rasoma apie tegiamus skatinimus. Daug pavyzdziu is zmoniu gyvenimo

labai idomu, o gal galetum placiau papasakoti kokiom nors kasdienem situacijom kaip atrodo tas nuomones gerbimas? Na kaip parodote kad vaiko nuomone idomi?
Mes irgi stengiames, tik idou ir kitu patirtis.
Del to pagyrimo tai ten logika buvo tokia, kad vaikui malonu zinoma, bet jis tada tik ir laukia pagyrimo ir pati veikla jam nebeidomi jei nera pagiriamas uz tai. Va tokia ogika buvo, sakau, paskaitykit straipsni, bus aiskiau apie ka kalba. Tai vat man ir idomu pasidare kaip gi cia taip...As tai irgi giriu vaikus ir skatinu visaip (zodziais). Bet man aatrodo nepriimtina kai vaikas pvz susitvarko savo zaislus ir gauna uz tai saldaini, tada jis tvarko zaislus ne del to kad jam patinka ar kad tvarka butu o tik del saldainio. Tai va straipsnio autoriu nuomone tas pats ir su pagyrimais. Tik kaip ta vaika sudominti tada....neraso apie tai....

dėl tų pagyrimų, tai jau buvo kažkur anksčiau diskutuota. aš manau, kad yra negerai, kai tėvai vaikus giria nepagrįstai -- tu gražiausiai pieši, gražiausiai šoki ar dainuoji, nors taip iš tikro ir nėra. ir ka vaikas nueina į kolektyvą, kur yra kažką geriau darančių vaikų, jam sunku suprast, kad tai ką sakė tėveliai, visgi yra netiesa.

O kaip priversti zmogu daryti tai, kas tau nepatinka? Juk ir mums daug kas nepatinka, bet vistiek darom. Man atrodo tikrai nepasieksi to, kad vaikui patiktu visi rutinos dabukai ir jo pareigos. Nebent viska labai isradingai paversit idomiu zaidimu. Tiesiog jis turi priprasti prie to, kad ir nemegstama darba atlikti reikia. Pradzioj saldainiu atlyginat, paskui saldainio nebereikes. Tik man labai labai nepatinka, kai tevai vaikam sumoka pinigais uz isplautus indus arba gautus desimtukus. To jau tikrai, mano manymu, per daug.

Na,net ir nezinau ka cia papasakot,tiesiog elementarus dalykai kazka perkant ,kazkur vaziuojant laisvalaikiu, visur atsiklausiam nuomones,o svarbiausia visada isklausom vaiko iki galo.Jei vaikas kazka pasakoja,o suauges viduryje vaiko pasakojimo nori kazka pasakyt,visuomet pirma isklausau sunaus,o tada norincio pasireikst suaugusiojo.T.p. aiskinu,kad ir jis turi gerbt kita pasnekova ir nepertraukt,bet kai kalba pats,tai aiskiai reikst savo nuomone ir taip nuo tada ,kai vaikas pradejo kalbet. Beje,renkant dukrai varda ,tikrai rinkom visi trys. Kazkaip net nerandu ka papasakot,matyt,viskas per daug savaime suprantama.Tiesa,yra ir minusu,nes dabar kartais noretusi vaikui stipriau pareikst savo nuomone ir manau paauglysteje,tai ypac noresis,bet ar tai tikrai minusas,velgi,sunku pasakyt. Dziaugiuos,kad mes jam esam autoritetai.
Beje,pries koki pusmeti susigincyjau (jau ir ne pirma karta) su kolege del to,kad mes vaikams stengiames duot viska,kitaip sakant ispildom gana daug noru.Tai ,anot jos,as darau vaikui meskos paslauga,nes vat o jei jis uzaugs ir neuzdirbs tiek,kad turetu visa ka geriausia ,tai jam bus stresas,nes bus prie to yprates. As manau visai kitaip - jei vaikas bus yprates tik prie geriausio,jis stengsis gyventi ir siekti tik geriausio,nes nesinores buti vidutinybe,bus prie to neprates.
Beje,mokykloje mokytoja dziaugias,kad sunaus motyvacijos mokytis uztektu porai klasiu Ta irgi pasiekiame bendraudami. Auklejime ,manau,pagrindas yra bendravimas.Bet tikras bendravimas,kai vaikas nebijo pasakyt savo nuomone,pasidalint yspudziais,bloga nuomone ar pasidziaugt/pasiskust. To nepasieksi,jei pokalbiui rasi 5min. nosi atitraukes nuo kompo ar tv ,vaikas jaucia kada demesys skirtas tik jam.

Visiskai pritariu.Tiesiog visame kame turi but protas ir saikas - tiek pagyrose,tiek sykstejime pagyru.
Papildyta:
Tiesa,augindama vaikus suvokiu ir pripazystu,susitaikau su tuo,kad auginu juos ne tam,kad senatveje man vandens paduotu,o kad isleisciau tvirtas asmenybes i savarankiska gyvenima.

chm o kodėl tas "vanduo" jums nesvarbus?

