Mano mazius nuo pat pradziu buvo rankinukas ir nemiegalius (miegodovo po 45 min).....dabar paugejo ir kartasi ismiega NET 3 val!!!!
tikrai atsirado laiko sau
Galiu net ir supermamose pasiskaitineti ir savo pomegiams skirti laiko

..auginu geles balkone.. ..drauges manes neatpazysta..
Kazkam kitam laiko ir nelieka. Labai noreciau pasimokyti ir issilaikyti anglu ieltc sertifikata, bet kazkaip su laiku striuka. Mazylis vienas zaisti nemegsta - nerakaip susikaupti...

nesuprantu, kaip gali trukti veiklos, auginant mazyli. as manau, kad motinystes atostogos ir skirtos tam, kad mazyliais uzsiimtumem, o ne sau veiklos prisigalvotume- palikusios mazyli auklei. Juk vaikuciai taip greit auga, tie dveji/ treji metai taip greit prabega, o jus cia apie kazkoki veiklos trukuma snekat. tik ,zinoma, visus klaidina zodis "atostogos". Tai tikrai ne maziau sunkus darbas uz visus pasaulio darbus, bet pats svarbiausias.
Suprantu, kai islekiam su reikalais, vadinkim sau, valandai keliom.
As tai tiek kartu su mazaja veiklos prisigalvojam, kad diena per trumpa atrodo. Bet ta veikla daugiau mazajai naudinga, ne man . Be abejo, kai dukryte laiminga ir mama laiminga, o ne atvirksciai, kaip dabar madinga sakyti- kai laiminga pailsejus mamyte - laimingi vaikai. savim uzsiiminekit kai vaika darzeliui paruosit...
Dukrei dveji suejo, su ja ilgiausiai buvau issiskyrus 4-5 val viena karta, visada uztekdavo jos pietu miego reikalam sutvarkyti ir visai nesijauciu uzsisedejus namie, pervargus ar savim per mazai pasirupinusi, praradusi kompetencija esu labai laiminga (laimingiausia gyvenime) galedama rupintis, stebeti, dziaugtis, augti, mokintis su savo dukryte kiekviena jos gyvenimo sekunde. man nereikia kazkokiu papildomu kursu ar uzsiemimu- as tiek daug mokinuosi ir gaunu is savo mazytes- besalygines meiles, tikejimo ir pasitikejimo, kantrybes, tolerancijos, pagarbos, pastabumo, dziaugsmo, nuosirdaus juoko, sypsenos, dekingumo, apsikabinimo, nesuvaidinto "myliu" ir t.t. Man daugiau nieko nereikia, tik truksta laiko, kad galeciau visa tai vel ir vel isgyventi ir jei tik nereiktu eiti i darba su mielu noru praleisciau visa laika su mazyle tol, kol matyciau, kad jai esu reikalingiausias zmogus pasaulyje, t.y iki darzelio. labai gaila, kad ir cia galioja taisykle (posakis) "Ir visa tai praeis".
ir labai greitai jusu vaikuciai ismoks zaisti vieni ar su draugais ir tuomet galesit iki valiai uzsiimineti savim, tobulint zinias, visa diena skirti tik savo pomegiams. ir tik nemirkit is nuobodulio...

Nelabai greitai. Mano vyriausiam sūnui 15 m., bet jam vis dar reikia labiau manęs nei draugų...Ir nėra galimybės skirti visos dienos saviems pomėgiams

tai vienas is retesniu atveju tikriausiai, nes kiek zinau vaiku dar i jaunesniu, tai jiems draugai ir visokie pasiuteliski berniukiski reikalai pirmoje vietoje, tevai paskiausiai....

Mane su vyresnėle suartino sesytės gimimas. Mes draugės trys 37+15+1 metukai .

Vienas retesnių gal todėl, kad vaikams dėmesio per mažai skiriama ir todėl jie atitolsta?

Ir kaip tas pasireiškia?

