Full Version: ka daryti?
mano problema yra mano anyta.ji visur kisasi-i vaiko auklejima,i musu su vyru santykius ir t.t.kai vyrui bandau del to priekaistauti,jis man atsako,kad man paranoja ir pan.bet net ir mano drauges sako,kad mums su ja gyvenimo nebus.padekit,nebezinau ka daryti.kaip isspresti sia dilema?o gal man jau tikrai su galva negerai?kur galima butu pasikonsultuoti nemokamai su psichologu?
JEI GYVENAT KARTU,GREICIAU BEKIT NUO JOS.AS KAI TOKIOS PROBLEMOS NETURIU,TAI TIK TIEK PATART GALIU
noriu paklausti ar jus kartu gyvenat su uosve?
nera galimybiu mums kitur gyventi.pas savo tevus as nenoriu,nes vyras nesutaria su mano tevu
taip ir tai yra blogiausia:(
Anytos pavydi ,kad ju suneliai milymasias susirado
 .Visada mes joms kvailos arba  netikusios
tai kad,ji mano motinai yra sakius pries vestuves,kad nekencia jo.tai kaip tada tai suprasti?
nuomokites bent vieno kambario butuka. nes kitaip manau, be sansu, isvengti konfliktu.
Nuomokitės butą arba kambarį , bet negyvenkite kartu . Mes gyvename atskirai ir aš anytai esu pati geriausia . Paskambinu , pačiulbu , pritariu , o vistiek savaip darau .
 Nežinau kaip būtų gyvenant kartu . Viena kitai pretenzijų tikrai turėtume .  O dabar labai gerai sutariam.
Oi pas mane ta pati problema
 as gyvenu su anyta, ta taip pat kishasi visur bijau, kad gimus leliukui taip pat kishis i jo auklejima Na, bet as nepasiduosiu.... beje vyras mane visada uztaria tfu...tfu tfu... 
Aš taip pat gyvenu pas uošvių,tokių nesutarimų pas mus nėr,kadangi esu pasakius:vaiką auklėja tėvai,o jums motinėle jis tik pasidžiaugt.
Su savo auklėjimu išaugino vieną lepūnių,o dabar net pati nesusišneka su juo(kitas anūkas). 
nera galimybiu kolkas nuomotis,tai tenka kenteti ta...ir vyras nemato kaip ji kisasi,nes dirba nuo ryto iki vakaro,o ji ateina diena,kai jo nera.tai,kai pasakau jam,tai jis man atsako,kad ji neuzeina prie jo.o kas darosi diena,tai jis juk nemato. be to anytai buvo ir graziuoju,ir piktuoju sakyta,kad nesikistu i musu santykius,gyvenima ir t.t.tai apsisikdavo ir vel ta pati daro.nezinau kaip jai pasakyti,kartais atrodo,kad tuoj uzvosiu jai,nes jau nervai nebelaiko jos matyt.
Manishke anyta taip pat per pietu pertrauka atlekia namo
nu pas mus taip panasu viskas vyras taip pat nemato ka ji kalba, ka sneka, nes buna darbe  bet manim kolkas tiki, kai as jam papasakoju 
Būtų labai malonu, akd temos pavadinime būtų aišku apie ką kalba eina,
Jau moderatoriai buvo įspeję apie tokis temas kaip SOS, ką daryti, kaip elgtis ir panaįšiai tema turi būti aiški, gal būčiau net nelindus jei būčiau žinojus apie ką čia, o kitoms gal ir aktuali tema, bet kadangi neaišku apie ką kalba tai net nelenda į tą puslapi pavadinimas turi būti informatyvus atsiprašau, bet biški papiktino: ką daryti Nu tai gerai pavaryti  O tema manau tikrai būtų aktuali, na man tai ne
tai jei matai,kad tau neaktuali sita tema,tai ir nebeskaityk toliau.ko cia siunti dabar?as prie tavo temu nesikabinu,tai ir tu,buk maloni,nesikabink
Lineba, as, aisku ne psichologe, bet man atrodo, kad problema issispres tik tada, kai jus issikelsit is uosviu. Matai, uosve yra pagyvenusi moteriske, turinti savo jau tvirta charakteri (jo pagyvenes zmogus TIKRAI nepakeis, tai neimanoma), be to labai daznai (su retomis isimtimis) pagyvene zmones galvoja, kad jie labai teisus ir protingi jau vien del to, kad jie yra uz tave vyresni ir nieko jau cia nebepakeisi. Tai ypac blogai, kai kartu gyvenate. O vyras ar tave palaiko? Gal paprasyk jo, kad pakalbetu su savo mama?