Aš pastebiu tokią nemalonią tendenciją, kad dabar labai "madinga" vaikus standartizuoti ir primesti kažkokį visiems vienodą auklėjimo modelį. Kam taip ilgai maitini krūtimi, taigi užtenka iki metų... Kodėl nevedi vaiko į darželį, taigi bus nesavarankiškas ir visoks toks anoks... Kam vaiką migdyti, tegul mokosi užmigti pats... Mano vaikas tokio amžiaus jau tą ar aną mokėjo, kodėl tavo dar nemoka... Vaikui reikia diržo, nes kitaip užsilips ant galvos... vyrai neverkia (nors tam "vyrui" tik du metai ir jis ką tik skaudžiai užsigavo) ir panašiai Ir tai ne tik vyresniosios kartos bėda, dabartiniai tėvai irgi labai mėgsta savo patirtį pateikti kaip vienintelę teisingą ir etaloninę.

Man asmeniškai svarbiausia, kad vaikas užaugtų savimi pasitikinčia, savarankiškai mąstančia ir dora asmenybe. Todėl stengiuosi į savo vaiką (beje, į kitus vaikus taip pat) žvelgti kaip į individualybę su savais poreikiais ir galimybėmis. Pastebiu, kad šiais laikais tėvai labai daug dėmesio skiria vaiko materialiniam aprūpinimui, sveikatai, mitybai, ugdymui (su pastarąja sritimi neretai netgi perlenkiama lazda). Visa tai labai svarbu, bet labai liūdna, kad tarp šių dalykų neretai kažkur pasimeta vaiko emociniai poreikiai. Darniai asmenybės raidai labai svarbu ir fizinė sveikata, ir pažintiniai procesai, ir emocinių poreikių patenkinimas. O šiems dažnai tėvai neteikia tokios didelės reikšmės, kaip kitoms dviem sritims.

Taip pat labai svarbu nubrėžti aiškias elgesio ribas, atrasti geriausią aukso viduriuką tarp "palaidos balos" ir vaiko asmenybės slopinimo. Ultraliberaliai auklėjami vaikai elgiasi bjauriai, nes nuolat išgyvena nesaugumo jausmą. Jie juk jaučia, kad tėvais galima manipuliuoti, vadinasi, tėvai yra... silpnesni už juos. O "geležine ranka" auklėjami auga užguiti ir nepasitikintys savimi, neretai tampa kolektyvo atstumtaisiais, turi kęsti bendraamžių užgauliojimus. Ir vieni, ir kiti užauga labai nelaimingi žmonės.

Man graudu žiūrėti, kaip tėvai bando vaikams primesti savo pasaulėžiūrą ir laimingo gyvenimo supratimą. Tampo po būrelius, kuriems vaikas negabus, spaudžia siekti profesijos, kuri jų pačių netraukia ir netgi slopina įgimtus gabumus bei polinkius, nes kažkodėl įsivaizduoja, kad neprestižas neturėti, pvz., aukštojo išsilavinimo. Reikėtų pagaliau atsitokėti ir suvokti, kad vaikai gyvens savo, o ne mūsų gyvenimą, kad neturime teisės į juos suprojektuoti savo tuščiagarbiškų ambicijų. Ir nieko jie mums neskolingi, nors ir nešiojome juos po širdimi, sunkiai gimdėme, valėme užpakalį, slaugėme sergančius. Tai mes jiems skolingi, kad atėjo į mūsų gyvenimą ir suteikė jam tokių fantastiškų atspalvių

Man asmeniškai nusispjaut, kuo bus mano vaikai užaugę - profesoriai ar santechnikai, padovanos man anūkų ar ne, svarbiausia, kad būtų laimingi. Nenoriu jų išugdyti konformistine vergų dvasia, kokia esame išugdyti mes - visa karta. Noriu, kad būtų laimingi, o kokia bus jų laimė - tik jų reikalas.

Knygas apie auklėjimą skaityti, be abejo, būtina. Tačiau jokiu būdu negalima visko, kas ten rašoma, priimti aklai. Ir geriausia, jeigu šalia visokių "popsinių" leidinių skaitoma ir akademinė psichologinė literatūra. Kitaip vargiai ar įmanoma susidaryti realų vaizdą, kaip veikia mažo žmogučio psichika.

Nors bet kokiu atveju klaidų augindami vaikus turbūt neišvengia nė vieni tėvai.

Geriau leisiu paskutines gyvenimo dienas pensionate geram,nei sedesiu vaikams ant sprando,jei pati nebegalesiu savim pasirupint.(tikiuos to nesulaukt) O iki to,kai suauge vaikai iseis i savarankiiska gyvenima,tikiuos,kad nores aplankyt tevus ne is pareigos,o del tarpusavio silumos,del vaikystes prisiminimu,kvepianciu kepanciais kuciukais ir primenanciu tevu besalygiska meile.Noriu,kad tevu namai liktu uzuoveja,o ne prievole.Jei kuris sugalvotu likt gyvet kart - prasau,bet jei priesingai,visada irgi palaikysiu .

