Mano vaikai mokykloje renkasi etiką, tiesiog mes taip sutarę - jie yra pakrikštyti, bet kaip ir kuo tikėti - spręs patys...
Nepaisant to, nesenai atsiverčiau vaiko etikos sąsiuvinį ir... pasirodo vis tiek jiems dėstoma tikyba... Mano vaikas net siunčiamas į kažkokią tikybos viktoriną ar pan, dėl to namuose pasiprašė šventojo rašto ir jį vienas pats studijuoja (jam 10 metų).
Aš tiesiog nesuprantu, koks skirtumas tarp tikybos ir etikos ????
Aš visai nenoriu, kad mano vaikams būtų peršama tikyba.

o kam krikštijot jei tikyba nepatinka?

ir kaip suprast "kišama tikyba"? kas ten negerai? o su Šventu Raštu net ir netikinčiam žmogui dėl bendro išsilavinimo susipažinti tikrai nepakenks. nori nenori -- krikščionybė yra vienas iš mūsų kultūros pagrindų.

pati sau priestaraujat! Tai koks skirtumas ar jusu vaikas lankys ar ne?

Iš esmės tiek etika, tiek tikyba yra dorinio ugdymo dalykas. Skirtumas tik toks, kad to paties dorinio ugdymo siekiama per skirtingus dalykus. Šiame amžiuje etika - pasaulietiškesnis, civilizuotesnis mokslas, nei tikyba. Tačiau priklausomai nuo mokytojo, tikyba gali būti dėstoma kur kas įdomiau... Nors ir mokiausi mokykloje etikos, tačiau tikyba man taip pat patiko. Nemanau, kad yra didelis skirtumas, ką vaikas lankys. Etikoje didesnis dėmesys skiriamas į žmogaus mąstyseną, o tikyboje - į žmogaus jauseną.

Šiaip viskas priklauso nuo mokytojos. Pamenu 5-6 klasėj turėjom superinę tikybos mokytoja, gal pasimelsdavom truputį, pamenu, kad įdomios užduotys būdavo, dažnai kūrybinės...bet kai kokią savaitę ar dvi buvo pavaduojanti mokytoja tai jau pradėjom raštus skaityt... mums tai šokas: nemokam susirast reikiamų eilučių... Skirtingi mokytojai savaip pateikia dalyką.

ir su koranu nepakenktu susipazint. Del bendro isprusimo.


Kurioj vietoj priestarauja? Mama nenori, kad vaikas mokytusi tikybos, todel leidzia ji i etikos pamokas, taciau pastebi, jog vaikas per etikos pamokas mokomas religijos. Ko cia nesuprast
Jei leisit savo vaika i muzikos mokykla, kad ismoktu groti pianinu, tai gali jums nepatikti, jei mokys ne pianinu, o bugnais, ar ne? Irgi pasipiktinsit. Bet negi sakysit, koks skirtumas kuo moko? As taip nesakyciau.


yra. tikyboj kalbes apie religija, krikscionybe, dieva, Jezu. Etikoj, jei ir bus kalbama apie religija, tai mines ir kitas religijas. Bet is esmes etikoj, negali buti labai akcentuojama krikscionybes tema, o tikyboj akcentuojama tik religija ir tik krikscionybe (na, nebent dabar mokyklose kitaip destoma, nei "mano laikais").

Būtų gerai kad klasė mokytūsi vieno kurio nors dalyko. Labai svarbu, kad kai mokiniai diskutuoja įvairiom temom dalyvautų VISA klasė. Mokyklose labai trūksta bendravimo. Tikyba kartais šiaip sau dėstoma Dauguma chuliganėlių ir apkalbinėtojų lanko tikybą. bent jau mums taip pasitaiko....per dvi mokyklas.

o kodel buten visa juk gali buti puse? Negi maza?
jei klasej 30 mokiniu, puse bus 15, o jei 20 - tai 10. Negi negana Na, tos puses gali buti nelygios, bet manau, kad kuo grupele mazesne, tuo bendravimas geresnis, nes kiekvienas turi kazka pasakyt, o kad visi is 30 mokiniu pasisakytu per pamoka kuria nors viena tema, tai abejoju tokiu atveju, greiciausiai butu dalis mokiniu aktyviai dalyvaujanciu pamokoj, o kita dalis "sedinciu".

