Noriu prisipažinti, kad labai nemėgstu gaminti valgyti. Kadangi sėdžiu su antru vaiku namuose, o vyras dirba, esu priversta ką nors pagaminti, kad šeima iš bado nemirtų, bet tik tiek. Ir jei gaminu, tai racionas pas mane siauras: keletas sriubų, kotletai, plovas, varškės pakepas, karbonadai. Pyragų, tortų, sausainių visai nekepu, vištos taip pat. Mišraines darau tik per dideles šventes ( daugiausia nusiperku paamintas ). Jei ir gaminu ką, tai stengiuosi apsisukti kuo greičiau, praleisti prie valgio darymo daugiau nei pusvalandį man tikra kančia, fantazijos neužtenka pagaminti ką nors naujo. Dėl to sulaukiu vyro priekaištų, išlaidos maistui dėl pusfabrikačių pirkimo ganėtinai didelės, ką man patartumėte ?
Gal atsiųstumėte kokių lengvų receptų, nereikalaujančių daug laiko ir pastangų ? Kaip priversti save pamėgti gaminti valgyti ?
Patikinu, kad aukščiau išdėstyti faktai yra tikri ir aš tikrai neperdedu. Help!

Manai, kad kitoms prie puodu orgazmas atsiranda? Bent jau man tai tikrai ne. Gal vyras kiek kaltas, kad priekaistauja, tai ir numusa nora. Vienas pazistamas yra pasakes - jei zmonos virtos bulves prisvilo, tai nuo to jos tik saldesnes tapo (cia is kazkokios knygos, bet man istrigo).Bet jei retsykiais pagiria, tai ir noras eksperimentuoti atsiranda.Kiek suprantu, Tavo vaikiukas mazas.Bet gal vyras vistiek galetu isleisti i kokius kulinarinius kursus.Su kitom moteriskem prasiblaskytum, juoda rutina praspalvintum, nauju ideju pasisemtum, o ir noras virti atsirastu.As tokius kursus kai lankiusi, is patyrimo kalbu.Ir is patyrimo sakau zinanti, kaip skaudu buna, kai plusi stengiesi ka pagaminti ir isgirsti pfui...(cia mano sunaitelis taip uzfundija laiks nuo laiko, bet dabar jam sunkus amzius, atleisti tenka).

Aš tai patarčiau pasiskaitinėti "Kulinarines įdėjas", beveik kiekvienoje temoje yra ir gan sudėtingų patiekalų, užimančių nemažai laiko, bet yra ir visai paprastų, kuriuos manau tikrai pritaikytum savo virtuvėje...

Aš irgi seniau žiauriai nemėgdavau sukiotis prie puodų, ne tai kad nemėgdavau bet šitas užsiėmimas mane tiesiog erzindavo. pati sau ant sumuštinių net sviesto netepdavau, ne todėl kad tingėdavau, o todėl kad manydavau kad tai bereikalingas darbas ir užima l. daug laiko .
net nežinau kada persilaužiau, gal kaip ištekėjau. neliko kur dėtis, iš pradžių valgėm pusfabrikačius, nuo kurių jau pačiai bloga darėsi: pica, žemaičių blynai, koldūnai, dar kokie lietiniai, bulvių kukuliai ir vėl pica, žem. blynai...
Didžiausia šventė mano ir mano vyro skrandžiams būdavo kai pietums pasikviesdavo mama. Nu bet kažkaip galvodavau kad nemisim gi visą laiką pusfabrikačiais. Nu ką, kažkaip pradėjau nuo mano manymu lengviausių patiekalų - kepsnių (pamuši mėsytę, palaikai su prieskoniais ir kepi), paskui kažkaip užsimanydavau sudėtingesnių ir kažkaip įsisukau į šitą kulinarinę rutiną. Ypač pamėgau sėdėt virtuvėj kai išėjau į dekretines. Tada ir laiko daugiau terliotis yr ir dar SM atradau Kulinarinį skyrelį, kuriame aibės skanių patiekalų. Galiu teigti, kad nebloga šeimininke patapau naudodamasi šio skyrelio receptais ir patarimais. O vyrui savo nelebai kada įtinku. Padarau ką nors naujo, tai pyksta kad jam atitenka ekspermentinio triušio rolė. Tada pasiūlau šaldytų koldūnų arba žem. blynų, tai burbėdamas sutinka suvalgyti ką padariau.
Prieš kelias dienas nustebau, kai pasiūlė krykštynas švęsti ne kokioje kavinėje o namie, gi sako vistiek skaniai padarysi ir pigiau išeis.
Beje man patinka daryti tik užkandžius ir antrus patiekalus. Tortų ir visokių sausainių nekepu. gal ateis tokia diena, kai kokį pyragą iškepsiu .

