Sveiki, turim dviejų metukų mergytę, už kelių dienų turėtų gimti sesutė.
Mergaitė yra prisirišusi prie manęs, pavydi mamos.
Apie sesutės atėjimą daug šnekam, aiškinam, kad tuoj turėsim dar vieną leliuką, kad bus maža lėlytė, kuria reikės rūpintis, kad mes jas abi labai mylėsim, kad reikės duoti žaisliukų ir t.t. Dažnai su tėčiu paklauso pilvuką, kas jame dedasi. Žodžiu iki šiol galvojom kad lyg vskas turėtų būti gerai, bet pradėjo nerimą kelti jos elgesys lopšelyje, kurį lankom nuo naujų metų be jokių problemų kol nesusirgo. Prabuvom namie 2,5 savaitės, į lopšelį eiti visiškai nenori, o nuėjusi pradėjo daryti į kelnes (be pamperso jau daugiau kaip pusė metų), išsigandom, kad gal puslytę peršalo, šlapimo tyrimas rodo, kad viskas ok, kadangi namie taip nesielgia peršasi išvada, kad čia ji taip bando protestuoti prieš lopšelį.
Bijom kad kažko panašaus nebūtų iš pavydo ir gimus sesutei.
Gal kas turit panašaus amžiaus vaikus ir galit pasidalinti patirtimi kaip elgtis kad vyresnėlis mylėtų naujagimį?

viskas turėtų būt gerai,tik nedarykit klaidos ir neduokit vyresnėlės daiktų mažylei. Geriau nereikia pasakot,kad reikia dalintis žaislais ir visa kita. Kol antroji mažą,jai nereikia vyresnėlės žaislų ir daiktų,todėl ir neduokit.
o kad vyresnėlė "atjaunės" gimus sesei tai visai gali būt-labai nestresuokit,išaugs
Beje,kaip darysit su mažosios lovyte? Kur ji miegos? Labai svarbu neatimti lovos iš vyresnėlės,atsiradus mažei Arba,jei planuojat perkelt į didesnę lovytę,tai tą daryti reikėtų iki gimstant vaikeliui. Lovytė,tai vaiko pasaulis,saugi zona ir t.t.

Pas mus tarp vaikų 1m.11mėn.skirtumas.Iš pradžių buvo didelė meilė,susidomėjimas,bet po poros mėn.pradėjo baisiai pavydėt,tai bent jau mūsų mažei labai padėjo išėjimai pasiliksmint be kūdikio.Tarkim į žaidimų kambarį,baseiną.Taip ji matyt jausdavo,kad yra kompensuojamas tas dėmesys.O šiaip,eidavom kartu su lelium į parką,tai visad padūkdavom kartu,kol mažylis damiegodavo.Tiesiog geriausiai "gydydavo" dėmesys.O nuo sauskelnių iki mažojo gimimo jau buvo atpratus,bet gimus broliui vėl pradėjo daryt į sauskelnes ir jų atsisakėm,tik kiek daugiau nei po metų nuo mažiaus gimimo Pirmiausiai norėjo būti mažytė ir daryt į pampį,o po to atsirado baimė,kad prisisisios miegodama.
O pavydas iki šiol yra

Tai mes stengiamės kiek galėdami viską iš anksto ruoštis, jau beveik mėnuo kaip nupirkom dviejų aukštų lovą, tai ji naktį miega pirmam, kai nėjo į lopšelį dieną miegodavo ir žaisdavo antram aukšte, o jos mažą lovytę persinešėm irgi iš anksto į savo miegamą.
Bet tų daiktų davimo sesei neišvengsim vis tiek. Su lova nupirkom ir koldra bei uzvilkimus naujus, jau didesnius, kad vyresnei būtų viskas nauja, o sesei liks maža lova ir pataliukai. Lovytę savaitgalį persinešėm į savo miegamą, tai tą vakarą ji norėjo gulti į lovytę, nors atsiradus didelei lovai nei karto nelipo jau į lovytę. Žodžiu kiek įmanydami stengiamės ruošti prie visko iš anksto, bet va tas viskas mano mano mano tai labai jaučiamas O nesupirksim gi visko visko naujo naujam leliukui, per tuos du metus ir taip niekas nesudeveta
lovyte nezinotum tai galvotum kad nauja, niekur jokio ibrezimo ar pan. Nebent reikia keistis su kuo nors kad vyresnei nebutu cia mano
Papildyta:

Ačiū labai, manau labai gera mintis, turėsim omeny.

