Mano istorija labai ilga, kadangi noriu prisiminti ne tik kaip dukryte atejo i si pasauli, bet taip pat kaip atejo mintis apie vaikeli.
Kelis metus atideliojau planus apie vaikus teisindamasi, kad darbas, remontai ir t.t., taciau sirdies gilumoj tik as pati zinojau, kad delsimo priezastis yra… baime gimdyti. Nezinau kas atsitiko, gal ismuse mano biologinis laikrodis ar kaip ten sakoma, taciau supratau, kad jau laikas ir kad noriu. Ta nora tureti vaikeli dar stipriau pajutau kai mano labai artimai draugei gydytojai nustate nesivystanti nestuma.
Vyras zinoma apsidziauge kad galiausiai as pribrendau, nes jis nuo pat musu gyvenimo kartu pradzios norejo vaikelio. Jei atvirai, tai pirma menesi, kai nustojau gerti kontraceptines, buvo truputeli baugu, taciau menesines nevelavo ne dieneles. Antra menesi jau kirbejo kazkoks smalsumas – gal jau? Taciau ir vel nieko. Na as dar labai ir nepergyvenau, suprantu, kad ne visiems is karto pavyksta. Taciau kai nepastojau ir trecia menesi, pradejau truputi nerimauti. Vis nedave ramybes mintis, kad busiu perlenkusi lazda su savo kalbom, kad dar nenoriu vaiko, bijojau net pagalvoti, kad galiu isvis niekada nepastoti. Zinau, kad juokingai mano nuogastavimai skambetu toms, kurios nepastoja bandydamos kelis metus, taciau as tokia jau esu – visada jautriau reaguoju. Ketvirta menesi mmm velavo ir as su didziausiu nekantrumu nusipirkau testa. Jis buvo neigiamas. Menesiniu nebuvo daugiau nei 10 dienu. Per ta laika nusipirkau ne viena testa, bet jie vis nerodydavo laukiamo rezultato.Ta diena kai susirgau, vos neapsizliumbiau. Nusprendziau nedaryti itampos ir atsipalaiduoti. Kaip bus taip, kada nores vaikelis, tada ir uzkibs, zodziu laukem malonaus siurprizo. Sekanti menesi net nezinojau kada tiksliai turiu susirgti nes nustojus gerti KT, issiderino ciklas. Tik tada kai viena diena pradejau jausti stipresni maudima, prisiminiau, kad jau panasiu laiku tureciau susirgti. Dar pora dienu palaukiau, kad be reikalo negadinciau nervu, o tada kai vis dar nesusirgau, nusipirkau testa. Buvo sekmadienis, o testa planavau pasidaryti pirmadienio ryta. Taip jau gavosi, kad nakti is sekmadienio I pirmadieni man prasidejo stiprus skausmo priepuolis, pradejau alpti. Vyras iskviete greitaja. Skausmai savaime baigesi mazdaug po pusvalandzio ir su atvaziavusia greitosios gydytoja kalbejau jau beveik atsipalaidavusi. Gydytoja itare skrandzio infekcija (kaip tik minejo kad tomis dienomis pasitaike keletas toku atveju) taciau as jai pasakiau kad as nescia. Nors dar nebuvau pasidariusi testo, bet uzpludo tokia nuojauta . Gydytoja pasake, kad vis delto greiciausiai skrandis ir liepe stebeti temperatura bei neiti I darba. Ta nakti as miegojau labai nedaug… Kai 6 val. ryto pasidariau testa, praktiskai neabejojau kad jis bus teigiamas. Jei buciau isvydusi tik viena juostele, buciau juodai supanikavusi. Taigi, pagaliau – testas teigiamas. Islinkau I lova pas vyra, pasakiau kad pagaliau turesim leliuka ir abu patenkinti apsikabine uzsnaudem .