O pacios uosvienes nesikisti i tavo gyvenima, kai jus gyvenate po vienu stogu, tai tikrai nepriversi. Beje, tavo vyras pas tavo tevus nenori gyventi del to, kad nesutaria su tavo tevu, o tu turi gyventi pas jo tevus, nesutardama su jo mama....
vyras su ja kalbejo ne karta,ir is kambario varydavo lauk.ji max.savaite neina,o po to vel tas pats is naujo.as jai nedraudziu eiti,bendrauti su vaiku,bet,kai jai tas vaikas kaip zaislas,tai siutas ima.pvz.papraso vyras pabuti su Eva,kol mes iki parduotuves nueisim apsipirkti,o ji palieka vaika viena visiskoj tyloj ir tamsoj,o pati savo kambary ziuri telika.o po to,kai jau bunam namuose ir dukryte patys ziurim,ji atsigruda ir sedi.tai kur cia logika?tegul buna,kai musu nera.
Tai cia bet koks psichologas pasakys ta pati - jei nori isvengt problemu, bek nuo ju. Kol gyvensi su uosviais, tol ir kentesi. Jei nera salygu issikelti, tas salygas reikia susikurti. Siandien, aisku, tai nepavyks padaryti, bet link to privalai eiti kuo sparciau.
kai savo vyro tevu namuose busi tik viesnia, santykiai pasikeis.
sakai pasikeis... nemanau... man jo morina yra nemaloni kaip zmogus.galiu pasakyti,kad as jos nekenciu ir man nera priimtina tai,ka ji daro ar sako ir pan.stengiuosi su ja bendrauti kuo maziau,nes kitaip prasideda visokie patarimai,kurie man nepatinka.be to,pamokslauja visais gyvenimo atvejais,lyg as savo nuomones netureciau...
nieks juk tau nesako tos uošvienės dievinti ar su ja būti geriausia drauge. bet jei sakai, kad jos nekenti, tai kaip tu nori, kad kas nors pasikeistų. Antipatija juk švyti mūsų veide, nereikia nei ką ir sakyti..... aš sutinku, kad įgrįsta vis pastoviai turėti po šonu kontrolės dvasią, bet kol neturite išeities gyventi atskirai turite pasistengti, kad tas gyvenimas dar labiau neapkarstų. Juo labiau, kad tiek tu, tiek tavo uošvienė yra mylimiausios tavo vyro moterys..... ir šiaip dar vienas klausimukas pamąstymui, man tai jis padeda dažnai savo anytą pakęsti ir būti jai atlaidesnei.... taigi, pati sau atsakyk.... kaip aš galiu nekęsti moters, kuri užaugino žmogų, kurį aš myliu.... ar tikrai ji tokia bloga, tai kaip aš tada galiu mylėti tokios blogos sūnų... ir dar, juk jūs gyvenate jos namuose, kuriuos vienaip ar kitaip ji susikūrė.... kurie turi jos gyvenimo ritmą..... tai kodėl ji turėtų pradėti gyventi kitaip vien dėl to, kad juose gyvena marti.... aš taip pat dažnai greitai įsižiebiu ant savo anytos, bet įvertinus visus pliusus ir minusus, kai kada pasirodo, kad galiu ir ją suprasti...... nenorėjau moralizuoti, bet tik pasidalinau savo 10 metu gyvenimo kartu su anyta praktika....