Mano vaikai nori, kad būčiau namie. Va tuo ir pasireiškia Be to, mano 181 cm penkiolikmečiui ir ne ką mažesniam 13-iui sūnui normalu kasdien atsigulti šalia manęs ir prisiglausti... Jei jūsų santykiai su vaikais yra kitokie- matyt, pačios kaltos... O mano pagrindinis darbas- auginti vaikus...Todėl jie nuo manęs ir nesitraukia...

O kas jau čia tokio normalaus? Mano mamos kolegės šešiolikinis irgi glaustosi prie mamos, keistai atrodo. Suprantu, mažiukai prie mamos nori, bet kai ateina dideli bernai glaustinėtis

Na, tu sūnaus neturi ir asmeninės patirties šiuo klausimu neturi

O ką tai keičia?

Keičia daug ką. Vaikai vienturčiai skiriasi nuo vaikų, augančių daugiavaikėse šeimose. Tavo dukra būtų visai kitokia, jei turėtų du vyresnius brolius. Ir t.t., ir pan.

O kas čia tokio? Mano 12- metis vis dar glaustosi. Kiek tenka bendrauti su jo bendraamžių mamom, matyti kartu juos, irgi didžioji dalis apsikabina mamas, prisiglaudžia. Gal tai tik rodo stiprų mamos ir vaiko ryšį. Tai nereiškia,, kad be mamos jie negali: randa laiko ir draugam, ir pomėgiam, bet mama nėra paskutinėj vietoj.

Va būtent- tai rodo stiprų vaiko ir mamos ryšį.

Kažkaip įdomiai tu čia pasakei. Kuo siejasi sakykim vaiko noras , kad mama būtų namuose ir kasdien prisiglausti prie mamos su teiginiu, kad aš svarbesnė negu draugai. Konkuruoji? Man tai savaime aišku, kad mama svarbiausia vaikui, man net kitokia mintis nekyla. Bet 15 m. metų vaikas ne tik turi apsikabinęs mamą gulėti šalia, jis turi ir su draugais pabūti. Pagaliau kiek gi to laiko per dieną jis guli šalia, kad nelieka laiko ir draugams, pramogoms su jais. Turiu tavo amžiaus sūnų, ir bučkį duoda, ir apsikabina, ir numyluota esu, bet jei jau mano vaikas neturėtų draugų, jo nedomintų kažkiek laiko praleisti su bendraamžiais, bet būtų tik su manim, pagaliau jau ir pirmoji meilė žiebiasi, tada jau susimastyčiau, kažkas čia ne taip-kodėl draugų neturi, kodėl neina pas draugus, kodėl draugai pas jį neateina, kažkas čia ne taip Pagaliau ar tai, kad vaikas eina su draugais pažaisti krepšinio, pasivažinėti su dviračiais, šiaip pašėlti lauke, mergaitę namo palydi,jau reiškia, kad mama nėra svarbi, nėra ryšio, draugai svarbesni?

Bet fakto apie ryšį su mama tai nekeičia. Žiūrint, koks tas glaustymasis turbūt Aš irgi prieinu prie mamos, apsikabinu, pabučiuoju, bet kad eit gulėt apsikabinus, arba kai mamos kolegės sūnus, ateina pagulėt į lovą, irgi apsikabina, tai nežinau jau
Ir jokio čia skirtumo, kiek vaikų šeimoj ar kokios jie lyties...

Pas mano penkiolikmetį draugai į namus neateina. Jis su jais skype bendrauja. Ir manęs tai visiškai nejaudina. Jo metų būdama ištisas paras buvau į knygas įkniubus, jis- į kompą. Nematau skirtumo- tas pats noras bėgti nuo neįdomios realybės. Kitas sūnus su draugais retkarčiais susitinka, bet ne kasdien.
Mes jau nuklydom nuo pagrindinės temos

O kodėl neateina draugai?
O kaip tu manai, kas vaikui turi sukurti ,, įdomią realybę'', ar jis pats sau, ar kažkas kitas? O skypė ir kompas tai jau įdomi realybė?
Keista.

Taip nuklydom.

Aimėja, mano pačios gyvenimas iškrenta iš sociumo nustatytų standartų, todėl man visiškai nėra nuostabu, jei ir mano vaikai iš jų iškrenta...Normalu...