Na, mano dukros mokykloje etikos pamokų metu mokiniai kalbasi apie bendravimą klasėje, analizuoja vieni kitus, savo elgesį įvairiais atvejais, kalbasi apie tai, kas aktualu visuomenėje, mokykloje, kas vyksta..Būna, kad iš tikybos pamokų ateina visai dundukai ir jau svetimi kažkiek. Neužtenka ten tas dogmas žinoti, reikia ir susipratimo, net labai reikia.

nepakenktų. BET... Islamas Europos kultūrai ir istorijai mažai reikšmės turi. O krikščionybė -- labai daug. pvz. buvot kada rimtam muziejuj, paveikslų galerijoj?
labai daug meno yra įkvėpta būtent Švento Rašto. Ir tikrai manau pakankamai gėda nežinot, kas buvo Mozė, Dovydas, ar šventa Marija.

Kas vieniems įdomu ir reikšminga - nebūtinai privaloma kitiems. Ir anokia čia gėda. Juk mokykloje yra pasirinkimas - mokytis tikybos ar ne. Man religija nepatinka ir man neįdomu. Gėda gėdinti, o ne jaustis gėdingai, kad kažko nežinai, nenorėdamas žinoti

tikėt nebūtina. bet jei pretenduoji save vadinti išsilavinusiu žmogum, pridera žinoti bent jau istoriją.
o taip tai tolygu atsistot prieš Žalgirio mūšio paveikslą ir užgiedot, kad man dzin kas tas Vytautas Didysis, neįdomu ir nusispjaut

tai istorija ar religija?

pasakyčiau taip -- istorija ir literatūra. juk reikia mokintis svarbius istorinius įvykius, veikėjus, taip pat ir literatūros veikalus. Biblija -- vienas iš svarbiausių.

O aš pamenu, jog mokiausi etiką visą laiką vyresnėse klasėse.O po to 11toje pasirinkau tikybą. Ne dėl religijos o dėl bendro išsilavinimo. Labai gerbiu savo tikybos mokytoją, kuri mus pažindina su naujais religiniais judėjimais, kitomis religijomis. Tiesiog dėl bendro išprūsimo.Idomu iš tiesų. Kas dar labai įdomu, kai per tikybą buvo skaitoma filosofinė literatūra.

Tikrai nekišant per prievartą nieko ir neverčiant melstis per pamokas. Nieko nemerkiant ir t.t.

Per etiką,kiek pamenu to nebūdavo ir buvo kaip laisva pamoka.

Taigi manau viskas nuo mokytojos priklauso gal labiau.




Beje pritariu senos niekšės pasakymams. Žinoti tikrai derėtų bent dėl bendro išsilavinimo tai.

Ačiū už nuomones, matau, kad kai kas mane suprato

Tiesą sakant manau, kad ir tikybos pamokose vaikai turėtų būti supažindinti su visais tikėjimais, bet esmė tame, kad iš etikos pamokų ir tikiuosi, kad vaikas mokysis bendrauti ir suprasti kitus, gal net etiketo subtilybių...

Jei kyla klausimas kam vaiką krikštijau..., tai tam, kad pati esu katalikė, bet tai nereiškia, kad vaikas neturi teisės pasirinkti savo kelio...

Kiekvienais metais vaikų klausiu - ką šiemet renkatės - etiką ar tikybą? Tad jei jau vaikas pasirinko etiką - norėčiau, kad jos ir mokytūsi

( labai geras palyginimas su muzikos mokykla...)

Mes taip pat leidziame vaika i etika o ne tikyba. Manau kai uzaugs jis pats nuspres ar tai jam reikalinga ar ne. O kas del istorijos tai manau pirmokui ta istorija apie krikscionybe yra penktoje vietoje kaip sakant.

As ta iy etika vedziua .nes pati musu seima netikinti .Ir dar ta mokytoja kazkokia keista .