Atrodo galeciau aprasyti kiekviena nestumo diena – pradzioje buvo nelabai gerai. Daznai stipriai skaudedavo pilvo apacia, buvo prasidejes kraujavimas, 7 savaiciu grese persileidimas, paskui buvo pagereje, o 20 savaiciu ir vel teko guleti lovytej del gresiancio . Aciu dievui viskas praejo gerai ir mazdaug nuo 5 men, tuo paciu metu kai pradejo jau stipriau augti pilvelis, mano savijauta taip pasitaise, kad skraidziau kaip ant sparnu. Nestumas buvo tikrai lengvas, taigi galejau megautis laukimu.Beje, galiu drasiai sakyti, kad gimdymo baimes neliko. Gal tik nerimas kad viskas butu gerai.
Mano gimdymo terminas buvo rugpjucio 22 diena. Poliklinikos gydytoja ir gydytoja pas kuria tariausi gimdyti prognozavo vos ne dvieju savaiciu pernesiojima. Taciau…
Rugpjucio 22 diena, antra valanda nakties prasidejo saremiai, t.y. staiga atsibudau nuo
kazkokio skausmo, stipriai sumaude pilva. Is karto uzmigau, bet greitai ir
vel nuo tokio skausmo atsibudau, tada man jau biski dadulo, kad "TAI"
pasikartojo ir po truputi emiau suvokti, kad gal jau reikia paskaiciuoti
periodiskuma. Nuo 2 iki 3 val. saremiai kartojosi kas 8 min (kazkaip is karto labai staigiai), po to dvi valandas kas 5 min. Kazkaip vis dar negalejau patiketi
kad jau prasideda, nes tas skausmas buvo visai dar baika. Man
beskaiciuojant saremius, atsibudo vyras. Sako - ko nemiegi? sakau, man
saremiai jau kas 5 min, o jis "eina sikt!" ar kazka panasaus Sakau jam - tu dar pamiegok, o jis man - pamiegosi cia su tavim. Uz poros minuciu jis jau miegojo (nu aisku, ne jam gi skauda) o as toliau sau
uzsiimineju matematika. Ryte mastom ka daryti (nes vyrui buvo nerealiai
uzimta diena darbe ir jis dar is anksto manes prase, kad tik nesugalvociau
gimdyti pirmadieni, nes diena nusimato ojojoj. Na bet kaip sakoma ne nuo manes tai priklause. Nusprendem skambinti gydytojai (su kuria buvau
susitarusi Traku ligonineje) ir paklausti kiek dar turim laiko. Beje,
saremiai man truputi suretejo ir vel pasidare nereguliarus, bet labai
uzsimirsti tai jau nedave. Gydytoja sake, kad dar tikrai turim laiko (nes nereguliarus) ir kad as pamiegociau. Kur ten miegosi... Vyras isvaziavo bent jau i svarbiausius
susitikimus sudalyvauti. Dienos begyje susirasinejom meilais. Vaizdelis
mazdaug toks: jis - niu kaip? o as raportuoju kas kiek laiko saremiai. Jis
man siulo vaziuoti bent i poliklinika paziureti kiek kaklelis atsidares, o
as vis stabdau, nes visai nenoriu isgirsti kad vis dar 1 cm, kaip ir pries
kelias dienas buvo. Sakau, jau geriau busiu namie kol dar baika. Na baika
galiu sakyti buvo tik momentais. Kartais net prie kompo negaledavau
issedeti, tai atsitupdavau ant kilimo salia stalo ir snopuodavau
arba jei spedavau, tai lekdavau i lova saremiauti. Intervalas tarp saremiu
kaitaliojosi mazdaug nuo 5 iki 15 min. Kadangi vaziuoti pasitikritnti as
nepageidavau, tai taip ir pratempem dienele iki vyro darbo pabaigos. Jis
gryzo namo apie 16 val. As per ta laika apsitvarkiau, kelis kartus
nusiprausiau po dusu, sutvarkiau dar keleta reikaliuku, kuriuos buvau
pazadejus broliui ir periodiskai online kaip sakoma apie savo bukle
raportavau supermamkoms . Tiesa sakant saremis kai kirsdavo tai nugara net slapia pasidarydavo, o kai praeidavo ir vel lafa. Kai vyras gryzes pamate lapeli ant kurio registravau saremius, tai sakyciau gan sunerimo ir pasiule
nieko nelaukiant varyti i ligonine. O sunerimo jis del to, kad saremiai