Ir aš nemėgstu, nu bet kur dingsi. Gerai, dar kad diedas neburba, - kas paduota, tas gerai. Bet už tai vaikai su kaprizais, vienas nori to, kitas ano. Net pyragus būnu priversta kepti. Dėkui SM Kulinariniam skyreliui, radau daug gerų receptų.

Na ir temelę uzvedėt - . Šiaip valgyti gaminti moku skaniai, bet kai tai darau jau daugeli metų beveik kiekvieną dieną, tai mane tas darymas baigia užknist. Jau nesinori terliotis su sudėtingais patiekalais, bet tų nesudėtingų ratas (o gal mano fantazija) labai jau mažėja. Žinau, kad nieko dabar negaliu pakeisti - reikia keisti požiūrį, bet vis tiek sukiojimasis virtuvėje mane nervina.
Tai va, išliejau ir aš nuoskaudą, tik kad visai nepalengvėjo

Palietėt skaudžią temą Aš nekenčiu virtuvės, kai maniškis išvažiuoja aš kartais užsitepu sumuštinį, bet dažniausiai nieko nevalgau,net jei jo nebūna 2 ar 3 dienas..Nes neturiu motyvacijos vienai sau gamintis o ir šiaip negaliu pernešt gaminimo..Gerai kad maniškis mėgsta gamint, bet po kokių 4 dienų ir jam kantrybė trūksta, tad kad kažkoks valgymas netaptų kivirčų priežastim, prisiverčiu ir aš..Dieve kaip norėčiau uždirbti tiek kad galėčiau pasisamdyti virėją

Aciu visoms uz pasidalinima savo patirtimi ir patarimais. Tikrai geras patarimas paskaitineti si kulinarini foruma, galbut sedevru virtuveje nedarysiu, bet nors normaliai valgyti padarysiu.
Siandien kaip tik masciau, kad as net kugelio neikad nekepus , tai kaip tik forume suradau, kaip ji kepti, kad skanus gautusi, na, reiks pabandyti, kazkaip noras atsirado pabandyti, taip skaniai viskas buvo aprasoma...
Na, mano vyras paburba del to, kad kartais nieko po darbo pagaminto nerades turi imti pats kazka gamintis. Jei daugiau pasistengciau, manau, nemurmetu. Tiesiog reikia keisti savo poziuri i valgio gaminima, nes man kartais atrodo, kad tusciai svaistau laika prie puodu...

Taiva būtent kad čia taip skaniai viskas aprašoma, kad net seilė varva.

.....arba jei kažkas nepavyksta, gali išsiaiškinti kodėl... O ne taip, kaip kad kulinarinėse knygose - tik receptas gramais, o gavosi kaip reikėjo ar ne - spresk pati

aš buvau tokia beviltiška, kad net makaronų išvirt nemokėjau be instrukcijos, užtat dabar gaminu nuostabiai, net pyragus kepu. ir visko išmokau čia.

Sveikos, aš kol neištekėjau, į virtuvę nueidavau kad išsivirti kavos, pasidaryti sumuštinį ar atsidaryti salotų indelį (pirktą IKI) Žodžiu, neturėjau jokio noro kapstytis virtuvėje puse dienos kad pavalgyčiau. O dabar situacija pasikeitė, negaliu pasakyt kad mirštu iš laimės gamindama valgyti, bet kažkaip tai pasidarė visai smagu. O dėl receptų, tai didžiausia krūva jų paimta būtent iš SM. Tai eksperimentuoju ir kol kas visai neblogai gaunasi