Pasirasau po daugeliu zodziu

LAbai idomi tema IS karto pasakysiu, kad nesu skaiciusi nei vienos knygos apie auklejima ir turbut neskaitysiu... Nejauciu poreikio is vidaus, kazkaip viskas gaunasi savaime bendraujant su vaiku. Viskas prasidejo turbut nuo gimimo, kai daug kas sukiojo pirsta prie smilkinio, kad miegu kartu su vaiku vienoj lovoj, o neguldau i lovele. Nu nemaciau nieko blogo, tuo labiau, kad maitinau daznai ir mum abiem buvo tai priimtina. Kai nustojau maitinti (apie 1m1men) vaikas dar po menesio pats persikrauste i savo lovele salia mano lovos. Cia tik pavyzdys, kad nesielgiau taip, kaip "priimta' ziurejau kas geriau vaikui ir man. Stengiuosi neformuoti, nepirsti jam savo nuomones, ziuriu kuo jis domisi, kaip jis masto. Pas mus per diena iseina gal milijonas apsikabinimu, per kuriuos jis pasako "myliu labai tave mamyte", nu dziaugiuosi jo tuo atvirumu Dar vienas pvz, kaip aukleju savo vaika, nors vyrui tai is pradziu nepatiko, bet... Atsikelem viena ryta, nunesiau as ji i pirma auksta, paguldziau dar ant sofos, kad issipaipaliuotu, sakau pagulektu cia, as tau atnesiu atsigerti. Vyras isgirdo, pabumbejo, kad lepinu, tuom kart nieko nesakiau. Vaikas atsigere, padekojo, apsikabino. Kita diena sedim mes visi, kazka skaitinejam, vartom knygeles, sakau gal butu nieko obuoliuka koki suvalgyt... Vaika stik soko nuo sofos- "tu mamyte pasedek, as atnesiu'' ... Nu ir nera ka pasakyti. Atrodo leidziam daug, visada atsizvelgiam i ta ar tikrai dabar butinai man kazko reikia, kas negali palaukti. Vaiko nemusam, nes kaip pagalvoju, nu tai negi ir su kolegom musciausi jei ko nors nesutarciau? I vaika ziuriu kaip i suaugusi zmogu, su jo poreikiais, nuomone ir pan.

visu pirma, tevu-vaiku santykis pagal apibrezima yra nelygiavertis, tevai vaiko atszvilgiu visada yra galios pozicijoje, nes vaikai yra priklausomi nuo tevu - fiziskai, psichologiskai, ekonomiskai ir kitaip. ta suvokus imi truputi kitaip ziureti i savo vaikus... tevams nereikia vaikui irodineti savo galios ir autoriteto - tevai pagal apibrezima ta galia turi... o vaikai, savo ruoztu, siekia is sitos priklausomybes issivaduoti - tam, kad taptu savarankiskais zmonemis. tevu uzduotis ne stengtis islaikyti kontrole, o padeti vaikams issilaisvinti.

antra, mes kalbam apie tevyste/motinyste be islygu. tai yra, kai vaikas yra mylimas ir priimamas kaip asmuo, kaip atskira butybe su visomis savo savybemis (ir priimtinomis, ir nepriimtinomis). tuo tarpu demesio sutelkimas i vaiko elgesi ir to elgesio keitima bausmemis ir paskatinimais (botago ir pyrago principas), jau yra vaiko skaidymas dalimis - pamirstame, kas yra vaikas, galvojame daugiau apie tai, kokio elgesio is jo norime, kaip ji sumodeliuoti, ir negalvojame apie tai, kad elgesys yra vaiko vidiniu procesu atspindys. daznai elgesio keitimo priemones panasios i gyvunu dresavima - kai paskatinimais ir bausmemis yra formuojami salyginiai refleksai. butent toki auklejima A. Kohn vadina "salygine tevyste".

si tema - apie tai, kaip auginti vaika nekeliant jam jokiu salygu, be bausmu ir be paskatinimu.

Vaikas gali paspringti, kad ir seilem, nepagalvojot?Niekada nepalikit vaiko be prieziuros.


Ragnez, placiau pakomentuok.Kai reaguot i netinkama elgesi?

Nepamokslaukit, gerbiamoji. Jei taip paranojiskai visko bijot, tai ir vaiksciokit visada paskui vaika su pilnai prikrauta vaistinele. Maza kas..

na, visu pirma, verta pasiaiskinti, kokios netinkamo elgesio priezastys. galimybes issiaiskinti priklauso nuo vaiko amziaus - kuo vyresnis vaikas, tuo daugiau sansu, kad jis pats sugebes pasakyti, kas ivyko, ir atvirksciai. verta tureti omenyje keleta dalyku:

situacija reiketu vertinti vaikui palankiausiu budu, kiek tik leidzia zinomi faktai. pvz., vaikas kazka sudauze, sugadino - tai galimas daiktas, kad "sugadinimas" ivyko netycia. uzuot baudus ir kaltinus, verta leisti vaikui pataisyti padeti - sutaisyti ar atpirkti sugadinta daikta.

