Oi ne, aš tai niekada negrūdu-valgyk, valgyk, kiek nori tiek ir valgo.

Čia kalba gal net ne apie ,,britku'' eina. Aš sakykim nesuprantu kodėl būtent mama turi suvalgyti vaiko paliktą maistą (ar ji šiukšliadėžė kokia?) , reiškia dažnai mama gamindama sugaišta valandą ar dvi gamindama maistą, o paskui jai tenka vaiko sukuista lėkštė, na gal ir aš noriu atsisėsti ir pavalgyti gražiai įdėto, estetiškai atrodančio maisto. Vaikas auga galvodamas kad galiu palikti- mama vistiek suvalgys.
Kitas dalykas, tas vaiko lėkštės ,,sunaikinimas'' dažnai mamai prideda nemažai riebaliukų, o ji vis stebisi, kodėl augindama vaiką ir ,,nieko'' nevalgydama normaliai, vis tunka. Būna,kad suvalgo savo lėkštę, ir dar vaiko, nes išmesti gaila.
Man sakykim lengviau ir maloniau įdėti vaikui kelis kartus, negu tuštinti jo paliktą puspilnę lėkštę. Bet jau čia kiekvienam savo.

apsiraminkit, atsipalaiduokit mes irgi ne apie tai
nieks niekam nieko neprivalo...
vaikas auga ir nori buti laisvas-jis nieko negalvoja apie ka Jus manote ...
dzina man tie riebaliukai zinau, kad esu pati pati...geriausia, graziausia visom prasmem


storai but niekad tikrai negresia

oi tiek metam ir vis negaila , nors ir krize perkam tik eko maista...

sutinku-kiekvienam savo
baikit galva i siena dauzyt-mes suprantam JUs

mums nedreba ranka ar sirdis ismetant kas like leksteje, nes teisingai-kiekviena idedam plius minus tiek kiek suvalgo vaikas, tai nesiruosiu jau pati papietavus suvalgyt kas vaiko leksteje liko, jei vaikas pavalgo ankscsiau, o as dar ruosiuos dasidet tai kartais mielai ir vaiko lekstej likusius pora saukstu susidedau sau, nebent ten belike ka ir as pati nelabai megstu-svogunas, riebesnes mesos gabaliukas arba jau visai atvese nezinau, bet susidaro ispudis, jog vaikam pilnus bliudus pakisam, juk kiek ten toj lekstej lieka, bulves gabaliukas, sriubos pora saukstu, keli zirniukai ir viskas, nei del tiek per diena art, nei del to jaust pareiga jei esi soti suvalgyt, nei vaikui kai tik tiek beliko isiulyt nesiruosiu, juk ne puspilnes lekstes mamos ismeta lauk po vaiko ligos, dantuku dygimo tai ir po tiek ismesdavau kol vaiko ritmo nezinojau, kol susidurus nebuvau

Nezinau is kur islindo mintis, kad reikia butinai priversti suvalgyti viska kas padeta daznai puolama i krastutinumus... as siulau tiesiog stebeti savo vaikus, matyti juos, ka ir kaip daro, nes mazuose dalykuose galima izvelgti didelius. Viskas yra istaisoma, ismokstama, gyvenimas ilgas. pvz. mano mazoji nesuvalgo visko pati iki galo, o uz val. buna alkana vel. Kai as jai padedu(ar mociute, tevas) suvalgo viska puikiai, buna soti bent 2-3 val. ir as matau, nebijau matyti, kad mano vaikas dar bijo padaryti visa darba (simoboliskas tai vadinu darbu, o ne tiesiogiai) iki galo pats, jai dar reikia kitu pagalbos o ta baime t.p. susijusi su kita baime - pamatyti savo darbo rezultatus ir isgirsti kitu ivertinima.

Peršasi išvada, kad vaikas girdi per daug kritikos. Jei nors už menką pasiekimą būtų giriamas, siektų užbaigti darbą ir išgisti pagyrimą. Mano nuomone, valgymas čia ne prie ko.

o kas sake, kad mano vaikas nepabaigia savo darbu? as tik rasiau, kad nepabaigia savo valgio.
jei valgymas ne prie ko, tai apie ka jus?