mano situacija kiek kitokia Nuo pat mažens mėgau gaminti maistą. Studentiškais metais visi draugai verždavosi į svečius, nes žinojo, kad visada bus skaniai pavaišinti. Nebūdavo gaila laiko, visą sestadienio rytą aukoti kokio įmantraus torto gamybai. Kartais taip įsijausdavau, kad mano vyras užrakindavo virtuvę ir manęs ten neleisdavo. Sakydavo geriau jau einam kur papramogauti. O dabar tikriausiai entuziazmas po truputi slopsta, gal laiko mažiau, bet irgi stengiuosi rinktis greičiau pagaminamą maistą. Tiesa visada bent du kartus per dieną gaminu karštus patiekalus. Mano šeima kažkaip labai pamėgo įvairiai paruoštus makaronus, kuriems tikrai nereikia daug laiko. O ir kepsniai tikrai greitai paruošiami, dar košės, blyneliai o ypač lietiniai, į kuriuos galima prikrauti visokių įdarų ir iš vakaro pasiruošti visai kitai dienai. Atostogaudama Nidoje įsigudrinau virti labai skanias "namines" sriubas, o ruošdavau jas iš Kėdainių konservų fabrike pagamintų konservuotų puslitriuose siubų.
Taigi nereikia nukabinti nosies ir tereikia pabandyti pradėti nuo kažko elementaraus ir greit pagaminamo. O išgirdus pagyrimo žodžius, manau atsiras ir šioks toks noras gaminti. Juk kulinarais niekas negimsta. Sėkmės.

Netekėjusi mėgau virti ir kepti, bet užkniso vaikai- išnagrinėja lėkštėje bet ką ir paskelbia nevalgomu viską, pradedant mėsa, baigiant daržovėmis ir konservuotais žirneliais. Tai dabar gaminu su urzgimu, nes nėra entuziazmo stebėti kaip tavo darbą kasdien peikia, net pusgaminius iš parduotuvės, net gatavus pietus užsakytus kavinėje. Jiem tinka tik MacDonaldso šlykštybės ir Čili pica su koka kola.

o as ir dabar nekenciu gaminti valgyt , tas kadieninis galvojimas, ka vel pagaminti pietums varo is proto, atrodo net su uosviene sutikciau gyventi, kad tik ji gamintu....

cia tu rimtai?

Nepasakyčiau, kad nemėgtau gaminti, bet dabar kai laiko nėra: studijos, darbas, tai kartais liekam ir nepavalgę. Labiausiai dėl to zirzia ir priekaištauja mano brangiausiasis. Visą vasarą atostogavau, darbo neradau, tai iš neturėjimo ką veikti valgyt gamindavau Kiekvieną dieną naujas patiekalas. kai kada terliodavausi net po 5 val, bet man patikdavo, draugui irgi, kai grįžta po darbo namo, o valgis jau garuoja. Bet dabar nežinau nei ką daryti, turi 2-3 val laisvo laiko, tai ką čia gali per daug prigaminti, dar reikia namus susitvarkyti.

Skausminga tema. Aš negaliu pakęst tos dalies, kur reikia sugalvot, ką gamint. Prieš nėštumo atostogas vyrui žadėjau, kad kai jau sėdėsiu namuose, viskas pasikeis. Deja , lėliukui pusė metų tuoj bus, o aš nedarau jokios pažangos. Atrodo, net širdį suspaudžia, kai vyras tuoj turi iš darbo pareit, o mano puodai iki blizgėjimo švarūs ir tušti. O jis baigia priprast, kartais pašmaikštauja ta tema ir tiek.

Skaudi tema...Pradedu nekest virtuves...Ne todel kad nemegstu virtuves,bet todel kad nesugalvoju ka kiekviena diena daryt valgyt...Aciu Dievui,kad kiekviena diena gaminu tik vakariene...Bet va savaitgali pavargstu vien nuo galvojimo ka valgyt pusryciams pietums ir vakarienei...

nemėgstu gaminti ir būsimam vyrui nepavydžiu...na tikiuosi,kad bus koks kulinaras ir manęs į virtuvę neįleis...na nebent indus suplauti...

