Adventas- tai laikas maldai, pasnykui ir rimtiems pamąstymams: kas aš? kodėl aš čia? kaip turėčiau gyventi toliau? ir pan.
Siūlyčiau pasišnekėti tokiomis rimtomis temomis.
Nesuprantu, kodėl būtent šis laikas skirtas pamąstymams? O kitu liku mąstyti negalima? Ir kame to laiko daugiau atsiranda, kad mąstyti laiko lieka?
Aš manau, kad šis požiūris - atseit adventas - apmąstymų metas likęs nuo senesnių laikų (visi darbai nudirbti, troboje audžia, verpia, mezga - veikt neturi ką, tai ir mąsto, bendrauja ir pan...) ir šioms dienoms netinka - nieks darbo valandų nesutrumpina, nieks kitas vaiko namų darbų nepatikrina, valgyti neverda, namų nesutvarko - atvirkščiai - darbų prieš šventes tik daugėja, pinigų mažėja - ne - apie save ir kas aš esu mąstyti man vietos nelieka . Apie šiuos dalykus, aš kasdien kada papuola pamąstau - ir tikrai save stebėdama galiu pasakyti - kad prieš šventes tokių minčių mažiau, nei paprastą dieną .
P.S. O "kaip gyventi toliau" - tai aš niekada neplanuoju - jei ką sugalvoju - darau dabar ir čia, o ne nuo pirmadienio, sekmadienio, naujų metų - čia tik savęs apgaudinėjimui suplanuoti apmąstymai tinka ir padeda (išskyrus psichologo kainetą) .
Aš manau, kad šis požiūris - atseit adventas - apmąstymų metas likęs nuo senesnių laikų (visi darbai nudirbti, troboje audžia, verpia, mezga - veikt neturi ką, tai ir mąsto, bendrauja ir pan...) ir šioms dienoms netinka - nieks darbo valandų nesutrumpina, nieks kitas vaiko namų darbų nepatikrina, valgyti neverda, namų nesutvarko - atvirkščiai - darbų prieš šventes tik daugėja, pinigų mažėja - ne - apie save ir kas aš esu mąstyti man vietos nelieka . Apie šiuos dalykus, aš kasdien kada papuola pamąstau - ir tikrai save stebėdama galiu pasakyti - kad prieš šventes tokių minčių mažiau, nei paprastą dieną .
P.S. O "kaip gyventi toliau" - tai aš niekada neplanuoju - jei ką sugalvoju - darau dabar ir čia, o ne nuo pirmadienio, sekmadienio, naujų metų - čia tik savęs apgaudinėjimui suplanuoti apmąstymai tinka ir padeda (išskyrus psichologo kainetą) .
Kelis pataruosius metus adventas, gavėnia kažkaip pasikeitė mano gyvenime. Gal todėl, kad laiko sumažėjo- jo nebėra apmąstymams, tiesiog skubi, bėgi, kol pamatai, kad šv. Kalėdų rytas išaušo. Bet pati atmosfera, laukimas šventės nuostabus, nepaaiškinamai stebuklingas, kaip vaikystėje. Net labiau jis man mielas už pačią šventę...Tik prisiminimuose liko, kaip griežtai visų papročių laikydavosi močiutė, kaip eidavom i bažnyčią, kaip pasninko prisilaikydavom, plotkeles pirkdavom baltam popieriuj įvyniotas. Dabar viskas paskubomis, deja. Tik tamsėjančiais vakarais dažniau kambaryje dega žvakė, stebiu gatve skubančius praeivius. Bet negaliu to sieti būtent su adventu. Gal su atėjusia žiema, žvilgančiu sniegu, jaukiais namais. Ir suvokimu- metai baigiasi...
Kiekvieną gruodį suvokiu, kaip greit bėga laikas, kad vėl Kalėdos, vėl susirinksim prie švento kūčių stalo, prisiminsim mirusius. Tada ir pagalvoju, kaip prabėgo metai, kokie jie buvo, kas pasikeitė, ką praradau (atradau). Suvokiu, kaip beprotiškai greit bėga laikas, per geit...