O is kur ji suzino apie jusu problemas, kai "kisasi ir pataria", jei dienos metu taves su vyru nemato? Kas jai papasakoja apie jusu nesklandumus? Nezinotu ji jusu bedu, tai ir neturetu ka sakyt  Ir kam jus ta vaika jai paliekate, jei nepatinka jos auklejimas? Juk i parduotuve ir vienas zmogus gali nulekti, arba jus trise su vaiku? Man dar toks klausimukas iskilo: jei vyras nesikisa i jusu su anyta santykius, nes "visa diena dirbu ir nieko "nematau"", tai gal problemos ne anytoje?
Lora,o tu man atsakyk tada i toki klausima:kaip ji pati gali nekesti savo sunaus,kuri pati pagimde,kuri nesiojo visus 9 menesius savyje?dar pries musu vestuves ji mano mamai pasake,kad jo nekencia,o savo kita suneli,jaunesni,dievina.be to,tai matosi akivaizdziai.ant mano vyro ji visada varo kaip tik gali,o savo jauneli isaukstina iki nezinia ko.as ja gerbiu tik del to,kad ji pagimde savo sunu,kuris yra mano vyras.bet tai ir viskas.o ji nepatenkinta,kadas su ja nebendrauju,neklausau jos ir t.t.
Baltic girl,jai viska pasako jos antras sunus,kuris visada yra namuose,nebent karta per savaite iseina i paskaitas univere.jis viska girdi,kai mes kalbames ar barames.o po to ji eina ir aiskina viska is eiles.tai kaip galima tokia kasdienybe pakesti?ir galu gale,mes norim pabuti vakare vieni su vaiku,o ji sedi visas vakara ir burba
O tau i galva neatejo tokia mintys-gal ji jus skyre. As gyvenau su uosviene 1metus,bet vaiku dar tada mes neturejom,ji nuolat aiskino ka as prievalau daryt o ko ne.Vyras man jei padedavo,ji toj pat ji kritikodavo.Skirdavo musu ji akivaizdciai,net atskirai jau gyvendami ,ji tureji itakos savo sunui,nes nuolat kartodavo jam-as tave pagimdziau,as tave maitinau,po sirdim nesiojau ir t.t. Gal ji negali pakesti jusu santikiu,gal ji pavydi jums?
man tokia minti sako jau ne pirma karta.ir kai pradejom kartu pas ja gyventi,tai barames vos ne kasdien ir del jos,nes man nepatinka toks lindimas kur nereikia ir nuolatinis savo nuomones isreiskimas.per 2metus kol dar tik draugavom susipyke buvom tik kelis kartus,o dabar....
Oi suprantu lineba.
Mano uosviene taip smarkiai nesikisa i gyvenima, bet uzknisa (mes vienoje laiptineje gyvenam) kad lankosi kasdien. O jei manes neduok dieve neranda namie, tai po to skambina vyrui ir klausia, kur as.  O kai ateina i svecius, (jei lankymasis kasdien vadinasi "i svecius"), sedi ir pasakoja apie savo jaunyste. O dar jei as noriu kur nors iseiti, ji taip ir tykoja laiptineje. Tik bandau pro jos buta praeit, tuoj durys atsidaro "kur eini"? Net meiluzio negaleciau i namus parsivesti Taip kad geriausia, kai ne tik atskirai gyvena, bet dar ir uz simto kilometru
lineba, puikiai tave suprantu, nes gyvenu su uosviais.... kartais norisi mesti viska ir begti, bet neturiu kur mano motina jei iseiciau pas ja neleistu gryzti o daugiau nera.... isprotesiu nuo tokio gyvenimo......paskutinis fintas desreles pradejo duot merginai tris karta per diena sakau po biski tai nieko bet kai 1.5 desrele per diena tai gi pilna kitokio maisto.....o vyras sutinka pilnai su ja.... aplamai jauciuosi kaip nereikalinga siuos namuos.....
mazai as atve paguodziau, bet vistiek.... beje tu is kur siaip nepaziurejau?susitiktume realybej pasikalbet gal abiem palengvetu............
as is Vilniaus,o tu is kur?