periodais kartojasi jau kas 3 min!!! (o as visa laika galvojaukad i ligonine
leksiu net jei sarmeiai bus tik kas 15 min) Bet as kazkaip DAR
nepageidavau i ligonine, tai sutarem kad bent jau skambinam gydytojai.
Paskambinom, paaiskinau kokia situacija ir ji sako - na gerai, ant kokiu 19
val varykit i ligonine, as dar turiu reikalu mazdaug pusantros valandos ir
irgi atlekiu. Nuvaziuojam mes i ligonine (saremiai aisku apmazejo tuo metu), nuo primuju saremiu jau praejo 17 val.
Mus pasitinka slyksti akusere, kurios devizas "2000 metu moterys gimdo ir
nedvesia" Zodziu kazkaip panasiai jinai ir issireiske. Toliau seka malonios
ir nelabai proceduros, kaip vaiko sirdeles tonu uzrasymas, dokumentu
pildymas, klizmavimas, kateterio i vena istatymas (siaubiakas kaip
skaudejo ). Man darosi jau visai nelinksma ir aciu dievui apie puse devyniu
atvaro mano gydytoja. Veliau paaiskejo, kad ji is Palangos atleke kur
atosotgavo. Jinai bent jau maloni ir uzjaucianti o ne ta karve akusere,
kuri atrodo tiesiog megaujasi svetimu skausmu. Na gydytoja kad ir maloni bet jos pareiga patikrinti kaip ten mano gimdos kaklelis laikosi. O va cia tai jau
ojojoj... patikrina labai kruopsciai - pirstais praveria kakleli nuo 4 iki 5
cm. Pasirodo tuos 4 cm (per tiek laiko DAR tik 4 cm) as didvyriskai jau namie buvau atsaremiavusi. Na bet is tiesu geriau neatsiminti tu keliu minuciu kai buvo "platinamas" kaklelis. Jau turim 5 cm ir iskilmingai esame paprasomi i gimdykla. Dar uz kokios valandos mano didvyriskumas isgaruoja ir as jau maldauju nuskausminimo. Karve akusere "stebisi" kokia as nekantri, bet aciu dievui gydytoja liepia man sulasinti kazkokiu lasiuku, kad as bent pailseciau nes juk issikankinusi ir visa nakti nemiegojusi. Man kazkaip itartinai nuskamba tie lasiukai, taigi prasau tiesiai sviesiai epiduro. Man pasiuloma pabandyti situs vaistukus i vena, atseit gal pades. Sudo, atsiprasant, tik gimdymo veikla dar labiau sustabdo ir pratesia visa "kaifa". Negaliu sakyti, kad tie lasiukai, kapsintys per lasine man i vena, visai neveikia. Veikia, tik ne taip kaip noretusi. Kai prasideda saremis, tai jis ne ka mazesnis nei be vaistu, uztat kai baigiasi, as pradedu atsijungineti is nuovargio ir
snausti, buna toks jausmas, kad per tarpa tarp saremiu miegojau bent
pusvalandi, o paziuriu i laikrodi ant sienos - praejo tik minute. Zodziu
apglusina, bet saremio skausmo nenuima. Ejau as ir i dusa, ir ant kamuolio
sokinejau vyro padedama, tik vaikscioti tai man sunkiai sekesi, nes kai
saremis kirsdavo tai tiesiog griudavau vyrui ant ranku, o vis delto svoris -
ir jam vargsui nelengva Jau po gimdymo jis pasakojo, kad vienu momentu gydytoja sako - na iki 5 val ryto tikrai turesim. Jis sako - as pasiziuriu i
laikrodi ir matau, kad mama mia, juk dar tik 23 val., iki penkiu nepatempsim
Laikas slinko tikrai beprotiskai letai, o skausmelis kamavo atatinkamai.
Man jau pribresta toks momentas, kai vos ne su dievais pradedu sneketis,
nors dabar kai tai aprasineju, nepamenu kad ten taip skaudejo . Vel pradedu maldauti epiduro, i ka man atsakoma kad dabar negalima nes buvo leisti "tie lasiukai" Nu ble…, atrodo jei buciau galejusi, tai buciau i snuki kam nors uzvaziavusi (greiciausiai karvei akuserei) Neturiu kur detis ir prasau bent