Kiekvieną gruodį suvokiu, kaip greit bėga laikas, kad vėl Kalėdos, vėl susirinksim prie švento kūčių stalo, prisiminsim mirusius. Tada ir pagalvoju, kaip prabėgo metai, kokie jie buvo, kas pasikeitė, ką praradau (atradau). Suvokiu, kaip beprotiškai greit bėga laikas, per geit...
Įdomūs ANAFOROS pamąstymai.
Aš galvoju, kad kalendorius yra sudarytas tikslingai. Tam tikru laiku Velykos, tam tikru laiku Vėlinės, tam tikru laiku Adventas, tam tikru laiku Kalėdos... Kažin, ar čia su darbais kas nors bendro yra?
Aš galvoju, kad kalendorius yra sudarytas tikslingai. Tam tikru laiku Velykos, tam tikru laiku Vėlinės, tam tikru laiku Adventas, tam tikru laiku Kalėdos... Kažin, ar čia su darbais kas nors bendro yra?
QUOTE(uola @ 2005 11 26, 16:40)
Mano savimone visai nesusijusi su tradicinemis sventemis ir nesventemis .
Mano- taip pat. Aš išvis švenčių nemėgstu...
Šią temą sukūriau todėl, kad mane "išvarė" iš kitos temos, nes ne visos mamos nori apie rimtus dalykus šnekėti...
Sėdžiu šiandien su sergančia dukra namie ir visokios mintys galvon lenda... Tokios- nekasdieniškos... Pavyzdžiui, kam reikalingos Kūčios, Kalėdos? Juk ne tam, kad per Kūčias riebios lašišos prisikirstume? O Kalėdos- argi tam, kad dovanas dalintume? Kokia Kristaus gimimo prasmė?
Be galo rimti klausimai...
Ką manot?
Man smagu kaledos, bent jau tam, kad gerai praleisciau laika su artimiausiais zmonemis, pasilinksminciau, pailseciau, pasidaryciau sau svente, pralinksminciau , pradziuginciau kitus ir t.t.
Kucios- jaukus namuose praleistas vakaras, stabuklai, burtai, tevai, seneliai, prisiminimai. Skaidru ir silta
p.s. o prie viso todar ir skanus maistas- tik dar mielesne smulkmena
Kucios- jaukus namuose praleistas vakaras, stabuklai, burtai, tevai, seneliai, prisiminimai. Skaidru ir silta
p.s. o prie viso todar ir skanus maistas- tik dar mielesne smulkmena
Kalendorius sudarytas prieš tiek laiko - ir gyvavo savo ritmu tiek laiko kiek atliko savo funkciją - kontroliuoti, reguliuoti žmonių gyvenmą, tačiau per pastaruosius 100 m., kardinaliai pasikeitus viskam - tikriausiai reiktų pakeisti ir kalendorių
Kalėdos, Kūčios - apskritai šventės - tai tiesiog tradicijos. Tradicijos, kaip ir papročiai atlieka ciklo, vilties, tikėjimo, funkciją. Veikia raminančiai - vėl bus, kaip buvo. Naivu, bet labai reikalinga. Tą patį manau ri apie Kristų. Tai vilties, tikėjimo reiklas - turim tikėti. Berods 16a. vienas prancūzų karaliaus patarėjas, kai Liudvikas norėjo sužlugdyti bažnyčią, pasakė - ką darai, be religijos žmonės nemokės gyventi, sukils, kariaus. Religija - tai viltis. Kristus tik religijos dalis. Įrankis vaizdiniams sukelti. Per Kalėdas - gimti, per Velykas - mirti. Ciklas suteikiantis ramybės pojūtį, nugalintis laiko baimę, iliuziją į amžinybę.