Tikybos paprastai mokosi tikintys vaikai, o etikos - netikintys. Aisku tai teorija, nes praktiskai ypac vyresnese klasese mokiniai linke rinktis ta dalyka, kuriame maziau reikalaujama - vienose mokyklose tai buna etika, kitose - tikyba.

O del meno ir istorijos tai gerai cia kazkas pasake - norim to ar nenorim, musu meno istorija yra pagrinde baznytinio meno istorija. Ir kur nors Peterburgo Ermitaze neskaites Biblijos zmogus deja, nieko nesupras, zvelgdamas i pasaulinio meno sedevrus - pvz. Rembrandto garsusis "Sunaus palaiduno sugrizimas", Mikelandzelo "Dovydas" ir pan.

Aisku yra didelis nesusipratimas, jei tevai nenorintys, kad vaikas butu mokomas tikybos dalyku, netycia atranda, kad jis vis del to lanko tikyba. Bet velgi klausimas ar ca mokytojo ir mokyklos problema, ar pats vaikas slapciomis pasirinko ta dalyka del vienokiu ar kitokiu motyvu. Dazniausiai tas motyvas buna vienas - lengviau gauti iskaita ar gera pazymi.

Taciau logikos argumente - uzaugs ir apsispres ar jam reikalingas tikejimas, tiek pat kiek logikos teiginyje - uzaugs ir apsispres ar jam reikalinga anglu kalba.

Užrašiau vaiką į etiką dėl įvairių priežasčių. Pirma, esu netikinti, sąmoningai nekrikštijau vaiko, antra, tikyba, tikėjimas yra toks dalykas, kurio neišmokysi, neapibrėši, net nepaaiškinsi, kas tai yra. Panašiai kaip nepriversi mylėti, čia žmogus pats turi pajausti. Aš labai norėčiau ir vaikui dažnai tai sakau, kad būtų dėstomos pasaulio religijos - kuo jos skiriasi, kuo panašios, kodėl jos nesutaria ir t.t., bet vargu ar LT mokyklose išvis tai dėstoma, juolab pradinukams. Nebent universitetuose. Bet namuose apie tai pasikalbam. Trečia, daug priklauso nuo mokytojo, tikybos mokyti gali tikrai ne bet kas; kai išgirstu, kad mūsų m-kloj vaikai per tikybą piešia Dievą su barzda ant debesėlio, kalba apie jį kaip baudėją ir keršytoją, dėkoja Dievui už "šitą mokyklą, šitą kabinetą, šitus baldus", tai žinot, keliai linksta... nors maniškis nelanko, bet baisu, kokiems "pedagogams" atiduodami kiti vaikai ir kas jiems kišama į galvą, ir ar patys tėvai norėtų, kad vaikai turėtų būtent tokį supratimą apie Dievą. Ketvirta, kaip žinia, Dievas neigia mokslą, mokslas neigia Dievą, tai ar jums ne keista - vaikai lanko XXI a. mokyklą, technikos/interneto amžius etc., o per tikybą atsiduria aplinkoj, kur visas tas mokslas yra paneigiamas! Kaip tai suderinama?! Čia kalbu kad ir apie pasaulio atsiradimo teoriją. Tikrai nesuvokiu tikybos kaip dėstomo dalyko, nesuprantu kaip tai gali būti šiuolaikinės mokymo įstaigos dalis. Tik suprantu, buvo valdžioj konservatoriai ir grąžino šitą dalyką į m-klas be jokio pagrindo, nuoširdžiai populistiniais sumetimais. Penkta, manau, tikybos dalykai tegu lieka šeimoje, - jei tai perduodama iš kartos į kartą, tai kam dar tos pamokos? Kas geriau, jei ne tėvai savo pavyzdžiu, net nieko daug neaiškindami, išmokys vaiką tikėjimo tiesų? Ir šešta, tikiuosi, nėra manančių, kad lankantys tikybą yra geresni, o lankantys etiką - blogesni, blogiau elgiasi, blogiau mokosi? Turiu gyvą pavyzdį, įrodantį priešingai
Papildyta:
P.S. Ne, tiksliau ne įrodantį priešingai, o įrodantį, kad vaiko elgesys/psiekimai neturi nieko bendra su tuo, kokią pamoką - etiką ar tikybą - vaikas lanko.
Papildyta:
P.S. Ne, tiksliau ne įrodantį priešingai, o įrodantį, kad vaiko elgesys/pasiekimai neturi nieko bendra su tuo, kokią pamoką - etiką ar tikybą - vaikas lanko.