jei nuolat kartojasi koks nors "piktybinis" elgesys (ir kalbame ne apie 2 metuku vaika), verta pamastyti, kodel vaikas taip elgiasi, kas kelia jam nerima, pykti, ir pakalbinti vaika, leisti jam pasisakyti. neretai netinkamas vaiko elgesys buna budas atkreipti suaugusiuju demesi i save, pasakyti, kad vakas turi bedu (kurias jis pats nebutinai sugeba ivardyti). velgi, cia nekalbam apie "maistaujanti" dvimetinuka

na o svarbiausia - prevencija. tai siekis ne "salygoti" vaiko elgesi (skatinti uz priimtina, bausti uz nepriimtina; reikia suprasti, kad skatinimo nebuvimas irgi yra bausme), o sukurti meile, pagarba ir bendradarbiavimu pagrista santyki su vaiku. autorius teigia, kad kai vaikas jauciasi mylimas ir saugus, jam nereikia kovoti su aplinka netinkamais budais, jis gali buti atviras ir jautrus sau ir kitiems ir elgiasi "socialiai", nes suvokia savo elgesio pasekmes kitiems zmonems (paskatinimai ir bausmes, atvirksciai, nedaro zmogaus socialaus, nes skatina rupintis tik savo kailiu - "kas man bus, jei...")

autorius (kalbu apie A. Kohn "Unconditional Parenting") nedesto konkreciu patarimu, receptu, ka daryti ar sakyti. tik bendrus principus - ir ju realybeje nera lengva laikytis.

konkreciu patarimu galima rasti jau lietuviskai isejusioje Faber&Mazlish "Kaip kalbeti su vaikais, kad jie klausytu, ir kaip klausyti, kad vaikai kalbetu" bei "Kaip kalbeti su vaikais, kad jie galetu mokytis namie ir mokykloje". ruosiamasi leisti tu paciu autoriu "Siblings without Rivalry" (broliai ir seserys be priesiskumo). dar man patiko panasiais principais grista Th. Gordon "Kaip tapti gerais tevais" (vertimas nekoks, bet knyga gera).

Mano vaikas buvo paspringes seilytem.Kazin, kas butu, jei buciau kur pusvalandziui isejus "arkliukam niam-niam".Gal pats ir prasikviepuotu, o gal ir ne.Ir net jei viskas gerai baigtusi, koki siauba mazylis patirtu, nes mamos salia nebutu.Laimei, visada bunu salia.Normaliose salyse tevai, paliekantys vaikus be prieziuros, sodinami i kalejima.Pilnai tam pritariu.
Nepamokslauju, ir paskui vaikus su vaistinele nevaikstau.Bet visada bunu su jais.

Aciu, reikes paskaityti.Mano trimetinukas nesako mums, kodel padare ta ar ana, speju, dar nesupranta pats.Prisimenu ir save vaikystei, kaip mane tokie klausimai ivarydavo i nevilti ir as negaledavau istart ne zodzio.Man dar idomu, kodel vaikas vel ir vel kartoja draudziama veiksma, nors zino, kad negalima, bet vistiek daro..

Tai jus saunuole, o man vieta uz grotu Jei taip norejot paglostyti savo savimeile..
Uztat as ir augindama vaika nevegetuoju. Islieku ir dar labiau tobulinuosi kaip savo srities specialistas O atejus laikui neverksiu, kad manes niekas neima i darba po vaiko prieziuros.
Tuo paciu taip tvarkydamasi as ir parodau vaikui, kad norint gyvenime galima daug ka nuveikti. Vaikas ismoks augdamas, kaip tinkamai organizuoti savo dienos laika ir darbus.

Na, as jums apie tai, kad palikdama vaika be prieziuros, jis gali mirt, o jus man apie kva-kva kvalifikacija.
As irgi nevegetuoju, vaikai visiskai netrukdo tobulet.As su abiems ir keliauju, ir skaitau, ir darbus padarau, tik reik moket organizuot laika taip, kad po to netektu gailetis, kad vaika praziopsojai.Na negalima vaika be prieziuros palikt, negalima.

O tai jei jus namuose, vaikas mirti jokios tikimybes neturi? Dabar jus man baksnojat pirstu, kad as prasta mama. Apie ka mes sioje temoje ir kalbam. Kokia tikimybe, kad vaikas pasprings butent tada, kai as lauke? O jus kai einat skalbinius dziaut vaika irgi su savim i balkona ar i lauka tempiates visada? O kai jus valgyt darot ir vaikas salia, kokia tikimybe, kad jus neisversit ant saves ir jo kokio karsto puodo ar nenukris peilis? O jei vaikas i duru stakta atsitrenks eidamas? Kokia tikimybe, kad vaikas neisivarys raksties ir nenumirs nuo kraujo uzkretimo? Ar didesne tikimybe vaikui susizeisti sedint pusvalanduka manieze ar paskui visa likusia diena vaikstinet po visus namus, kur, laidai, spinteles, kampai, slenksciai ir t.t.?
As ta kalba pradejau ne tam, kad man kazkas aiskintu, palikt man vaika trumpam ar nepalikt (net pusvalandzio daznai neuztrunku). As tik pasakiau, kad ji is prigimties yra labai ramus vaikas. Jei butu kitaip, arkliu net nepirktume! Paskaitykite pirma mano posta ir biski pagalvokit, ka as juo norejau pasakyt, o ne aiskinkit man gyvenimo tiesas.
O jus 14 metu vaiko irgi vieno nepalikinesit? O ka jei uzsprings ar venas persipjaus?