Jeigu mano vaikas suvalgo viska tai tada buna isbadejas,o palieka tai daznai nepabaiges,bet pastebejau,kad turi kazkokia norma ir jis sotus,daugiau neikisi,o mes mamos megstam truputi daugiau ideti. Kartais sunku pasakyti nuo ko cia viskas priklauso,gal nuo emociju,juk vaikai irgi buna be nuotaikos,viena diena valgo gerai,o kita ne

man maistas yra jautri tema. pati vaikystėj buvau varoma valgyt su diržu ir dar gaudavau, jei pasakydavau kad "fu, neskanu"
o po kiek lako mano mama prisipažino, kad niekuomet nekentė virtuvės, valgyt daryt jai buvo labai bjaurus reikalas, jinai tai darydavo labai atmestinai.
reiškia aš vaikytėj buvau teisi nu jinai tikrai prastai gamino ir buvo tikrai neskanu.

Tai aš suprantu kaip vaiko vertimą suvalgyti viską, kas yra įdėta į vaiko lėkštė

keliu tema i virsu.
mano vaikai pradejo neiprastai elgtis. Ypac vienas. BUna tarsi jiems uzstringa kazkas. Pradeda isterikuoti. Nerandu rysio kol kas tarp tu ivykiu.....
Paprastai tai nutinka tada kai ko nors negauna. na pvz vakar buvo situacija - dare sysiu ant puoduko, netycia padare i kelnytes, pizamines. Sakau, na truputi suslapo, nusimaukim, uzsidekim kitas. Na ir prasidejo isterija....isterija atrodo taip - rekia, trypia kojom, pradeda vos ne drebeti, pyksta, seiles virsta is burnos ir niekaip neina nuraminti.
Ta gali isaukti bet kas. Tai trunka kuri laika, koki 20-30 min. Niekas tada nebetinka ir nebeitinka, toks jausmas akd viakas persijugia i kitokia samones busena ir nieko nebegirdi.
Klausimas - ar tai normalu ir reikia pralaukti ar vistik kazkas vyksta su tuo mano vaiku ir reiktu susirupinti
Jei tai normalu - klausimas kaip man elgtis. Nes po pusvalandzio tokio isterikavimo kai niekas jam neitinka as tirkai pasimetu ir buna prarandu kantrybe, aprekiu ta vaika, paskui grauziu save.
O gal cia mes i kokia triju emtu krize judam jau....(2 m 4 men dabar)

Cia tiesiog normalus mazyliu pykcio priepoliai, kurie "priklauso" augant:)
Gan placiai aprasyta kai elgtis tokiais atvejais Austejos bloge - pasiskaitinekit, ten net keli straipsniai:
http://www.austejosblogas.lt/2010/06/vieni...r-pan-mazyliai/

Musiske dar ti retkarciais i piktumus puola, bet kai pasidomejau - daug lengviau ir paprasciau reaguoti bei islaukti.

dekui dekui dekui uz nuostabia nuoroda

Sveikos Tokia įdomi tema, každodėl niekas nebediskutuoja...
Tikriausiai, kol aš ją skaitinėjau visos pasiskaitė ir viską išmoko, kaip tapti tobula mama
Na jei rimtai, tai man didžiausia problema yra mokyti vaiko to, kas ir pačiam nelabai sekasi.
1. Tvarka. Kai kurie daiktai pas mus namuose visai neturi savo vietos. Pvz., kai kur skubu, visada mėgstu palikti daiktus ne savo vietose. Po to rankioju ir dėlioju... Kažkuria prasme imu pavydėti superpedantėms
Na ir kaip to išmokyti vaiką- kad rūbeliai turi būti pakabinti, ir t.t.
2. Sunku neaprėkti vaiko, kai tu skubi, o jis niekaip negali rytą iš lovos išsiropšti.
Kaip sekasi jums šiais klausimais?

1. Puiki proga kartu su vaiku mokytis tvarkos O jei pati to nesimokysi, tai nereikalauk iš jo to, ko pati neturi Pavyzdžiui, būk nuoširdi ir sakyk: mamytė irgi dar nemoka, mokomės kartu. Jei tu mane pagausi, kad nepadedu į vietą, pasakyk. O kai aš pagausiu tave, tau pasakysiu Ir galite piešti/ klijuoti kokioje lentelėje saulytes ar kaip kitaip pasižymėti kiek kuris pagavo vienas kito netvarkos "klaidelių". Viską daryti su nuotaika, šypsena ir jokio barimo ar muštro. Paverskite tai žaidimu.