Atrodo, daug kam apkarto "saldus gyvenimas" su anyta...
Tačiau duoti vieną gerą receptą, kaip su jom susidoroti, deja, neįmanoma. Gyvendamos anytos namuose (priešo teritorijoje) ir vesdamos tylų partizaninį karą nelaimėsit, jei laimėjimu laikysim savo teritorijos išsaugojimą, anytos nesikišimą į jūsų reikalus irt.t. Pirmiausia, ką jums reikia padaryti, tai išsiaiškinti, kaip šią situaciją mato jūsų vyras, kaip jis paaiškina sau (ir jums ), kas vyksta, dėl ko kyla konfliktai. Kokia yra jo nuomonė apie tai, kiek jo mama yra kompetetinga patariant vaikų auklėjime, buities tvarkyme ir pan. NESUPAINIOKIT! Šioje vietoje svarbu ne tai, ką manot jūs , o ką galvoja jūsų vyras! gali pasirodyti, kad jis visai nepritaria jūsų nuomonei ir svarbu suprasti , kodėl. Gal jis turi savo idėjų, kaip išspręsti šias problemas? kai jau išklausėt vyrą, pabandykit jam paaiškinti, kaip jūs jaučiatės . Svarbu! ne kaltinti vyrui jo motiną, o paaiškinti, kaip jūs jaučiatės kai ji vienaip ar kitaip elgiasi. Tas faktas, kad anyta nemyli savo sūnaus, dar nereiškia, kad sūnus nemyli savo motinos. Todėl turit išlaikyti pagarbą ne anytai, o vyro jausmams. Nemylimi vaikai jaučiasi kalti, nes yra "blogi", "kvaili" ir "neverti" meilės. Suaugus tai nedingsta, ir gali būti, kad vyras vis dar stengiasi pelnyti mamos meilę, todėl nedrįsta jai prieštarauti ir pasirenka "nematyti" kaip ji skraudžia jus. tuo atveju, jei vyras sutinka su jūsų nuomone, yra lengviau. Jūs galit kartu aptarti, kokios taktikos laikysitės, kuris kalbės su anyta, kada planuosit išsikelti gyvent atskirai ir pan. Pats faktas, kad jūs žinote išsikraustymo datą (pvz. už metų) suteikia jums jėgų susidoroti su anytos problema, nes ji "laikina". jei vis dėlto, vyras jūsų nepalaiko, tai dižioji santykių naštos dalis kris ant jūsų. kaip su tuo susidoroti, aptarsiu truputį vėliau.
kad galeciau atsakyti tau i si klausima tureciau issiaiskinti kokiomis aplinkybemis tavo uosviene laukesi tavo vyro... kokie jos santykiai buvo su tavo vyro tevu ir dar kaip susikloste tavo uosvienes gyvenimas, po tavo vyro gimimo.... zinodama sia informacija galeciau bandyti pateikti atsakyma.... nes no to, kad vaikas po motinos sirdimi isnesiotas motiniski jausmai neatsiranda..... nes jei taip butu, tai nebutu paliktu ar nuzudytu kudikiu..... o siaip darai tas pacias klaidas kurias as dariau tik pradejus gyventi pas uosvius.... del visu uosvienes fintu bardavomes su vyru..... tik po kiek laiko pradejau elgtis pagal psichologes tau pateikta taktika.... ir situacija pradejo kiestis i gera.... aisku daug reikejo padeti darbo ir kantrybes, kol vyras pradejo matyti ir analizuoti savo motina taip kaip ir as..... nes matai, jis taip pat nera tas dievinamas mamos sunelis.... nors ji ir nesako, kad jo nekencia..... todel irgi visaip imanydamas stengesi jei itikti ir galu gale pelnyti jos meile..... tuo paciu negailedamas kritikos mano tevams ir giminei..... todel, kai jis tik pradedavo kritikuoti maniskius, as jo