Manau cia ne vieta ir ne laikas dabar pamokslauti ir kazka aiskinti, ne ta tema. Manau visom yra buve gyvenime situaciju, kada tenka nusisukti nuo savo klecku kuriam laikui. Nekalbu apie kudikeliu palikima ir nekalbu apie isvaziavima i miesta palikus.

Gryztant prie temos, man labai idomius jausmus paliko Vladimiro Megre "Anastasijos" knygu serija. Gal kam teke skaityti? Cia knygos ne apie vaiku auklejima konkreciai, bet aplamai apie Pasaulio suvokima, Zmogaus vieta jame ir pan. Nesugebesiu visko perteikti, bet esme ta, kad tevai tai krantai, vaikas tai upe. Mes su vaikais turim elgtis kaip su lygiais, nes ju pasauleziura dar nesugadinta, neapkrauta socialinem normom, dogmom, tabu ir kitom ribom. Dznai reiktu vaikui ko nors paklausus perklausti jo pacio ka jis mano apie tai, kas cia, koks jo poziuris. GAlim isgirsti idomiu dalyku

As manau, kad tam tikrais atvejais mes turime vaikus prilyginti sau, o kitais patys tapti vaikais su vaikisku mastymu. Kaip ir saket nesugadintu zvilgsniu paziuret i viska. Ir zaist su vaikais kaip vaikai, o ne kaip suauge

zinok kol neatsitiko tai taip atrodo..maniskis, tiesa didesnis jau, kai paspringo tai dar ilgai i viska paranoiskai ziurejau...jau tiek strioko ivare
na bet tema ne apie tai

Butent. As ir nenorejau apie tai tema pradet

Bla-bla-bla, atsiprasant.As skalbinius vonioj kabinu, jei ka.Raksties neisivarys, nes nera nei nesaugiu zaislu, nei nesaugiu baldu.I virtuve neimu, bet sedi abu salia virtuves, kad abu matyciau ir is akiu nepaleidziu.Taigi peiliai irgi ant vaiku nekrenta.As jums pateikiau konkretu pavyzdi, kas gali vaikui nutikt jusu maneze.Taip, maza tikimybe, kad pasprings, bet ji yra.Nenurasykit to.
Ir 14metis-tai ne kudikis, kuri manieze ikisat ir ramu, nereik perlenkt.Jusu logika, kaip tu mamu-"kam ta automobiline kedute, juk vaziuosim tik 5 minutes, nieko neatsitiks".Gal ir jus TRUPUTI pagalvokit, gerai?

Va, butent.O jei taves nebutu tuo metu salia?

Na bet tikrai, tema ne apie tai.Norejau tik apsaugoti vaika.Atsiprasau, kad esu pamokslautoja

Tai jus vaikus isdresavot visada sedet virtuves tarpdury, kai jus esat virtuveje? Gal ir neblogas auklejimas. Disciplina irgi turi but. O i lauka isvedus irgi visus medzius nuslifuojat ir nulakuojat?
As tai galvoju ir ne TRUPUTI. Jei norit isgelbeti koki vaika, tai kreipkites i vaiku namus ir saugokit savo vaikus.
Savais as pasirupinsiu pati.
Beje, jei norit apsaugot mano vaika, tai galit atvaziuot ir ta pusvalandi pabut pas mane

Jei norit dar pabandyt praplaut man smegenys, susiraskit tema "Ar paliekate vaikus vienus?". Kazkaip panasiai vadinasi. As ten irgi esu pasisakiusi I TEMA
Papildyta:
Kazka busiu pamelavusi. Neprisimenu isvis kaip ta tema vadinasi

Uztai, kad nesirupinat.

O ko jus agresyvi tokia, juk jus laiminga turetumet but, juk jus tobulejat, nevegetuojat, kaip ten dar?

Gana jau, raminkites.Nebetersiam tema.

Paduokit mane i teisma uz vaiko neprieziura
As ir esu laiminga Tikrai kad elektronine poniute man laimes nesugadina Net atvirksciai (zinant tam tikras mano budo savybes).
Jums reikia ramintis, nes jus pradejot.