Šiuo metu esu antrakursė studentė. Norėčiau pasidalint savo patirtimi.
Visų pirma keturis metus lankiau tikybą, po to likusius - etiką. Pirmose klasėse išties mokė apie Dievą baudėją, gailestingąjį ir t.t., mokė maldelių mintinai, paišėm daug, sprendėm pratybas. Tačiau kursas buvo pateikiamas neįdomiai vaikams, po to pas mus pristigo naujų vadovėlių ir po dviejų metų be jų visi vaikai gražiai savo noru (tėvam tik pasakę, kad norim, kad pasirašytų tuos prašymus) perėjom į etiką. Tada mūsų tikybos mokytoja buvo sukrėsta, aiškino, kad būtent nuo penktos klasės tikyba ima nagrinėti sunkias etikos problemas, gilintis ne į pasakas, o į jų reikšmes. Tačiau mes jau nebenorėjome nieko apie tikybą girdėti. Per etiką pradžioj mokėmės etiketo ir panašių dalykų, daug paišėme, o gimnazinėse mokėmės filosofinės etikos, kas priminė filosofiją tiesiog ir buvo itin įdomu. Visi jau buvom pakankamai suaugę diskutuoti rimtomis filosofinėmis temomis (nors ne visi to norėjom), net mėginom meditaciją, žiūrėjom filmus apie paauglių elgesį ribinėse situacijose ir juos aptarinėjome.
Prie religijos grįžau jau studijuodama, kuomet per kultūros istoriją perskaičiau vieną iš evangelijų, pristačiau Šventraščio sudėtį ir t.t. Tai jau buvo visai kitas Biblijos ir religijos pažinimas, prie jo sugrįža nemažai jaunuolių, kai kurie savo noru eina į įv.organizacijas, vyksta į Taize ir t.t. Galų gale, tikybos išmokys jei leisite vaikus komunijos. Ten jau visai ktioks, daug malonesnis mokymas būna.
Tai va

o pas mus buvo galima rinktis kiekvienais metais vis skirtinga

duag kas priklauso nuo dalyko mokytojos. visą laiką maniau (ir dukrai taip aiškinau), kad dalyko negali kasmet kaitalioti, kad tai kursas, kurį reikia išmokti, įsisavinti, išstudijuoti. ir jis nebūtinai turi būti įdomus. trejus metus buvo įdomu. šiemet kaskart po tikybo pamokų ji primena, jog kitąmet norėtų lankyti etiką. priežastys: mokytoja nuolatos aiškina ir kalba apie visokias dievo bausmes. neatėjo sekmadienį kuris į bažnyčią - juk Dievas nubaus, po mirties nepriims į Dangaus karalystę, nes nepažins... raminu ir aiškinu, jog Dievas mus pažįsta iš gerų darbų, o bet tačiau... arba aiškina, jog nedoda štai taip rodyti du pirštus - neva tai šėtono ženklas. žodžiu, kaskart po tikybos pamokų tenka raminti vaiką, aiškinti visai kitas tiesas.

sunus rinkosi tikyba,bet is klases tik 3 vaikai atsirado norintys mokytis tikybos,tai del keliu vaiku niekas atskiros pamokos nedarys,tai buvo priversti mokintis etika.

renkasi tikybą, nesiskundžia.

mes rinkomes pagal mokytoja, kuri geriau bendrauja su vaikais, tai pasirinkome tikyba ir nesigailime

Tikyba nes etikos mokyta griezta nors ir tikybos griesta sakyciau tikybu mokytojos turetu buti fainos o ne reksnes