Kažką tu čia jau sutirštini. Kuo siejasi vaiko elementarus bendravimas su draugais ir kažkokie sociumo nustatyti standartai? Ar tu manai ir tavo vaikai mano, kad jie na kitokie, kad nėra nei vieno tinkančio jiems draugo.
Ir dar, tu neatsakei į mano klausimus

Kodėl turėčiau atsakinėti į klausimus, nesusijusius su tema?

Tiksliau- į tau nepatogius.

o tokia gera autorės tema buvo, gaila, kad taip nukrypo, būtų įdomu išgirsti nuomonę, o dabar nei naują temą kurti nei šitą tęsti...

Mano dukrai jau metai ir mėnuo. Gal todėl, kad pirmo vaiko sulaukiau, palyginus, vėlai, jokio kito užsiėmimo , kitos veiklos man nereikia. Noriu auginti savo vaiką. Iki kol susilaukiau vaiko, didžiąją savo gyvenimo dalį skyriau veiklai, užsiėmimams, mokslams, karjerai ir pan. Net neįsivaizdavau, kaip gali būti kitaip. O kada pribrendau vaikui, jo susilaukiau ir stebiuosi, kaip galėjau gyventi be šio žmogučio. Visos veiklos bevertės tapo. Niekur kitur savęs taip nerealizuoju kaip dabar. Ir nėra dėl to didesnio malonumo. Nesuprantu, pasakysiu sąžiningai, kurios augindamos vaiką, turi laisvo laiko kitiems užsiėmimas. Nebent jos turi aukles, valytojas, virėjas. Kadangi aš jų neturiu, visus namų ruošos darbus reikia atlikti pačiai. Kartais net skauda širdį, kad per buitį skriaudžiu savotiškai savo vaiką. Net atsisėdusi trumpam prie kompo, galvoju, kad vietoj to, galėčiau pažaisti su savo vaiku. Man ne tai, kad nelieka laisvo laiko, man jo net trūksta. Tai apie kokias kitas dar veiklas galima ir kalbėti, kai vakare vos klumpes pavelki? Na, nebent, visą dieną guli prie teliko ar kompo, nieko neveiki, gal ir nuobodu tada.

O aš šiek tiek kitaip suprantu temos klausimą... ne dėl nuobodumo, o gal tiesiog kitokios veiklos trūkumas Aš labai dievinu laiką, kurį leidžiu su savuoju džiugsmeliu, man gera jį auginti su juo užsiimti ir matyti jo naujus pasiekimus daugelyje sričių, tačiau dažnai pagalvoju, kaip pasiilgau savo darbo, gal dėl to, jog mėgstu dinamiką, daug veiklos, mąstymo, organizuotumo ir užimtumo... ir čia visai skirtingi dalykai auginti savo stebuklą ir dirbti mėgiamą darbą. Mano nuomone, man reikia visko, kad jausčiausi gyvenanti iš esmės (jokiu būdu nepritariu ir nesuprantu vaiko kūdikystės patikėtos svetimam žmogui vardan svirealizacijos ...čia nieko pakeičiančio mamą tikrai ir negali būti)

mhm, gal dėl to, kad aš kaip tik labai jauna (palyginus), bet jei visą laiką užsiimčiau su vaiku, tikrai paprotėčiau.. esu studentė, pertraukos moksluose nedariau ir nors rezultatai šiek tiek suprastėjo, palyginus su kitais skųstis negaliu, pradžioj atrodė, jog veiklos užtenka, bet kai dukrytėj suėjo metai ir atmintis pasitaisė. prireikė kažką daryti, pradėjo trūkti veiklos, net su aplinkiniais nelabai turėjau apie ką kalbėtis- arba mokslai, arba vaikas, o tai greitai pabosta (labiau aplinkiniams:)). Atsidariau internetinę parduotuvę, ja užsiimu po pietų, kai visi namo sugrįžta, mokausi, kai vaikas pietų miegą miega ir vakarai, o kai dukrytėj suėjo pusantrų metukų, pradėjau savanorišką veiklą, dabar straipsniukus rašau ir galvoju, ką naujo nuo rudens pradėti (mąstau apie sportą ar jogą). Ar Jūs nesusidūrėt su tokiom problemom? Kad nėra apie ką su aplinkiniais kalbėt? Arba kad vis norisi veikti, "judėti į priekį"?