Apie motinyste be islygu: neileisti vaikus i virtuve- ne visai tas, apie ka raso geramama.lt

As zinau, kad as esu gera mama ir man nereikia svetimos nuomones siuo klausimu Dar ir poni savo vaikui auginu
Ir visos cia esancios geros mamos. SM sukaupta begale ivairios patirties

I tema:
Savo vaika labai daug nesioju. Nesiojau daug daugiau, kai visai mazute buvo. Daznai budavo, kad ir kambarius kartu susitvarkydavom ir valgyt padarydavom. Iki parduotuves visada su vaikjuoste nueidavom vasara
Dabas, kai ji jau daugiau moka ir supranta, ateina prie musu, prisiglaudzia. Svelnus vaikutis.
Siandien irgi valgyti tetei kartu darem. Tik jau nebe ant ranku ji buvo, o virtuveje su kate zaide
Siandien ismokom perlipti slenksti i vonia (vonios grindu lygis zemesnis, nei kitu kambariu). Vienos jos ten kol kas neleidziu. Visada salia bunu ir stebiu, kaip ji lipa pasiruosusi gaudyt
Tai taip ir mokomes dabar ivairiausiu dalyku.
Kas del jos poreikiu tenkinimo. Ji ismoko rodyt pirstu i buteliuka ir sakyt GA (gert).
Mokinu, kad kates negalima tampyti uz ausu. Galima ca ca padaryt. Manau, musu amziuje tai tokiu dalyku ir galime ismokti. Toki kaip pagrinda paklot.

jo, spreskim pozityviai, juk mes talentus auginam tai ir pacios turim neatsilikt
Shatura, as nepamokslausiu, bet dar zinai ka pamasciau - o vaikas negali to maniezo apverst ir islipt? 11 menesiu tai jau jegos turi....nes jei tokia tikimybe yra tai geriau tada tikrai nestis kartu pas arkliukus....Gal as cia nusisneku, nes niekad nesu turejus maniezo, bet tiesiog pagalvojau....nes prisminiau ka maniskiai su lovytem isdarinedavo tokio amziaus kai pakratydavo i sonus tai net braskedavo Tai jei manieza tai tikrai apverstu bekratydami man atrodo....
Papildyta:
tai va apie tema Siaip si tema man gime del to, kad prisiskaiciau visokiu temu apie Ferberio migdymo metodus (cia kai vaika klykt palieka), apie RELANIUM'a neramiam vaikui apie vaiko auklejima zodziais - " jei tu ir toliau tokia busi tai eik is susirask kita mama, kuriai tokia busi reikalinga" apie nepaklusnaus vaiko uzdaryma i TAMSU tualeta ir tt ir pan. Man pasidare labai liudna ir labai baisu....todel pagalvojau negi ner tokiu mamau kurios myli savo vaikus ir kurioms net klausimu nekyla kad tokie budai netinkami ir reik surast kazka geresnio, kuriu kantrybe neissenkama, kurios nebijo nesiot vaiko ant ranku, kurios nebijo miegoti kartu ir rodyti DAUG demesio na ir tt....Va todel ir sukuriau tokia tema.
Labai smagu kad diskusijos vyksta
Dabar apie tu skatinimu netaikyma. Siaip del bausmiu man lyg ir aisku - negerai. Bet va kaip su tuo neskatinimu....siaip viskas lyg ir ok, bet va su puoduko reikalais kaip susitvarkyt....Na jei prigiriu ir prisneku visko tai dar sedasi siaip taip.....gal kitos pasidalintumet patirtim KAIP konkreciai pratinot vaika prie puoduko meile ir supratimu cia ironizuoju, bet rimtai man labai rupi....

o vat man tokio malonumo neteko patirt....gal kad pati kazkaip neuzsispyriau su tuo nesiojimu vaikjuostej...tiesa sakant labai ir neieskojau dvyniams pritaikytu variantu....nes sunkoka du nesioti ilgai...tai nesiodavau rankose po viena dazniausiai, bet kai paaugo tekdavo ir abu nesioti
Papildyta:

jo jo jo, apie tai
vat sakau, su bausmem man viskas aisku, bet va kaip su tais skatinimais...
siaip pastebaju kad daugeliui dalyku tu skatinimu nereikia, viskas ir taip vyksta. Pvz tvarkymasis, dantu valymas, prausimasis, pagalba mamytei pvz broli vystant, valgyt darant, indus plaunant. Man tik puoduko reikalais nesigauna....gal dar zinoma ir mazi....bet taip norisi tu pamperiu atsisakyt....nors dedam jau tik nakciai ir i lauka...bet vistiek...