Ir dar svarbu manau yra nevartoti tokių frazių:Ji mažesnė,todėl jai reikia daugiau dėmesio ar pns.Nes tada mergytė pradės galvot,kad jei pradės elgtis kaip mažas vaikas,tai dėmesio jai rodysit daugiau.Mums taip buvo,kai kažkokia moteriškė parke numetė komentarą (mažius pradėjo verkti,o dičkė šalia verkšleno,kad ją reikia pasupt): Nu nurimk gi,matai,jis mažiukas,jis verkia,todėl pirmiau reikia jį nuraminti ir pralinksmint,nes jis MAŽAS.
Nuo tada dičkė Jai ir tyrelės reikia ir mišinuko reikia ir pasupt reikia ir ant rankų nešiot reikia Ot tai bobikei būčiau išrašius velnių...

pas mane tarp vaikuciu beveik 2metai skirtumas viresnele taipt nenorei prieme broliuka .mes taipat atidavem suneliui dukrytes lovyte bet db viresnele miega su teveleis kol kas jos nepratinsim prie miegojimo atskirai nenoriu jos dar labiau nuskriausti juk ir taip db gauna maziau demesio .praeis truputeli daugiau laiko tada jau guldysim atskirai.prie naujos lovos dukrytei nupirkom nauja patalyne ir pirksim dideli labai dideli zaisla kad mazute negaletu atsispirti gultis i nauja lovyte .del zaisliuku ji su mielu noru atidave broliukui savo barskucius,su viresnele keiciam broliukui sauskelnes,maudome kartu viska stengiames daryti kartu kai ji maitinu tuometu jai skaitau knygeles kai broliukas miega mes kepam pyragus leidziu jai man padeti aisku ji visa issitepa nuo galvos iki koju bet kaip jai buna smagu.dar einame kartu i laukuti lipdyti sniego seni pries gimstant suneliui tai pat ruosem dukryte pasakojom apie leliu ji miegodavo apsikabinusi pilvuka tada atrode kad viskas bus gerai,bet ka jau padarysi kartais islenda dede pavydas.

tai aišku,kad neišvengsi to daiktų atidavimo,bet aš turėjau omeny daugiau žaislus ar jos mielus daiktelius, pvz kokius merliukus,su kuriais miega,ar dar ką. Pvz daugės mergytė turėjo ir tebeturi savo pagalvytę,tokią spec kūdikiams,tai ji su ja miega Ir teko tėvams kitą pirkt,kai atsirado antras vaikas. kitos draugės vaikas turi savo kaldrytę,ji jam jau mažoka (jam 5eri).bet kai mama sugalvojo,kad reiktų ją naudoti kitam vaikui-buvo daug ašarėlių ir liko ta kaldrytė pas vyresnėlį
Irr svarbiausia,nekaltikint savęs dėl to,kad pavydas bus,nes jis bus-kitaip tiesiog neįmanoma ir "atjaunėti" gali vyresnioji būtent dėl to,kad tam mažam bejėgiui padarėliui atitenka visas mamos,tėvelio ir svečių dėmesys Bet paaugs ir viskas bus

Vertingi straipsniai šituo klausimu:

čia ir čia.

Tikrai naudingi straipniai Ši tema ir man yra labai aktuali. Visą nėštumą stengiausi pratinti savo dukrytę, prie minties, kad laukiam šeimos pagausėjimo, ji nuolat šnekina mano pilkuką, kuteną jį, sako, kad nori leliuko,kad padės man, kad žais su juo, bet paskutiniu metu vis dažniau pastebiu, kad ir ji dar nori pabūti mažyte, vis dažniau pradėjo prašytis ant rankų, kad ją panešiočiau ir nuolat kartoja "mano mama".Todėl kyla nerimas, kas bus kai gims broliukas ar sesutė?O juk laukti liko visai nedaug.

ačiū labai už nuorodėlę, labai patiko straipsniai, tikiuosi pavyks kažką pritaikyti praktikoje.