O mane veza maisto gaminimas, tik kad vaikai netrukdytu ir butu produktai tai galiu kuistis ir kuistis aplink puodus

aš tai net pavydžiu toms,kurios mėgsta gaminti...ir kad man taip tas noras...nesuprantu kodėl nemėgstu...ir iš kur tas didelis nenoras?

kazkada man irgi nepavykdavo niekaip sugalvot, ka gamint valgyt (o daug patiekalu tai net ir nemokejau). Bet radau iseiti - nagi visa, ka moku, surasiau ant popieriaus lapo (mazo lapo, labai mazo ). Ir kai dabar nezinau, ka pagamint, paziuriu ta sarasiuka ir tikrai lengva buna issirinkt

Nuostabi mintis! Susirasyt ant lapelio! Jetau kokiu protingu zmoniu buna... Pati nebuciau taip sugalvojus... Super! Ir as taip darysiu! Tikiuosi tai pades ispresti problema!

O jei graziai surasysi ant didelio popieriaus lapo, tai nebus geda ir vyrui, kaip restorane, leist issirinkt

Aha! Tipo savaites meniu! Isirink kokia diena ka nori valgyt!
Aplamai tai jau panarsius po Supermamos recepteliu temas radau tokiu neblogu dalykeliu! Pora jau padariau,tai vyras pirstus laizesi!

Man irgi sunkiai sekasi prisiversti gaminti, bet tenka. Aisku buna dienu kai paduodu vakariene koldunus ir neimu visiskai i galva ar patinka mano brangiausiajam ar ne, o jei ka suburba pasakau pasigamink pats jei taip nori gaminti valgyti tuo ir uzsibaigia, o kita diena jau pagaminu ka skanaus ir pasimirsta as jau mieliau kepciau pyragus ar sausainius, nei gaminciau valgyti

Vis dar naudojosi proga, kad galiu patinginiauti ir virtuvėje pabūti ne valgio reikalais. Nors jau prasideda psichologinis spaudimas iš vyriškosios pusės.
Nespjaunu aš į šį "malonuma", blaiviai žvelgiu į ateitį ir manau, kad ateis laikas, juolab, kad savo vaiko tai tikrai alkano ar "ant čipsų" neauginsiu. Manau, kad po truputį reiktų įsivažiuoti ir bent jau atsikratyti depresijos, kuri užplūsta išbuvus prie puodų ilgesnį laiką. Pažangą savyje jau pastebiu, to pasiekiu gamindama greitus patiekalus. Žiūrėsime, kaip bus toliau

Aš irgi seniau siaubingai nemėgau gaminti valgio. Po to kažkaip užėjo noras išmokti išsikepti ką nors saldaus. Iki šiol su sese prisijuokiam, kas mums gavosi iš vieno torto (prie recepto buvo parašyta, kad jis pavyks net tiems, kurie pirmą kartą stovi virtuvėje) O po to pradėjau gyventi viena ir nori nenori teko išmokti kažką gaminti. Bet savęs neprievartauju, jei tingiu tą dieną ką nors gaminti, tai ir nedarau tada. Aptikus šiame forume Sonatinos receptų temą, radau labai fainų ir lengvų receptų. Tai kai grįžtu namo pas šeimą (kažkaip vienai gamintis patiekalą tai man nesinori, aš sau ką nors greito ir paprasto darau tik), ką nors vis pabandau. Ir žiūriu, kad su laiku vis geriau gaunas, o ir pomėgis gaminti po truputį atsiranda . Žodžiu, man atrodo svarbiausia savęs neversti ir stengtis gaminti tai, kas tau skanu.

O as labai megstu gaminti. Anksciau vyras net burbedavo, kad as noriu ji nutukinti ir numarinti. Dabar atvirksciai... Gimus zuikytei visai laiko virtuvei neliko. Tik pasvajoju ka galeciau is to ar ano padaryti ir viskas. Sazine baisiai grauzia, vien pusfabrikacius valgom. Visi gaminimai baigiasi vaiko klykimu apsikabinus mano kojas.

Man tai gaminti gal ir patiktu, tik kad mano brangiausiasis visai to nevertina.Padarau kazka naujo,o jis tik pasako: ai visai nieko,bet kad skanu ar kazka tokio.tai delto ir noro gaminti nera tai va mielosios, mano nuomone: jei vyrai mus vertintu ir bent retkarciais pagirtu uz skniai pagamintus pietus ra vakariene, tai mums ir noras gaminti atsirastu manau

taip SONATINA mus isgelbejo,todel prasykime,kad savo lengvais receptukais mus dziugintu toliau .Jos temoje taip aiskiai viskas isdestyta,kad taip ir noris ekperimentuot

siaip labai megstu gaminti, bet po mamo maziukes gimimo dazniau norisi pamiegoti laisvu metu, one sausainius kepti.. todel dabar ir gaminti pradejau kelioms dienoms, kad daugiau laisvo laiko tureciau.. bet jau kai gaminu tai paexpermentuoti labai megstu o ir MB patinka..