2. Jei tu skubi ir žinai, kad vaikui reikia daugiau laiko išlipti iš lovos, tai tenka keltis anksčiau, kad nepavėluoti. Na ar gi ir mums viskas taip lengvai viskas sekasi? Aš net neskubėdama pridedu papildomai laiko, nes negali su vaikais visko numatyti. Jie tokie pat unikalios asmenybės, kaip ir mes suaugusieji

Ir iš vis, daugeliu atveju ne juos mokyti reikia, o patiems reikia išmokti

1. Kodėl vaiko rūbeliai TURI BŪTI pakabinti, o jūsų daiktai gali kurį laiką pagulėti ne savo vietose? Nes jūs norite, kad vaikas įgyvendintų tai, ko nepavyko jums? Galbūt jūsų vaikas irgi kartais paliks rūbelius ne vietoje, o paskui rankios ir dėlios - ar tai labai blogai? Jei labai blogai, iš tiesų mokykitės kartu su juo - yra flylady sistema, padedanti to atsikratyti. O jei nelabai blogai, atsipalaiduokite Ramiai mokykite, parodykite, kad gražiau, jei rūbeliai pakabinti ir iškart matosi, kokį galima pasiimti, nei išmėtyti, nerandami, susiglamžę etc...
2. Kam pasidaro geriau nuo to, kad jūs aprėkiate vaiką? Jums? Vaikui? Nepasidaro turbūt niekam, tai kam išvis tai naudoti. O dėl išsiropštimo, kažkur esu skaičiusi, kad niekaip vaikas neišsiropšdavo (nežinau, apie kurį saviškį kalbate), kai keldavo mama, tada buvo padovanotas iškilmingai žadintuvas, drauge su vaiku nustatytas - ir kažkaip "suveikė", pats vaikas iš lovos stryktelėjo... net pasiūlius dar pagulėti. Mažiukui gal reiks kitokio žaidimo - pasiūlyt greit iššokt iš lovos ir rasti kokį siurprizą vonioje - ant puoduko - nežinau kur, jei šneka - siurprizas gali būti koks žaisliukas, papasakojantis pasakėlę ar dainelę padainuojantis, na, galų gale, mamai jau pagal fantaziją galima sugalvoti, kas vaiką pradžiugintų. O kad siurprizam būtų laiko ir nereiktų panikuoti, jog vėluojate, vaiką ir guldykite ir kelkite pusvalandžiu anksčiau nei įprastai... Juk vis viena zys, ar keliamas septintą, ar pusę septynių - o laiko kantriai prikelti turėsite daugiau

Čia ,savaime suprantama, tik apmąstymai.

Kaip gaila, kad ši tema tokia neaktyvi... man darosi vis sunkiau bendrauti čia SM, nes bendraamžių ir pan. temose nelabai yra bendraminčių, kurioms būtų artimos prieraišiosios tėvystės idėjos. Labai norėtųsi turėti temą, kurioje būtų galima tieisog paplepėti (kaip kad minėtuose bendraamžiuose) su mamom, turinčiom tokias pat vertybes Kad nesijaustum kaip vienišas karys...

sveika, bendramiciuose yra tokia tema ji dabar apmirus, bet manau, verta prikelti

Oooo, kaip faina, reikia būtinai gaivinti Aš irgi ieškojau bendraminčiuose, bet matyt buvo taip toli, kad nebeprisikasiau

per Žinių Radiją laida apie prieraišiąją tėvystę, šnd 19 arba ryt 16 val.

Su manuoju motinystės instinktu ir vidiniu balsu taip pat darniai suskambėjusi tema. Ačiū už įvairius jausmus ją skaitant, už mamų dėmesį ir laiką- buvo gera pasijusti artimai kažkam nepažįstamam interneto platybėse. Ir dar net ne vienam ( mamos Aušra, Ragnez- jums ypatinga pagarba ir padėka). Būtinai čia dar užsuksiu, o kol kas tiesiog noriu pasidalinti dar vienos mamos mintimis, šia tema:
http://vaikopasaulis.blogspot.com/2010/04/...ikams-taip.html