o tai kaip dar galima save realizuot auginant mazyli.....realizuoji save kaipmama, atiduodant jam visa savo meile ir demesi, o kai salai yra ne vienas vaikas, tai dalini ta meiile visiems kiek gali. Krekvienas turim skirtinga seimos stereotipa ir visi auginam ir auklejam skirtingai savo vaikus, juk kaip issiauklesim taip ir turesim

Man labai norisi kažkokiso veiklos. Ir visai ne del trūkumo veiklos,o dėl įvairovės,nes visgi man asmeniškai būna sunkių dienų,kai supranti,kad kiekviena diena tik buitis. Tie patys puodai,kasdieninis tvarkymas,daug maž tie patys vaikštomi takai,nevažinėsi gi kievieną dieną kažkur po kitus rajonus ieškodama naujų takelių,tos pačios žaidimų aiktelės,tai tuomet pagalvoju,kad labai noriu veiklos,bet iš kitos pusės kada ja užsiimti Nežinau,kaip kitos mamos sugeba dar ir veikla kažkokia užsiimti. Gal mamos padeda,gal vyras gamina valgyti,gal tvrakytojos padeda apsitvarkyti,gal auklės yra,o gal vaikai patys sėdi patyliukais žaidžia netrkdydami maoms užsiimti savo veikla:) Nežinau tikrai,bet man asmeniškai visiškai nelieka jokio laiko papildomai veilkai,kai visus darbus namie turi padaryti viena ir kai tuo pačiu metu turi ir vaikui dėmesį skirti,pažaisti su juo ir t.t. Dar naktim prie vaiko keltis tenka minimum keturis,o dažniausiai daug daugiau,tai ir papildomai veiklai jėgų nulis. Kartais nuo kojų taip nusimuši,kad jau griūni su vaiku pusvaladžiui pietų miegui. Tai vis gi manau,akd mamos,kurios turi laiko papildomai veiklai,tai turi pagalbą namie.

Manau, kad būtina auginant vaikus atitrūkti nuo vaikų, namų, rutinos ir užsiimti sau patinkančia viekla. Dar priklauso nuo žmogaus būdo. Jei moteris namisėda, mėgsta namuose būti ir pan, tai gal jai ir užtenka vaiko auginimo ir namų aplinkos. O jei žmogus aktyvus, jei jam reikia kūrybinės veiklos ar kokios kitokios, tai, manau, būtina klausyti savo širdies poreikių. Antraip laikui bėgant mama taps niūri, pikta, tai kam tokia mama vaikams? O jei atitrūksi porakart per savaitę keletai valandų nuo visko, tai tik į naudą visiems. Tad nereikia stebėtis, kad vienos nori kitos veikos, kitos nes. Ir neteisti vienai kitos.O įsiklausyti.

Tai čia kiekvienam suprantama,kad visiems į naudą,kai mama ištrūksta nuo rutinos,bet ne visos mamos turi tokią galimibę.

viskas cia normalu mano trylikametis irgi daznai prisiglaudzia.
o kas del temos-tai mano darbas tikrai auginti vaikus .bet niekada nepamirstu nei vyro,nei saves,savo pomegiu siuo metu intensyviai domiuosi medicina,skaitau ivairia literatura,auginu vaikus ir gyvenu idomu gyvenima

Ir man sunku surasti galimybiu, bet reikia daryti viska, kad tokia galimybe atsirastu. IKi metu ir menesio niekam dukrytes nebuvom palike, db jau teko porai valandu. Blogiausiu atveju vyrui palikti porai val ir iseiti bent pasivaikscioti.