jau tu suknistu lasiuku. Man gydytoja sako, kad tai vel pristabdys gimdymo
viekla ir vel viskas uzsites. Sutinku su visku, kad tik bent porai minuciu
sustotu saremiai. O beje, be saremiu gydytoja vis patikrina kaip laikosi
kaklelis. Zodziu, siaip ne taip, samoneje ir jau kartais atrodo nelabai,
judam link finiso. Girdziu kaip gydytoja sako vyrui kazka panasaus i "sakyk
jai ... jinai musu neklauso..." Ir is tiesu, i gydytoja, akusere ir dar ka
ten jau ne visada reagavau, girdejau tik vyro balsa prie ausies "maze, jau
nedaug, pakentek, greit viskas baigsis.." Jei atvirai, niekada negalvojau,
kad jo zodziai ir pats buvimas salia sitaip paguos ir pades . Ateina dar
vienas kaklelio patikrinimas - 9 cm, bet dar neleidzia stumti. Veliau, kai
jau laikysiu dukryte ant krutines, manes gydytoja paklaus - kas buvo
baisiausia, o as atsakysiu - kai neleido stumti ir sake, kad jei stumsiu bus
vaikeliui trauma ir gimda teks operuoti (ar kazkas panasaus) o kaip
nestumti, kai visas pilvas ir apskitai kunas traukuliais eina, tai tiesiog
nevaldoma. Prie viso malonumo mane dar pradejo pykinti, nezinau ar siap jau
nuo bendro skausmo ar nuo to kad labai laikiausi kad tik nestumti. Girdejau
kaip gydytoja sako - na, yra sansu kad pati pagimdysi. As kazkaip tada
nelabai sureagavau, bet vyras veliau sake, kad kai isgirdo sita fraze, tai
ziauriai issigando. Ir pasirodo ne be reikalo. Atsikankinus iki 9 cm,
vaikelis nesistate ir niekaip negalejo iseiti. Gydytoja ant rytojaus atejusi
i palata, sake kad aciu dievui viskas gerai baigesi ir mazyte saunuole pati
gime. Dar vyro paklause - pamenat as jus jau ruosiau (suprask moraliskai)
kad reikes operuoti. Gerai, kad as gimdymo metu nelabai isikirtau apie ka
kalba eina, nes jauciu butu buve ne kas. Aciu dievui, mazyle isistate kaip
ten reikia ir man pagaliau leido stumti. Galiu pasakyti, kad jausmas, kai
kazkas kieto istrige tarp koju ir viska ten plesia yra daug geresnis nei
patys saremiai. Pradedu stumti ir aisku pirma karta pasistanginu i veida
kaip sakoma. Pati jauciu kaip visa jega suplusta i akis, smilkinius, ausis
ir pan. Pastumiu dar karta, bet galvyte nelenda. Gerai, kad gydytojai
nusprendzia kirpti tarpviete, nes buciau ziauriai suplysinejus. Ir taip
veliau paaiskejo, kad vienas maksties sonas dviejose vietose plyso. Prakerpa
(visai neskauda nors viska jauciu, tik biski persti), laukiam dar vieno
saremio ir vel bandau stumti. Pagaliau uzgimsta galvyte ir jau is karto
jauciasi palengvejimas. Dar vieno saremio metu pajauciu kaip kazkas slidus
pliumpt ir isslysta is manes, o visa buvusi itampa tarp koju dingsta ir
jauciasi tik kazkoks neapciuopiamas gelimas, bet cia jau dzin Mazylei
aplink kakla apsivyniojusi virkstele. Kazkodel visa laika galvojau kad labai
bijosiu jei vaikas is karto neuzverks, bet tuo metu tai pamirstu, o ji kaip
tik uzverkia ir ja padeda man ant krutines . Tada buvo labai keista, toks
siltas slapias kunelis spurda ant krutines ir rekia, o dabar labai noreciau
dar karta tai pajusti . Atrodo, kad jei is anksto buciau zinojusi, kad tokie jausmai uzplus, tai ir gimdyt butu neskaudeje.
Stai taip Rugile atejo i si pasauli.
Apie tai, kaip vyko siuvimo darbai nepasakosiu, skaudejo ir tiek..