Maniezo neisvers. Jis medinis, sesiakampis. Jus supraskit ir mane, kad pries pirkdama arkliokus as viska apgalvojau. Ivertinau tam tikra rizika. Bet juk negali but 100% garantuotas, kad ivyks ar neivyks. Dabar sedeciau as namuose bijodama, kad isejus vaikui kazkas nutiks, o paskui suprasciau, kad visa ta laika tunojau prie kompo ir nieko isskyrus namu ruosos darbus nemaciau.
Tie Ferberio metodai niekam tike ir yra tikra kankyne vaikui ir jo psichikai. Paskui uzauga tokie visokie amerikonai su nenormalia galva, priprate prie agresijos. Juk jei vaikas jaucia nuolatine itampa ir agresija namuose, jis stengsis issilieti ant kitu vaiku darzelyje ar mokykloje. O jei mokykloje jam laiku aplauzys ragus, tai bus dar vienas smugis. Tada uzauges jis ieskos kitokio budo savo agresijai isreikst (prievartaus, zudys, mus ar dar kazkaip kitaip).
As pries skatinimu netaikyma. Man paciai yra daug lengviau kazka veikt, kai jauciu bent retkartem kazkokius paskatinimus (eik, daryk, tau iseis ir t.t.). Ir vaikui tas pats. Jei tevai saltai reaguoja i blogi ir geri, tai vaikas nelabai ir mokes atpazinti kas ir kur. Ar vaikas daro gerai, ar blogai- tevai vistiek saltu veidu.
Juk cia yra naturalu, kad tevai dziaugiasi vaiko pasiekimais Vien sypsenos uztenka, kad vaikas suprastu, jog teveliai laimingi. Negi jums nesinores apkabinti savo mazuju po kokio nors eilerascio tikrai grazaus deklamavimo pries klase, svecius ar siaip? Jei noresis, tai ir apkalbinkit. Negi uzgniausit savyje ta jausma?
As labai apsidziaugiau, kai mazoji pati apsiverte, atsisedo, atsistojo.. Ir ji tai suprato kuo puikiausiai. Nes i sypsena atsako dar grazesne sypsena

beje, is tu musu pribumbasu normaliems zmonems nesuprantamu yra toks - as leidziu ryte vaikams issirinkti ka nori rengtis Zinoma, paprasciau butu aprengt kuo pakliuvo be jokiu kalbu, bet as kazkodel sugalvojau kad tegu formuoja skoni ir mokosi rinktis bei reiksti savo nuomone.
Tai vaiku skonio ypatybes - kojines turi buti raudonos, kuo daugiau raudonos spalvos tuo geriau. Arijui kelnes turi buti geltonos. Nojui nesvarbu. Megztiniai - su uztrauktuku ir kapisonu, bet nevisada. O ka, juk kiekviena is musu irgi turim megstamiausius drabuzius ir labai malonu toki uzsideti, tai ir vaikams matyt smagu.
Nepatogumas tik tame, kad tuos drabuzius reik skalbt, o ne visada speja isdziut per nakti tada tenka deretis kad kaip nors vilktusi kitus

...

man atrodo kad ten ne visai apie tai rasoma. Gal labiau apie tokio akivaizdaus skatinimo netaikyma. O kad vistiek vaikams bus aisku kas tevams patinka kas ne tai cia taip, niekur nuo to nepabegsi o ir nereikia manau.
beeeeet galiu pateikti va toki pavyzdi is mus gyvenimo, kuris man nelabai patinka -
Nojus buna (daznai) atima kazkoki zaisla is Arijaus, nueina kur toliau ir veikia kazka kaip niekur nieko. Tipo nieko negirdziu nieko nematau. Arijus rekia, verkia, nes jei jau jis kazka isikando tai jam mirt gyvent reikia to daikto ir joks kitas netinka. Tai mes visaip bandydavom ikalbeti Noju atiduoti broliui zaisla. Na ir kazkaip issprudo tokie zodziai - "dabar mes Nojuko GRAZIAI paprasysim, Nojukas GERAS berniukas, duos broliukui zaisliuka" ir viskas, dabar tik po zodziu GRAZIAI paprasysim ir GERAS berniukas jis atiduoda broliui zaisla Tai vat ir idomu motyvai tokio jo elgesio....
Man siaip noretusi kad jis pats suprastu kad nereik is brolio atimineti ir jo skaudinti. Bet tai ka, dabar dvimeciui pradet aiskinti kad broliukas blogai jauciasi ir tt... nu o jam dzin, man net atrodo kad jam idomu ta broli erzinti....man vaikystej irgi patiko erzinti puske jaunesne....O Arijus labai jautrus vaikas...tai man visiskai nesinori jo rekdyt...ir kaip spresti reikala?

nu o ka su tu dvimeciu daryt? a? kuris piktybiskai tycia erzina broli. Kodel taip daro nesako bjaurybe matyt smagu jam o kodel jam smagu? na bet manau cia mes galu nerasim...svarbu ka daryt...nes kaip ir rasiau, tas budas nuolat liaupsinti ir eiti graziai prasyti gal ir ne visai prie sirdies man....
Papildyta:

va va cia kai tik mums nors siaip tai jie labai viens uz kita. Pvz lauke jei vienas atsilieka o as nelaukiu tai brolis neina tolyn su manim, "liepia" laukt broliuko. Arba kazkada esu Ariju uzdarius kambary, nes kalbejau telefonu del darbo, o jie ten kazko susipese ir Arijus pradejo rekt visa gerkle. Tai Nojus nuleke ir atidare duris, tipo isvadavo broliuka (Arijus dar nepasiekdavo rankenos tada, Nojus aukstesnis)
Papildyta:

man idomiau kaip su savo princese elgiates. Ta prasme kaip i jos nuomone atsizvelgiat ir pan. Nes maniskiai tokio pat amziaus, bet zodziu ir argumentuotai savo nuomones isdestyt dar nesugeba....