Saunuole, neisivaizduoju, kaip randi laiko medicininei litaraturai. Gal vaikai tarpusavy uzsiima. su musiskiais tai neimanoma db kazka veikti kito, kai buni su jais. o mano sunus irgi Elijas:) Tu turtinga, 5 net turi

Tai gi ne apie išėjima kalbama,o apie veiklą

na ne per daugiausiai,bet lelias minutes laiko paskaitineti atrandu per diena.Pvz.kai mazius miega pietu miegelio.ar kada vonioj beguledama,megstu ilgai pagulet,tai vis ka paskaitineju aisku,kai auga ne vienas vaikas,tai jie ir vienas kitu uzsiima,sugalvoja bendru zaidimu,kai mamos kokiam pusvalandziui nereikia.o visus buities darbus stengiuosi nudirbti kartu su vaikais,tai ir man nereikia papildomo laiko,ir vaikai matydami ir galedami padeti mokinasi

Saitau, mezgu, kartais anglų k. prisimenu

Kodėl veikla galima tik namie? pv zjei einu dainuoti kartą per savaitę? Ne namie ir ne duše

ta saves realizacijos trukumas man buvo skausmingas, kai buvo katik gimes vaikas. Buvo pripratus visur lekt, o tada prasidejo istisas sedejimas namie. O po to kazkaip vis susigalvodavau kazka idomaus veikt, pvz. kad ir sukurti grazu albumeli vaikui. Be to, nemazai laiko ir smegenu darbo prireike projektuojantis nama. Dabar jau pabandau ir interjerus pasiplanuoti, o pagaliau prisimenu, kad ir megzti kazkada mokejau:) zodziu, pastaruoju metu, visai nesijauciu kvailejanti, greiciau ismokstanti vis konosr naujo. kazkaip pries iseinant vaiko auginimo atostogu, jau darbe labiau jauciausi saves nerealizuojanti, nei dabar.

Nors buvimas su vaikeliu suteikia labai daug dziaugsmo, bet man labai norejosi kartais atitrukti ir uzsiimti savo pomegiais. Turiu hobi - silko tapyba. Dabar maniskis jau eina i darzeli, dar turiu kelis menesius iki darbo. Bandau igyvendint savo silkines svajones. Bet supratau kad labai pasiilgau veiklos zmoniu bendrijoje todel sugalvojau pasiulyti savo pamokeles veiklos issiilgusioms mamytems. Gal atsirastu norinciu tokiu budu atitrukti nuo kasdienybes. (nesireklamuoju, tiesiog ieskau savirealizacijos) Jei ka sudomintu rasykit, gal subursim kokia grupele.

Kai buvo tik viena dukrytė buvo labai daug laisvo laiko:) Mokiausi italų kalbos, kai vaikščiodavom lauke, vakarais nėriau, dariau draugių susibūrimus. Dabar, kai dvi atžalos, vos spėju suktis:) Tiesa, panerti vis tiek ištaikau bent kartą per savaitę.

Kokios jus, mamytes, saunoles!!! As nieko nespeju, tik prie puodu, na, dar truputi sm pasisveciuoti pavyksta . O planavau, kad anglu tobulinsiu.....

Aš kai tik gimė dukrytė visisškai apsinėriau tik į vaiko auginimą ir niekam kitam laiko neliko. bet va jau palengva ir anglų pasimokau - vyras vaikšto į kursus, o aš tą patį darau namuose, ką jis pamokose ir kartu kartais šiek tiek pasėdim, kas man neaišku lieka ar kur reikia pokalbius daryti
ir pamezgu, o dabar kai nemaitinu, tai jau vieną kartą į savaitę jau ir pasportuoti nueinu savo malonumui, kad kiek nors žmones pamatyčiau

nera nieko maloniau ,kaip auginti vaika ir tik jam vienam skirti visa laika , bet ismusa ta valanda kai reikia imtis tos veiklos kuria uzsiiminejai pries dekreta - tai DARBAS. savo mergyte matau tik vakarais ,o buna ,kad randu jau miegancia ., O AKIP ILGIUOSI TU DIENU,KAI NIEKUR NEREIKEJO EITI AR SKUBETI...

Jei skirsi visa laika tik vaikui ir puodams, greit stogas nuvaziuos. Bent pusvalandi per diena mama turi skirti laiko sau, savo arbatos puodeliui, tylai, pamastymams ar dar kazkam.

Keisk darba arba maziau dirbk