Labai garži istorija Rugilei linkime augti sveikutei.

Pamirsau parasyti, kad mano angelelis gime 2.55 val - praejus 25 valandoms po susivokimo, kad "jau prasideda"

na, Leejuže, tavo istorija kažkas....atrodo kad skaitydama antrą kartą pagimdžiau pati na tavo ir atmintis smulki (kaip čia aiškiau išsireiškus) šaunuolė, kad taip ilgai atlaikei, šaunuolė ir tavo mergytė šaunuolis ir vyras, atlaikęs vistik gimdymą . sveikatos, gražių akimirkų ir gražaus buvimo kartu jūsų šeimynėlei
nu o kai parašei kiek laiko gimdei tai jau tikrai.....žaviuosi ir lenkiuosi su savo 15 val gimdymu, iš kurių nepakenčiamos tik 3 valandos

Tikrai mamyte saunuole, smagu, kad viskas graziai baigesi Sveikatytes visiems!

Linada, net susigedau nuo tavo komentaro man jau po poros dienu neatrode kad gimdymas kazkas tokio super baisaus O is tu 25 val trukusio proceso, tai baisios buvo mazdaug 7 paskutines valandos gal del to kad liginineje ir dar su bjauria akusere, turbut reikejo dar ilgiau namie pasaremiauti

Saunuole Leeja
Dabar net susimasciau kiek val as gimdziau

SAUNUOLE,TIKRA DIDVYRE TU-LEEJA SVEIKINAM IS VISOS SIRDIES TAVE IR RUGILIUKA MANASIS ZUIKUTIS GIME IRGI TOKIO PAT SVORIO .KIEK SUPRATAU-GIMDEI TRAKU LIGONINEJ?GIRDEJAU IS DAUGELIO,KAD TEN TIKRAI GERI GYDYTOJAI-DAUGUMA NET IS VILNIAUS VARO TEN GIMDYT

na tada galiu pasakyti kad visos kurios yra gimdziusios - didvyres
as irgi specialiai is Vilniaus vaziavau i Trakus. Gydytoja buvo labai gera, akusere pasitaike slyksti, na o siaip aplinka tokia biski tarybine

na saunuole tikrai sveikatos jums abiems
man tai is vis net nesilyginti pagal tavo pasakojima tai mano gimdymas buvo super lengvas is kurio buvo gal tik 1 val sunkoka


augit grazios ir sveikos stirpybes

Ojei kaip graziai papasakota, sveikatytes Rugilytei

Geru Kaledu Rugilytei ir jos seimynelei
mano zuikiukas gime tokio pat svorio gal auginat man marcia

Gražiai papasakojai bet jau brrr, kiek teko iškentėti
Niu gal jau baigsis tos Rugiliuko bėdelės, vis dar išlendančios dėl tokio sunkaus gimdymo

Labai grazi istorija