Kalėdos, Kūčios - apskritai šventės - tai tiesiog tradicijos. Tradicijos, kaip ir papročiai atlieka ciklo, vilties, tikėjimo, funkciją. Veikia raminančiai - vėl bus, kaip buvo. Naivu, bet labai reikalinga. Tą patį manau ri apie Kristų. Tai vilties, tikėjimo reiklas - turim tikėti. Berods 16a. vienas prancūzų karaliaus patarėjas, kai Liudvikas norėjo sužlugdyti bažnyčią, pasakė - ką darai, be religijos žmonės nemokės gyventi, sukils, kariaus. Religija - tai viltis. Kristus tik religijos dalis. Įrankis vaizdiniams sukelti. Per Kalėdas - gimti, per Velykas - mirti. Ciklas suteikiantis ramybės pojūtį, nugalintis laiko baimę, iliuziją į amžinybę.
QUOTE(Anafora @ 2005 11 26, 17:08)
Kalendorius sudarytas prieš tiek laiko - ir gyvavo savo ritmu tiek laiko kiek atliko savo funkciją - kontroliuoti, reguliuoti žmonių gyvenmą, tačiau per pastaruosius 100 m., kardinaliai pasikeitus viskam - tikriausiai reiktų pakeisti ir kalendorių
Kalėdos, Kūčios - apskritai šventės - tai tiesiog tradicijos. Tradicijos, kaip ir papročiai atlieka ciklo, vilties, tikėjimo, funkciją. Veikia raminančiai - vėl bus, kaip buvo. Naivu, bet labai reikalinga. Tą patį manau ri apie Kristų. Tai vilties, tikėjimo reiklas - turim tikėti. Berods 16a. vienas prancūzų karaliaus patarėjas, kai Liudvikas norėjo sužlugdyti bažnyčią, pasakė - ką darai, be religijos žmonės nemokės gyventi, sukils, kariaus. Religija - tai viltis. Kristus tik religijos dalis. Įrankis vaizdiniams sukelti. Per Kalėdas - gimti, per Velykas - mirti. Ciklas suteikiantis ramybės pojūtį, nugalintis laiko baimę, iliuziją į amžinybę.
Kalėdos, Kūčios - apskritai šventės - tai tiesiog tradicijos. Tradicijos, kaip ir papročiai atlieka ciklo, vilties, tikėjimo, funkciją. Veikia raminančiai - vėl bus, kaip buvo. Naivu, bet labai reikalinga. Tą patį manau ri apie Kristų. Tai vilties, tikėjimo reiklas - turim tikėti. Berods 16a. vienas prancūzų karaliaus patarėjas, kai Liudvikas norėjo sužlugdyti bažnyčią, pasakė - ką darai, be religijos žmonės nemokės gyventi, sukils, kariaus. Religija - tai viltis. Kristus tik religijos dalis. Įrankis vaizdiniams sukelti. Per Kalėdas - gimti, per Velykas - mirti. Ciklas suteikiantis ramybės pojūtį, nugalintis laiko baimę, iliuziją į amžinybę.
Per Velykas- PRISIKELTI, o ne mirti...
Taip, pritariu, kad tradicijos veikia raminančiai...
Ilgai mąsčiau ir priėjau išvadą, kad Kristus gimė todėl, kad parodytų, jog kiekvienas žmogus, einantis dvasinio tobulėjimo keliu, gali pasiekti tai, ką pasiekė Kristus...Mes gi irgi kiekvienas ateinam su tam tikra misija.
Nu apie kalekdorių tai aš juokauju - kas gyvena savo ritmu, be Kalėdų ir Vėlykų - tam kalendorius ir šiaip reikšmės neturi.
QUOTE(vaižgantė @ 2005 11 26, 16:07)
Adventas- tai laikas maldai, pasnykui ir rimtiems pamąstymams: kas aš? kodėl aš čia? kaip turėčiau gyventi toliau? ir pan.
Siūlyčiau pasišnekėti tokiomis rimtomis temomis.
Siūlyčiau pasišnekėti tokiomis rimtomis temomis.
Kaip tu manai, ar netikintys žmonės mąsto tokiais ir panašiais klausimais?
QUOTE(Savūnė @ 2005 11 26, 18:14)
Kaip tu manai, ar netikintys žmonės mąsto tokiais ir panašiais klausimais?
Žinoma mąsto. Ir plačiau. Nes tikinčiam nebereikia mąstyti, į visus jo klausimus Biblija atsako.