Jei mano mama sakytų ką panašaus man būtų labai skaudu. O mano močiūtė būtent taip ir kalba. Matau mamos ašaras, kad jos mama mieliau rinktusi "pensionata" nei dukros pagalbą, tipo "nesėdėt vaikui ant sprando" O ta "tikiuosi to nesulaukti" dalis turbūt ypač maloni vaikams girdėt. Pagalvokyt, kaip pasijaustumėt pati, iš mamos ką panašaus išgirdusi. Kokia mama jūs pasijaustumėt, jei vaikas praneštų: "geriau vaiknamis nei tu man kąsni pirksi".

P.S. neįsivaizduoju, ką jūs dirbat (gal ne LT ) kad tikitės iš pensijos už "gera pensionata" sumokėt. Pvz. mano kukliom žiniom gulėjimas slaugos ligoninei švelniai tariant "super" sąlygom kainuoja 1700lt/ mėn (slaugės žodžai) ir 2500lt/ mėn (gydytojos žodžiai).

Zinot,skaiciau ir susimasciau siek tiek. Ar zinot,kad vaikai augantys vaiku namuose(kurie papuole ten ne kudikysteje) visai nesvajoja apie ivaikinima,nes jiems pati paciausia yra ju mama,nesvarbu ar ji kasdien girta,nesvarbu,kad namie salta ir nera ka valgyt,net nesvarbu ,kad to vaiko namie net ir nepastebi.Zinoma,paaugus,tas poziuris pasikeicia ir vaikas pradeda kitap suvokt gyvenima,bet iki to laiko buna pati tikriausia besalygiska meila mamai.Meile be islygu ir reikalavimu.Ta rasau ne is sirdies fantaziju,deja,is artimo zmogaus isgyvenimu,is pirmu lupu zmogaus taip gyvenusio ir tarp tokiu paciu.
Taigi,gal ir nereikia protingu knygu,o tiesiog uztektu buti tikra mama?


Nemanau ,kad tai piktybiskumas,gal tiesiog jam demesio reikai daugiau ,nei kitam. Mano vyresnelis nuo mazens buvo ir yra judrus,tad ir isdaigu pasitaiko ir pan.,o kartais tikrai nesuprasdavau,kad daugelis isdaigu buvo ne is blogos valios ir vaikas to gailedavos,tik nemokedavo to paaiskint,kodel nutinka vienaip ar kitaip. Mes suauge irgi nevisada sugebam paaiskint savo poelgius,tad ir is vaiku neturim teises i viska issamaus pasiaiskinimo.Auga vaikai,o su jais ir mes

Su princeses nuomone kolkas sudetinga,bet apsirengime jau nuomone turi. Kolkas po truputi atsirenkam kas yra kaprizai,o kas norai.Draugiskai ,be pykcio. Manu dar neatejo laikas,kad butu lengva suprasti ir jos nuomone.

Tiesa,visa laika sakiau,kad mamos dziu=aukites,kol vaikai nori but nesiojami,kol glaudzias ,nes jei auga greit.Tad mazoji nemazai laiko praleidzia ant ranku,megst apribegus prisiglaust tiek prei manes,tiek prie tecio,o tada vel begom. Tau zymiai sunkiau su dviem tokiais.


Na.pirmiausia niekas kasdien ar kas menesi,ar kas metai nekartos ,kad noriu taip ir taip.Apskritai tokia tema neplanuoju pokalbio.Pati apsiverkciau,jei mama taip pasakytu Nesuprantu tokiu pareiskimu garsiai prie ilga laika,juolab,tai daugiau skamba kaip santazas. Zinau tetule,drauges mama,kuri reguliariai padejuoja,kad jai reiktu mazo kambarelio su mazu langeliu,nes nenori sedet kazkam ant sprando,zodziu savigrauza,su artimuju pagriauzimu,as kalbu ne apie taip ir ne taip.Tiesa,kol ta pensija dar toli,o ir sveikatos ,tikiuosi,su vyru turesim ilgai ir neprireiks prieziuros iki gyvenimo galo.As kalbu apie toki atveji,jei negaleciau pati sau net arbatos pasidaryt,valgyt pasiimt.

Dirbam mes LT,cia ir gyvenam. Apie pensionata galvoju ne is valstybines pensijos(apie pastaraja isvis kaip apie parama nemastau),dirbam tam,kad vaikams netruktu nieko,kad uztikrint ateiti jiems ir ramia senatve sau.

jus begate krosa kartu su savo baime ir bandote ja aplenkti jums nepavyks, baimes kojos greitesnes... baime reikia paleisti, nes baime- tai laba stiprus, tik neigiamas noras, jis pritraukia tai, ko bijoma. uzbegti ivykiams uz akiu neimanoma, o visko bijant, pastoviai apsidraudziant...ir iki isprotejimo netoli
Papildyta: