Dar nežinodama kad laukiuosi susapnavau sapną ( sako kad vaikas taip iš anksto praneša apie save ), kad regiu jau kokių 2 metukų berniuką bet dar ligoninėje, o ne užilgo sužinojau kad laukiuosi, bet visai pamiršau apie tą sapną. Laukiau vaikelio nesvarbu kas jis bebutų, negalvojau apie lytį, kad tik sveikas būtų. 18-ą neštumo savaitę pirmą kartą išvydau per echoskopą savo leliuką ( tiesa gal kokių 7 savaičių man mini echoskopą mano ginekologė padarė, bet tada mačiau tik mažutį taškelį )judančias kojytes ir rankytes, veiduką . Padarė porą nuotraukyčių
ir sakė bus mergaitė. Na mes ir pradėjom laukti mergaitės, kalbėti su mergaite ( sakau Pijukas tada turbūt juokėsi iš mūsų ), mano mama pripirko suknyčių. Neštumas buvo lengvas - buvom ir prie jūros ir net Latvijoje, nei karto negulėjau ligoninėje, todėl antro neštumo nebijau
.Na taip ir laukem mergaitės. 30-ą savaitę echoskopas parodė, kad ten visai ne mergaitė : O berniukas Na man biški buvo šokas,nes tiek laiko laukiau mergaitės Bet greit susitaikiau, nors dar tikra nebuvau, kas iš tikro gims,nes 100%nedavė
. Gimdyti turėjau gruodžio 16 d. Tiesa aš tuo metu mokiausi 12 klasėje, tai pamokas ruošėme kartu
( aš tuo metu mokiausi namie).Jau prieš pabaigą darėsi sunku sedėti, nes vaikutis spaudė grobus . Tai vat, daiktelius susiruošiau gal jau 7,5 neštumo mėn, sakau maža kas
. Lapkričio 25 d. su vyru norėjom važiuoti pirkti pampersų, nes jų dar neturėjau, bet vyras buvo negavęs algos. Tai važiavom pirkti kitą dieną, ir aš netyčia biški slystėjau koją į šoną, bet vyras pagavo
Na grįžom namo, vyras dar išvažiavo į garažą, o aš sau ramiai atsisėdau ir paglosčius vaikelį pasakiau, kad dabar jau viskas suruošta, gali gimti
Ir kas jus manot - vaikelis paklausė :blink 4 ryto ėjau į tuoletą ir nubėgo vandenys
Juk dar buvo anksti Prikėliau vyrą ir išvažiavom į ligoninę, važiavau ir negalėjau patikėti, kad šią nakt aš gimdysiu Skausmo visai nebuvo iš pradžių
galvojau nieko labai ir neskaudės. Bet gal jau nuo kokių 6 val ryto skausmas vis stiprėjo ir stiprėjo Taip prasikankinau gal iki 3 val dienos galvojau neištversiu
Vyras visada buvo šalia
Skausmas buvo nepakeliamas, kaklelis lėtai darėsi. Na ir pagaliau 3 val dienos pradėjau gimdyti ir jau po 40 min ant krutinės padėjo mano berniuką Jausmas neapsakomas
Toks šlapias, mažytis, varškiuotas mano sūnelis Taip pragulėjom gal kokią val, tada atėjo akušerė ir parodė kaip maitinti. Jaysmas taip pat neapsakomas kai mažiukas pirmą kart tave žinda Tiesa nugraužė spenelį iki kraujo bet man buvo visvien, jei jau tokį ilgą ir skausmingą gimdymą iškenčiau Sūnelis, nors gimė 3 savaitėm anksčiau buvo 3450 g svorio ir 53 cm ūgio. Sakau per 3 sav būtų visai užaugęs, būčiau nebepagimdžius 2 paras ji laike renimacijoje, nes atseit per anksti
bet paskui jau buvom kartu Už 2 dienų mano sūneliui sueina metukai O aš rašydama šią savo istorija jaučiu tokį džiaugsmą ir taip gerai viską atsimenu lyg tai būtų įvykę vakar
Aukit sveikučiai 
Juokauju 