sveiki,
jau gana seniai mane kankina pyktis,kuris lengvai neatlegsta ir sugadina mano visa diena,o taip pat labai veikia psichologiskai.
Kartais nesuprantu ar man vienai taip buna,o gal visi zmones tai isgyvena? Atrodo tokios smulkmenos: siuo metu einant gatvemis, as keikiu netvarka,kad visur nenuvalytas sniegas,slidu,keikiu kaimynus,kurie garsiai patriuksmauja,nervinuosi kai per paskaita kas nors pradeda krenksti,koseti,kai nesutelkia demesio ar veluoja,nervuojuosi kad negaliu pasidaryti sukuosenos,nors viena maza smulkmena,kaip man plaunant indus kas nors padeda ne i vieta puodeli.Jei bunu viena as tiesiog turiu paleisti ka nors,parkeli,pagalve,turiu trenkti durimis.Salia esant valdausi,viska viduje isgyvenu.Bet tada nebegaliu atsipalaiduoti.Mane apima blogos mintys,as pradedu visus kritikuoti,nekesti gyvenimo,turiu nutraukti susitikimus,nes zinau,kad busiu tokia smarkiai pikta,susikausciusi. Juokas ima,bet pagalvoju,kad esu panasi i Bree is Nusivylusiu seimininkiu,kuria suerzina maza smulkmena.
Gal ir jums taip buna, ir zinote budu kaip tokius kasdieninius pykcius numalsinti?

Sveika, man taip pat buna tokiu dienu, kai maziausia smulkmena atrodo didziausia tragedija. Nemanau, kad daugelis zmoniu tokie. As bent jau stengiuosi neleisti tam pykciui issiverzti. Kad ir padetas nevietoje puodelis, kai galeciau staugti ant vyro visa gerkle, stengiuosi galvoti , kad : - tai tik puodelis. tie vyrai visi tokie nevalos . Kad manyje nera pykcio. Kad pyktis ir nervavimasis yra pagrindine ligu priezastis.Stengiuosi galvoti apie tai , kad esu laiminga, nes esame visi sveiki ir visa kita mums sekasi, o tai tik smulkmenos. Aisku, kai tas puodelis 100-aji karta ne vietoj, buna ir nesusivaldau Bet siaip manau reikia raminti paciai save. Neturetu del to nesveiko pykcio kenteti seimos nariai ar aplinkiniai. Piktu ir nelaimingu zmoniu niekas nemegsta.

kokia pažystama situacija,super panašu į mane.aš viskuo npatenkinta,pikta,ir beda viena kad visad isilieju savo pyktį ant vyro,pati suprantu ,kad blogai.atsisėdau vieną kartą ir nusprendziau,kad reikia tvarkytis su savim vieną kartą..tai va dabar skaitinėju,domiuosi kaip ir ką daryti,kad to optimizmoatsirastų pas mane,nes šiuo metu viskas žiūrima tik iš pesimistiškos pusės...
abiem pašnekovėm pliusas jau tame ,kad pastebėjo savo bėda,po biški gal išgyvendisite ją iš savęs.....

As irgi bunu pilna pykcio, bet toookio, tiesiog nevaldomo. Nepasakosiu, kaip jauciuosi tada, nes matau, jau kitos apraset. Bet as jau turiu su kuo tai susieti. Tai tas baisybe PMS, kuris mane kankina ne viena diena, o kelias, kartais net savaite Nebezinau, kaip su juo kovoti, negi teks vaistus kokius gerti. Jokie ten maisto papildai neveikia. Uztai nuostabiai jauciausi besilaukdama, ir kol po gimdymo neatejo pirmos mano dienos. Gal kam teko kaip nors tai iveikti? Nes kartais per tas dienas ir pasakau, ir padarau,del ko buna paskui didele geda, kencia nuo manes seima

Pasiskaityk gal kokia knyga gyvenimiska Man realiai kazkiek padejo, skaiciau dabar "mano sesers globejas" apie seima, kur is triju ju vaiku vienas sirgo veziu. Tokia knyga privercia susimastyti, kad esame istikro labai laimingi zmones, labai sukrecianti, perskaiciusi ja dar ilgai ilgai galvojau apie save savo seima.. Ne karta ir asara nubraukiau, o baigusi skaityti ta vakara ilgai uzmigt negalejau apsikabinusi vyra.. Bet poveikis jau po biski blesta, reikes naujos dairytis

labai paprastai - prisimink kad mirsi, ir kad gaišti laiką smulkmenoms, laaabai padeda.

Mane paskutiniu metu irgi kankina šita būsena, o išsilieju ant saviškio. Lyg jis kaltas dėl visko būtų.Labi pykstu ant savęs. Nežinau ar tai dėl miego stokos, kad nuolat neišsimiegu dėl mažės..

[Sveiki,as turiu problema,esu per daug prisirisus prie kompjuterio,labai daug laiko proleidziu uz kompo,ir visai neskiriu demesio vaikams,jie zaidzia sau kur nori,o kai nori demesio ir ateina pas mane,as pradedu nervuotis,pradedu saukt ant ju,kad nelistu prie manes,kad noriu paziuret filma,bet jie dar labiau rekia,o as tada dar labiau pykstu nervuojuos.Kartais man net baisu kad galiu sudot vaikui.Kai is darbo grizta vyras,as del to kad man vaikai sugadino nervus issilieju ant jo,nors jis visai nieko dietas,del to musu santikiai labai suprastejo.Nzn kur man kreiptis situ klausimu,pas psihologa ar psihiatra???

Pas psichologa. Visu pirma daryti isvadas paciai, tikrai nepades psichologas jei grizusi is jo sesi prie kompiuterio.
Kisk ji kuo giliau, kodel vyras nemato, kad problema kompiuteris?
Ar prasmingai praleidi diena sededama prie ekrano?
Ar vaikai jauciasi laimingi , budami antroje vietoje po Dievo kompiuterio?
Isirasyk filma i CD , ziurek per TV.

Isvis nelabai suprantu, kaip galima saukti , pykti ant vaiku, kurie praso demesio, kad pasedetum ramiai prie kompo? Ar kaip mamos negrauzia sazine? Cia net nereikia gydytoju, uztektu atsijungti interneta, ar kompiuteri kokiam menesiui isvezti is namu Jau ne del to, kad santykiai su vyru paslijo, o vardan vaiku, kad jie gautu demesio is mamos ir meiles.

Mano sunus irgi tik pamato, kad prisedu prie kompiuterio iskart zyzia, nori spaudineti arba, kad nueiciau, bet tai trunka kokias 2 min, kol svarbiai kam nors atrasau, buna ir subaru, pasakau , kad siek tiek palauktu, kad mamyte tuoj ateis, bet tai buna laaabai retai. Prie kompo pasedziu , kaip vaikas pietu miega, ir tai ne visada randu laiko. Is tavo pasakojimo supratau, kad tu kiaura diena prasedi prie kompiuterio