Nuo pat mazens nekenciau maisto gaminimo Man vis atrodydavo, kad prasikuiciu virtuveje kelias valandas, maistas gaunasi valgomas (bet nesakyciau, kad skanus), ji seimyna per 10 min suryja, kas aciu pasako, kas ne, o kita diena - viskas is naujo... Kadangi nemegau, tai ir negaminau. O kadangi negaminau - tai ir nemokejau Kai istekejau, ne sriubos nesugebejau isvirti O kai gime dukryte, per metus laiko viskas pasikeite - gaminu kasdien, skaniai ir greitai, manes tas neerzina, kas antra diena ant stalo garuoja pyragas, sausainiai ar bandeles, net pati darau namine varske, jogurta, lydyta suri ir kitokias nesamones... Ir nesakyciau, kad praleidziu virtuveje puse dienos, juk ir namus tvarkyti reikia, ir vaika auginti, ir dirbu dali dienos, ir galu gale pailseti, pabimbineti megstu...
Taigi, kas mane isgelbejo:
1. Prieskoniai. Anksciau zinojau tik druska ir pipirus Ogi pasirodo tinkamai parinkti prieskoniai daro stebuklus
2. Planas. Kiekviena sekmadienio ryta su kavos puodeliu susiplanuoju, ka gaminsiu visa savaite, kiek kokiu produktu man tam reikes, taip susidarau pirkiniu sarasa ir apsiperku. Tikras issigelbejimas, kai nereikia kasdien galvoti "ka padaryti valgyti" - pasiimi savo sasiuvinuka, pasiziuri, produktai po ranka - pirmyn
3. Pusfabrikaciai. Ne pirktiniai, zinoma. Jeigu jau taip ar taip darau zemaiciu blynus, darau ju daugiau, dali iskepu, dali - i saldikli. Tas pats su kokiais virtinukais, koldunais, kotletais... Uztat buna atveju, kai nera laiko ar noro gaminti, kai uzgriuva nelaukti sveciai, kai sveikata prasta, arba siaip, savaitgalis - pietus gatavi per 15 min
4. SM ir receptu sasiuvinukas Cia receptu per akis, patikusius rasausi i sasiuvinuka, taip zinau, kad niekada nepamirsiu, be to, kai galva tuscia, pavartau ir issirenku, kaip is meniu

Visoms nemegstancioms gaminti-siulau kepti orkaiteje.Sumetei ir kepa sau...Nei ten stovet,maisyt nei ka.Pvz vista patrint prieskoniais ir grietine (i vidu obuoliu galima).Truputi palaukus sukist i kepimo rankove kartu su bulvem.Mazdaug po valandos lapnoja visa seimyna skanu maista.Vistai patrint ir obuolius sukist-5min,sukist i rankove 2min.

pasivogsiu Jusu ideja ir as susirasysiu ka gamint ir produktus susipirksiu,aciu
tema uzvedet.nemgegstu gaminti moku kazkiek,nelaikau nevalgiusio vyro,cepelinu tik nemoku virt nuo kotletu iki kugelio iseina kazkas bet nejauciu tam nei malonumo nei meiles,tiesiog atlieku pareiga

Man Sonatina taip pat įkvėpė polėkį gaminti. Dabar be gaiminimo man depresija prasideda Taip smagu ir skanu valgyti savo gamintus patiekalus. Viskas gaunasi puikiai ir kiek susitaupo pinigų

Atsiimu žodžius Pamėgau gaminti ir net labai Dabar mano namuose galima ir knygų rasti apie maisto gamybą, ir laidas žiūriu apie maisto ruošimą. O prasidėjo viskas nuo Sonatinos, ačiū jai

O man labai įdomus temos pavadinimas,ypač,tas klausimas,ką daryti? Na,vienas būdas,nedaryti valgyti,pirkti paruoštą maistą,antras,eiti valgyti visada į svečius,na,o trečias,po truputi pamėgti gaminti valgyti