O aš savo sūnų leidau į etiką, nes manau, kad etika pradinukui yra labiau suprantama ir reikalinga. Dar pagalvojau, kad nesame iš tų šeimų kuri kas vakarą meldžiasi, ar sekmadieniais eina į bažnyčią, nenorėjau to painiojimo kai yra teigiama, jog tikras katalikas turi kiekvieną sekmadienį eiti į bažnyčią ar vakarais melstis, beto labai daug ko ir nežinau, taigi ir apsispręsti nebuvo sunku. Mes su vaikučiu retsykiais šiaip į bažnytėlę užsukam, į kapelius nuvažiuojam pas senelius ir kolkas kiek galim apie Dievulį patys papasakojam, knygelę turim, o kai bus vyresnis pasirinks pats ko jam labiau reikia. Štai tokia mano nuomonė

Aš dėlto tikybą rinkausi, nes mokytoja labai gera Na etikos irgi nebloga mokytoja, kiek žinau. Tik gaila, kad per tikybą yra klasėj vaikų, kurie tikrai mėgsta paplepėti, o mokytoja bando susitvarkyti, bet vis tiek.. Mat ne tokie visai mažiukai jau, 9-okai..

Aš savo vaiką leidau į tikybą. Namie niekas negaletu jam papasakoti šių dalykų, nes į bažnyčią neinam. Paaugęs pats apsispręs ar jam reikia krikštytis, ar ne

Pirmus tris metus lankiau tikybą, prieš pirmąją komuniją. Ne savo, o mamos noru. O nuo 4 klasės tik etika. Nes aš netikinti ir kiekvieną pamoką melstis po kelis kartus tai jau viršūnė viskam. Aišku etikoj irgi ne pyragai. bet, ką padarysi.. Ypač kai visa klasė visada ir renkasi etiką. Nieks nebeeina į tikybą.
Ir dar, kad nieks nemoko tos tikybos, pasimeldžia kelis kartus ir paleidžia vaikus.

perskaičiau ir noriu leptelti:)
visų pirma tikybos pamokų tikslas nėra tikinčiųjų gaminimo fabrikas.Dažnai tėveliai pirmąsias 3 kl veda į etiką,o paskui 4kl atveda tam,kad vaikas priimtų pirmąją komuniją.Ir vaikui šokas ,kai reikia ruoštis susitaikinimo egzaminui(tikyba kažkas toooookio baisaus tampa) ir tėveliai pašiurpę,kad va čia ir mokytis pasirodo reikia:)bet skaudžiausia,kad vaikas paliekamas vienas.Gavus pažymėjimą džiaugiamasi,kas "sutvarkėm" ir žinoma tokio vaiko 5kl jau tikybos pamokose nebus.
Tikybos pamokose juk tik supažindinama su pagrindinėmis tikėjimo tiesomis.Tą patį Jėzų vieni priima kaip istorinį asmenį,kiti-kaip asmenį turintį dievišką ir žmogišką prigimtį.Nemanau,kad brukamos tos tiesos.Žinoma,kad labai daug priklauso nuo mokytojos.Tas tiesa.Tikrai žinau esant(dar užsilikusių davatkėlių)mokyklose,kurios labai sausai perduoda viską...taip ir susiformuoja stereotipas,kad per tikybos pamokas tik meldžiamasi:)
beje,daug diskusijų vyko dėl kitų religijų apžvalgos...jau 4kl kalbama apie kitas krikščioniškąsias ir nekrikščioniškąsias religijas.Šios temos yra tiek etikos,tiek tikybos bendrojo lavinimo programoje:)

tikyba lankiau tik pradinese ir tai todel kad reikejo. mat kad mokytojos turetu vienoda kruvi kas antrus metus keitemes. daugiau lankiau tik etika, bet vienuoliktoje klaseje pasirinkau tikyba kaip ir visi. 11 klaseje ir taip daug dalyku, pamoku, tad ne prosal tikyba vietoj etikos.nes ir mokytoja musu nelabai ka stengiasi ismokyti ir seip tai gana laisva pamoka

Sveiki . As savo dukra nuo 1kl iki 3kl leidau i etika, o 4kl i tikyba ir dukrai buvo idomu, ir komunija priejo . Suruosem vaikui svente susirinko visa seima, draugai. Tai dukrai buvo labai daug dziaugsmo ir dovanu visi atnese . Ir tikrai sutinku su tevais kurie sako, kad tai priklauso nuo mokytojo kaip jis sugeba pateikti dalyka ir sudominti vaika