klausdavau, tai ko mano tevai blogesni uz taviskius, kad manuosius galima kritikuoti, o tavuju ne..... is pradziu sakydavo, kad kabinejuosi, bet paskui viskas pasikeite.... per kokius penkis metus mes ismokome atskirti savo seima nuo tevu seimu problemu.... ta padareme tarpusavyje analizuodami savo tevu elgesi, pakritikuodami vienus ar kitus ju poelgius.... bei be jokio pykcio pasakydami tiek mano tiek vyro tevams, kad jau perziange musu privataus gyvenimo ribas..... gali tik isivaizduoti, kaip mano uosviene norejo mane pakeisti mano vaikui.... taigi, kai musu nebudavo ji vadindavo mano vaika sunyciu, o ja mokindavo vadinti mamule..... bet man reikejo tik vieno karto tai isgirsti ir as jai be jokio pykcio pasakiau, kad jei gimdziau vaika, tai todel kad jauciausi esanti gera mama..... o jeigu jai taip neatrodo, nes as ji palieku jos prieziurai, kol bunu paskaitose, tai tada nepaliksiu ir samdysiu aukle..... aisku pradzioje paklausiau ka apie tai mano mano vyras, ir tik kai gavau jo palaikyma, taip jai pasakiau..... daznai uosvienes mano, kad mes nuo ju priklausomos ekonomiskai, todel reikia ismokti atsiriboti nuo ju pagalbos, jei uz tai vis yra prikaisiojama..... nesvarbu, nors tai butu ir virta bulve.... aisku tai daryti gudriai, be jokio atzagarumo.... tarkim pasakant, kad siandien man dieta... ar kaip kad as sakau, kad tai man netinka pagal mano kraujo grupe..... nu ir tegu sau aiskina, kad issidirbineju, bet kuo maziau uosviene jauciasi prisidedanti prie jusu gerbuvio, tuo maziau atsiranda ir noro aiskinti, kaip gyventi..... visu pirma jus turite ne bartis o kalbetis apie tai kaip jauciates ir abu rasti iseiti.... nes nesikalbejimas ar barimasis yra pati blogiausia taktika..... taigi, svarbiausia nepasiduok provokacijom.... pabandyk su vyru apie uosviene pakalbeti ir ja paanalizuoti, kai esate vieni.... ir zinoma be liudininku..... beje, is vis eliminuokite vyro broleli is jusu seimos reikalu, kad jis nieko apie judu nezinotu.... jei reikia uztenka apsiriboti ir sausu labas.... man atrodo, kad tai jo strategija, kaip judu kuo greiciau isjoti is motinos namu, kad liktu laisvas plotas..... laikykis, nes visu svarbiausia jusu su vyru santykiai ir tikrai del ju verta pakovoti....
O, gal ji nori, kad jus greiciau issikraustytumete?
as jau nebeisivaizduoju ko ji nori ir ko siekia tokiu savo elgesiu.nors man ir nerupi labai jau.stengsiuos jos visai nepastebeti,tegul pasiunta:)
saunuole.....
taip ir toliau.... laikysiu uz tave nykscius..... taigi, mes stiprus tik tada, kai neduodame progos savo priesams megautis tuo, kad mus siutina....
Ponia Jolanta,dekoju uz atsakyma.Mielos mamytes,jums taip pat dekoju uz palaikyma ir patarimus,nors ju yra tik vienas-begti nuo jos kuo toliau su visa seima:)
Ne veltui uošvienės meilė skaičiuojama kilometrais. Siūlyčiau bėgti kuo toliau ir greičiau. Papildyta @ [mergetime]1084875298[/mergetime]
Ne veltui uošvienės meilė skaičiuojama kilometrais. Siūlyčiau bėgti kuo toliau ir greičiau.