Ačiū už patarimą,mes kaip tik tas frazes vartojam Tiesa,kažko negatyvaus dar nepastebėjau,bet,manau,patarimas vertas dėmesio .Tuo labiau,kad tarp mano dukryčių-1,5 metų skirtumas,ir netrukus jos susilygins ne tik ūgiu Nenorėčiau,kad viena liktų "amžinai mažesnė".
O mano vyresnėlė į sesę reaguoja dvejopai: arba taip,kaip mes su sese elgiamės(bučiuoja,supa,"keičia sauskelnes"),arba taip,kaip mes su ja pačia elgiamės (verkiančią ramina griežtu tonu :"šaaa!")
Tiesa,mato,kaip mažylę maitinu,tai dažnai pati prašosi ant rankų,imituoja žindimą .Stengiuosi kuo daugiau skirti jai dėmesio,ypač,kol mažoji miega.Šiaip jei ko nors nori ir mato,kad aš užsiėmusi-iškart eina pas tėtį

Tikimes, kad ir mes padovanosim sesute ar broliuka, tik dar nemazai laiko laukti Kol planavom antra iskart nusprendem mazajai nupirkti normalia lova, kad neskaudetu sirdele kai reikes atiduoti senaja kazkam kitam.Miegam atskirai jau mazdaug nuo 1-eriu metu, irgi su ta mintim, kad kuo greiciau ipras, tuo maziau stresu bus kai su teveliais kambary dar kazkas miegos.O del fraziu, kurios vaika gali veikti tai taip galvoju, kad geriau nesakyti, kad pvz.tu didelis, jis mazas, todel reikia demesio, supti ar pan.o kaip tik, kad tu didelis, todel maziuka visko ismokysi - kaip zaisti, kaip paciam valgyti, ant puodo sedeti ir t.t.Kuo labiau kelti vyresnio pasitikejima ir tikejima savimi.Ech, kad realybeje taip butu lengva.Mes laiko dar turim, dar kaupiam informacija ir kitu pasakojimus

Daug teisingų patarimų jau mamos parašė. Aš iš savo patyrimo (skirtumas tarp vaikų du metai trys mėnesiai) dar parašysiu, kad gimus sesei stengėmės kiek įmanoma daugiau dėmesio skirti vyresniajam - žaisti, bendrauti ir tt iki maksimumo. Žinoma mums tai nebuvo sunku nes mažoji buvo "auksinis" kūdikis...

O pavydas ir konkurencija yra iki šiol. Tačiau tai juk normalu

Visiskai sutinku... be to, pavydas gali buti ir uzsleptas, t.y. nukreiptas ne i tiesiogini objekta (broli ar sese), bet i tevus, ar priziurincius asmenis... pvz. priesiskumas, neklausymas... tuo budu reikalaujant didesnio demesio...

vis daugiau laikykit ja suaugusia. prasykit pagalbos jos elkites kaip su suaugusia ir ji ipras ir igaus atsakomybe:)

as cia paklausiu ne i tema bet ar tavo vardas kaip ir slapyvardis nes mano vardas yra aelita.kazkaip nesu sutikusi zmogaus su tokiu paciu vardu kaip mano

va va musiske irgi sese myli, bet jau neklauso ir uzsispyrusi jau net kartais nebezinau kaip su ja elgtis

Svarbu, kad tas pavydas ir konkurencija netaptų vaikams kažkuo normaliu. Pažįstu vienos šeimos vaikus, kurie nuolat konkuravo tarpusavyje.Bet taip tęsiasi ir dabar - suaugę konkuruoja šeimomis, nemoka bendrauti paprastai, tik pašiepdami vieni kitus, didžiuodamiesi, jokio nuoširdumo ir atvirumo... Nemanau, kad tai normalu...

Pavydo niekaip neišvengsit, net jei tarp vaikų ir 5-6 metai būtų, o čia tik 2-3metai skirtumas, teks paprakaituoti, bet su laiku viskas išsispręs

tarp mano dukryciu 3metu skirtumas, mes irgi nuo nestumo pradzios vis pasakodavom, kad bus leliukas pas mus, tik kazkaip kol buvo pilve seseyte, jai nelabai ir rupejo, tas mamos pilvelis o kai gime tai viskas buvo neblogai, pirmas dienas tik jai buvo siek tike liudna, kad manes namie nera, o grizus kokias 3dienas prasesi su mumis miegoti, turbut pavydejo, kad sese musu kambaryje miega, bet mes nenusileidom, aiskinom, kad visi turi savo lovas, ir po keliu dienu ji apsiramino. o sese ji myli labai, visada ateina paglosto, pabuciuoja, jei kas i svecius ateina tai visus iskart veda rodyt sese:) nu kolkas viskas lyg ir neblogai, o kaip bus toliau matysim:)