Mano dukra šiemet pirmokė. Per tėvų susirinkimą buvo sprendžiamas klausimas ką rinktis: tikybą ar etiką. Rinktis turėjo visa klasė solidariai, po vieną negalėjo. Tėvai nusprendėm, jog norim, kad vaikučiai mokytųsi etikos, tačiau vienas iš tėvų pranešė naujieną, kad vietinis kunigėlis neprileidžia prie komunijos tų vaikučių, kurie nelankė tikybos ir kas sekmadienį bažnyčios . Visi nenorom buvom priversti rinktis tikybą .
Nesam labai tikinti šeima ( jokiu būdu neneigiam Dievo buvimo), tiksliau, mums nepatinka šiandieninis Dievo pateikimas. Tegul atleidžia man tikintieji, bet mūsų su vyru nuomone, šiandienos Bažnyčia yra ne kas kita, kaip verslas. Žmogus turi turėti teisę laisvai pasirinkti, ką jam tikėti ir kaip tą tikėjimą išreikšti. Šiandien Bažnyčia daro didžiulį spaudimą. Tam, kad gautum "šliūbą" privalai visą mėnesį lankyti paskaitas. Su Pirma Komunija irgi panaši situacija. Priedo, dar yra nustatytas mokestis, o ne auka. Jie tai vadina auka, bet aukojama pagal savo išgales, o ne tiek kiek pasakyta. Tai kokia čia auka?
Tai va. Grįžta mano pirmokė iš mokyklos ir pasakoja, kad per pamoką jiems aiškino, kad medžius, žmones ir t.t. sukūrė dievas. Jai jau nebesutelpa galvoje-kaip čia yra iš tikrųjų, nes per teliką su įdomumu žiūri laidas apie gamtą, kur pasakojama apie Žemės, žmogaus, gyvūnų evoliuciją. Ji žino, kad lietus ne Dievo darbas (taip pasakojo mokytoja), o vandens garavimo padarinys. O kai vyresnėse klasėse prasidės biologija,pasakys tą patį. Mano nuomone, tai tik vaiko klaidinimas.
Kaip sovietiniais laikais buvo draudžiamas tikėjimas, taip jis dabar brukamas net per prievartą.
Kiek žmonių - tiek nuomonių, todėl iš anksto atsiprašau, jei ką įžeidžiau

kad tik tokios problemos tebūtų. o ką žmogus gali žinoti KAIP Dievas sukūrė?
jei jau taip priešinatės tikėjimui, tai ko pergyvenat kad kunigėlis prie komunijos neleis?

O jūs paaiskinkit vaikui, kad Dievas davė pradžią viskam ir leido, kad toliau viskas vystytųsi savaime.

Abi dukros lanko etiką ir iš esmės ne todėl,kad labai patiktų ji,o todėl,kad nekelia pasitikėjimo tikybos mokytojos profesionalumas(visai nesinori kad vaikas parsineštų jos subjektyvų tikėjimo suvokimą).Kita vertus man keistas masiškas tėvelių(o ne vaiko) rinkimąsis tikybą-man atrodo,kad tėvai asmeniškai turi rūpintis vaiko privedimu prie Pirmos komunijos,o ne palikti tai mokyklai

Kaip jau sakiau, neneigiu Dievo ir tikėjimui nesipriešinu. Bet mūsų atveju daromas spaudimas nesuprantamas. O kad prie komunijos kunigėlis neprileistų, nė kiek nepergyvenu - yra ir kitų. Kunigas -Dievo vietininkas žemėje, jis turi tęsti Kristaus veiklą, o čia jaučiamas šantažas - jei jūs taip, tada aš taip.

o is kur istraukei tokia nesamone, kad tai paliekama mokyklai?
Per tikybos pamokas pirma komunijai neruosia, tik paprasciausiai turint jau pagrindinus yra lengviau suprasti ir isisavinti tai, ka desto per pasiruosimo komunijai uzsiemimus baznycioje.