galeciau ir palapinej gyventi,kad tik nuo jos toliau
kaip tik sezonas arteja
o jei rimtai tai jei vyras dirba tai nera neimanoma issinuomoti atskirai...nesu pas uosviene gyvenusi nei dienos ir nenoreciau nors ji pas mane auksine, buvo galimybe pasilengvinti sau gyvenima bet pasirinkau kelis metus gyvent sausa duona nei ja valgyt pas uosviene su desra...Mano sesuo 2 metus isvargo pas uosviene buvo susiede nerealiai, kai issikele atskirai tapo geriausiom draugem siA vasara visos tris (sesers dukra) isvaro ilsetis i Vokietija pas gimines...  Nors as asmeniskai po to ka patyre su uosviene visai nebendrauciau. Zlapametnaja esu.
zinau,kad arteja
bet galetu ji kur nors i kaima issinesdinti.ir kai jai reiketu grizti,galetu visas tarpmiestinis transportas uzluzti
na as galvoju, kad maniskiai abu galetu slekti kur ir negrizzti dvi dienas vieni su mazaja buvom tokia palaima dusioj...
o siandien puske atejo padariau jai savo arbatos uosve sako reikejo musu paimt sakau as tokios negeriu... jinai taigi sveika.... isvada ji mano kad be jos paramos mes nieko nesugebam ir nieko neturim... jos sunelis gal ir toks bet as tikrai ne... lineba ko nebeatrasai i az?
tai kad neberasai...
o ko [pavydi uosves????
bet as nesuprantu...juk anytos ir pacios turejo anytas ir tikrai buvo tokiu,kurios elgdavosi,bendraudavo taip pat,kaip jos dabar elgiasi su mumis.bet nejaugi joms buvo taip malonu,kai jas zemindavo,ignoruodavo ir t.t.tipo,kerstas?...
Lineba, gyvenimas su anyta (nesvarbu kokia ji būtų: ar nuoširdi, ar puiki, ar tikra ragana:) ) tikrai nėra geras sprendimas, nes ji gyvena jūsų, o ne savo gyvenimą. Jūs jau suaugę ir privalote turėtį savąjį gyvenimą. Tad, mano manymu, geriausia būtų gyventi atskirai....
Vera, mes irgi gyvenam su uosviais... tai nera gerai ir mes labai nesutariam taciau... kol kas nera galimybes iseiiti kitur.. man tuo to pakriko ir nervai ir siaip visa sveikata.....
bet rudeni yra viltis isigyti sava busta tai gal viskas pasikeis... kiek zinau ir Lineba neturi galimybes gyventi atskirai... tad reikia kenteti....
Kiek zinau, Lineba jau gyvena atskirai. Saunuoliai
o ka daryt? Jos vietos gyvenciau kad ir pasiurej, bet ne su ziezula ragana. Sveiki nervai geriau, nei silti pietukai 
jo...mes jau gyvenam ne pas ta ziezula ragana
ir anukes ji nemato visiskai ir nesidomi ja visai... spreskit pacios,kokia ta mano anyta
tai kad ir tyu siltu pietuku nebudavo nei man,nei tuo labiau vyrui...motina vadinasi...lerva uzsispaudusi...gal ir negraziai kalbu,bet kitokiu zodiu nerandu...
Nu ir eino tokios anytos sau...
kada nors, i visiska senatve, ji nores anukeles, ir nebus, vat Puiku, kad nebesusitiksit prie vieno saldytuvo, labai labai gerai padaret, atsiskyre
dekui uz palaikyma
Paskaiciau jsuu senus pasakojimus ir idomu pasidare kaip dabar gyvent, jau praejo keli metai, gyvent atskirai ir... ar dingo problemos, nesutarimai del anytos. Klausiu, nes manoji nors ir uz 400 km gyvena sugeba nuteikti vyra pries mane telefonu. Uzsuka i svecius tik darbo reikalais i miesta atvykus ir i anuka kartais is vis "pamirsta pasiziuret".
Idomios jusu istorijos, prateskit 
|
This is a "lo-fi" version of our main content. To view the full version with more information, formatting and images, please click here.