Neištraukiau,o akivaizdu iš daugumos tėvelių(dukrų klasėse) atvirų pasisakymų,jog renkasi tikybą tam,kad "padėtų susitvarkyti su Pirmąja komunija"-o kiek tame tiesos nesigilinau nes neaktualu .O šiaip įdomu būtų pamatyti,kiek būtų pasirinkusiųjų tikybą,jei ne Pirmosios komunijos"reikaliukai"

Visiškai pritariu . Mes norėjom, kad mūsų vaikai turėtų nors šiokį tokį supratimą apie etišką elgesį, etiketą, estetiką,dorovės normas, tačiau...pirmos komunijos "reikaliukai". O poteriukus ir apie šventuosius yra papasakojusios bobutės, tai koks šios disciplinos tikslas? Dar suprasčiau,kad būtų mokomasi apie religiją aplamai, jos kilmę, raidą, reikšmę. Dabar mažuosius verčia kalti poterius, po vieną atsiskaitinėti prie lentos ir gąsdina,kad už blogus darbus nubaus dievulis. Juk anksčiau nebuvo mokyklose tikybos, o kažkaip visi priėjom Komunijos.

jei jum nepatinka tikėjimas, tai kam reikia komunijos?
tai atsistokit per tą tėvų susirinkimą ir pasakykit -- mums to nereikia.


apie kuriuos laikus kalbam? aš lankiau tikybą, paskui atsibodo, ėjau į etiką. o kad prie komunijos eit, reikėjo lankyt kursus bažnyčioj.

Per etikos pamokas yra svarstoma ir analizuojamas žmogaus vidus, dvasinė būklė ir t.t pati neseniai dar lankiau sias pamokas, nieko su "etiketu" bendro sios pamokos neturi.
O reikia mokytis pries komuniją, kad vaikas turėtų bent bendrą supratimą, kas yra Dievas, kokią reiksmę jis turi mūsų gyvenime ir t.t.. tik jau nesitikėkit, kad kunigas leis eiti komunijos, kai vaikas nieko nesupranta apie tą tikėjimą ir nemoka elementarių Dievo isakymų ar poterių
Anksčiau nebuvo tikybos dėl kitokios santvarkos Lietuvoje. Galų gale, pamokų neturėjimas jums būtų padėjęs. Kam tada ta Komunija, jei jūs nežinot nei reiksmės ir nenorit, kad vaikus mokytų maldelių jei nepatinka kaip dirba mokytojas, tai su juo snekekit, o ne sakykit, kad VERČIA kalti poverius jei nereikia jums maldelių, tai kam ta tikyba?? As draugiskai, jei ką.

Brangioji, Jūs, turbūt,neįsiskaitot. Man ne nepatinka tikėjimas, o kaip jis pateikiams ir kaip per prievartą grūdamas. Jei mums būtų buvusi galimybė pasirinkti,gal ir būtume rinkęsi tikybą, o kadangi mums buvo pasakyta arba tikyba, arba neprieis prie komunijos, tai jau kvepia šantažu. O viskas, kas grūdama per prievartą, pasidaro atstumtina.
Jūs turbūt labai jauna dar. Kai aš mokiausi vidurinėj (apie 80- šimtus metus), nebuvo nei tikybos, nei etikos. O visi buvom su Pirmom komunijom ir "padirmavoti". Lankėm ir mes bažnyčioj kursus, tačiau nebuvo jokios prievartos. Kitur, aš manau, taip nėra, bet pas mus situacija yra tokia, kad lyg ir duota teisė rinktis, tačiau, jei pasirinksi "neteisingai", susidursi su atitinkamais sunkumais.

Nenori prileisti vien todėl, kad jūsų vaikas nesupras tikėjimo tiesų ir kam jam reikalinga ta Komunija

Jokių poterių mokytis nereikia tik ,,tėve mūsų''.Pati žinau nes,pernai lankiau tikybą.

o elgesys, etika, dorovė -- ar ne TĖVELIŲ pareiga išmokint?

o komunija ir kiti sakramentai yra tam, kad žmogus taptų krikščioniu, bažnyčios nariu. o jei jūs to nenorit -- tai vėl klausiu -- KAM jum komunija?